Legislator Case Law & Legislation
2025-07-16 Nr. BB-3570-1-01-1-29289-2022-9 AI generated

2025-07-16 Nr. BB-3570-1-01-1-29289-2022-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2025-07-16 Nr. BB-3570-1-01-1-29289-2022-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistųjų R. K. ir D. K. gynėjo advokato Mindaugo Zalepūgos kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 9 d. nutarties priėmimo klausimą,

Legislator headnote

AI generated

2025-07-16 Nr. BB-3570-1-01-1-29289-2022-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu nuteistųjų gynėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti arba nuteistuosius R. K. bei D. K. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. DOK-2570/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29289-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistųjų R. K. ir D. K. gynėjo advokato Mindaugo Zalepūgos kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 9 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistųjų gynėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti arba nuteistuosius R. K. bei D. K. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad išnykus pagrindams tęsti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1471 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos, buvo priimtas sprendimas ikiteisminį tyrimą tęsti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju nebuvo gautas nukentėjusiosios pareiškimas/skundas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nuteistųjų atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kurio pagrindu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 140 straipsnio 1 ir 4 dalys) ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 166 straipsnio 2 ir 3 dalių, 167 straipsnio 1 dalies, 171 straipsnio 1 dalies pažeidimus.

Taip pat nurodoma, kad abiejų instancijų teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismai objektyviai nevertino byloje esančių duomenų visumos, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu, vertino tik nuteistuosius netiesiogiai kaltinančius įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad kaip įrodytos pripažintos aplinkybės prieštarauja logikai, visas abejones aiškino kaltinamųjų nenaudai. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas, suteikė prioritetą nukentėjusiosios parodymams bei bylos įrodymams, kurių pirminis šaltinis yra išimtinai tik nukentėjusios nurodytos aplinkybės, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji turėjo aiškų pagrindą apkalbėti nuteistuosius ir tuo pažeidė nuteistųjų teisę į teisingą teismą. Teismai nepagrįstai ignoravo nuteistųjų parodymus arba be aiškaus pagrindo juos vertino jų nenaudai, nevertino įrodymų visumos ir kaip minėta rėmėsi įrodymais, kurių visų pirminis šaltinis yra tik nukentėjusioji, tiesiogiai suinteresuota jai palankiu procesiniu rezultatu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė BPK 320 straipsnio reikalavimus, nes nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo, jame dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis bei teisiniu jų vertinimu ir pateikiamas savas subjektyvus atskirų įrodymų vertinimas. Kasatorius BPK pažeidimus nurodo siekdamas, kad kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų jo argumentus, vertindamas bylos įrodymus bei padarytų kitokias, nuteistiesiems palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, formaliai nurodant teismų padarytus BPK reikalavimų pažeidimus, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde keliamas klausimas, susijęs su ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindu dėl BK 140 straipsnio 1 dalies, kaip matyti iš nuteistųjų gynėjo apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties, apeliacine tvarka nebuvo skųstas ir apeliacinės instancijos teismo nenagrinėtas.

Be to, pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytą sprendimą. Kasaciniame skunde pateiktas alternatyvus prašymas – nuteistuosius išteisinti – neatitinka BPK 382 straipsnyje nurodytų kasacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, įgaliojimų, taigi šis prašymas yra netinkamai suformuluotas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistųjų R. K. ir D. K. gynėjo advokato Mindaugo Zalepūgos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Albinas Antanaitis