2020-11-18 Nr. AB-21773-3-61-3-02190-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-4941-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02190-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. (V.) N. ir K. N., atstovaujamos pagal įstatymą V. (V.) N., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. (V.) N. ir K. N., atstovaujamos pagal įstatymą V. (V.) N., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės V. (V.) N. (toliau – ir pareiškėja) ir K. N., atstovaujama pagal įstatymą V. N., (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2020 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. (15/6-12)12PR-76 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjos nurodė, kad Migracijos departamento priimtas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjai kilmės valstybėje yra pareikštas ieškinys ir ji turi grąžinti skolą buvusiai darbovietei. Pareiškėja bijo, kad (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos gali paimti iš jos dukrą, nes ji materialiai negalės jos išlaikyti, kadangi turi didelę skolą ir neturi darbo. Pareiškėja nėra padariusi žalos įmonei, kurioje dirbo. Pareiškėja apklausos metu nurodė, jog ji nepagrįstai buvo apkaltinta pinigų trūkumu, o įmonės viršininkas (kuris buvo apkaltintas korupcija ir nuteistas laisvės atėmimo bausme) grasino jai bei vertė prisiimti kaltę dėl veiksmų, kurių ji nėra padariusi. Pareiškėja pateikė Migracijos departamentui 2019 m. balandžio 13 d. straipsnį apie dvi seseris, kurios dirbdamos minėtoje įmonėje, neva savinosi įmonės pinigus. Grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai kils pagrįsta baimė, jog ji bus persekiojama dėl veiksmų, kurių nepadarė.

3. Pareiškėjos teigė, kad atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, neužtikrino įrodymų bei surinktų duomenų visapusiško ištyrimo. Atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją apie dabartinę padėtį (duomenys neskelbtini), kuri pagrįstų aplinkybes, jog po 2019 metų atvejų, kai vaikai iš šeimos paimami dėl tėvų turimų skolų ir nedarbo, išnyko. Atsakovui nepateikus minimos informacijos, tikėtina, jog pareiškėjos ir jos dukters grįžimo į kilmės valstybę atveju susiklostys situacija, kuri buvo (ir galimai yra) iki 2019 metų (pareiškėjos šeima bus priskirta prie socialinės rizikos grupės, o pareiškėjos duktė bus atimta).

4. Pareiškėjos pažymėjo, jog teismui konstatavus, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjoms prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir Sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos pareiškėjoms suteikimo. Pareiškėjos turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje joms gresia persekiojimas dėl veiksmų, kurių pareiškėja nepadarė, bei dukters atėmimas dėl skolos ir nedarbo, o tai, nesant pagrindo pripažinti persekiojimu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad ji (duomenys neskelbtini) turi įsiskolinimą ir (duomenys neskelbtini) institucijos gali iš jos atimti dukterį dėl didelės skolos ir darbo neturėjimo. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nustatytos aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl turimos skolos ir nedarbo pareiškėja kilmės šalyje bus priskirta socialinės rizikos grupei ir dėl to iš jos bus atimta duktė. Tokio pobūdžio rizika nelaikytina realia, todėl pareiškėjos deklaruojama baimė patirti tokio pobūdžio veiksmus nelaikyta visiškai pagrįsta. Pareiškėjos neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir joms nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

7. Atsakovas teigė, jog Sprendime konstatuota, kad pareiškėjos neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjų baimė patirti persekiojimui prilygstančius veiksmus nelaikytina visiškai pagrįsta. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjoms grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jos neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėja ir jos duktė taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

8. Atsakovas nurodė, kad persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėja nei prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nei skunde teismui nenurodė nei vienos iš nurodytų priežasčių, dėl ko jai ir jos dukrai turėtų būti suteiktas prieglobsčio statusas. Vien dėl šios priežasties Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjoms suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

9. Atsakovas vertino, jog pareiškėja savo pažeistas teises turėjo ginti (duomenys neskelbtini) teismuose, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas dėl pažeistų teisių gynimo, o minėtos institucijos būtų atsisakiusios ginti pareiškėjos teises.

10. Atsakovas teigė, jog atlikdamas tyrimą vadovavosi pagrįstos tikimybės principu. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja Migracijos departamentui nebuvo nurodžiusi kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, atsakovas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstą tikimybę, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjos bus kankinamos, su jomis bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jos tokiu būdu bus baudžiamos, kad joms asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėja bijo grįžti į kilmės valstybę, kadangi ji (duomenys neskelbtini) turi įsiskolinimą ir (duomenys neskelbtini) institucijos gali iš jos atimti dukrą dėl didelės skolos ir darbo neturėjimo. Iš prašymų suteikti prieglobstį, apklausų metu pateiktų paaiškinimų ir skundo teismas nustatė, kad pareiškėja persekiojimo kilmės valstybėje nesieja su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, todėl jau vien dėl šios priežasties jos neatitinka pabėgėlio statuso įgijimo kriterijų. Pareiškėja neginčijo, jog siekdama apginti savo galimai pažeistas teises (dėl nepagrįstai jai skaičiuojamos skolos) kilmės šalyje galėjo kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus dėl savo nekaltumo. Teismas nustatė, jog pareiškėja net nebandė teikti įrodymų teismui, grasino, jog viešins aptariamą situaciją, tačiau to nedarė. Teismas vertino, kad pareiškėja sąmoningai pasirinko išvykti į (duomenys neskelbtini) (o vėliau ir į Lietuvą), tikėdamasi, jog įsiskolinimas išnyks. Teismas pažymėjo, kad vien reikalavimas grąžinti pinigus, o vėliau ir bylos (dėl įsiskolinimo priteisimo) iškėlimas pareiškėjai jos kilmės valstybėje, nenustačius, kad minėta byla pareiškėjai iškelta dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, nesudaro jokio teisinio pagrindo pareiškėjai suteikti pabėgėlio statuso.

13. Įvertinęs pareiškėjos kilmės valstybėje jai gresiančius veiksmus (reikalavimai padengti įsiskolinimą, t. y. atlyginti padarytą žalą), teismas sutiko su Migracijos departamento vertinimu, kad jie (gresiantys veiksmai) nėra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, jog sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą ir neatitinka „persekiojimo“ veiksmų apibrėžimo, įtvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Aprašas) 116.1.1 punkte. Įvertinęs tariamų persekiotojų (buvusių darbdavių) motyvus, teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir prieglobsčio prašytojos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.

14. Vertindamas pareiškėjos nurodytą grėsmės, kad valdžios institucijos gali paimti iš jos dukrą, pagrįstumą, teismas nustatė, kad Migracijos departamento surinktais duomenimis (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsauga, siekiant užtikrinti ir ginti vaiko teises ir teisėtus interesus bei reaguoti į vaiko teisių pažeidimus, yra reglamentuota teisės aktais. Valstybės institucijos, įvertinusios, kad vaikas auga socialiai rizikingoje aplinkoje, gindamos vaiko interesus, gali paimti vaiką iš šeimos. Tyrimo metu rasta duomenų apie atvejus, kai vaikai iš šeimos buvo paimti dėl tėvų turimų skolų ar nedarbo, tačiau tokia situacija buvo susidariusi dėl teisės aktų trūkumo, t. y. iki 2019 metų (duomenys neskelbtini) teisės aktuose nebuvo nustatyti ir apibrėžti kriterijai bei rodikliai, kuriais turėjo vadovautis valstybės pareigūnai, nustatydami, ar šeima priklauso socialinės rizikos grupei. 2019 metais parengti nauji teisės aktai, kuriuose, siekiant apsaugoti piliečių teises ir teisėtus interesus, buvo nustatyti ir apibrėžti kriterijai bei rodikliai, taip pat nustatyta tokių sprendimų apskundimo tvarka. Naujuose teisės aktuose tėvų turimos skolos ar nedarbas nelaikomi kriterijais, leidžiančiais šeimą priskirti prie socialinės rizikos grupės ar paimti vaiką iš šeimos. Buvo nustatyta ir tokių sprendimų apskundimo tvarka, todėl asmenys turi galimybę savo teises apginti teisme.

15. Teismas sprendė, kad pareiškėjos baimė grindžiama išimtinai jos pačios subjektyviu situacijos suvokimu ir prielaidomis, kurios nepagrįstos objektyviais veiksniais ar realiai egzistuojančiomis aplinkybėmis. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja apie tai, jog ketinama kreiptis į socialinius darbuotojus vaiko rūpybos klausimais sužinojo tik iš pažįstamos sekretorės, t. y. jos baimė, jog duktė bus atimta yra paremta trečiųjų asmenų hipotetinio pobūdžio teiginiais. Teismas pabrėžė, kad tikėtina, jog pareiškėjai (ar jos mamai) skambino darželio auklėtoja, kadangi pareiškėja, nepranešusi apie planuojamą išvykimą, išvyko į (duomenys neskelbtini). Posėdžio metu pareiškėja patvirtino, jog į kitą valstybę ji iškeliavo nepranešusi darželio auklėtojoms. Pareiškėja nei teismui, nei Migracijos departamentui nepateikė tikėtinų aplinkybių, jog jos kilmės valstybės pareigūnai gali iš jos atimti vaiką, todėl pareiškėjos baimė patirti persekiojimą dėl to, kad grįžus į kilmės valstybę iš jos bus paimta dukra, nelaikytina visiškai pagrįsta. Teismas sprendė, jog pareiškėjos neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir joms negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

16. Dėl pareiškėjos argumentų, jog Migracijos departamentas, nesurinkęs specifinio pobūdžio informacijos apie kilmės šalį, negalėjo objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti pareiškėjų prašymų dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo, teismas aptarė Aprašo 168 punktą ir, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, prašymų suteikti prieglobstį motyvus, vertino, kad atsakovui nekilo būtinybė nagrinėjant pareiškėjų prašymus imtis priemonių, jog būtų parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojos kilmės valstybėje. Pareiškėja nei atsakovui, nei teismui, be deklaratyvių teiginių, nenurodė jokių duomenų, kad jos kilmės valstybėje nėra teisinių priemonių apsiginti nuo tariamo vaikų atėmimo (o ir atsakovas, atlikęs tyrimą, nustatė priešingai), taip pat jokios tikslios informacijos, kodėl dėl pareiškėjos skolų iš jos bus paimta dukra. Teismas sprendė, kad pareiškėja apsiribojo tik abstraktaus pobūdžio teiginiais.

17. Vertindamas papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjoms galimybę teismas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjoms grėstų Įstatymo 87 straipsnio dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, kankinimai arba mirties bausmė. Teismas pažymėjo jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl pareiškėjos neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, ir joms negali būti suteikiama papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

III. 18. Pareiškėjos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

19. Pareiškėjų apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ (Priskyrimo direktyvos 2011/95/ES) 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tarptautinės apsaugos (prieglobsčio) prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą. Priskyrimo direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 5 dalies c) punkte įtvirtinta prieglobsčio prašymą nagrinėjančios institucijos pareiga sprendžiant dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų aplinkybių, įskaitant naujai atsiradusias aplinkybes, patikimumo įvertinti, ar prieglobsčio prašytojo pareiškimai neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju. Analogiškas reikalavimas įtvirtintas Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje. Migracijos departamentas, nagrinėdamas prieglobsčio prašymus, privalo įvertinti tiek asmens nurodytas aplinkybes, tiek specifinę ir bendrą informaciją apie situaciją kilmės valstybėje, siekiant įvertinti pareiškėjų teiginių patikimumą bei baimės patirti persekiojimą (rimtą žalą) pagrįstumą. Aprašo 167 punktas nustato, kad Migracijos departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių. Atsakovas Sprendime konstatavo, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl turimos skolos ir darbo neturėjimo pareiškėja kilmės šalyje bus priskirta socialinės rizikos grupei ir dėl šios priežasties iš jos bus atimta dukra, o teismas tam nepagrįstai pritarė;

19.2. Teismas sprendime nepagrįstai nepripažino, kad atsakovas pažeidė Apraše įtvirtintą prievolę surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją ir įvertinti tiek asmens nurodytas aplinkybes, tiek specifinę ir bendrą informaciją apie kilmės valstybę, kadangi atsakovas tik formaliai nurodė apie (duomenys neskelbtini) įvykusius teisės aktų pakeitimus dėl šeimos priskyrimo socialinės rizikos grupei, neįvertindamas priimtų teisės aktų taikymo tendencijos po teisės aktų priėmimo;

19.3. Migracijos departamentas prieš priimdamas Sprendimą turėjo pareigą surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją apie dabartinę padėtį (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovas turėjo surinkti informaciją, kuri pagrįstų aplinkybes, jog po 2019 metų atvejai, kai vaikai iš šeimos paimami dėl tėvų turimų skolų ar nedarbo, išnyko. Atsakovui nepateikus minėtos informacijos pareiškėjų grįžimo į kilmės valstybę atveju, tikėtina, jog susiklostys situacija, kuri buvo (ir tikėtina, kad yra) iki 2019 metų (pareiškėjos šeima bus priskirta socialinės rizikos grupei ir iš jos paimta dukra);

19.4. Aplinkybės, kurias pareiškėjos nurodė prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas ir teismas pareiškėjų nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė joms suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;

19.5. Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjoms pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, o teismas pagrįstai tam pritarė, turėtų būti įvertintos ir kitos skundžiamų atsakovo ir teismo sprendimų dalys, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjoms nesuteikimo.

20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Aprašo 167 ir 168 punktai nenustato, kad visais atvejais turėtų būti parengta pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017;

21.2. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl turimos skolos ir darbo neturėjimo pareiškėja kilmės šalyje bus priskirta socialinės rizikos grupei ir dėl šios priežasties iš jos bus paimta dukra. Tokio pobūdžio rizika nelaikytina realia ir pagrįsta, todėl pareiškėjos deklaruojama baimė patirti tokio pobūdžio veiksmus nelaikyta visiškai pagrįsta. Migracijos departamentas neturėjo pareigos rinkti specifinės informacijos apie teisės aktų taikymo tendencijas, o surinktą informaciją įvertino pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvų kontekste. Migracijos departamentas surinko reikiamą kilmės valstybės informaciją pagal faktinį bylos poreikį ir ja vadovavosi priimdamas Sprendimą;

21.3. Migracijos departamentas atliko išsamų pareiškėjos atvejo vertinimą laikydamasis Aprašo 116 punkte nustatytos taisyklės – vertinant prieglobsčio prašytojo pateiktus faktinius duomenis, atsižvelgiama į visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus. Šis vertinimas atliktas remiantis surinkta pareiškėjos kilmės valstybės informacija ir pačios pareiškėjos Migracijos departamentui pateiktais duomenimis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės V. N. ir jos atstovaujamos pagal įstatymą nepilnametės dukros K. N. skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Migracijos departamento 2020 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. (15/6-12)12PR-76 nesuteikti pareiškėjoms prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, pagrįstumas ir teisėtumas.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos prašyme suteikti prieglobstį nurodytas aplinkybes, pareiškėjos 2020 m. spalio 23 d. atliktos apklausos duomenis, pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, nustatė, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes pareiškėja nepateikė tikėtinų aplinkybių, jog jos kilmės valstybės pareigūnai gali iš jos atimti vaiką, todėl jos baimė patirti persekiojimą dėl to, kad grįžus į kilmės valstybę iš jos bus paimta dukra, nelaikytina visiškai pagrįsta.

24. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl ginčo esmės, t. y. laikomasi pozicijos, kad skundas turėjo būti tenkintas.

25. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, pažymėtina, jog Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

26. Vertinant pareiškėjų argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo, pažymėtina, kad Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

27. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

28. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

29. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo surinktos informacijos bei pareiškėjos paaiškinimų nustatė, kad pareiškėja bijo grįžti į kilmės valstybę, kadangi ji (duomenys neskelbtini) turi įsiskolinimą ir (duomenys neskelbtini) institucijos gali iš jos atimti dukrą dėl didelės skolos ir darbo neturėjimo, t. y. pareiškėja ir jos dukra persekiojimo kilmės valstybėje nesieja su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, todėl jau vien dėl šios priežasties jos neatitinka pabėgėlio statuso įgijimo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja neginčijo, jog siekdama apginti savo galbūt pažeistas teises (dėl nepagrįstai jai skaičiuojamos skolos) kilmės šalyje galėjo kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus dėl savo nekaltumo, tačiau to nepadarė, o sąmoningai pasirinko kitą „gynybos būdą“ – išvykti į (duomenys neskelbtini) (o vėliau ir į Lietuvą), tikėdamasi, jog įsiskolinimas išnyks. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad jog vien reikalavimas grąžinti pinigus, o vėliau ir bylos (dėl įsiskolinimo priteisimo) iškėlimas pareiškėjai jos kilmės valstybėje, byloje nenustačius, kad minėta byla pareiškėjai iškelta dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, nesudaro jokio teisinio pagrindo pareiškėjai suteikti pabėgėlio statuso. Teisėjų kolegija neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

30. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atsakovas nesurinko aktualios kilmės valstybės informacijos ir jos neįvertino, t. y. atsakovas tik formaliai nurodė (duomenys neskelbtini) įvykusius teisės aktų pasikeitimus dėl šeimos priskyrimo socialinės rizikos grupei, neįvertindamas priimtų teisės aktų taikymo tendencijos po teisės aktų priėmimo. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad pareiškėjų grįžimo į kilmės valstybę atveju tikėtina, jog susiklostys situacija, kuri buvo (ir tikėtina, kad yra) iki 2019 metų kilmės valstybėje (pareiškėjos šeima bus priskirta socialinės rizikos grupei, o pareiškėjos dukra bus atimta).

31. Vertinant pareiškėjos išsakytą baimę, kad bus atimta jos dukra, sutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjos baimė grindžiama išimtinai jos pačios subjektyviu situacijos suvokimu bei prielaidomis, kurios nepagrįstos objektyviais veiksniais ar realiai egzistuojančiomis aplinkybėmis, t. y. jos baimė, jog jos vaikas bus atimtas, yra paremta trečiųjų asmenų hipotetinio pobūdžio teiginiais. Atsakovas šiuo aspektu surinko aktualią informaciją apie situaciją kilmės valstybėje, t. y. duomenis apie teisės aktus, susijusius su šeimos priskyrimu prie socialinės rizikos grupės ar vaiko paėmimu iš šeimos, be to, buvo nustatyta, kad pareiškėjos kilmės valstybėje yra teisės aktais reglamentuota tiek tėvų priskyrimo rizikos grupei ir vaikų atėmimo tvarka, tiek ir tokių sprendimų apskundimo tvarka.

32. Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjos neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir joms negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, yra pagrįstos ir teisėtos.

33. Pareiškėjos argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis joms nesuteikta ir papildoma apsauga.

34. Taigi nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma suteikti pabėgėlių statusą ir papildomą apsaugą, teisės aktus, reglamentuojančius pabėgėlio statuso ir papildomos garantijos suteikimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo suteikti pareiškėjoms pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą ir spręsdamas klausimą, susijusį su pareiškėjų visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų V. (V.) N. ir K. N., atstovaujamos pagal įstatymą V. (V.) N., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė