2e8b6ef0-92de-41ea-b4a5-4001e4cec24e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr    Civilinė byla Nr. 2A-3321-392/2015                                                   Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05373-2012-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.3.;2.1.2.4.2.7.;3.1.7.1.4.;3.1.7.3.;3.3.1.14.;3.3.1.21. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2015 m. lapkričio 24 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos, Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo atsakovėms O. S. ir D. Å . (S.), trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Vilniaus miesto 33-ojo notaro biuro notarė P. J.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovas V. B. teismui pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiais: 1) 2007-06-15 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės O.

S., 2) 2011-08-16 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovių O. S. ir jos dukters D. S. (dabar pavardė – Å .), 3) ieÅ¡kovo iÅ¡duotÄ atsakovei O. S. 2007-04-13 įgaliojimÄ . Nurodė, jog ginčo butas jam atiteko po jo sutuoktinės M. B. mirties, kuomet buvo iÅ¡duotas 2007-05-17 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ . IeÅ¡kovas po keleto metų pradėjo aiÅ¡kintis aplinkybes, kam Å¡iuo metu priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kėjo, kad Å¡is butas pagal 2007-06-15 pirkimo – pardavimo sutartį buvo parduotas atsakovei O.

S. (ieÅ¡kovo sutuoktinės seseriai). 2007-06-15 pirkimo – pardavimo sutartis buvo patvirtinta Vilniaus miesto 33-iame notarų biure. IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad sutartis sudaryta neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis, sutarties sudarymo laikas nurodytas 8 val. 15 min., kai ieÅ¡kovas buvo darbe ir nevažiavo į jokį notarų biurÄ ; įraÅ¡ai pirkimo – pardavimo sutartyje padaryti didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis, o jis taip raÅ¡yti nemoka, nuo vaikystės rašė tik mažosiomis raidėmis; sutartyje ne jo paraÅ¡as; abejojo, jog jam, kaip nurodyta sutartyje, galėjo bÅ«ti grynais perduoti 15 000 Lt, nes turėjo sÄ skaitÄ banke ir visi pinigai bÅ«davo pervedami į sÄ skaitÄ .

Teigė, jog po žmonos mirties niekada nematė O. S., neturėjo su ja jokių reikalų bei negalėjo susitarti dėl buto pardavimo kainos už 15 000 Lt, kuomet buto rinkos kaina tuo metu buvo 71 700 Lt. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovės Å¡eima jį apgavo, turėdama tikslÄ butÄ iÅ¡ jo įsigyti kuo pigiau, kadangi atsakovės sutuoktinis ne kartÄ buvo atvykęs pas ieÅ¡kovÄ Ä¯ namus (duomenys neskelbtini)ir įtikinėjo parduoti butÄ , aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo sutuoktinės M. B. laidotuvėms iÅ¡leido 10 000 Lt, nes ieÅ¡kovas neprisidėjo prie laidotuvių.

Pasak ieÅ¡kovo, tikrovės neatitinka prikimo – pardavimo sutarties sÄ lyga, kad perduoti buto raktai, nuosavybės dokumentai, nes jis jokių raktų neturėjo, o buto inventorinę knygÄ , bei buto privatizavimo sutartį surado savo namuose. Sandoris sudarytas apgaulės bÅ«du. O. S., įsigijusi butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui pradėjus domėtis kas jame gyvena, 2011-08-16 padovanojo butÄ dukrai D. Å .. Papildomai nurodė, kad su atsakove O. S. nesitarė, kad jai suteiks teisę po sutuoktinės mirties tvarkyti paveldėjimo dokumentus dėl likusio turto.

Buvo įsitikinęs, kad jokie jo sutuoktinės turto paveldėjimo klausimai nebuvo sutvarkyti, todėl jam buvo iÅ¡duotas 2012-08-29 paveldėjimo teisės liudijimo dublikatas. Teigė, jog neturėjo pagrindo iÅ¡duoti įgaliojimÄ atsakovei, nes galėjo visus klausimus tvarkyti pats (t. 1, b. l. 3 – 5, 98 – 101).Atsakovės O. S. ir D. Å . atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog mirus ieÅ¡kovo sutuoktinei M. B., ieÅ¡kovas atsisakė jÄ laidoti, motyvuodamas, pinigų neturėjimu ir tiesiai atsakovei O.

S. pasakė, kad buto su skolomis jam nereikia, tegu artimieji daro kÄ nori. IeÅ¡kovas pats iÅ¡davė atsakovei O. S. įgaliojimÄ tvarkyti visus su paveldėjimu susijusius klausimus, atsakovė prisiėmė pareigÄ padengti visas mirusios M. B. skolas už butÄ , investavo į ginčo buto sutvarkymÄ apie 20 000 Lt, dar prieÅ¡ tai sutarę su ieÅ¡kovu, jog už bendrai sutartÄ kainÄ nupirks minėtÄ bendrabučio butÄ . Sandoris buvo patvirtintas Vilniaus miesto 33-iame notaro biure, jokios apgaulės ar sutarties klastojimo nebuvo.

IeÅ¡kovas pats asmeniÅ¡kai vyko pas notarÄ sandorį sudaryti, ieÅ¡kovo nuvežimÄ organizavo atsakovė ir jos sutuoktinis, be to, ieÅ¡kovas sutiko važiuoti tik po to, kai automobilyje jam buvo perduota sutarta už perkamÄ butÄ pinigų suma 15 000 Lt. IeÅ¡kovas meluoja, kad nematė atsakovės nuo pat savo žmonos mirties. Ä®sigytas butas buvo padovanotas dukrai bÅ«simų vestuvių proga, metai iki jai sudarant santuokÄ , kad butas bÅ«tų dukros asmeninė nuosavybė. IeÅ¡kovas nebuvo pareiÅ¡kęs atsakovėms jokių pretenzijų, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, elgiasi nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (t. 1, b. l. 109 - 111, 119 - 122, 133 - 135).Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarė P. J. pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas: 250 Eur turtinės žalos dėl negautų pajamų bei 50 Eur už atvykimÄ Ä¯ teismo posėdžius.

PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus miesto 33-iame notaro biure buvo patvirtinta 2007-06-15 buto su bendro naudojimo patalpomis pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr.PJ-2819. Pagal Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovas pardavė atsakovei O. S. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ sudarant sandorį, buvo pateikti nuosavybės teisę įrodantys dokumentai: paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, VÄ® Registrų centro iÅ¡duotas pažymėjimas apie daiktinių teisių įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre.

Pagal galiojančius teisės aktus, notaro biuras užsakė pažymÄ sandoriui, kuriÄ VÄ® Registrų centras įvykdė 2007-06-12. Notaro biuro darbo knygoje yra įraÅ¡as, jog 2007-06-15, 8 val. ryte užraÅ¡yti klientai V. B. ir O. S. atvyko paskirtu laiku ir pateikė tapatybę patvirtinančius dokumentus. Notaras, įstatymo nustatyta tvarka, nustatęs asmenų tapatybes, iÅ¡aiÅ¡kino sudaromo sandorio pasekmes, jas aptarė su sandorio Å¡alimis. Sutarties projektas buvo paruoÅ¡tas iÅ¡ anksto, notarė perskaitė sutartį, paklausė, ar Å¡alys atsiskaičiusios už parduodama nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. ar pardavėjas gavo pinigus, todėl sutartyje yra įraÅ¡as, kad pardavėjas pinigus gavo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį.

Klientai, susipažinę su sutartimi, jÄ pasirašė. Notarinio registro knygoje ir sutartyje yra ieÅ¡kovo paraÅ¡ai (t.1, b. l. 57). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės O. S. naudai 1 168,86 Eur, atsakovės D. Å . naudai 868,86 Eur, trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. naudai 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 685,81 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai;

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi taikytÄ areÅ¡tÄ butui (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikino įsiteisėjus teismo sprendimui. Teismas nurodė, jog neturėjo pagrindo remtis ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais ir pripažinti Buto pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, kadangi ieÅ¡kovas neįrodė nei vieno galimo sandorio negaliojimo pagrindo, nepateikė pagrįstų neginčijamų įrodymų, kad jis nedalyvavo sandorio sudaryme. Vertino, kad ieÅ¡kovo teiginį, jog nuo pat savo sutuoktinės mirties jis nematė atsakovės O.

S. ir su ja nesprendė jokių reikalų, paneigė atsakovės paaiÅ¡kinimai, liudytojais apklaustų A. S., D. S. parodymai. Ä® bylÄ pateikti įrodymai pagrindė, jog buto pirkimo – pardavimo sandorio kaina galėjo bÅ«ti daug mažesnė už oficialiÄ rinkos kainÄ , todėl vien ta aplinkybė, kad butas parduotas už 15 000 Lt neleido teismui sandorio vertinti kaip sudaryto panaudojant apgaulę. Konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo teiginių, kad jis nedalyvavo buto pirkimo-pardavimo sandorio sudaryme, negavo pinigų, nevyko į notaro biurÄ , bei nepasirašė ant sutarties.

Byloje atliktos ieÅ¡kovo raÅ¡ysenos ekspertizės nepaneigė tikimybės, kad ant visų sandorių, sutarčių raÅ¡ytinių dokumentų yra pasirašęs ir užrašęs vardÄ ir pavardę pats ieÅ¡kovas. Pripažino, kad ieÅ¡kovo raÅ¡ysena menkai iÅ¡lavinta, galimai tikėtina, jog jis vaikystėje mokėsi raÅ¡yti rusų kalba, tačiau atmetė argumentus, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai neraÅ¡o didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis, kadangi eksperimentinius raÅ¡ysenos pavyzdžius ieÅ¡kovas tokiomis raidėmis sugebėjo paraÅ¡yti.

Todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad ant 2007-06-15 buto pirkimo-pardavimo sutarties, taip pat ir vėliau sudaryto ieÅ¡kovo įgaliojimo bÅ«tų įrašęs savo vardÄ pavardę ir pasirašęs ne ieÅ¡kovas, o kitas asmuo. IeÅ¡kovo teiginius, kad jis dėl darbo specifikos, įtempto darbo grafiko ir griežtos darbo laiko apskaitos negalėjo konkrečiÄ 2007-06-15 dienÄ atvykti pas notarÄ , paneigė UAB „Grundolita“ darbuotojas F. K.. Teismo vertinimu, pinigų perdavimo faktÄ byloje įrodė buto pirkimo-pardavimo sutartyje padarytas įraÅ¡as, kad pardavėjas gavo 15 000 Lt už parduodamÄ butÄ .

Taip pat teismas neturėjo pagrindo netikėti notarės paaiÅ¡kinimais. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas turėjo sÄ skaitÄ , į kuriÄ buvo pervedamas jo darbo užmokestis, nesuteikė teismui pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas negalėjo iÅ¡ atsakovės priimti grynųjų pinigų. Konstatavo, kad joks apgaulės panaudojimas byloje neįrodytas ir nenustatytas. IeÅ¡kovas, nevengęs piktnaudžiauti alkoholiu, gali klysti, bandydamas prisiminti sandorių sudarymo aplinkybes ir vertinti jų sudarymÄ dabar sau palankia kryptimi.

Kadangi byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, galinčių kelti abejonių tarp atsakovių O. S. ir jos dukters D. S. (Å .) sudaryto buto (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorio tikrumu, laikė visiÅ¡kai nepagrįstais ir neįrodytais ieÅ¡kovo teiginius, jog tai buvo apsimestinis, tariamas sandoris, ieÅ¡kovui pradėjus domėtis buto likimu, jo dokumentais. Atsakovės O. S. argumentai, kad butÄ dovanojo dukrai, norėdami, kad jis bÅ«tų jos asmeninė nuosavybė, jai ketinant sudaryti santuokÄ , teismo vertinimu, buvo įtikinamesni ir pagrįsti įrodymais labiau, nei ieÅ¡kovo argumentacija dėl tariamo sandorio pobÅ«džio dėl siekio apgaulės bÅ«du įsigytÄ butÄ kuo greičiau perleisti kito asmens nuosavybėn. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2007-06-15, o buto dovanojimo sandoris 2011-08-16, vertino, jog nebuvo jokio įtartino skubėjimo sudarant sandorius.

Teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu jo sudarytÄ Ä¯galiojimo sandorį – 2007-04-13 Vilniaus miesto 33-iame notaro biure sudarytÄ Ä¯galiojimÄ O. S. atlikti už V. B. įgaliotus veiksmus laikė nepagrįstu ir neįrodytu, kadangi raÅ¡ysenos ekspertizė patvirtino, jog tiek buto pirkimo-pardavimo sutartyje, tiek ginčijamame 2007-04-13 įgaliojime vardÄ ir pavardę parašė V. B.. KritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, kad jam nebuvo bÅ«tinybės kÄ nors įgalioti tvarkyti mirusios sutuoktinės paveldėjimo bylÄ , kadangi iÅ¡ įrodymų visumos nustatė, jog bÅ«tent po sutuoktinės mirties, ieÅ¡kovas nebuvo pajėgus nei finansiÅ¡kai, nei juridiÅ¡kai tvarkyti paveldėjimo reikalus.

Teismas sprendė, jog atsakovėms susidariusios bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos įrodymais, byloje atstovavę advokatai rengė atsiliepimus į ieÅ¡kinį, dalyvavo teismo posėdžiuose. Ä®vertinęs proceso trukmę, bylos apimtį, spręstų klausimų sudėtingumÄ , teismas sprendė, jog advokatų teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydžiui mažinti pagrindų nėra.Nors notarė nepateikė iÅ¡laidas ir nuostolius pagrindžiančių dokumentų, tačiau teismui įvertinus ilgai užsitęsusį procesÄ , daugkartinį bylos atidėjimÄ dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymų, notarės dalyvavimo teisme pripažinimo bÅ«tinu, vertintino, jog notarė dėl bylos teisminio nagrinėjimo turėjo iÅ¡laidų, patyrė tam tikrus nuostolius, negavo pajamų, tiesiogiai susijusių su jos vykdomomis funkcijomis notaro biure, todėl notarei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kadangi ieÅ¡kovui teismo nutartimis buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl ieÅ¡kinį atmetus, 144 Lt žyminį mokestį (už neturtinį reikalavimÄ ) ir 2151 Lt žyminį mokestį už turtinį reikalavimÄ , viso 663,81 Eur (2292 Lt) priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei.

Taip pat valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 22 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (iÅ¡ viso 685,81 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų).IeÅ¡kovas V. B. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-10 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei nepriteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarei P. J. ir atsakovei D.

Å .. Teigė, jog pirmosios instancijos teismas vertino ir tyrė tik atsakovės O. S. paaiÅ¡kinimus ir jos giminaičių parodymus. Teismas, neturėdamas jokių įrodymų, sprendė, jog dėl alkoholio vartojimo apeliantas galėjo nesuprasti kai kurių faktų, neatsiminti sutarties sudarymo priežasčių. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi skolos raÅ¡teliais, apie kurių egzistavimÄ apeliantas nežinojo ir, iÅ¡ kurių negalima spręsti, jog buvo pasiraÅ¡yti apelianto mirusios sutuoktinės. Taip pat, apelianto nuomone, remonto iÅ¡laidų kvitai nelaikytini tinkamu įrodymu, nes nebuvo pateikta rangos sutartis, nepridėta sÄ mata, defektinis aktas dėl buto remonto.

PaaiÅ¡kino, jog iki sutuoktinės mirties, kartu su sutuoktine, gyveno (duomenys neskelbtini), o butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuomojo. A. S. atvykdavo pas apeliantÄ , teikdavo užuominas apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), paradavimÄ , bet apeliantas iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kiÄ pozicijÄ â€“ buto neparduos. Skolos už butÄ negalėjo bÅ«ti didelės, nes tuo metu pats dirbo, gavo neblogÄ atlyginimÄ . Nereikėjo ir kito asmens paslaugų palikimui įforminti. Apelianto nuomone, atsakovė O. S. davė prieÅ¡taringus parodymus, nes teigė, kad jos sutuoktinis pas apeliantÄ vyko ne dėl buto pirkimo – pardavimo, o dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo.

Apeliantas laikosi pozicijos, jog pas notarę nebuvo nuvykęs, rakto nuo buto neturėjo, nuosavybės dokumentus turėjo savo žinioje, todėl notarinėje sutartyje įraÅ¡yti duomenys, jog parduoti nuosavybės teisės dokumentai su raktu yra klaidingi. Apelianto nuomone, O. S. ėmėsi aktyvių veiksmų dėl paveldėjimo įteisinimo apelianto vardu, jog įteisinti buto pirkimo – pardavimo sandorį. Sudarant įgaliojimÄ jo notarinėje kontoroje nebuvo. Notarė įgaliojimo sudarymo aplinkybės neprisiminė, todėl teismas negalėjo remtis iÅ¡galvotais parodymais.

Atkreipė dėmesį, kad atsakovė ir notarė prieÅ¡inosi ekspertizės atlikimui, nei viena ekspertizė nenustatė kas yra pasirašęs. Didžiosiomis raidėmis jis niekada nerašė, o raÅ¡yti didžiosiomis raidėmis buvo teismo priverstas. Papildomai nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog apeliantas buvo finansiÅ¡kai nepajėgus butÄ tvarkyti ir paveldėjimo klausimus iÅ¡spręsti. Tuo metu dirbo UAB „Grundolita“ ir gavo 1 500 Lt darbo užmokestį; sutuoktinės laidojimo iÅ¡laidas planavo susigrÄ Å¾inti iÅ¡ buto nuomos.

Taip pat byloje nėra įrodymų dėl 15 000 Lt perdavimo, t. y. nėra įrodymų, kad už parduotÄ daiktÄ buvo atsiskaityta. Jis buvo atsakovės O. S. apgautas, kadangi ji nuslėpė skolos raÅ¡telius, priėmė palikimÄ , neįforminusi pinigų perdavimo fakto butÄ Ä¯gijo pusvelčiui. Taipogi, pirmosios instancijos teismas, priteisė notarei bylinėjimosi iÅ¡laidas nepagrįstai, kadangi Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų į bylÄ pateikta nebuvo (t.3, b. l. 40 – 46). Atsakovės O.

S. ir D. Å . pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodė, kad apeliantas savo parodymuose painiojasi, ieÅ¡kinyje ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė prieÅ¡taringus argumentus: ieÅ¡kinyje teigė, jog kreipėsi dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir jam 2007-05-17 buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, o patikslintame ieÅ¡kinyje jau teigia, kad buvo įsitikinęs, jog paveldėjimo nepriėmė, todėl 2012-08-29 prašė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo dublikatÄ ; teisme aiÅ¡kino, kad pasirašė ant balto popieriaus lapo, automobilyje, galėjo atvežti prie notarinės kontoros.

Atsakovių nuomone, apeliaciniame skunde yra dėstomi tie patys argumentai, kaip ir pirmosios instancijos teisme, nenurodoma kokias procesinės teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad skundžiamÄ sprendimÄ reikėtų panaikinti (t. 3, b. l. 67 – 69). Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.Byloje nustatyta, kad po apelianto sutuoktinės M. B. mirties 2007-01-19 (t.1, b. l. 8, 9), Vilniaus miesto 33 notaro biure buvo išduotas 2007-04-13 įgaliojimas, notarinio registro Nr. PJ-1851, kurio pagrindu apeliantas V. B. įgaliojo atsakovę O.

S. atlikti už apeliantÄ Ä¯galiojime nurodytus veiksmus (t. 2, b. l. 3). Apeliantui V. B., 8 notarų biuro iÅ¡duoto 2007-05-17 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ pagrindu, notarinio registro Nr. R8-2473, perėjo nuosavybės teisė į butÄ /patalpÄ â€“ du kambarius su bendro naudojimo patalpomis - esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9, 14-15). 2007-06-15 buto su bendro naudojimo patalpomis pirkimo ir pardavimo sutarties pagrindu, apeliantas, butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovei O.

S. už 15 000 Lt (t. 1, b. l.10-12; t. 2, b. l.13). Å i sutartis buvo patvirtinta Vilniaus miesto 33 notaro biuro notarės P. J., notarinio registro Nr. PJ-2819 (t.1, b. l. 12). 2011-08-16 dovanojimo sutarties pagrindu, atsakovė O. S. ir jos sutuoktinis A. S. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo atsakovei, savo dukrai, D. S. (dabar pavardė – Å .) (t. 1, b. l. 47 - 52). Å i sutartis buvo patvirtinta Vilniaus miesto 32 notaro biuro notarės L. M., notarinio registro Nr. LM-2891 (t. 1, b. l. 52).Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, teigia, kad teismas vadovavosi tik atsakovės ir liudytojų parodymais, nepagrįstai konstatavo ieÅ¡kovÄ ilgÄ laikÄ piktnaudžiavus alkoholiu ir dėl to negalinčiu atsiminti sandorių sudarymo priežasčių bei aplinkybių, taip pat nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktais, nevertino atsakovės nesÄ Å¾iningumo ir aplinkybės, jog notarė negalėjo paaiÅ¡kinti įgaliojimo sudarymo aplinkybių.CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2009-11-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.).

Tik įvertinęs įrodymų visetÄ , teismas gali daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009 ir kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių apelianto ilgalaikį piktnaudžiavimÄ alkoholiu, 2014-07-04 teismo posėdžio metu liudytojas, apelianto bendradarbis, F.

K. patvirtino, jog darbo metu buvo visko, ir dėl alkoholio, tačiau į darbÄ apeliantas ateidavo laiku, dirbo normaliai. Pažymėtina, jog apeliantas neįrodinėjo, kad ginčijamus sandorius sudarė bÅ«damas tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, tačiau ieÅ¡kinį grindė CK 1.86 ir 1.90 straipsniais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, CK 1.86 ir 1.90 straipsniuose numatyti teisiniai pagrindai nėra suderinami, tačiau ieÅ¡kovui turint pareigÄ nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir įstatymui neribojant ieÅ¡kovų teisės ieÅ¡kinio dalykÄ grįsti ne vienu, bet keliais skirtingais pagrindais, pirmosios instancijos teismas kiekvienÄ iÅ¡ nurodytų pagrindų tyrė bei vertino.

Apeliantas įrodinėja, kad jam nereikėjo kito asmens paslaugų paveldėjimo klausimui iÅ¡spręsti, nes palikimo įforminimui nereikėjo, nei daug žinių, nei daug lėšų, tuo metu jis dirbo UAB „Grindolita“, gavo 1 500 Lt darbo užmokestį. Atsakovė O. S. paaiÅ¡kino, kad po jos sesers M. B. mirties apeliantas V. B. neturėjo pinigų ir galimybių užsiimti savo sutuoktinės palikimo tvarkymu, todėl perleido Å¡ių klausimų tvarkymÄ jai. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ .Byloje nustatyta, kad butas, esantis Subačiaus g. 115 B – 4, Vilnius, 1994-01-06 sutarties pagrindu nuosavybės teise priklausė apelianto sutuoktinei M.

C. (B.) (t.1, b. l. 19), kuri 2007-01-19 numirė (t. 1, b. l. 8). Vilniaus miesto 33 notaro biure buvo iÅ¡duotas 2007-04-13 įgaliojimas, kuriuo apeliantas V. B. įgaliojo atsakovę O. S. atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo klausimais (t. 2, b. l. 3). IeÅ¡kinyje bei patikslintame ieÅ¡kinyje teigiama, jog, mirus sutuoktinei, apeliantas pats kreipėsi dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir jam Vilniaus miesto 8 notarų biuras iÅ¡davė 2007-05-17 paveldėjimo teisės liudijimÄ (t.1, b. l. 4, 100). IÅ¡ atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentų matyti, jog apeliantas, 2007-01-20, namuose pas atsakovę, dalyvaujant atsakovės sutuoktiniui A.

S., P. C. ir jo sutuoktinei D. C., Gražinai ir A. D., nurodė, kad jis neturi pinigų ir savo sutuoktinės nelaidos, o jos buto su skolomis jam nereikia (t. 1, b. l. 110 – 111). Vertinat apelianto pajamas, gautas jo sutuoktinės mirties datai (2007-01-19), iÅ¡ AB SEB bankas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad apeliantui 2007-01-09 iÅ¡ SoDros buvo pervesta 869,97 Lt iÅ¡moka (t. 1, b. l. 31), 2007-02-15 apeliantui pervestas darbo užmokestis sudarė 827 Lt (t.1, b. l. 32), 2007-03-16 – 1 017,40 Lt ir 674,40 Lt (t. 1, b. l. 33), 2007-04-14 – 392 Lt (t. 1, b. l. 33); 2007-05-18 – 1 086,20 Lt (t. 1, b. l. 34); 2007-06-15 – 1 318,40 Lt darbo užmokesčio sumos (t. 1, b. l. 34).

Apelianto mirusios sutuoktinės laidojimu pasirÅ«pino velionės sesuo, atsakovė O. S. ir bylos duomenimis, patyrė 3 472 Lt (505 + 358 + 2 409 + 200) iÅ¡laidų (t. 1, b. l. 153 – 157), taip pat atsakovė 2007-09-08 padengė kapavietės sutvarkymo, paminklo pastatymo 3 145 Lt iÅ¡laidas (t.1, b. l. 153; 145). Apeliantas ieÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinyje patvirtino, kad jo sutuoktinė butÄ buvo iÅ¡nuomojusi, nes turėjo dideles skolas už butÄ (t. 1, b. l. 4, 99). Bylos duomenimis, atsakovė O. S. padengė apelianto mirusios sutuoktinės skolas: 2007-08-21 ir 2007-05-24 - 9 800 Lt (4 500 + 5 300) pagal skolos raÅ¡telius (t.1, b. l. 150, 151); 2008-08-03 - 2 437,45 Lt skolÄ , pagal antstolio D.

B. vykdytÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , pagal SP UAB „Bendruva“ skolÄ už suteiktas komunalines paslaugas (t. 1, b. l. 180). 2014-07-02 teismo posėdžio metu liudytoja G. D. paliudijo, kad mirusios M. B. skolÄ jai sugrÄ Å¾ino O. S.; M. B. palaidojo sesuo (atsakovė), kadangi jos sutuoktinis (apeliantas) pasakė, kad nelaidos, nes pinigų neturėjo (garso įraÅ¡as 01:56:10 – 57); liudytoja D. C. patvirtino, jog skolÄ už M. B. jai sugrÄ Å¾ino O. S. (garso įraÅ¡as 02:05:14), V. B. pasakė, kad laidotuvėms pinigų neturi, buto jam nereikia, parduokit (garso įraÅ¡as 02:05:40 – 02:06:10).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai pagrindžia faktines aplinkybes, jog apeliantas neturėjo finansinių galimybių savo sutuoktinę palaidoti bei jos asmenines prievoles įvykdyti. Taip pat byloje nėra duomenų, įrodančių, kad apeliantas buvo ėmęsis veiksmų paveldėjimo dokumentams susitvarkyti (CPK 178 straipsnis). Nustatyta, jog 2007-04-16 pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ 8 notarų biurui pateikė V. B. įgaliotas asmuo O. S. (t. 2, b. l. 100). 2007-04-20 dienai paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ buvo dar neiÅ¡duotas (t. 1, b. l. 182).

Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ apeliantui iÅ¡duotas 2007-05-17 (t. 1, b. l. 9, 14-15), t. y. ne po apelianto, o po įgalioto asmens kreipimosi į notarÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės patvirtina apelianto neveikimÄ bei sutikimÄ veikti per įgaliotÄ asmenį. Apeliantas neigia ir aplinkybę, jog jis buvo nuvykęs pas notarÄ ginčo sandorius sudaryti. IÅ¡ 2014-07-02 teismo posėdžio metu apklauso liudytojo, UAB „Grundolita“ darbuotojo F.

K. parodymų nustatyta, jog apeliantas buvo atsiprašęs iÅ¡ darbo pas notarÄ nuvykti pora kartų (garso įraÅ¡as 01:41:48 – 59). IÅ¡ trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarės P. J. paaiÅ¡kinimų matyti, kad ruoÅ¡iant įgaliojimo sandorį, jo projektÄ ruoÅ¡ia notaro padėjėjas, todėl tikslesnės Å¡io sandorio sudarymo aplinkybės ji neįsiminė, tačiau teigė, kad be paties ieÅ¡kovo tokio sandorio jokiu bÅ«du negalėjo patvirtinti. 2014-07-02 teismo posėdžio metu notarė patvirtino, jog įgaliojimas yra mažas veiksmas; apelianto bÅ«klė jai įtarimų nesukėlė (garso įraÅ¡as 00:55:46 – 49).

Pagal Notariato 32 straipsnį, notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiÅ¡kimai ir kitokie dokumentai pasiraÅ¡omi dalyvaujant notarui. Jeigu sandoris, pareiÅ¡kimas arba kitoks dokumentas pasiraÅ¡ytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniÅ¡kai patvirtinti, kad sandorį, pareiÅ¡kimÄ arba kitokį dokumentÄ pasirašė jis. IÅ¡ 2007-04-13 įgaliojimo matyti, jog notarė patvirtino įgaliojimÄ , pasiraÅ¡ytÄ V. B. (t. 3, b. l. 5 - 6). 2013-07-04 teismo posėdžio metu notarė P. J. patvirtino, kad 2007-04-13 įgaliojimas buvo suraÅ¡ytas jam pačiam dalyvaujant;

įgaliojimo pasirašymas kitoje vietoje, nei notarų biuro patalpose nebuvo galimas, tokio įrašo žurnaluose nėra (t. 2, b. l. 6). Taip pat 2013-07-04 teismo posėdžio metu notarė P. J. patvirtino, kad sudarant 2007-06-15 sandorį dalyvavo pats V. B. ir po dokumentais pasirašė savo ranka; pasirašant po dokumentais yra užrašomas tikslus vardas, pavardė ir parašas; sudarant sandorį kažkokių išskirtinių aplinkybių nebuvo, nes atlikta standartinė procedūra (t. 2, b. l. 6). Notarės darbo kalendoriaus kopijos duomenimis, 2007-06-15 padarytas įrašas:

„8 – B. – S. (buto p. – p.)“ (t. 2, b. l. 95). Notariato įstatymo 31 straipsnis nustato, kad notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę. Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktÄ asmens tapatybės kortelę arba kitÄ asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ , kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka <..>. Tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas. <..>.

Asmens tapatybės nustatymo bÅ«dÄ notaras nurodo sudaromame dokumente. Ginčo įgaliojime yra nurodytas apelianto asmens kodas, asmens tapatybė nustatyta pagal LTU pasÄ Nr. LA450822, iÅ¡duotÄ 1993-03-15 Trakų pasų poskyryje (87) (t. 3, b. l. 3). 2007-06-15 buto su bendro naudojimo patalpomis pirkimo ir pardavimo sutartyje yra nurodytas pardavėjas V. B., kurio asmens tapatybė nustatyta pagal LTU pasÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 1993-03-15 (duomenys neskelbtini) pasų poskyryje (87) bei pirkėja O. S., kurios tapatybė nustatyta pagal LTU asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2003-08-07 (duomenys neskelbtini) 6-ajame pasų poskyryje (17) (t.1, b. l. 10).

Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai D. S., A. S. ir R. S. P. bei atsakovė O. S. patvirtino vienodas aplinkybes: į notarų kontorÄ vyko A. S. vairuojamu automobiliu, kuriuo važiavo O. S., D. S. ir R. S. P., V. B. įsėdo į automobilį, 15 000 Lt perdavė O. S., pinigų perdavimÄ matė automobilyje buvę D. S. ir R. S. P.. Byloje apeliantas ne tik neigė vykimo į notarinę kontorÄ aplinkybes, bet ir pinigų perdavimo faktÄ . Notaro patvirtinta sutartis yra oficialusis (prima facie) įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , ir aplinkybės, nurodytos tokiame įrodyme, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais; draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog nėra pakvitavimo dėl 15 000 Lt perdavimo apeliantui, nėra pagrindo abejoti notaro patvirtintoje sutartyje fiksuotu pinigų perdavimo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį faktu bei netikėti liudytojų parodymais, kadangi apelianto elgesys bei byloje susiklosčiusi situacija įrodo, jog jis po sutuoktinės mirties neturėjo suinteresuotumo paveldėti savo mirusios sutuoktinės butÄ , esantį Subačiaus g. 115 B – 4, Vilnius, su didelėmis skolomis, t. y. apie skolų egzistavimÄ Å¾inojo (t.1, b. l. 4; 124), nedėjo jokių pastangų palikimui priimti, sudaryti 2007-06-15 buto pirkimo – pardavimo sutartį apeliantas vyko laisva valia.

Apeliacinio skundo teiginys: „S. esu pasirašęs ant balto popieriaus lapo, tÄ atlikau automobilyje, galėjo atvežti prie notarinės kontoros“ (t. 3, b. l. 42), vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi raÅ¡tingo asmens pasiraÅ¡ymas ant balto popieriaus lapo, esant asmeniui nepaveiktam alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat prieÅ¡ asmenį nenaudojant jėgos, suvoktinas kaip sÄ moningas galimų neigiamų pasekmių prisiėmimas. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis.

PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgys, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas didžiosiomis raidėmis niekada neraÅ¡o, todėl negalima laikyti, kad ginčo sandorius pasirašė bÅ«tent jis.

IÅ¡ 2015-04-27 ekspertizės akto Nr. 11-451 (15) iÅ¡vados matyti, kad 2007-04-13 įgaliojime ir 2007-06-15 buto su bendro naudojimo patalpomis pirkimo ir pardavimo sutartyje vardÄ ir pavardę parašė V. B., kad pasirašė V. B., nustatyti negalima, nes tiriamieji paraÅ¡ai trumpi ir paprastos sandaros, tiriamieji paraÅ¡ai ir parašų pavyzdžiai labai variantiÅ¡ki (t. 3, b. l. 5 - 6). Ä® bylÄ pateiktame notarinio registro, tomas Nr. 4, notarinio veiksmo registracijos numeris 1851, nurodyta: „B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) LTU Nr. LA450822, iÅ¡duotas 1993-03-15 Trakų PP (87), įgaliojimas“, taip pat nurodyta „V.

B.“ bei atskiroje grafoje pasirašyta (t. 2, b. l. 122). 2014-07-02 teismo posėdžio metu notarė paaiškino, jog įsiminė, jog toks jaunas žmogus (apeliantas) ir taip negražiai rašo (garso įrašas 00:44:45 - 60). Pagal Notariato 37 straipsnį visi notariniai veiksmai registruojami viename notariniame registre. Iš notarinio registro knygos, tomas Nr. 6 matyti, kad notarinio veiksmo registracijos numeriu 2819 nurodyta nortarinio veiksmo atlikimo data yra 06-15, o grafoje „asmenys ir jų tapatybes patvirtinantys dokumentai“ nurodyti B.

V., LTU, (duomenys neskelbtini), 1993-03-15 (duomenys neskelbtini) PP (87) ir S. O., LTU, ATk (duomenys neskelbtini), 2003-08-07, (duomenys neskelbtini) GPP (17); notarinio veiksmo turinys – patv. nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis bei parašų skiltyje didžiosiomis raÅ¡ytinėmis raidėmis užraÅ¡yta VYTAUTAS BANDZEVIČIUS ir pasiraÅ¡yta, taip pat O. S. bei pasiraÅ¡yta (t.1, b. l. 59). Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertams konstatavus, jog įgaliojime ir pirkimo ir pardavimo sutartyje vardÄ ir pavardę parašė V. B., nepaisant to, jog ekspertai negalėjo tiksliai nenustatyti, jog pasirašė apeliantas, laikytina, jog byloje įrodyta, kad apeliantas ne tik buvo nuvykęs į notarinę kontorÄ ginčo sandorius sudaryti, tačiau tiek 2007-04-13 įgaliojime, tiek ir 2007-06-15 buto su bendro naudojimo patalpomis pirkimo ir pardavimo sutartyje asmeniÅ¡kai įrašė savo vardÄ ir pavardę, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su nebuvimu notarinėje kontoroje bei sandorių nepatvirtinimo paraÅ¡u, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl apelianto argumento, esÄ butÄ pardavė „pusvelčiui“, nes jis kainavo virÅ¡ 70 000 Lt, pastebėtina, jog iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui (2012 m.) apeliantas jokių pretenzijų atsakovei pareiÅ¡kęs nebuvo. Apeliantas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su savo velione sutuoktine negyveno; apie buto nuomÄ byloje įrodymų nėra. Po 2007-06-15 buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo atlikti remonto darbai, kuriuos įrodyti buvo apklausti liudytojai bei į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais ir paaiÅ¡kinimais, tačiau apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta jokių įrodymų ir argumentų, iÅ¡skyrus teiginius. Tai, jog atsakovė nepateikė į bylÄ buvo remonto sutarties, rangos sutarties, atliktų darbų sÄ matos, defektinio akto nereiÅ¡kia, kad butas nebuvo remontuojamas. Byloje nėra paneigti liudytojų Č. P., B. Ž. parodymai dėl atliktų buto remonto darbų (CPK 2 straipsnis, CPK 178 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, materialinės ar procesinės teisės normų, apeliantas pasinaudojo apeliacijos teise, tačiau jo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis kitokiomis iÅ¡vadomis, nei jis tikėjosi per se nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarė P. J. pirmosios instancijos teismo prašė atlyginti jai 250 Eur negautų pajamų bei 50 Eur iÅ¡laidų, susijusių su atvykimu į teismo posėdžius (t. 3, b. l. 21), tačiau nepateikė iÅ¡laidas ir nuostolius pagrindžiančių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ilgai užsitęsusį procesÄ , daugkartinį bylos atidėjimÄ dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymų, notarės dalyvavimo teisme pripažinimÄ bÅ«tinu, notarei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Apeliantas mano, jog notarės P. J. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti atmestas kaip neįrodytas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė P. J. teismui nepateikė įrodymų, susijusių su 250 Eur negautomis pajamomis. Teisėjų kolegijos nuomone, bylinėjimosi išlaidos, sudarančios notarės patirtus nuostolius nepriteistinos, nes nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais.

Tačiau toks sprendimas neužkerta kelio notarei P. J. kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl nuostolių atlyginimo, nes savarankiÅ¡ko reikalavimo Å¡ioje byloje ji nebuvo pareiÅ¡kusi. Dėl 50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su notarės atvykimu į teismÄ , nustatyta, kad 2013-04-22 teismo posėdžio protokoline nutartimi notarės dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas bÅ«tinu (t.1, b.l.188 – 189), notarė buvo atvykusi į 2013-07-04 teismo posėdį, kuris truko 40 min. (t. 2, b. l. 5 – 7), taip pat notarė dalyvavo: 2014-05-08 teismo posėdyje, kuris truko 1 val. ir 10 min. (t. 2, b. l. 67-68), 2014-07-02 teismo posėdyje, kuris truko apie 2 val. ir 30 min. (t. 2, b. l. 47 - 48), 2014-09-24 teismo posėdyje, kuris truko 50 min. (t. 2, b. l. 125 - 126), 2014-11-24 teismo posėdyje, kuris truko 1 val.. (t. 2, b. l. 139 - 140), 15-06-30 teismo posėdyje, kuris truko apie 1 val. ir 05 min. (t. 3, b. l. 23 - 24).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad notarės P. J. dirba Vilniaus mieste, teisminis nagrinėjimas vyko taip pat Vilniaus mieste, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad 50 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, susijusių su notarės atvykimu į teismo posėdžius, yra pagrįsta bei priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, sumažinat notarei P. J. priteistÄ sumÄ iki 50 eurų.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-26 nutartimi atidėjo apeliantui V.

B. žyminio mokesčio sumokėjimÄ už apeliacinį skundÄ iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo (t. 3, b. l. 61 - 62). Kadangi apeliacinės instancijos teismas Å¡ia nutartimi netenkino apeliacinio skundo, iÅ¡ apelianto priteistinas į valstybės biudžetÄ 663,81 Eur dydžio žyminis mokestis, mokėtinas už apeliacinį skundÄ (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 84 straipsnis, 93 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

SkundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ . Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo notarei P. J., priteistÄ sumÄ sumažinant iki 50 eurų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 663,81 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus ir 81 euro centÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.              Teisėjai                                                                  Virginijus Kairevičius Jelena Å iÅ¡kina Tatjana Žukauskienė