2013-06-03 Nr. AB-2242-3-61-3-01794-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-943/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01794-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 33.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos krikščioniškos labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos krikščioniškos labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ skundą atsakovui Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Europos socialinio fondo agentūrai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. A1-264 dalį dėl finansavimo neskyrimo Lietuvos krikščioniško labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ vykdomam projektui „Vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtinių, socialinės rizikos šeimų integracija į darbo rinką šiaurės vakarų Lietuvoje“ bei priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Paaiškino, kad atsakovas ginčijamu įsakymu skyrė finansavimą įsakyme nurodytų projektų įgyvendinimui bei nusprendė neskirti finansavimo pareiškėjo vykdomam projektui „Vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtinių, socialinės rizikos šeimų integracija į darbo rinką šiaurės vakarų Lietuvoje“ (toliau – ir Projektas). Teigė, kad skundžiamas įsakymas yra priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, reglamentuojančias apribojimų skirti Europos Sąjungos socialinę paramą taikymą, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto įsakymo priėmimą.

Remiantis Paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, priedo Apribojimų skirti Europos Sąjungos finansinę paramą, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos finansinę paramą aprašo (toliau – ir Aprašas) 1.1 punktu, apribojimas skirti finansavimą yra siejamas su galimai projekto vykdytojo padaryta nusikalstama veika šiam vykdant ūkinę-komercinę veiklą.

Atsakovas, priimdamas įsakymą, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ne dėl jo vykdomos ūkinės-komercinės veiklos, o dėl jo veiklos vykdant Projektą, tokiu būdu atsakovas itin plečiamai taikė minėtą teisės normą. Tvirtino, kad ginčijamas įsakymas yra priimtas taip pat pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, nes įsakyme nėra argumentuotai pagrindžiamas Projekto finansavimo nutraukimas. Įsakyme tik nurodoma, kad Projekto finansavimas nėra skiriamas, tačiau nepateikiama tokio sprendimo motyvų, patvirtinančių sprendimo pagrįstumą, o būtent, kaip pradėtas ikiteisminis tyrimas sąlygoja Projekto finansavimo nutraukimą.

Priimdamas nemotyvuotą įsakymą atsakovas tuo pačiu pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnį, nustatantį pagrindinius valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus bei šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą viešumo reikalavimą. Pasak pareiškėjo, įsakymas yra priimtas pažeidžiant Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443) (toliau – ir Taisyklės) nuostatas. Taisyklių 193-199 straipsniuose be kita ko įtvirtina projektų pažeidimų tyrimo ir nustatymo tvarka, kuria remiantis atsakovas, kaip atsakinga institucija, įgytų teisę taikyti vieną iš Taisyklių 198 straipsnyje numatytų poveikio priemonių, įskaitant finansavimo nutraukimą, tik po to, kai Trečiasis asmuo, kaip įgyvendinančioji institucija, remiantis Taisyklių 197 straipsniu, atliks įtariamo Projekto pažeidimo tyrimą.

Atsakovas, pažeisdamas minėtas taisykles, priėmė įsakymą, kuriuo buvo nutrauktas Projekto finansavimas, neatlikus galimo Projekto pažeidimo tyrimo, kas sąlygojo neteisėto įsakymo priėmimą. Pasak pareiškėjo, atsakovas itin plečiamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias poveikio priemonių už projekto pažeidimą taikymą bei nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, kurioje įtvirtinta, jog teisės normos, susijusios su atsakomybės nustatymu ir taikymu bei nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai, administracinėje teisėje bet kokie draudimai turi būti suformuluoti aiškiai ir tiksliai, o iškilę neaiškumai aiškinami asmens, kurio atžvilgiu taikoma norma, naudai (adm. byla Nr. A444-2198-2011).

Pažymėjo, kad pareiškėjui pritaikyta sankcija už Projekto pažeidimą, dėl kurio pareiškėjui jau buvo pritaikyta finansinė korekcija. Nors sprendimas neskirti Projektui finansavimo priimtas remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2012 m. gegužės 16 d. rašte Nr. 25/13-1-11-11157 pateikta informacija, tačiau atsakovas visiškai neatsižvelgė į tai, kokiu pagrindu ir dėl kokių pareiškėjo veikų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ką padaryti privalėjo, siekiant užtikinti objektyvaus ir pagrįsto įsakymo priėmimą.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad sprendimas priimtas vadovaujantis Aprašo 1.1 punktu, kuriame nustatyta, jog 2007-2013 metų Europos Sąjungos fondų finansinė parama negali būti skirta, jeigu pareiškėjui ir (arba) jo partneriui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2012 m. gegužės 16 d. rašte Nr. 25/13-1-11-11157 pateikta informacija, kad pareiškėjui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Projekte nustatytų pažeidimų pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Pabrėžė, kad pareiškėjo veikla vykdant projektą ir kita jo vykdoma veikla (tame tarpe ir ūkinė-komercinė) yra neatsiejamos viena nuo kitos, kadangi joks juridinis asmuo, kokios teisinės formos jis bebūtų, negalėtų vykdyti veiklos ir įgyvendinti projektų, nesusijusių su organizacijos tikslais ir uždaviniais. Pareiškėjas ir pats pripažįsta, kad gali vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, nors ir ribotą, vadinasi, jis gali gauti ir pelną. Nors Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pelno nesiekiančių organizacijų ūkinės-komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos pajamos, kurios tiesiogiai skiriamos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti, tačiau labdaros ir paramos fondas gali tiesiogiai gauti ir kitų pajamų iš ūkinės-komercinės veiklos. Teigė, kad priimant įsakymą Viešojo administravimo įsakymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai buvo įgyvendinti pilnai. Įsakymo 2 punkte aiškiai nurodytas teisinis pagrindas: atitinkamas teisės aktas ir jo punktas, kuriame nustatyta, kada pareiškėjui ar jo partneriui finansinė parama negali būti skiriama, taip pat nurodytas dokumentas, pagrindžiantis faktines aplinkybes, t.y. minėtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos raštas. Pažymėjo, kad, Taisyklių 104 punktu, informacija apie priimtus sprendimus yra talpinama interneto svetainėje www.esparama.lt. Papildomai Europos socialinio fondo agentūra 2012 m. birželio 7 d. elektroniniu paštu persiuntė pareiškėjui įsakymą, informuodama apie ministerijos sprendimą neskirti finansavimo Projektui įgyvendinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Europos socialinio fondo agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad ginčijamas įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Įsakymo 2 punkte aiškiai motyvuojamos paramos neskyrimo aplinkybės, t.y. nurodomas Projekto pavadinimas, pateikiamas teisinis pagrindas – Aprašo 1.1 punktas, paaiškinamos faktinės aplinkybės, taip pat 4 punkte nurodoma pareiškėjo galimybė apskųsti sprendimą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tvirtino, kad pareiškėjas visiškai nepagrįstai savo veiklą įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinės paramos projektus atskiria nuo kitos jo vykdomos veiklos (tame tarpe ūkinės, komercinės veiklos).

Vykdydamas struktūrinės paramos projektuose numatytas veiklas, pareiškėjas atlieka įvairias ūkines operacijas, t.y. perveda lėšas tiekėjams, kurie teikia paslaugas, susijusias su projekto veiklų įgyvendinimu, moka darbo užmokestį darbuotojams, gauna struktūrinės paramos lėšas iš valstybės iždo ir kt., todėl pareiškėjo veikla vykdant struktūrinės paramos (ir kitokius) projektus yra neatsiejama nuo visos pareiškėjo veiklos, t.y. ir ūkinės bei komercinės veiklos. Teigė, kad pareiškėjo pozicija, jog ikiteisminio tyrimo vykdymas dėl Pareiškėjo nusikalstamos veikos jo įgyvendinamame ES struktūrinės paramos projekte nepatenka į Aprašo 1.1 nurodytą draudimą suteikti ES paramos finansavimą, yra nepagrįsta ir nesuderinama su Aprašo tikslu – apsaugoti viešąjį interesą, eliminuojant riziką dėl galimo netinkamo struktūrinės paramos panaudojimo.

Pažymėjo, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini, todėl pareiškėjo pozicija, kad atsakovas, priimdamas įsakymą dėl finansavimo neskyrimo, turėjo pareigą nustatyti, kiek vykdomas ikiteisminis tyrimas susijęs su projektine bei kiek su kita pareiškėjo vykdoma veikla, yra visiškai nepagrįsta bei nesuderinama su Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis ikiteisminio tyrimo vykdymo nuostatomis. Teigė, kad atsakovas niekada nebuvo pritaikęs pareiškėjo Projekte finansinės korekcijos dėl fakto, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pareiškėjo įgyvendinamame Projekte 2012 m. balandžio 27 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A3-73 buvo sumažintas finansavimas (proporcingai netinkamų išlaidų dydžiu) ne dėl įtariamos nusikalstamos veikos, bet dėl to, kad pareiškėjas pažeidė finansavimo ir administravimo sutartį, t.y. deklaravo netinkamos tikslinės grupės išlaidas bei asmenų, kurie apklausos metu patvirtino, kad Projekto veiklose niekada nedalyvavo, išlaidas. Nurodė, kad Taisyklių 192 punktas aiškiai nustato, jog pažeidimo tyrimas atliekamas tik dėl projekto vykdytojų padaromų pažeidimų, (išskyrus vieną išimtį, kai pareiškėjai padaro pirkimų vykdymo pažeidimus prieš paraiškos pateikimą).

Taisyklėse naudojamų sąvokų prasme pareiškėjai įgyja projektų vykdytojų statusą, kai ministerijų priimtų sprendimų dėl projektų finansavimo pagrindu (101 punktas) yra sudaromos projektų finansavimo ir administravimo sutartys (108 punktas). Šio ginčo atveju, ministro įsakymu Nr. Al-264 buvo priimtas sprendimas neskirti paramos, todėl pareiškėjas nebuvo įgijęs Projekto vykdytojo statuso, o tai reiškia, kad jis netenkino pažeidimo subjekto požymių, kuriems esant taikoma Taisyklių IX skyriuje įtvirtinta pažeidimų tyrimo schema.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko, nurodydama iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo Europos socialinio fondo agentūra.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimą reglamentuojančių Taisyklių 100-104 punktais, taip pat pažymėjo, kad Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, priedo „Apribojimų skirti Europos Sąjungos finansinę paramą, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos finansinę paramą aprašas“ 1.1 punkte nustatyta, kad finansinė parama negali būti skirta, jeigu pareiškėjui ir (arba) jo partneriui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ūkinės-komercinės veiklos.

Iš bylos duomenų nustatė, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos krikščioniškos labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį Europos socialinio fondo agentūros pateiktos informacijos pagrindu. Nurodė, kad 2009 m. kovo 9 d. Europos socialinio fondo agentūra, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei pareiškėjas sudarė projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP1-L3-SADM-02-K-01-043, kurios pagrindu projekto vykdytojui buvo nustatytas 1 738 927 Lt finansavimas tinkamoms-projekto „Vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtinių, socialinės- rizikos šeimų integracija į darbo rinką Šiaurės vakarų Lietuvoje“ išlaidoms patirti ir apmokėti.

Projekto vykdytojas per 37 mėnesius įsipareigojo suteikti kompleksines socializacijos ir profesinio mokymo paslaugas (profesinius mokymus, konsultacijas ir kt.) 126 socialinės rizikos ir socialinę atskirti patinantiems tikslinės grupės dalyviams. Europos socialinio fondo agentūra, atlikusi pareiškėjo veiklos neplanines patikras, 2012 m. balandžio 10 d. surašė pažeidimo tyrimo išvadą ir jos papildymą „Dėl su pažeidimu susijusios veiklos aprašymo projekte Nr. VP-1.3-SADM-02-K-01-043“, kurioje nurodė, kad vykdomame projekte dalyvavo 35 asmenys, nepriskirtini asmenų tikslinėms grupėms, todėl siūloma sumažinti projektui skirtą finansavimą 211 148,82 Lt ir susigrąžinti Agentūros kompensuotas išlaidas už netinkamus tikslinės grupės dalyvius.

Ministerijos kanclerio 2012 m. balandžio 27 d. potvarkiu Nr. A3-73 buvo sumažinta pareiškėjui nustatyta didžiausia projektui tinkamų finansuoti išlaidų suma 211 148,82 Lt ir nustatyta, kad pareiškėjo grąžintinų lėšų suma yra 205 774,62 Lt. Teismas vertino, kad šie duomenys patvirtina, jog pareiškėjui pritaikyta sankcija už minėtame projekte Nr. 043 nustatytą pažeidimą, todėl laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad finansavimo nutraukimas yra papildomai pritaikyta poveikio priemonė. Vertindamas Aprašo 1.1 punkte nurodytą pagrindą neskirti paramos dėl ūkinės-komercinės veiklos pradėto ikiteisminio tyrimo, pažymėjo, kad šioje teisės normoje nėra nuorodos į konkretų Baudžiamojo kodekso straipsnį, todėl atsižvelgiant į sukčiavimo nusikaltimo sudėtį bei dalyką, pažeidimai dėl ūkinės-komercinės veiklos gali pasireikšti ir sukčiavimo atveju.

Sprendė, kad atsakovas, turėdamas duomenis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pagristai pripažino, kad finansavimas negali būti skiriamas, dėl to pareiškėjo argumentai, kad atsakovas, nutraukdamas projekto finansavimą, nepagrįstai rėmėsi Aprašo 1.1 punktu, atmestini. Dėl pareiškėjo argumento, jog ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl pareiškėjo vykdomo projekto, todėl nebuvo pagrindo nutraukti finansavimą, pažymėjo, jog Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių priedo, kurio pagrindu buvo priimtas sprendimas neskirti finansinės paramos, tikslas yra apsaugoti viešąjį interesą, siekiant sumažinti riziką, jog Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos gali būti panaudojamos netinkamai.

Pagal Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio nuostatas Valstybės narės visų pirma atsako už pažeidimų nagrinėjimą ir turi imtis priemonių, jei esama įrodymų, kad yra pokyčių, kurie daro poveikį veiksmų ar veiksmų programų įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui ar sąlygoms, ir jos atsako už reikiamą finansinį koregavimą. Todėl, teismo vertinimu, skiriant finansavimą projektui, kurio vykdytojas yra įtariamas dėl teisės aktų pažeidimų įgyvendinant kitą Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamą projektą Nr.043, kyla rimta grėsmė, kad nebus užtikrinti Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, įsipareigojimai administruojant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas.

Taip pat rėmėsi 2007 m. gruodžio 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 192 punkto nuostatomis ir pažymėjo, kad pažeidimo tyrimas atliekamas tik dėl projekto vykdytojų padaromų pažeidimų, o ginčo atveju projektų finansavimo ir administravimo sutartis sudaryta nebuvo. Taip pat nurodė, kad ginčijamo įsakymo Nr. Al-264 2 punkte nurodyti paramos neskyrimo pagrindai, t.y. nurodytas Projekto Nr.062 pavadinimas, teisinis (Aprašo 1.1 punktas) ir faktinis pagrindas (Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos 2012 m. gegužės 16 d raštas Nr. 25/13-1-11-11157), 4 punkte nurodyta apskundimo tvarka.

Atsižvelgęs į tai, kad nors įsakyme informacija yra pateikiama glaustai, tačiau iš jo turinio visumos galima suprasti priimto sprendimo neskirti finansavimo esmę, teismas pripažino, kad ginčijamas įsakymas taip pat atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti bei priteisti visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Aprašo 1.1 punktą ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas yra susijęs su jo vykdoma ūkine-komercine veikla. Pažymi, kad ūkinė-komercinė veikla yra suprantama kaip veikla siekiant pelno, susijusi su daiktų pirkimų-pardavimu ar paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl pareiškėjo vykdomo projekto, kuris negali būti suprantamas kaip ūkinės-komercinės veiklos vykdymas, kadangi vykdydamas projektą pareiškėjas nesiekia pelno ar kitos materialios naudos, priešingai, projekto vykdymas atitinka pagrindinius Labdaros ir paramos fondų įstatymo tikslus.

Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad buvo padarytas materialinės teisės pažeidimas ir neteisingai atsisakė taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 2 dalį. Teigia, kad pareiškėjas su atsakovu bei Europos socialinio fondo agentūra yra pasirašęs Finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP1-1.3- SADM-02-K-01-043. Atsakovo įsakyme pareiškėjas yra įvardijamas kaip projekto vykdytojas. Atsižvelgiant į tai, mano, kad teismas neteisingai konstatavo, jog pareiškėjas nėra laikytinas projekto vykdytoju Taisyklių prasme bei nepagrįstai atmetė argumentus dėl pažeidimo tyrimo atlikimo.

Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, draudžiančios teisės normas, susijusias su atsakomybės nustatymu, taikymu bei nubaudimu, aiškinti plečiamai ir atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai. Pareiškėjui atsakovo 2012 m. balandžio 27 d. potvarkiu Nr. A3-73 „Dėl finansinės korekcijos taikymo už nustatytą finansinį pažeidimą ir lėšų susigrąžinimo iš Europos socialinio fondo finansuojamo projekto „Vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtinių, socialinės rizikos šeimų integracija į darbo rinką šiaurės vakarų Lietuvoje“ vykdytojo Lietuvos krikščioniško labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ finansinė korekcija buvo pritaikyta remiantis Taisyklių 197.2 punktu, o būtent sumažintas projekto finansavimas netinkamų finansuoti išlaidų dalimi ir pareiškėjas įpareigotas sugrąžinti sumokėtų lėšų dalį, tad papildomai pritaikius ir kitą poveikio priemonę, t. y. finansavimo nutraukimą, buvo pernelyg išplėstas Taisyklių 197 punkte numatytų poveikio priemonių taikymas pareiškėjui, juo labiau, kad jokių naujai po minėto potvarkio priėmimo paaiškėjusių aplinkybių, pagrindžiančių finansavimo nutraukimą pareiškėjui, atsakovas nepateikė.

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Nurodo, kad pareiškėjo veikla vykdant projektą ir kita jo vykdoma veikla (tame tarpe ir ūkinė-komercinė) yra neatsiejamos viena nuo kitos, kadangi joks juridinis asmuo, neatsižvelgiant į tai, kokios teisinės formos jis bebūtų, negali vykdyti veiklos ir įgyvendinti projektų, nesusijusių su organizacijos tikslais ir uždaviniais. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas apeliantui pradėtas dėl jo vykdomo projekto Nr. 043 įtariant, jog vykdant projektą apeliantas galėjo įvykdyti nusikaltimus, įvardintus Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje minimas nusikaltimas priskirtinas prie sunkių, todėl akivaizdu, kad esant tokiems apeliantui pateiktiems įtarimams, būtų rizikinga skirti finansavimą. Pabrėžia, kad Taisyklės išskiria du subjektus – pareiškėją ir projekto vykdytoją. Taisyklių 114 punkte yra aiškiai įtvirtinta, kad su pareiškėju sudarius sutartį, pareiškėjas tampa projekto vykdytoju. Tuo tarpu šiuo atveju su pareiškėju Projekto finansavimo ir administravimo sutartis nebuvo sudaryta – ginčijamu įsakymu atsisakyta skirti finansavimą projektui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Europos socialinio fondo agentūra su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Be argumentų, išdėstytų atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, kad atsakovas niekada nebuvo pritaikęs pareiškėjo projekte Nr. 043 finansinės korekcijos dėl fakto, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjo įgyvendinamame projekte Nr. 043 2012 m. balandžio 27 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A3-73 buvo sumažintas finansavimas (proporcingai netinkamų išlaidų dydžiu) ne dėl įtariamos nusikalstamos veikos, bet dėl to, kad pareiškėjas pažeidė finansavimo ir administravimo sutartį, t. y. deklaravo netinkamos tikslinės grupės išlaidas bei asmenų, kurie apklausos metu patvirtino, kad projekto veiklose niekada nedalyvavo, išlaidas. Tuo tarpu į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą buvo kreiptasi kilus įtarimų, jog pareiškėjo veiksmai turėjo nusikalstamos veikos požymių. Be to, apie sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba buvo informuota 2012 m. gegužės 16 d., t. y. jau po 2012 m. balandžio 27 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. A3-73 dėl pažeidimo projekte Nr. 043 priėmimo, kas papildomai pagrindžia, jog dėl įtartos nusikalstamos veikos pareiškėjui finansinė korekcija nebuvo pritaikyta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija su pareiškėjo apeliaciniu skundu taip pat nesutinka.

Nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai savo veiklą įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinės paramos projektus atskiria nuo kitos jo vykdomos veiklos (tame tarpe ūkinės, komercinės veiklos), motyvuodamas tuo, kad jis negauna iš šios veiklos jokio pelno. Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad vykdydamas projekte Nr. 043 numatytas veiklas pareiškėjas atlieka įvairias ūkines operacijas, t.y. perveda lėšas tiekėjams, kurie teikia paslaugas, susijusias su projekto veiklų įgyvendinimu, moka darbo užmokestį darbuotojams, gauna struktūrinės paramos lėšas iš valstybės iždo ir t.t., tokia veikla įgyvendinant iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą yra neatsiejama nuo visos pareiškėjo vykdomos ūkinės-komercinės veiklos. Pabrėžia, kad Europos socialinio fondo agentūra, kuri yra Įgyvendinančioji institucija, atlikdama projekto Nr. 043 neplanines patikras, nustatė pažeidimus ir Taisyklių bei Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225, nustatyta tvarka inicijavo galimo pažeidimo tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo, kaip projekto Nr. 043 vykdytojo, veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, apie įtariamą nusikalstamą veiką projekte Nr. 043 agentūra informavo Finansų ministeriją 2012 m. balandžio 17 d. raštu Nr. ESF-12-SD-05122. Taip pat dėl nusikalstamos veikos kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Teigia, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą dėl finansavimo neskyrimo, vadovavosi Taisyklių priedo nuostatomis ir neturėjo pagrindo vadovautis teisės aktų reikalavimais, susijusiais su pažeidimų tyrimu ir nustatymu, todėl jų negalėjo ir pažeisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. A1-264 2 punkto, kuriuo nuspręsta neskirti finansavimo Lietuvos krikščioniško labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ projektui „Vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtinių, socialinės rizikos šeimų integracija į darbo rinką šiaurės vakarų Lietuvoje“.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos krikščioniškos labdaros ir gailestingumo fondas „Samarija“ 2011 m. balandžio 27 d. Europos socialinio fondo agentūrai pateikė projekto „Vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtinių, socialinės rizikos šeimų integracija į darbo rinką“ paraišką.

Europos socialinio fondo agentūra 2012 m. sausio 13 d. vertinimo ir atrankos komisijos posėdyje apsvarstė paraiškų finansavimą ir nutarė pareiškėjo pateiktą paraišką įtraukti į rezervinį fondą. Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. A1-48 nusprendė neskirti finansavimo pareiškėjo projektui dėl ribotos kvietimui teikti paraiškas ES fondų lėšų sumos, numatytos 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.3-SADM-02-K priemonės „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ finansavimo sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. Al-29, tačiau įtraukė jį į rezervinį sąrašą Nr. 1, galiojantį 6 mėnesius nuo šio įsakymo priėmimo dienos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras ginčijamu 2012 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. A1-264 2 punktu, vadovaudamasis Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, priedo „Apribojimų skirti Europos Sąjungos finansinę paramą, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos finansinę paramą aprašas“ 1.1 punktu bei atsižvelgdamas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2012 m. gegužės 16 d. rašte Nr. 25/13-1-11-11157 pateiktą informaciją, nutarė neskirti finansavimo minėtam pareiškėjo projektui „Vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtinių, socialinės rizikos šeimų integracija į darbo rinką“.

Pareiškėjas Lietuvos krikščioniškos labdaros ir gailestingumo fondas „Samarija“ nesutinka su šia 2012 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. A1-264 dalimi, tvirtindamas, kad pagrindo neskirti finansavimo pareiškėjo projektui nebuvo, nes ikiteisminis tyrimas vyksta ne dėl ūkinės komercinės pareiškėjo veiklos, taip pat kad įsakymas priimtas pažeidžiant Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, nes nebuvo atliktas galimo projekto pažeidimo tyrimas, bei kad buvo pritaikyta sankcija už projekto pažeidimą, dėl kurio pareiškėjui jau buvo pritaikyta finansinė korekcija.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ginčijama 2012 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. A1-264 dalis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktus argumentus, taip pat ginčijamo 2012 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. A1-264 turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus.

Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, priedo „Apribojimų skirti Europos Sąjungos finansinę paramą, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos finansinę paramą aprašas“ 1.1 punktas numato, kad finansinė parama negali būti skirta, jeigu, be kita ko, pareiškėjui ir (arba) jo partneriui iškelta restruktūrizavimo byla arba pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ūkinės-komercinės veiklos.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrius 2012 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 25/13-1-11-11157 informavo Europos socialinio fondo agentūrą apie tai, kad pagal agentūros duomenis dėl Lietuvos krikščioniškos labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (t. 1, b.l. 19, 199). Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas Europos socialinio fondo agentūrai, vadovaujantis Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 17 punktu, apie įtariamą Lietuvos krikščioniškos labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ nusikalstamą veiką vykdytame projekte informavus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (t. 1, b. l. 95, 96).

Pažymėtina, jog pagal Labdaros ir paramos fondų įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, fondas turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jo įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jo tikslams pasiekti. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodo Europos socialinio fondo agentūra, pareiškėjas įgyvendindamas projektą vykdo ūkinę veiklą – perveda lėšas tiekėjams, kurie teikia paslaugas, susijusias su projekto veiklų įgyvendinimu, moka darbo užmokestį darbuotojams, gauna struktūrinės paramos lėšas iš valstybės iždo ir kt., t.y. atlieka ūkines operacijas. Tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galimo pareiškėjo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo vykdytame projekte (Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d.) iš esmės leidžia daryti išvadą, jog ikiteisminis tyrimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo vykdyta ūkine veikla atliekant struktūrinės paramos projektuose numatytas veiklas. Todėl teisėjų kolegija, taip pat atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo akcentuotą aplinkybę, jog minėtų taisyklių priedo „Apribojimų skirti Europos Sąjungos finansinę paramą, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos finansinę paramą aprašas“ tikslas yra apsaugoti viešąjį interesą, siekiant sumažinti riziką, jog Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos gali būti panaudojamos netinkamai, vertina, kad nagrinėjamu atveju egzistavo Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių priedo „Apribojimų skirti Europos Sąjungos finansinę paramą, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos finansinę paramą aprašas“ 1.1 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios negalėjo būti skirti finansinė parama pareiškėjo projektui.

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, jog aptariamu atveju turėjo būti atliktas galimo projekto pažeidimo tyrimas bei kad buvo pritaikyta sankcija už projekto pažeidimą, dėl kurio pareiškėjui jau buvo pritaikyta finansinė korekcija. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2009 m. kovo 9 d. Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pareiškėjas sudarė projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP1-L3-SADM-02-K-01-043, kurios pagrindu projekto vykdytojui buvo nustatytas 1 738 927 Lt finansavimas tinkamoms projekto „Vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtinių, socialinės rizikos šeimų integracija į darbo rinką Šiaurės vakarų Lietuvoje“ išlaidoms patirti ir apmokėti (t.2, b.l. 39-43).

Europos socialinio fondo agentūra atliko pareiškėjo veiklos neplanines patikras ir 2012 m. balandžio 10 d. surašė pažeidimo tyrimo išvadą ir jos papildymą „Dėl su pažeidimu susijusios veiklos aprašymo projekte Nr. VP-1.3-SADM-02-K-01-043“, kurioje nurodė, kad pareiškėjo vykdomame projekte dalyvavo 35 asmenys, nepriskirtini asmenų tikslinėms grupėms, todėl siūloma sumažinti projektui skirtą finansavimą 211 148,82 Lt ir susigrąžinti agentūros kompensuotas išlaidas už netinkamus tikslinės grupės dalyvius (t. 2, b. l. 39-46).

Iš byloje esančio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2012 m. balandžio 27 d. potvarkio Nr. A3-73 matyti (t.1, b. l. 69-70), jog sankcija – sumažinta didžiausia projektui tinkamų finansuoti išlaidų suma 211 148,82 Lt ir nustatyta, kad pareiškėjo grąžintinų lėšų suma yra 205 774,62 Lt – pareiškėjui pritaikyta už Europos socialinio fondo agentūros nustatytą 2009 m. kovo 9 d. projekto Nr. VP-1.3-SADM-02-K-01-043 finansavimo ir administravimo sutarties pažeidimą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčijamu socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu buvo įformintas sprendimas dėl kito pareiškėjo projekto finansavimo (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 100 p., 101 p.), kuris priimtas atsižvelgiant į gautą informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos pareiškėjo nusikalstamos veikos.

Taigi ginčijamas įsakymas buvo priimtas ne dėl poveikio priemonių, numatytų pažeidžiant Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punkte. Be to, kaip nustatyta, ginčijamu įsakymu atsisakyta skirti finansavimą pareiškėjo projektui Nr. VP-1.3-SADM-02-K-03-062, dėl ko projekto finansavimo ir administravimo sutartis nebuvo sudaryta ir remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 114 punktu pareiškėjas nelaikytinas šio projekto vykdytoju. T. y. pareiškėjo projektas Nr. VP-1.3-SADM-02-K-03-062 nėra vykdomas, dėl ko šio projekto pažeidimo tyrimas neturėjo ir negalėjo būti atliekamas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 193-199 punktuose nustatyta tvarka.

Tai, kad pareiškėjas su atsakovu bei Europos socialinio fondo agentūra yra pasirašęs finansavimo ir administravimo sutartį dėl kito projekto, kurio Nr. VP1-1.3- SADM-02-K-01-043, finansavimo, nesudaro jokio pagrindo pareiškėjo laikyti ir ginčo projekto Nr. VP-1.3-SADM-02-K-03-062 vykdytoju.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

pareiškėjo Lietuvos krikščioniškos labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė