2e873d69-27c3-482a-afdc-2d6d75a287ff · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-576/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07559-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.11. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai, dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei, nuteistajam V.

M. (V. M.), nuteistojo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areÅ¡tu 40 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du (bausme, paskirta už BK 260 straipsnio 1 dalį, apimant bausmę, paskirtÄ už BK 259 straipsnio 2 dalį), ir V.

M. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Nagrinėjamų klausimų esmė 1. V. M. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas du tikslus: tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti ir be tikslo jas platinti (sau vartoti), o bÅ«tent: jis 2021 m. kovo 26 d., nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, savo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), stiklainyje su metaliniu dangteliu neteisėtai laikė gelsvos spalvos miltelius, kurių bendrÄ masė yra 7,845 g, o grynos psichotropinės medžiagos - amfetamino - masė juose - 1,227 g, kambaryje ant stalo dviejuose užspaudžiamuose maiÅ¡eliuose neteisėtai laikė gelsvos spalvos miltelius, kurių bendra masė yra 5,061 g, o bendra grynos psichotropinės medžiagos - amfetamino masė juose - 0,32 g, taip pat minėtame name, kambaryje ant stalo, geltonos spalvos plastikinėje dėžutėje - užspaudžiamame maiÅ¡elyje, neteisėtai laikė baltos spalvos miltelius, kurių masė yra 4,134 g, o grynos psichotropinės medžiagos - amfetamino masė juose - 0,266 g, bei kambaryje popieriniame lankstinuke, neteisėtai laikė pilkos spalvos mitelius, kurių masė yra 0,541 g, o grynos psichotropinės medžiagos - amfetamino masė juose - 0,032 g, Å¡ias visas psichotropines medžiagas neteisėtai, turėdamas du tikslus: tikslÄ parduoti ar kitaip platinti ir be tikslo platinti (sau vartoti) laikė iki tol, kol 2021 m. kovo 26 d., nuo 17.00 val. iki 17.45 val., jas minėtoje vietoje kratos metu rado bei paėmė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Vilniaus rajono 1 - ojo veiklos skyriaus pareigÅ«nas.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. praÅ¡o skirti jam žymiai Å¡velnesnę bausmę arba jį iÅ¡teisinti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis padarė šį nusikaltimÄ . 2.1. Skunde nurodoma, jog jis BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nepadarė. Jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis vadovaujantis nenustatyto asmens SMS žinutėmis, kurios negali bÅ«ti pagrindu jį nuteisti. Nusikaltimo faktas neįrodytas. Pabrėžia, kad yra nuteistas už tai, ko nepadarė, teismas neįrodė jo kaltės, o bÅ«tent narkotinių medžiagų perdavimo, platinimo fakto. 2.2.

Pasak apelianto, jis neneigė, jog pats vartoja narkotines medžiagas, o pas jį rasti narkotikai buvo skirti vienam tikslui – jo asmeniniam vartojimui. Narkotikų rastas kiekis yra labai mažas, platinimui jis nebuvo skirtas. Nurodoma, jog buvo rasta 2 g amfetamino, nuo kurio jis yra priklausomas. 2.3. Skunde teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas nei vienas narkotikų platinimo atvejis, nėra nustatyta, kokias narkotines medžiagas ir kam jis pardavė. Nors šioje byloje jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl konkrečių narkotinių medžiagų išplatinimo, tačiau jis nuteistas už tai, kad norėjo tai padaryti.

Atkreipia dėmesį, kad skirtingi žmonės ir mÄ sto skirtingai, o nuteisti, nesant įrodymų, yra neteisinga. 2.4. Be kita ko, apeliantas nurodo, kad teismas skirdamas bausmę vadovavosi vien nuojauta, o jokių įrodymų byloje nėra. Paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Pasak apelianto, teismas negali skirti jam didesnės už minimumÄ bausmės vadovaujantis tik vidiniu įsitikinimu, o jam paskirtoji bausmė artimesnė bausmės vidurkiui.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados V. M. apeliacinis skundas atmestinas 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylÄ tiek, kiek to yra praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Nagrinėjamoje byloje nuteistasis V. M. ginčija jo veiksmų kvalifikavimÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė Å¡iÄ veikÄ , nėra, praÅ¡o jį iÅ¡teisinti arba suÅ¡velninti paskirtÄ jÄ bausmę. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 6. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

Nagrinėjamu atveju kaltinimas V. M. pareikÅ¡tas ir skundžiamu nuosprendžiu jis, be kita ko, nuteistas už neteisėtÄ psichotropinių medžiagų laikymÄ , turint tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti. Taigi, V. M. inkriminuotas vienas iÅ¡ alternatyvių BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų požymių – laikymas.

7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/200, 2K-162/2011 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikymu pripažįstamas ne tik medžiagų turėjimas su savimi, bet ir jų turėjimas patalpoje ar kitoje vietoje.

8. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog nuteistasis V. M. savo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė psichotropinę medžiagÄ amfetaminÄ , kurios bendra masė 17,581 g., o grynos medžiagos masė 1,845 g. Å ias medžiagas nuteistasis laikė iki tol, kol 2021 m. kovo 26 d. jas minėtoje vietoje kratos metu rado bei paėmė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono 1 - ojo veiklos skyriaus pareigÅ«nas. Rastų psichotropinių medžiagų kiekio, rÅ«Å¡ies nuteistasis V. M. neginčija.

9. Psichotropinių medžiagų laikymo faktas BK 260 straipsnio 1 dalies kontekste yra pripažįstamas nusikalstama veika, tik tokiu atveju, jei asmuo suvokė, kad tos medžiagos yra psichotropinės, ir turėjo tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad V. M. suvokė, jog laiko psichotropines medžiagas, kadangi: 1) 2021 m. kovo 31 d. specialisto iÅ¡vada Nr. T-N 712/2021 (01) patvirtina, jog V. M. Å¡lapime rasta amfetamino, t. y. nustatytas psichotropinės medžiagos – amfetamino – vartojimo faktas (t. 2, b. l. 177), taigi V. M. vartojo psichotropinę medžiagÄ , kuri buvo rasta jo gyvenamojoje vietoje;

2) pats nuteistasis, tame tarpe ir apeliaciniame skunde, nurodė, kad vartoja amfetaminÄ ;

3) nuteistasis anksčiau 3 kartus teistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį;

4) laikymo fakto kaip jau minėta neginčija V. M.. Minėti duomenys pakankami iÅ¡vadai, kad V. M. suvokė, kad gyvenamojoje vietoje buvusios medžiagos yra psichotropinės. 10. Nuteistasis pripažindamas psichotropinių medžiagų laikymo faktÄ , ginčija tikslÄ jas platinti, teigia, jog psichotropines medžiagas laikė tik savo reikmėms. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo savo reikmėms, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuotina kaip idealioji BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sutaptis.

BK 260 straipsnio 1, 2 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“, reiÅ¡kia kaltininko norÄ atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslÄ platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobÅ«dis, intensyvumas, bÅ«das, pastangos juos padarant, Å¡ių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rÅ«Å¡is, kaina, paruoÅ¡tų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja Å¡ias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-495/2021, 2K-1-719/2020).

11. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymis, todėl, kaip ir kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis, turi bÅ«ti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog V. M. disponuodamas psichotropinėmis medžiagomis turėjo du tikslus – tikslÄ tenkinti asmeninius poreikius (sau vartoti) ir tikslÄ parduoti ar kitaip platinti.

 Tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės negali bÅ«ti keičiamos, jos pagrįstos teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma. 12. Teisėjų kolegijai dar kartÄ Ä¯vertinus bylos duomenis nekyla abejonių dėl V. M. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismo sprendimÄ lėmė tik nenustatyto asmens SMS žinučių turinys, nepagrįsti. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir teismo sprendimo turinio, apeliaciniame skunde minimos nenustatyto asmens SMS žinutės nelėmė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pripažįstant įrodyta apelianto kaltę laikius psichotropines medžiagas su tikslu jas parduoti ar kitaip platinti.

Pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , o elektorinių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei mobilaus ryÅ¡io telefono apžiÅ«ros protokole fiksuoti duomenys teismo buvo detaliai aptarti, vertinti lyginant su kitais bylos įrodymais.

13. Pirmosios instancijos teismas surinktus byloje įrodymus įvertino tinkamai ir pagrįstai nustatė, kad V. M. neteisėtai laikė psichotropines medžiagas ne tik savo asmeninėms reikmėms, bet ir turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas visų pirma vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų R. G. ir V. J. parodymais, kurie atitiko kitus byloje surinktus įrodymus. Nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-35/2013).

14. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. G. tvirtino pirkdavęs iÅ¡ V. M. pscichotropines medžiagas, bÅ«tent amfetaminÄ , chimkę, vykdavęs pas jį į namus, mokėdavo 20 eurų, t. y. pakankamai detaliai nurodė psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybes (asmenį, medžiagos rūšį, kainÄ ). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. G. parodė, jog iÅ¡ V. M. kelis kartus pirko narkotines medžiagas, už „chimkę“ ir amfetaminÄ sumokėdavo 20 Eur ir gaudavo minėtų narkotinių medžiagų.

Pirkdamas narkotines medžiagas jis gaudavo pasiÅ«lymÄ pirkti daugiau ir sumokėti mažiau ir iÅ¡ to suprato, kad jis turi daug narkotinių medžiagų (t. 2, b. l. 159-160). Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog susitikimo metu su V. M., Å¡is jam pasiÅ«lė įsigyti amfetamino 1 g už 10 ar 12 Eur. Taip sužinojo, kad iÅ¡ V. M. galima įsigyti amfetamino. Jis iÅ¡ jo pirko 2 kartus po gramÄ , paskutinį kartÄ pirko kovo mėnesį, važiuodavo į namus (t. 2, b. l. 166-167). Taigi, tiek liudytojas R.

G., tiek liudytojas V. J. vienodai nurodė aplinkybę, pas kÄ ir kur jie įgydavo psichotropinę medžiagÄ (pas V. M. namuose).

15. Teisme tiek V. J., tiek ir R. G. parodymus pakeitė. Liudytojas R. G. teisme teigė pirkęs iÅ¡ V. M. cigaretes ir spiritÄ , o narkotinių medžiagų niekada nepirkęs. V. J. aiÅ¡kino, kad važiavo pas VladislavÄ Ä¯ Grigaičius gauti amfetamino, tačiau pastarasis jį apgavo, nors sumokėjo 20 eurų už 1,5 g. amfetamino, tačiau gavo cukraus pudros. Teisme apklausta liudytoja vyresnioji tyrėja K. E., atlikusi liudytojų R. G. ir V. J. apklausas, parodė, kad tiek liudytojas R. G., tiek liudytojas V.

J. jai apklausos metu nurodė, kad pirko iÅ¡ V. M. psichotropines medžiagas - amfetaminÄ , nurodė V. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ , apibÅ«dino, kur gyvena, iÅ¡ kur pažįsta, kada susipažino, už kiek ir kiek pirko (4 t., b. l. 146-148). Liudytoja K. E. patvirtino R. G. parodymus suraÅ¡iusi kiek įmanoma pažodžiui, pastarasis buvo supažindintas su protokolu, perskaitė, pastabų neturėjo, o jokios kalbos apie cigarečių ar alkoholio pirkimÄ nebuvo, R. G. atsakymus ji suprato. Nurodė, kad apklausė liudytojÄ V.

J., pastarojo parodymus surašė beveik pažodžiui, jis protokolÄ perskaitė, pastabų neturėjo. Byloje nenustatyta, kad liudytoja bÅ«tų suinteresuota apkalbėti V. J. ar R. G.. BÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų R. G. ir V. J. parodymai atitiko vieni kitus, neprieÅ¡taravo elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, mobiliojo ryÅ¡io telefono „Xiaomi Redmi 6A“ apžiÅ«ros protokole užfiksuotiems duomenis, todėl pirmosios instancijos teismas jai pagrįstai vadovavosi.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų R. G. ir V. J. parodymus, pagrįstai nesivadovavo jų parodymais, duotais teisme, kadangi jų nurodytų aplinkybių, kad V. M. pardavinėtų cukraus pudrÄ , degtinę ar cigaretes, nepatvirtina jokie kiti iÅ¡tirti bylos duomenys. V. M. versija, kad jis pardavinėjo degtinę ir cigaretes atsirado tik teisme, be kita ko, ji niekaip nepaneigia V. M. psichotropinių medžiagų laikymo fakto turint tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti.

16. Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (1 t., b.l. 154-201), mobiliojo ryÅ¡io telefono „Xiaomi Redmi 6A“ apžiÅ«ros protokolas (2 t., b. l. 118-149) patvirtina V. M. intensyvų bendravimÄ su nenustatytasis asmenimis, pokalbių metu vartojamas žargonas, tiesiogiai prekė neįvardijama, minima: „neragavai jau seniai“, „įkalė, net surietė“, „yra normalus“, „bombikę duosiu“, „atominis!“, „aÅ¡ tau duosiu gero labai“, „yra įdomaus jeigu daugiau ten, tai po 9“, „aÅ¡ gavau geros temos“, „yra labai geras“;

„kažko labai gero yra“, taip pat deramasi dėl kainos: „10 ar 12?“. Be kita ko, fiksuotas ir V. M. bendravimas su V. J. 2021 m. kovo 19 d., 2021 m. kovo 24 d., kuriuose tiesiogiai neįvardijama prekė, vartojamas žargonas, o pokalbių turinys leidžia spręsti, kad kalbama apie narkotines medžiagas (vartojamos frazės: „Pabėgiosi?“, „Po Å¡nerves?“, „ aÅ¡ tau čia na, čia galiu įtraukti į Å¡itÄ , ta prasme į virimÄ , čia“, tu gali irgi normaliai paturėti Å¡ito visko“, V.

M. nurodo V. J.: „Na žiÅ«rėk, tai tavo interesuose, aÅ¡ tiesiog tau draugiÅ¡kai norėjau“, „Tai ne tame reikalas, aÅ¡ tau noriu duoti, kad tu pinigų padarytum ir man, ir sau“), tariamasi dėl kainos :“deÅ¡imt ar dvylika?“, į kÄ V. M. atsako „deÅ¡imt“. Toks konspiruotas bendravimas ir jo turinys tik patvirtina teismo iÅ¡vadÄ dėl V. M. laikymo psichotropinės medžiagos su tikslu jas parduoti ar kitaip platinti. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡iuos įrodymus, liudytojų R.

G., V. J., K. E. parodymus, sujungęs juos į nuosekliÄ loginę grandinę, pagrįstai konstatavo, kad V. M. laikė psichotropines medžiagas ne tik sau vartoti, bet ir turėdamas tikslÄ jas platinti. Teismas tinkamai įvertino byloje esančias faktines aplinkybes ir pagrįstai V. M. veikÄ kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį.

17. Nuteistojo V. M. tikslÄ laikytas psichotropines medžiagas ne tik vartoti asmeniÅ¡kai, bet ir jas parduoti ar kitaip platinti patvirtina V. M. gyvenamojoje vietoje kratų metu rastų psichotropinių medžiagų kiekis, iÅ¡fasavimas, radimo vietos. Kratos metu pas apeliantÄ buvo rasta psichotropinių medžiagų, kurių kiekis 17,581 g. (7,845+0,925+4,136+4,134+0,541), o grynos medžiagos kiekis 1,845 g (1,227+0,052+0,268+0,266+0,032). Toks grynos medžiagos kiekis, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, nėra laikomas labai mažu, ir gerokai tokį kiekį virÅ¡ija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, nedidelis kiekis amfetamino – sudaro 0,2 g. Minėta psichotropinė medžiaga buvo rasta skirtingose vietose, V. M. pateikė stiklainį su milteliais viduje, kambaryje ant stalo buvo rasti du polietileniniai užspaudžiami skirtingo dydžio maišeliai, dar vienas polietileninis maišeliais su milteliais viduje buvo rastas dėžutėje, bei rastas vienas popierinis lankstinukas.

Milteliai, kurių sudėtyje buvo rasta psichotropinės medžiagos amfetamino, skirtingų spalvų – geltonos, baltos ir pilkos, o ant svarstyklių remiantis specialisto iÅ¡vada ( 2 t., b. l. 24-31) rasta ne tik amfetamino pėdsakų, bet ir psichotropinės medžiagos – 4 -Fluoro-MDMB-BUTINACA pėdsakų. TikslÄ platinti pagrindžia V. M. gyvenamosios vietos kratos metu rastos elektroninės svarstyklės ir metalinis Å¡aukÅ¡tas, ant kurio taip pat rasta psichotropinės medžiagos pėdsakų.

18. Nuteistasis V. M. teigia, kad visos kratos metu rastos psichotropinės medžiagos buvo skirtos jo reikmėms. Specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad V. M. Å¡lapime rasta amfetamino, o opijatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties, etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 177). Taigi byloje nustatyta, kad nuteistasis naudojo psichotropines medžiagas ir savo reikmėms. Virgi, pastebėtina, kad vien tai, jog nuteistasis pats vartojo psichotropines medžiagas, savaime nereiÅ¡kia, kad jis neturėjo tikslo Å¡ias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, tuo labiau, kad tokį nuteistojo tikslÄ patvirtina visuma surinktų byloje įrodymų, kurie aptarti Å¡ios nutarties 14-17 punktuose.

19. Nuteistojo skundo argumentai, jog nėra nustatytas nei vienas narkotikų platinimo atvejis, nėra nustatyta kokias narkotines medžiagas ir kam jis pardavė, neturi reikÅ¡mės, kadangi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtÄ gaminimÄ , perdirbimÄ , įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ ar siuntimÄ , turint tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti bei narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimÄ ar kitokį platinimÄ .

Å iuo atveju pardavimo objektyvusis požymis jam nėra inkriminuotas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje atkreipus dėmesį į tai, kad dispozicijose objektyvieji veikos požymiai iÅ¡vardyti kaip alternatyvÅ«s, iÅ¡aiÅ¡kinta, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 ar 260 straipsnius kilti pakanka bent vienos iÅ¡ juose nurodytų veikų padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2009). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas jį nuteisė už psichotropinių medžiagų laikymÄ , turint tiek tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, tiek ir be tikslo jas platinti, todėl tai, jog nenustatytas psichotropinių medžiagų pardavimo faktas, veikos kvalifikavimui jokios įtakos neturi.

20. IÅ¡tyrus įrodymus teisme nebuvo nustatyta aplinkybės, kiek psichotropinių medžiagų buvo skirta apelianto asmeniniam vartojimui, o kiek ? platinimui. Tačiau pagal teismų praktikÄ , nenustatytas konkretus narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, skirtas asmeniniam vartojimui ir pardavimui ar kitokiam platinimui, pats savaime nepaneigia tikslo – parduoti ar kitaip iÅ¡platinti narkotines/psichotropines medžiagas. Narkotinių/psichotropinių medžiagų dalį skirtÄ platinimui privaloma nustatyti tik tuo atveju, kai veika yra kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalis. Kvalifikuojant konkrečius veiksmus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, platinimui skirtas narkotinių/psichotropinių medžiagų kiekis nėra reikÅ¡mingas, Å¡iuo atveju, esminė aplinkybė yra pats tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines, psichotropines medžiagas buvimas (LAT 2009-10-06 nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-195/2009, Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendis, baudžiamoji byla Nr. 1A-366-165/2016).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad V. M. psichotropinę medžiagÄ - amfetaminÄ laikė turėdamas du tikslus, t.y. turėdamas tikslÄ vartoti pats ir su tikslu Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ parduoti ar kitaip platinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistÄ jį V. M. kaltu padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, taigi, tenkinti apelianto skundo ir V.

M. iÅ¡teisinti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Dėl paskirtos bausmės 22. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

23. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumÄ (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė.

24. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

25. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padaręs asmuo yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aÅ¡tuonerių metų. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padaręs asmuo yra baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areÅ¡tu. Pirmosios instancijos teismas V. M. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje skyrė 40 parų areÅ¡to bausmę.

26. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas V. M. skirtÄ bausmę, atsižvelgė į tai, kad V. M. padarė vienÄ sunkų tyčinį nusikaltimÄ ir vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. V. M. teistas trylika kartų (iÅ¡ jų daug kartų už apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje), turi neiÅ¡nykusių teistumų, nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas lygtinai paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos ir kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, administracine tvarka baustas, bedarbis, iki suėmimo registruotas Užimtumo tarnyboje.

Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, jis padarė bÅ«damas recidyvistu. Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – areÅ¡tas, o už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, skirtina vienintelė Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas.

Teismas bausmės terminus parinko artimesnius sankcijose numatytiems vidurkiams, atsižvelgiant į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad anksčiau paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nesustabdė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistasis 13 kartų teistas (iÅ¡ jų - 3 kartus už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnyje), yra pripažintas recidyvistu, daug kartų baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimÄ nėra. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad V. M. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistasis ir toliau sistemingai darė naujus nusikaltimus.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad bausmės tikslai nuteistajam gali bÅ«ti pasiekti tik už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ skiriant griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – areÅ¡tÄ , o už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ â€“ vienintelę sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę. Å velninti paskirtÄ bausmę ar vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų bÅ«ti pasiekti Å¡velnesnėmis bausmėmis, apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.

28. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam negalėjo skirti didesnės nei sankcijos minimumas bausmės, o paskirtoji bausmė, kuri artimesnė bausmės vidurkiui, yra per griežta. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Â BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei sankcijos vidurkis, o už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje – 40 parų areÅ¡to bausmę.

Paskirtų bausmių dydis nėra per griežtas, tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡velninti nuteistajam paskirtų bausmių dydį iki minimalaus, nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog paskirta bausmė yra neteisinga ar aiÅ¡kiai per griežta ir neproporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui.

29. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinė subendrinta bausmė yra tinkama bei bÅ«tina norint įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, jos Å¡velninti ar vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų bÅ«ti pasiekti Å¡velnesnėmis bausmėmis, apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo V. M. apeliacinį skundÄ ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Audrius Cininas Jurgita Mačionytė Nida Vigelienė