2e8aebb6-2494-4c41-83da-38712bbd5ca6 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Ingrida Krušienė

 Baudž. byla Nr. 1A-257-174/2013  Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01696-2011-2  Procesinio sprendimo kategorijos:  2.4.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

n u t a r t i s

Lietuvos respublikos vardu

2013 m. balandžio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Valentino Janonio,

sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,

dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei,

nuteistojo A. P. (A. P.) gynėjui advokatui Antanui Jonušui, teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio,

kuriuo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ ir nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

PaskirtÄ

kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuspręsta pakeisti į suėmimÄ ,

suimant A. P. teismo posėdžių salėje.

Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmime bÅ«tas laikas.

Nuosprendžiu priteista iš A. P. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 1 536,60 Lt R. A. gydymo išlaidų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

A.

P. nuteistas už tai, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ , tai yra jis 2011 m. lapkričio 21 d., apie 22.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos mieste, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam R. A. į kairį klubÄ , taip padarydamas durtinio–pjautinio kairės klubinės srities sužalojimÄ su raumenų pakenkimu, tai

nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiais savo veiksmais A. P. vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ

aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ .

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nuosprendį panaikinti ir bylÄ nutraukti arba grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme. Teigia, jog yra nuteistas nepagrįstai, nes jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė. Apelianto teigimu, nagrinėdamas bylÄ teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės ir kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.

Nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta BPK numatyta jo, kaip įtariamojo, teisė turėti gynėjÄ , tačiau byloje nėra duomenų, kad prieÅ¡ atliekant reikiamus procesinius veiksmus buvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas. Be to, nuteistasis A. P. nurodo, kad iÅ¡ byloje esančio susipažinimo su bylos medžiaga protokolo matyti, kad jis nebuvo supažindintas su byloje esančiais daiktiniais įrodymais – peiliu, rÅ«bais ir kt., taip pat specialisto iÅ¡vada dėl jo girtumo laipsnio nustatymo, nors BPK reglamentuota kaltinamojo teisė, užbaigus ikiteisminį tyrimÄ , susipažinti su visa bylos medžiaga.

Teismas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu neįpareigojo pareigÅ«nų pateikti daiktinius įrodymus, tai turėjo įtakos neteisingo nuosprendžio priėmimui. BPK reglamentuota, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Å¡iame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias suraÅ¡ymÄ â€œ nurodyta, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes.

Teismo iÅ¡vados negali bÅ«ti grindžiamos vien tik kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , jeigu jo nepatvirtina kiti įrodymai. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas pažeidė BPK 2–9 straipsnių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatas, nes nebuvo įrodyta jo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

Nuteistasis tvirtina, jog jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė. Nurodo, kad 2011-11-21, apie 22.00 val., jis atvyko į svečius pas dėdę V. M., gyv. (duomenys

neskelbtini), nes norėjo kartu su juo išgerti. Tuo metu pas V. M. bute buvo jo sūnus S. M., R. A. bei D. R., jie vartojo alkoholinius

gėrimus, o jis buvo blaivas. S. M. pradėjo prie jo kabinėtis,

tačiau jis pastarajam pasakė, kad atvyko ne pas jį, o pas jo tėvÄ . Apeliantas A. P. aiÅ¡kina, kad netrukus tarp S. M. ir

R. A. kilo konfliktas dėl alkoholio, todėl jis, pamatęs konfliktÄ ir blaiviai įvertinęs situacijÄ , nusprendė važiuoti namo, todėl iÅ¡sikvietė taksi ir iÅ¡važiavo. BÅ«damas pas V. M. bute jis nieko nesužalojo ir nežino, kas vyko toliau, nes iÅ¡ buto jis išėjo pirmas.

Apelianto nuomone, tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, tiek teismas padarė esminių BPK pažeidimų bei netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir byla nutraukta arba grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Gynėjas praÅ¡o nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam A. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai A. P. pripažino kaltu padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundÄ . Apeliantas deklaratyviai teigia, kad jo kaltės nesunkiai sužalojus R. A. bei sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarkÄ nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, nes iÅ¡vadÄ apie tai patikimai patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas, kurį sudaro nukentėjusiojo R. A., liudytojo S.

M. parodymai, specialisto išvada bei kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus A. P. veiksmus. Apeliacinio skundo argumentai teismo išvadų dėl apelianto kaltės nepaneigia.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė iš esmės tas pačias įvykio aplinkybės kaip ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, tik, skirtingai nei aiškino teisiamajame posėdyje, jog konfliktas jo dėdės V. M. bute kilo tarp pastarojo sūnaus

S. M. ir kito asmens, kurio negali įvardyti, apeliaciniame skunde jau nurodė, kad konfliktas kilo tarp S.

M. ir R. A.. Ikiteisminio tyrimo metu A.

P. apskritai atsisakė duoti parodymus. Šie duomenys rodo, kad nuteistojo parodymai yra prieštaringi, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais nesirėmė, nes juos paneigia ne tik nukentėjusiojo, kurio A. P. anksčiau nepažinojo, taigi darytina išvada, kad neturėjo pagrindo jo apkalbėti ar neteisingai apkaltinti, bet ir liudytojo S. M. parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad A. P., taip pat ir

nukentėjusysis R. A. iki įvykio buvo pas ViktorÄ ir S. M. namuose, kur tarp A. P. ir S. M. kilo žodinis konfliktas. Taip pat nustatyta, kad tiek R. A., tiek A. P. iÅ¡ buto pasiÅ¡alino. Nors

apeliantas teigia, kad jis dėl kilusio konflikto tarp S. M. ir

R. A. iš buto, išsikvietęs taksi, išvažiavo namo ir kad iš buto išėjo pirmas bei nukentėjusiojo R. A. kieme nesužalojo, taip aiškino ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau tokios A. P. versijos nepatvirtina jokie bylos duomenys, priešingai – juos paneigia. Nukentėjusysis R. A., kurio, kaip minėta, A. P. nepažinojo, parodė, kad jį kieme sužalojo būtent R. P., apie tai jis papasakojo ir

S. M., kuris nors ir nematė paties R. A.

sužalojimo fakto, tačiau, kaip ir nukentėjusysis, patvirtino, kad iš buto A. P. S. M. prašant išvedė

nukentėjusysis R. A. ir praėjus maždaug 15–20 minučių po

to, kai pastarasis, siekdamas užstoti S. M. konflikto su A. P. metu, iÅ¡vedė jį iÅ¡ M. buto, pamatė per langÄ Å¡aukiantį žmogų, kad R. A. kraujuoja, pastarasis jam pasakė, kad jį sužalojo bÅ«tent

A. P.. Tiek nukentėjusysis, tiek kaip liudytojas teisme apklaustas S. M. nuosekliai paaiÅ¡kino, kad konflikto iniciatorius buvo A. P., kuris, kaip paaiÅ¡kino nukentėjusysis ir minėtas liudytojas, į butÄ atėjo girtas, o S.

M. pasakius, kad tėvas V. M., pas kurį atėjo A. P., miega ir paprašius išeiti, jis atsisakė tai padaryti

ir vis tiek užėjo į vidų bei pradėjo S. M. grasinti, trinktelėjo per petį, o siekiant išvengti rimtesnio konflikto, S.

M. paprašius, nukentėjusysis R. A. išvedė iš buto R. P., kuris, kaip nurodė nukentėjusysis, kieme jį sužalojo,

o S. M., pamatęs per langÄ kieme Å¡aukiantį žmogų, kad R. A. kraujuoja, iÅ¡kvietė pastarajam greitÄ jÄ medicinos

pagalbÄ . Netikėti nukentėjusiojo R. A. ir liudytojo S. M. parodymais nėra pagrindo, nes jie yra nuoseklÅ«s, bet

to, kaip minėta, nukentėjusysis anksčiau apelianto nepažinojo, taigi jis neturėjo jokio pagrindo jį neteisingai apkaltinti. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusysis R. A., siekdamas išvengti akivaizdžiai bręstančio konflikto tarp A. P.,

kurio anksčiau nepažinojo, ir S. M., pastarajam bijant A. P., pagrįstai, S. M., kuriam A. P. konflikto metu grasino ir trinktelėjo per petį,

paprašius, išvedė jį iš buto. Remiantis tiek nukentėjusiojo R.

A., tiek liudytojo S. M. parodymais nustatyta, kad A. P. ir buto išeiti nenorėjo, todėl akivaizdu, jog tai, kad

nepažįstamas R. A. išvedė jį iš Morozovų buto, jį suerzino, todėl jis namo kieme, kaip paaiškino R. A., pasivijęs jį, sužalojo.

Netikėti nukentėjusiojo R. A., liudytojo S. M. parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Aptartų duomenų visuma rodo, jog A. P. viešoje vietoje – namo kieme – iš chuliganiškų paskatų dėl menkavertės dingsties dūrė peiliu nukentėjusiajam R.

A. į kairį klubÄ ir nesunkiai jį sužalojo, tai patvirtina byloje pateikta specialisto iÅ¡vada Nr. G21/12 (03), kurioje nurodyta, kad R.

A. buvo nustatyta durtinė–pjautinė kairės klubinės srities žaizda su raumenų pakenkimu. Byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje – namo kieme. Nuteistojo A. P. veiksmai prieš nukentėjusįjį

R. A. – viešoje vietoje pavartotas fizinis smurtas – vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų, todėl neabejotina, kad nuteistojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad A. P. kaltė padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytus nusikaltimus yra įrodyta.

Apelianto skunde nepagrįstai teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista jo teisė turėti gynėjÄ . Byloje esančiame 2012 m. vasario 14 d. teisės turėti gynėjÄ iÅ¡aiÅ¡kinimo protokole nurodyta, jog A. P. pareiÅ¡kė, kad jam teisė turėti gynėjÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, tačiau pasiraÅ¡yti protokole jis atsisakė (t. 1 , b .l. 29), 2012 m. vasario 14 d. protokole dėl gynėjo atsisakymo nurodyta, jog A. P. pareiÅ¡kė, kad jam gynėjas nereikalingas, tačiau pasiraÅ¡yti protokole jis atsisakė (t. 1 , b .l. 30). 2012 m. sausio 10 d. praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodyta, kad A. P. 2012 m. vasario 14 d. jį perskaitė, tačiau pasiraÅ¡yti atsisakė (t. 1, b. l. 31–32). Ä®tariamojo apklausos metu A. P. atsisakė duoti parodymus (t. 1, b. l. 33–34). 2012 m. kovo 23 d. A. P. pakartotinai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė turėti gynėjÄ ir jis Å¡iame protokole pasirašė (t. 1, b.

l. 36), o tos pačios dienos protokole dėl gynėjo atsisakymo, kuriame A. P. pasirašė, nurodyta, kad įtariamojo apklausos metu jis

gynėjo atsisako (t. 1, b. l. 36). 2012 m. kovo 23 d. A. P. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , kurį jis perskaitė, tačiau pasiraÅ¡yti atsisakė (t. 1, b. l. 38) ir tÄ pačiÄ dienÄ apklausiamas kaip įtariamasis nurodė, kad su praneÅ¡imu susipažino, tačiau jokių parodymų neduos, niekur nepasiraÅ¡ys, parodymus duos tik teisme (t. 1, b. l. 39–40). Å ie duomenys rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padaryti procesiniai pažeidimai dėl apelianto teisės turėti gynėjÄ ikiteisminio tyrimo metu. Be to, pažymėtina, jog

A. P. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo suimtas, taigi jis turėjo galimybę pats savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti gynėju, tačiau to nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad A. P. atsisakė pasiraÅ¡yti ir priimti kaltinamÄ jį aktÄ , kurį buvo bandyta įteikti jam asmeniÅ¡kai ir kuris jam buvo siųstas paÅ¡tu. 2012 m. birželio 8 d. teismo posėdžio metu A.

P. nurodė, jog kaltinamojo akto neėmė, nes nesijautė kaltas (b. l. 108–109).

Be to, apeliantas nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su daiktiniais įrodymais, specialisto išvada dėl jo girtumo nustatymo, tačiau nei tokios išvados, nei daiktinių įrodymų šioje byloje nėra. Pats A.

P. nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu neprašė iÅ¡tirti tam tikrus daiktinius įrodymus, o aplinkybę, kad jis inkriminuotus nusikaltimus padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtina tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo parodymai. Kita vertus Å¡i aplinkybė neturėjo įtakos sprendžiant apelianto veikos kvalifikavimo klausimÄ .

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kurių pagrindu darytina neabejotina išvada, jog A. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Todėl nėra teisinio pagrindo nuteistojo apeliacinio skundo argumentais naikinti apkaltinamojo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuris, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo

A. P. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                  Violeta

Miliuvienė

Teisėjai                                                                                                                       Aurelija Sadauskaitė

                                                                                                                                   Valentinas

Janonis