2020-11-25 Nr. AB-22145-3-61-3-03407-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-781-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03407-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. D. ir J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. D. ir J. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos S. D. ir J. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą „Dėl Jūsų skundo“ Nr. 1SS-1821-(5.59 E.), Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. liepos 31 d. sprendimą „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 49SJ-199- (14.49.136 E.) ir įpareigoti Tarnybą atlikti šiuos veiksmus: suprojektuoti ir nustatyti servitutą laisvam valstybinės žemės sklypui prie esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Vilniuje; ir / ar imtis kitų būtinų veiksmų tam, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija galėtų įgyvendinti jos kompetencijai priskirtus veiksmus atkuriant pareiškėjoms nuosavybės teises į laisvą valstybinės žemės plotą prie esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Vilniuje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių į nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 1061 punktą; ir / ar atlikti visus kitus veiksmus užtikrinti pareiškėjų teisei į nuosavybės teisės atkūrimą laisvame valstybinės žemės plote prie esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Vilniuje; ir / ar pareiškėjų teisės į nuosavybės teisės atkūrimą laisvame valstybinės žemės plote prie esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užtikrinimo tikslu bendradarbiauti su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir / ar bet kokiomis kitomis institucijomis, savo iniciatyva kreipiantis dėl veiksmų, kurių neatlikus nuosavybės teisės atkūrimas nebūtų negalimas, atlikimo ar aplinkybių, kliudančių ar galinčių kliudyti atlikti aukščiau nurodytus veiksmus, pašalinimo, taip pat sprendžiant veiksmų atlikimo eiliškumo klausimus. Pareiškėjos taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad pareiškėjos 2020 m. birželio 22 d. kreipėsi į Tarnybos Vilniaus skyrių, prašydamos suprojektuoti siūlomą žemės sklypui prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, servitutą, nustatyti tokį servitutą sandoriu, ar imtis kitų būtinų priemonių (tame tarpe parengti visus būtinus dokumentus), jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija galėtų įgyvendinti jos kompetencijai priskirtus veiksmus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių į nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 1061 punktą. Tarnybos Vilniaus skyrius 2020 m. liepos 31 d. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 49SJ-199-(14.49.136 E.) informavo, kad Tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą nustatyti servitutus spręs tuomet, kai iš savivaldybės administracijos gaus patvirtintą detalųjį planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Tarnybą dėl Tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 31 d. rašto „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 49SJ-199-(14.49.136 E.). Tarnyba, išnagrinėjusi 2020 m. rugpjūčio 24 d. skundą, pareiškėjoms pranešė, kad Tarnybos Vilniaus skyrius 2020 m. liepos 31 d. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 49SJ-199- (14.49.136 E.) pagrįstai pareiškėjas informavo, jog Tarnyba servitutą galės nustatyti tik tuomet, kai siūlomas nustatyti servitutas bus suprojektuotas detaliajame plane ar žemės valdos projekte.

Įvertinęs 2020 m. liepos 31 d., 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštų turinį, teismas nustatė, kad Tarnybos Vilniaus skyrius bei Tarnyba pateikė pareiškėjoms tam tikrus konstatuojamojo bei informacinio pobūdžio faktus, tačiau šiais raštais pareiškėjoms nebuvo sukurtos jokios pareigos, jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) šiuose raštuose nėra. Teismo vertinimu, Tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 31 d. raštas „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 49SJ-199- (14.49.136 E.) ir Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštas „Dėl Jūsų skundo“ Nr. 1SS-1821-(5.59 E.) negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Aplinkybė, kad raštuose nurodyta, jog jie gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo šiuos raštus vertinti kitaip. Teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjos S. D. ir J. J. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos pabrėžia, kad yra akivaizdu, jog šiuo atveju tarp pareiškėjų ir atsakovo kilo konfliktas dėl atsakovo priimamų sprendimų, kuriais siekiama išvengti įstatymuose ir įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytų pareigų vykdymo. Pareiškėjos pabrėžia, kad atsakovo prašė vykdyti viešojo administravimo subjektui įstatymu bei įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu nustatytas funkcijas, tačiau ginčijamuose sprendimuose atsakovas atsisako tokias pareiškėjų teises įgyvendinti. Pareiškėjų manymu, atsisakymas įgyvendinti teisę taip pat sukuria teisines pasekmes pareiškėjoms. Pareiškėjos nurodo, kad analogišką prašymą imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų ir vykdyti juose nustatytas pareigas yra teikusios ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tačiau ši institucija nurodė negalinti atlikti atitinkamų veiksmų (suformuoti žemės sklypo) tol, kol atitinkamų teisės aktuose nurodytų veiksmų neatliks atsakovas. Pareiškėjos daro išvadą, kad atsakovo sprendimai atsisakyti atlikti veiksmus, kurių atlikimo reikalauja ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, lemia galimybės pareiškėjoms įgyvendinti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą paneigimą. Pareiškėjų manymu, šiuo atveju negalima konstatuoti, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimas ir Tarnybos sprendimas akivaizdžiai nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjoms. Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad skunde prašė ne tik panaikinti sprendimus, bet ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Tai yra savarankiškas reikalavimas, kurio pagrįstumo klausimas gali būti įvertintas bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų, kuriuos įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012). Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties, kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010; 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS328-438/2015). Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-29/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Tarnybos ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimus bei įpareigoti atlikti veiksmus, nes konstatavo, kad šiuose sprendimuose atsakovas pateikė pareiškėjoms tam tikrus konstatuojamojo bei informacinio pobūdžio faktus, tačiau šiais raštais pareiškėjoms nebuvo sukurtos jokios pareigos, juose nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų).

Pareiškėjos, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovo prašė vykdyti viešojo administravimo subjektui įstatymu bei įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu nustatytas funkcijas, tačiau ginčijamuose sprendimuose atsakovas atsisako tokias pareiškėjų teises įgyvendinti.

Kaip matyti iš pareiškėjų 2020 m. birželio 22 d. prašymo Tarnybos Vilniaus miesto skyriui, pareiškėjos prašė imtis veiksmų įgyvendinant teismo sprendimą ir suprojektuoti siūlomą žemės sklypui prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, servitutą, nustatyti tokį servitutą sandoriu, ar imtis kitų būtinų priemonių (tame tarpe parengti visus būtinus dokumentus), jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija galėtų įgyvendinti jos kompetencijai priskirtus veiksmus pagal Tvarkos 1061 punktą. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2020 m. liepos 31 d. sprendime Nr. 49SJ-199-(14.49.136 E.) nurodė, kad, vadovaujantis Tvarkos 1061 punktu, Tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą nustatyti servitutus spręs tuomet, kai iš savivaldybės administracijos direktoriaus gaus patvirtintą detalųjį planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Pareiškėjos, nesutikdamos su tokiu Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimu, 2020 m. rugpjūčio 24 d. skundu kreipėsi į Tarnybą, prašydamos jį panaikinti ir įpareigoti atlikti veiksmus. Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendime Nr. 1SS-1821-(5.59 E.) nurodė, kad Tarnyba servitutą galės nustatyti tik tuomet, kai siūlomas nustatyti servitutas bus suprojektuotas detaliajame plane ar žemės valdos projekte, ir darė išvadą, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimas yra pagrįstas ir nenaikintinas.

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo tik nustatyti, ar pareiškėjos, realizuodamos savo teisę kreiptis į teismą, turėjo tam pakankamas procesines prielaidas, ar jas pagrindė, t. y., ar nurodė tas aplinkybes, kurios, jų nuomone, patvirtina, kad ginčijami administraciniai aktai daro poveikį jų subjektinėms teisėms ir teisėtiems interesams. Įvertinus pareiškėjų prašymą Tarnybos Vilniaus miesto skyriui, skundą Tarnybai bei pareiškėjų šioje byloje siekiamų panaikinti atsakovo sprendimų turinį, matyti, kad skundžiamais atsakovo sprendimais nebuvo tenkinti pareiškėjų prašymai. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo sprendimai yra tik informacinio pobūdžio dokumentai, kuris nenagrinėtini administracinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje negalima vienareikšmiškai vertinti, kad skundžiami sprendimai yra tik informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjoms teisinių pasekmių.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų S. D. ir J. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius