2e8b5f7b-414a-48cd-831e-c8e52f09f26b · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-5610-793/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01947-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5; 2.6.1.3.6; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.1. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 26 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Agnei Valentukonei, dalyvaujant atsakovei S. O., atsakovės atstovui advokatui L. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“ ieÅ¡kinį atsakovei S. O., dėl žalos atlyginimo. Teismas nustatė:

1. ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1 026,43 Eur iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų, skaičiuojamų už visÄ priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė draudimo sutartį Nr. 8377869, pagal kuriÄ buvo apdrausta transporto priemonės – automobilio Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims autoavarijos metu padarytos žalos asmeniui ir turtui, atsiradusios kaip autoavarijos pasekmė. 2018 m. rugsėjo 15 d., (duomenys neskelbtini), įvyko autoįvykis, kurio metu atsakovė, vairuodama automobilį Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitÄ transporto priemonę – automobilį V.

J., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininke buvo pripažinta atsakovė S. O.. Atsakovė apie sukeltÄ eismo įvykį policijai nepranešė ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę, ieÅ¡kovei kilo pareiga atlyginti eismo įvykio metu kilusiÄ Å¾Ä lÄ . IeÅ¡kovė tuo pagrindu nukentėjusiajam iÅ¡mokėjo 1 026,43 Eur draudimo iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti. Å iuo atveju, ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens – atsakovės.

2. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė S. O. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, kad eismo įvykio metu žala padaryta kitai transporto priemonei buvo labai nežymi, t. y. eismo įvykio metu automobiliui V. J., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala - labai nežymiai nubrozdintas bamperis, tačiau iÅ¡ UAB „B. A.“ 2018 m. lapkričio 13 d. remonto sÄ matos matyti, kad buvo suremontuotas beveik visas automobilio priekis ir net automobilio durys, automobilio sparnas, sparno atrama, priekinis žibintas, ir kt.

3. IeÅ¡kovės ADB „C. V. I. G.“ atstovas į teismo neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės atstovui nedalyvaujant.

4. Teismo posėdžio metu atsakovė S. O. su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad dėl jos kaltės kilo avarija, kurios metu buvo padaryta žala kitai transporto priemonei - V. J., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nurodytam automobiliui buvo padaryta nežymi žala, tad ieškovė ieškiniu reikalauja nepagrįstai didelės žalos atlyginimo. Šiuo atveju atsakovė ginčija ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos dydį. Paaiškino, kad eismo įvykio metu transporto priemonei - V. J., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas bamperis ir priekinis dešinysis žibintas. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad transporto priemonei buvo padaryta tik atsakovės minima žala. Eismo įvykio metu atsakovės transporto priemonei nebuvo padaryta žala. Atsakovė sutinka su 405,97 Eur žalos atlyginimu. Sutinka su bamperio remonto, žibinto pakeitimo darbais ir su tuo susijusiais darbais.

5. Teismo posėdžio metu atsakovės S. O. atstovas advokatas L. Z. su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, nurodė, kad R. F. konsulato automobilis V. J., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ kasko draudimu. Nukentėjusysis pateikė remontuoti automobilį UAB „B. A.“, remonto iÅ¡laidas padengė AB „Lietuvos draudimas“, kuri regreso tvarka iÅ¡mokÄ iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ ieÅ¡kovės, dėl ko Å¡iuo ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti nurodytas sumas iÅ¡ atsakovės. Remontas buvo atliktas tik po dviejų mėnesių nuo eismo įvykio dienos.

Darbų sÄ matÄ sudarė ta pati bendrovė, kuri ir atliko automobilio remontÄ , tad pastaroji turi tam tikrÄ suinteresuotumÄ . Sutinka, kad žibintas kainavo 227,44 Eur sumÄ , atitinkamai iÅ¡minusavus 19 proc. (43,21 Eur) amortizacijÄ , lieka 184,23 Eur, viso su papildomais darbais (22,68 Eur) žibinto remonto kaina siekia 206,91 Eur sumÄ . Bamperio remonto darbų iÅ¡laidos siekia 48,60 Eur, pridedant dažymo medžiagos kainÄ â€“ 107,25 Eur, viso sudaro 155,85 Eur. Už bamperio remonto ir žibinto remonto darbus, iÅ¡minusavus amortizacijÄ , bendra remonto darbų suma siekia 362,76 Eur.

Byloje nėra aiÅ¡ku, kokias foto nuotraukas ieÅ¡kovė teismui pateikė į bylÄ , nėra duomenų, patvirtinančių, kad Å¡iose foto nuotraukose užfiksuotas eismo įvykio metu sužalotas automobilis. Nurodė, kad nuotraukose nėra matyti transporto priemonės markė ir valstybinis numeris. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dalis sÄ matoje nuodytų transporto priemonės pažeidimų atsirado eismo įvykio metu. Darbų sÄ matoje yra nurodyta, kad sužalotas automobilis buvo pirktas 2013 m. gegužės mėnesį, automobilis buvo naudojamas penkerius metus, tad amortizacija siekia 19 procentų.

Pažymėjo, kad atsakovė nebuvo pakviesta į automobilio remonto darbų sÄ matos sudarymÄ ir nebuvo informuota apie šį procesÄ . Teismas konstatuoja: ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 25 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AMA 8377869, kuria vienerių metų laikotarpiui, nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2019 m. liepos 2 d., buvo apdrausta transporto priemonės automobilio R. L., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Iš byloje pateiktos informacijos apie eismo įvykį matyti, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini), įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė – automobilis V.

J., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Rusijos federacijos konsulatui. Informaciniame praneÅ¡ime yra nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas paminėtos transporto priemonės priekinis bamperis ir priekinis deÅ¡inės pusės žibintas. Paminėto eismo įvykio kaltininke pripažinta atsakovė S. O., kuri apie eismo įvykį policijai nepranešė ir įvykus eismo įvykiui, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Ä® bylÄ ieÅ¡kovė teismui pateikė apgadinto automobilio foto nuotraukas, kuriose yra matomas apgadintas automobilis, automobilio numeris ir tai, kad eismo įvykio metu buvo nežymiai apgadintas automobilio priekis – apibraižytas priekinis bamperis bei nežymiai įdaužtas priekinis deÅ¡inės pusės žibintas.

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai 2018 m. rugsėjo 15 d. tektame nukentėjusiojo paaiÅ¡kinime yra nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 15 d., 19:25 val. grįžus prie automobilio, buvo aptikti priekinės automobilio dalies pažeidimai. 2018 m. lapkričio 20 d. UAB „B. A.“ nukentėjusiajam R. F. konsulatui iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. 1806693, 1 129,72 Eur sumai, kuri patvirtina, kad V. J., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto darbų kaina sudarė 1 129,72 Eur. 2019 m. sausio 30 d.

Pretenzija Nr. R0002129615 nukentėjusiojo R. F. konsulato draudikė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl 1 129,72 Eur draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo. 2019 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieÅ¡kovė patenkino nukentėjusiojo draudikės pretenzijÄ ir iÅ¡mokėjo draudikei reikalaujamÄ 1 026,43 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, ieÅ¡kovė teismui pateikė foto nuotraukas, kuriose pavaizduotas, kaip teigia ieÅ¡kovė, automobilio sparnas, apgadintas minėto eismo įvykio metu, tačiau iÅ¡ pateiktų foto nuotraukų nėra įmanoma nustatyti užfiksuoto automobilio identifikacinių duomenų.

Dėl draudėjos pareigos atlyginti draudikui kilusiÄ Å¾alÄ .

7. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra sutartis. Å i sutartis – privaloma imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudimo įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis).

8. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), jÄ sudarydamos Å¡alys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam nukentėjusiam asmeniui. Toks Å¡ios sutarties pobÅ«dis glaudžiai susijęs su jos fiduciariniu pobÅ«džiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo rizikÄ draudikui, abi sandorio Å¡alys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač jÄ vykdydamos. Å is Å¡alių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastÄ , o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-969/2016).

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad draudėjas, sudarydamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visÄ jam prieinamÄ ir draudikui reikalingÄ informacijÄ . Taigi draudėjas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantijÄ , kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį.

Draudėjas nesirÅ«pina, kaip ir kokiu bÅ«du draudikas atlygins žalÄ už eismo įvykį, <...>. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalÄ (grÄ Å¾inti dalį draudimo iÅ¡mokos) iÅ¡ draudėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012). Pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas nėra absoliuti, bet santykinė, aiÅ¡kinama ir taikoma kartu su TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikÅ¡mingais pripažins teismas.

Nurodytoje TPVCAPDÄ® 22 straipsnio normoje, inter alia, nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ Å¾alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ . GrÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).

10. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė, vadovaudamasi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, nukentėjusiojo R. F. konsulato draudikei AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo 1 026,43 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , pagal pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Nr. 1806693. Å iÄ sumÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės, kaip savo reikalavimo teisiniu pagrindu remiasi TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo apie eismo įvyki nedelsdamas praneÅ¡ti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais bei 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame numatyta, kad draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, jog sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Å ioje teisės normoje įtvirtinta viena iÅ¡ iÅ¡imčių, kada draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtÄ dėl padarytos žalos iÅ¡mokÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, nes iÅ¡ principo privalomojo draudimo esmė ir tikslas eliminuoja draudiko teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).

11. Taikant TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , nėra bÅ«tina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos faktÄ , pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos gali pasireikÅ¡ti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

12. Nagrinėjamoje byloje atsakovė S. O. sutiko su ieškovės nurodyta aplinkybe, jog atsakovei sukėlus eismo įvykį, pastaroji iš eismo įvykio vietos pasišalino ir apie eismo įvykį policijai nepranešė. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis informacinis pranešimas apie eismo įvykį, kuriame yra nurodyta, kad eismo įvykio kaltininke pripažinta atsakovė S. O., kuri apie eismo įvykį policijai nepranešė ir įvykus eismo įvykiui, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Atsakovė, kaip transporto priemonės valdytoja, yra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoja ir privalo atlyginti žalÄ , padarytÄ didesnio pavojaus Å¡altinio. Bylos Å¡alims neginčijant atsakovės kaltės dėl minėto eismo įvykio, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė. Å iuo atveju, atsakovei, kaip transporto priemonės valdytojai, dėl minėto autoįvykio atsirado civilinė atsakomybė ir atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovė, bÅ«dama draudėja, naudojosi didesnio pavojaus Å¡altiniu pažeidžiant draudimo sutarties sÄ lygas ir įstatymuose nurodytus imperatyvus, todėl yra priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovės patirtos žalos ir atsakovės veiksmų, kas ir lėmė žalÄ ieÅ¡kovei.

Dėl kilusios žalos dydžio nustatymo.

13. Å iuo konkrečiu atveju, atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡omu priteisti draudimo iÅ¡mokos dydžiu, t. y. 1 026,43 Eur draudimo iÅ¡mokos suma. Atsakovė sutinka ieÅ¡kovei sumokėti bendrÄ 362,72 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro apgadinto automobilio deÅ¡inės pusės žibinto ir remonto darbų kaina – 206,91 Eur (minusavus 19 procentų amortizacija – 43,21 Eur), bei bamperio remonto ir dažymo medžiagos kaina – 155,85 Eur.

14. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai reikalavimÄ atlyginti žalÄ nukentėjęs asmuo reiÅ¡kia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPDÄ®, Taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalÄ pateikimo, jo vertinimo ir draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti, o pagal minėto straipsnio 5 dalį eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys.

TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 23 dalis nustato, kad žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui – nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala, o žalos turtui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka. TPVCAPDÄ® trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo tvarkÄ (TPVCAPDÄ® 12–23 straipsniai). TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį.

Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes.

15. Vyriausybė, remdamasi TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 16 dalimi, patvirtino Taisykles. Taisyklių 6 punktas nustato, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo iÅ¡mokos dydis nustatomas vadovaujantis CK, TPVCAPDÄ®, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens civilinę atsakomybę, ar biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar iÅ¡vadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį.

Taisyklių 13 punktas, iÅ¡ esmės atkartodamas TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 3 dalį, nustato, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar iÅ¡vadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais Å¡io turto remonto iÅ¡laidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintÄ turtÄ , pateiktus Å¡io turto remonto iÅ¡laidų skaičiavimus ar remonto iÅ¡laidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

Taisyklių 15 punktas įtvirtina, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiÅ¡kai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ turtÄ ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos bÅ«tinos turto remonto iÅ¡laidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. BÅ«tinas remonto iÅ¡laidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos iÅ¡laidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos iÅ¡laidos).

Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo nurodytu būdu.

16. Taigi tiek TPVCAPDÄ®, tiek Taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima iÅ¡laidas, bÅ«tinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiÅ¡kai turėtas iÅ¡laidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal bÅ«tinÄ sias remonto iÅ¡laidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiÅ¡kinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ Å¾alos sampratÄ .

17. Kaip minėta, žala dėl transporto priemonės sugadinimo, be kita ko, apima iÅ¡laidas keičiamoms dalims ar detalėms, reikalingoms suremontuoti (atstatyti) dėl kalto asmens veiksmų sugadintÄ turtÄ . Sugadinto turto vertės atkÅ«rimas iki įvykio reiÅ¡kia, kad bÅ«tina atsižvelgti į automobilio detalių ar dalių nuvertėjimÄ dėl eksploatavimo iki įvykio. Toks aiÅ¡kinimas atitinka visiÅ¡ko žalos atlyginimo funkcijÄ . VisiÅ¡ko žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado.

Tai reiÅ¡kia, kad nukentėjusiajam neturi bÅ«ti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sÄ skaita. Kartu visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas reiÅ¡kia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu bÅ«du ar automatiÅ¡kai.

Pažymėtina, kad tam tikrų transporto priemonių dalių ar detalių nusidėvėjimui gali turėti įtakos ne tik transporto priemonės senumas, bet ir rida. Be to, nustatant žalos dydį konkrečioje byloje, pavyzdžiui, gali paaiÅ¡kėti, kad keičiamos tam tikros dalys ar detalės sugadintoje transporto priemonėje prieÅ¡ pat eismo įvykį buvo pakeistos naujomis arba aplinkybė, kad rinkoje nėra tokių pat ar panaÅ¡ių dėvėtų dalių ar detalių, kad po remonto transporto priemonė atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, arba jų įsigijimas bÅ«tų pernelyg apsunkintas, kas objektyviai lemtų bÅ«tinumÄ siekiant suremontuoti transporto priemonę naudoti naujas dalis ar detales.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti iÅ¡laidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio. Todėl naujų dalių ar detalių naudojimas siekiant suremontuoti transporto priemonę atitiks visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nes nukentėjęs asmuo bus grÄ Å¾intas į tÄ pačiÄ padėtį, kurioje buvo iki įvykio.

18. Taigi Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė įrodinėja savo patirtos žalos dydį, o atsakovė ginčija šį dydį. IeÅ¡kovė savo patirtos žalos dydį įrodinėja pateikdama UAB „B. A.“ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. 1806693 ir į bylÄ pateiktomis foto nuotraukomis. Pažymėtina tai, kad tiek TPVCAPDÄ®, tiek Taisyklės (įskaitant ir bendrÄ sias draudimo teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas) patvirtina draudiko pareigÄ vertinti visus jam pateiktus dokumentus ir įvertinti visas aplinkybes, įskaitant ir nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus, siekiant, kad žalos dydis bÅ«tų nustatytas taip, kad nukentėjusiam asmeniui žala bÅ«tų kompensuota visiÅ¡kai, tiek, kiek tai leidžia privalomojo civilinės atsakomybės draudimÄ reglamentuojančios taisyklės. VisiÅ¡kas nuostolių kompensavimo principas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala, kiek tai objektyviai įmanoma, bÅ«tų nustatyta ne standartizuotu, bet individualiu bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).

19. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad nėra teisinio pagrindo TPVCAPDÄ® ir Taisyklių nuostatas, reguliuojančias žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo tvarkÄ , aiÅ¡kinti kaip įtvirtinančias tam tikras įstatymo nustatytas įrodinėjimo priemones ir specifiÅ¡kai susiaurinančias įrodinėjimo priemonių ratÄ tuo atveju, kai žalos atlyginimo dydis yra nustatomas pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡kilus ginčui dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio (žalos dydžio) tarp asmens, reikalaujančio iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , ir draudiko, apdraudusio transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, draudimo iÅ¡mokos dydis (žalos dydis) kiekvienu konkrečiu atveju bus įrodinėjamas remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais.

Teismas ginÄÄ dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio (žalos dydžio) sprendžia ir jos dydį nustato ne hipotetiniu bÅ«du suteikdamas pirmenybę vienam ar kitam žalos dydžio nustatymo bÅ«dui, bet pagal įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles vertindamas kiekvienoje konkrečioje byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).

20. Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas.

CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Taigi teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį bei pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams nustatyti. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

21. Iš prie ieškinio ieškovės pridėtų foto nuotraukų matyti šie automobilio V. J., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai:

1) nežymiai apgadintas automobilio priekis – apibraižytas priekinis bamperis;

2) nežymiai įdaužtas priekinis deÅ¡inės pusės žibintas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ informacinio praneÅ¡imo apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas prieÅ¡ tai paminėtos transporto priemonės priekinis bamperis ir priekinis deÅ¡inės pusės žibintas. 2018 m. lapkričio 20 d. PVM sÄ skaitoje – faktÅ«roje yra nurodyta, kad UAB „B. A.“ naudojo žemiau nurodytas medžiagas ir atliko Å¡iuos automobilio remonto darbus (nurodytomis apytikslėmis kainomis):

1) hermetikas – 9,66 Eur;

2) gruntas – 8,48 Eur;

3) valiklis – 4,95 Eur;

4) abrazyviniai diskeliai – 4,95 Eur;

5) filtriukai nailoniniai – 3,30 Eur;

6) priedas dažams – 5,22 Eur;

7) nudruskintojas – 7,99 Eur;

8) S. B. lapeliai – 4,62 Eur;

9) Perėjimo juosta – 2,93 Eur;

10) indelis su dangteliu – 13,41 Eur;

11) šlif. diskas – 5,81 Eur; 12) 3M apklijavimo juostelė – 4,34 Eur;

13) lipni juostelė – 2,76 Eur;

14) lako kietiklis – 5,88 Eur;

15) dažai – 57,49 Eur;

16) lakas – 28,11 Eur;

17) varžtas – 2,47 Eur;

18) žibintas – 227,44 Eur;

19) varžtas – 1,65 Eur;

20) laikiklis – 14,34 Eur;

21) sparnas d/p – 202,21 Eur;

22) varžtas – 1,98 Eur; laikiklis – 1,65 Eur;

24) remonto darbai – 12,96 Eur;

25) antikorozinis padengimas – 16,20 Eur;

26) kėbulo dažymo paruošimas – 16,20 Eur;

27) paruošimas dažymui – dažymas – 162,00 Eur;

28) dalinis iÅ¡ardymas – surinkimas – 174,96 Eur. Atsakovė į bylÄ teismui pateikė Remonto darbų sÄ matÄ Nr. 48198-v, kurios 3 lape yra pateikta atliktų remonto darbų suvestinė: bendra remonto darbų kaina siekia 174,96 Eur; papildomų iÅ¡laidų kaina siekia 16,20 Eur; dažymas – 357,81 Eur; dalys – 384,94 Eur, viso bendra suma sudaro 933,91 Eur be PVM. IÅ¡ pateikto matyti, kad remontuojant automobilį buvo atlikti ne tik priekinio bamperio bei priekinio deÅ¡inės pusės žibinto remonto darbai, tačiau ir kiti darbai – automobilio sparno, durų (durų rankenėlės, durų apdailos, iÅ¡orinio veidrodėlio) remonto darbai.

Ieškovė siekdama patvirtinti papildomų darbų būtinumo aplinkybę, teismui pateikė foto nuotraukas, kuriose, kaip nurodo ieškovė, matyti automobilio sparno gedimas, tačiau, sutiktina su atsakovės atstovo advokato L. Z. argumentu, kad iš teismui pateiktų foto nuotraukų nėra aišku, kokia transporto priemonė minėtose foto nuotraukose yra užfiksuota. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, paminėtos foto nuotraukos vertintinos kaip nepatikimos ir nepatvirtinančios aplinkybių, jog atsakovės sukelto eismo įvykio metu buvo padaryta žala minimo automobilio sparnui ir durelėms.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovas, R. F. konsulatui priklausantis automobilis V. J., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas kasko draudimo sÄ lygomis, todėl, galimai, buvo suremontuoti ir kiti jau buvę ar laikotarpiu per du mėnesius iki remonto - 2018 m. lapkričio mėnesio pabaigos, automobiliui padaryti pažeidimai.

22. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama atsakovės draudike, gavusi nukentėjusiojo R. F. konsulato draudikės AB „Lietuvos draudimas“ pretenzijÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo, veikdama iÅ¡skirtinai savo klientės - draudėjos - atsakovės S. O. interesų naudai, turėjo pareigÄ Ä¯vertinti nukentėjusiojo draudikės reikalaujamÄ apmokėti draudiminės iÅ¡mokos dydį, iÅ¡analizuoti atliktų darbų pagrįstumÄ bei sÄ sajumÄ su atsakovės sukeltu eismo įvykiu, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė ėmėsi priemonių nustatyti draudikės AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡omos iÅ¡mokėti draudiminės iÅ¡mokos dydžio pagrįstumÄ . Paminėti ieÅ¡kovės veiksmai vertintini kaip nerÅ«pestingi ir neatsakingi, neužtikrinantys draudėjos - atsakovės S. O. interesų, kuriais ieÅ¡kovė pažeidė CK numatytas sutarties Å¡alių kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigas.

23. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys - prie ieÅ¡kinio ieÅ¡kovės pridėtos foto nuotraukos bei informacija apie eismo įvykį patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas transporto priemonės - automobilio V. J., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis ir priekinis deÅ¡inės pusės žibintas, į tai, kad automobilio remonto darbai buvo atlikti tik 2018 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, t. y. praėjus dviem mėnesiams po eismo įvykio, į tai, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, jog eismo įvykio metu buvo padaryta žala automobilio durelėms ir sparnui, į tai, kad ieÅ¡kovė, dar prieÅ¡ iÅ¡mokėdama draudiminę iÅ¡mokÄ nukentėjusiojo draudikei nevertino reikalaujamos sumokėti iÅ¡mokos dydžio pagrįstumo, vadovaujantis CK 6.249 straipsniu, TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalimi, CPK 185 straipsniu bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais privatinės teisės principais, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės reikalaujamas priteisti 1 026,43 Eur žalos dydis iÅ¡ dalies yra neįrodytas ir nepagrįstas. 24. 2018 m. lapkričio 20 d.

PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 1806693 bei Remonto sÄ mata Nr. 48198-v patvirtina, kad automobilio priekinio deÅ¡iniojo žibinto remonto darbai (su detalėmis) kainavo bendrÄ 250,12 Eur sumÄ , automobilio priekinio bamperio remonto darbai (su dažymu) kainavo bendrÄ 155,85 Eur sumÄ , viso, Å¡io ginčo apimtyje aktualÅ«s atlikti automobilio remonto darbai sudaro bendrÄ 405,97 Eur sumÄ . Atsižvelgiant į tai, kad automobilio pirmosios registracijos data – 2013 m. gegužės 23 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 18 straipsniu ir Å¡io įstatymo 1 priedeliu, įvertinus automobilio amortizacijÄ (nusidėvėjimÄ ) penkerių metų laikotarpiui bei sumažinus remontuojamo automobilio detalės – naujo žibinto kainÄ 19 procentų (43,21 Eur), galutinė žibinto kaina sudaro 184,23 Eur.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu ir formuojama teismų praktika, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina bendra 438,94 Eur su PVM draudiminės išmokos suma.

25. Pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Atsižvelgiant į prieÅ¡ tai minėtÄ teisinį reguliavimÄ , dėl kitų Å¡alių argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų ginčo nagrinėjimui, iÅ¡samiau nepasisakytina. Dėl palÅ«kanų priteisimo 26. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

27. TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 proc. metinės procesinės palÅ«kanos, skaičiuojamos už priteistÄ 438,94 Eur sumÄ , nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2020 m. kovo 19 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 28. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

29. Ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu patyrė 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 23,00 Eur žyminis mokestis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. patenkinti 42,76 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 9,83 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

30. Atsakovė, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. (8.3.)-TP-20-T-1056-9334, yra atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo ir jai yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Byloje yra pateikta 2020 m. spalio 5 d. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje matyti, kad valstybės naudai priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , už atsakovei suteiktÄ teisinę pagalbÄ , siekia bendrÄ 294,05 Eur sumÄ , atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 125,73 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 265, 268, 270 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 438,94 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis Eur 94 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų, skaičiuojamų už priteistÄ sumÄ - 438,94 Eur, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2020 m. kovo 19 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 9,83 Eur (devynis Eur 83 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei akcinei draudimo bendrovei „C.

V. I. G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 125,73 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt penkis Eur 73 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Priteistas bylinėjimos iÅ¡laidas ieÅ¡kovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ , nurodant mokėjimo paskirtį „įmoka už antrinę teisinę pagalbÄ â€œ ir įmokos kodÄ 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėjas Petras Mineikis