Legislator Case Law & Legislation
2e86d364-a936-4f85-8a9c-7ab4dbbda96a AI generated

2e86d364-a936-4f85-8a9c-7ab4dbbda96a · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 2e86d364-a936-4f85-8a9c-7ab4dbbda96a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atsakovo kaltė pasireiÅ¡kė neatsargia forma ir ieÅ¡kovas pats prisidėjo prie žalos atsiradimo, nes eismo įvykio metu buvo neblaivus bei nesilaikė Kelių eismo taisyklių, 2) prarastos kojos grÄ Å¾inti neįmanoma, tačiau ji kompensuota protezu.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog dėl apelianto kaltės ieÅ¡kovo sužalojimo pasekmės negrįžtamos – amputuotos kojos sugrÄ Å¾inti neįmanoma, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 15 000 Eur neturtinės žalos ir Å¡is dydis nėra aiÅ¡kiai per didelis bei atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Legislator headnote

AI generated

2e86d364-a936-4f85-8a9c-7ab4dbbda96a · Vilniaus apygardos teismas: Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.Byloje nustatyta, kad Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2013-01-25 nuosprendžiu J. K. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį, kadangi J. K., 2010-09-04, apie 16.23 val., vairuodamas automobilį “Citroen”, valst.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1463-392/2016Proceso Nr. 2-39-3-01399-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4..2.;3.2.4.11.;3.1.7.5.;3.3.1.14.;3.3.1.22. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu2016 m. kovo 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J.

K. apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo J. K.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas V. S. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo J. K. 68,65 Eur (237,06 Lt) turtinės žalos atlyginimo dėl netekto darbingumo iÅ¡mokÄ , mokamÄ kas mėnesį iki gyvos galvos arba iki visiÅ¡ko darbingumo grÄ Å¾inimo, indeksuojant jÄ teisės aktų nustatyta tvarka, bei 26.065,80 Eur (90.000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad po eismo įvykio, dėl kurio kaltu teismo nuosprendžiu pripažintas atsakovas, visiÅ¡kai prarado sveikatÄ , nes buvo amputuota koja virÅ¡ kelio, kaire ranka negali pakelti didesnio kaip 1 kg svorio. Gauna netekto darbingumo pensijÄ , niekur nedirba. Dėl prarastos sveikatos negali nieko savarankiÅ¡kai daryti, iki Å¡iol patiria stiprius skausmus, dėl kurių pasidarė nervingas, keičiantis orams kankina stiprÅ«s skausmai.Atsakovas J. K. teismo nustatytais terminais atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.Atsakovas J.

K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad savo kaltės dėl auto įvykio nejaučia, nes ieÅ¡kovas važiavo dviračiu neblaivus. Jokios žalos ieÅ¡kovui neatlygino, nes manė, jog neturi nieko atlyginti. Turi du vaikus, vedęs, nedirba. Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2015-12-02 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 500 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl turtinės žalos priteisimo.

Priteisė iÅ¡ atsakovo 450 Eur žyminio mokesčio valstybei.Dėl turtinės žalos. Teismas, iÅ¡ baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-371/2013 esančios UAB „Eurilata“ pažymos apie gautÄ darbo užmokestį nustatė, kad iki įvykio ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis sudarė 791,17 Lt. Netekus 60 % darbingumo, ieÅ¡kovas prarado 474,70 Lt (137,48 Eur) savo darbo užmokesčio. Å iuo metu jam mokama 161,29 Eur netekto darbingumo pensija. Sprendė, jog ieÅ¡kovui mokama netekto darbingumo pensija yra didesnė, nei netekto darbo užmokesčio suma, todėl reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 237,06 Lt (68,65 Eur) žalos atlyginimo dėl netekto darbingumo atmetė.Dėl neturtinės žalos.

Byloje nustatė, kad ieÅ¡kovas eismo įvykio metu patyrė sunkų sveikatos sužalojimÄ , kurio pasekmė – ieÅ¡kovui virÅ¡ kelio amputuota deÅ¡inė koja. Dėl patirtų sužalojimų ieÅ¡kovas tapo neįgalus. Atsakovas pripažintas eismo įvykio kaltininku, tačiau Å¡is nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, kadangi ieÅ¡kovas taip pat prisidėjo prie eismo įvykio kilimo. Sprendė priteistinos neturtinės žalos dydį sumažinti, kadangi dėl ieÅ¡kovas nebuvo pakankamai rÅ«pestingas, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad iÅ¡vengtų galimos žalos atsiradimo.

Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatė, kad atsakovas J. K. nedirba, registruotas darbo biržoje, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovas turi sveikatos problemų; vedęs, sutuoktinė taip pat registruota darbo biržoje, turi du nepilnamečius vaikus. Konstatavo, kad darbo neturėjimas bei Å¡eimos iÅ¡laikymas neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti ieÅ¡kovui savo kaltais veiksmais padarytÄ neturtinę žalÄ . Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas patyrė sunkius fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, neteko dalies darbingumo, sužalojimo pasekmės negrįžtamos, kadangi prarastos kojos grÄ Å¾inti neįmanoma, tačiau ji kompensuota protezu, ieÅ¡kovas gali vaikščioti be kitų asmenų pagalbos, be to, į tai, kad ieÅ¡kovas pats prisidėjo prie žalos atsiradimo, nes eismo įvykio metu buvo neblaivus bei nesilaikė Kelių eismo taisyklių, o atsakovo kaltė pasireiÅ¡kė neatsargia forma, sprendė ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti 26 065,80 Eur žalÄ sumažinti iki 15 000 Eur.Proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, priteisė iÅ¡ atsakovo valstybei 450 Eur žyminio mokesčio.

Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 500 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Apeliaciniu skundu atsakovas J. K. praÅ¡o Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2015-12-02 sprendimÄ dalyje dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo atmesti, kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus. Nurodė Å¡iuos nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus:Pirma. Neturtinės žalos dydis nepagrįstas leistinais įrodymais.

Teismas rėmėsi keturių metų senumo realibitacijos centro „Baldžio šilas“ išrašu, tačiau kokia ieškovo sveikatos būklė šiai dienai įrodymų nebuvo pateikta. Teigia, jog ieškovo sveikatos būklė, nors ir negali būti atstatyta į pradinę būklę, tačiau pagerėjo.Antra. Priteistinos žalos dydis turi būti sumažintas, kadangi ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsargus, pats savo veiksmais (dviračiu važiavo neblaivus) prisidėjo prie žalos atsiradimo.Trečia.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, neatsižvelgė, jog atsakovui diagnozuotas artritas, todėl šiai ligai gydyti reikia papildomų išlaidų vaistams ir med. paslaugoms. Šiai aplinkybei pagrįsti apeliacinės instancijos teismui pateiktinas medicinos dokumentas. Taip pat teismas neatsižvelgė, jog apeliantas augina du mažamečius vaikus, sutuoktinės pajamos labai mažos, šeima yra socialiai remtina. Ketvirta. Apeliantas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo taikyti ieškinio senatį.

IeÅ¡kovo sužalojimas (eismo įvykis) įvyko 2010-09-04, 40 proc. darbingumo lygis ieÅ¡kovui nustatytas 2010-12-29, todėl nuo Å¡ių terminų skaičiuotinas ieÅ¡kinio senaties terminas. Mano, jog ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Å io reikalavimo pirmosios instancijos teisme nereiÅ¡kė, kadangi neturėjo advokato bei neturi teisinių žinių, todėl apie galimybę reikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino sužinojo tik po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.Penkta.

IeÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, tačiau ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteista visa bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, kas neatitinka bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklei. Mano, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti perskirstytos (b. l. 85 – 86). Apelianto J. K. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.Byloje nustatyta, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-01-25 nuosprendžiu J. K. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį, kadangi J. K., 2010-09-04, apie 16.23 val., vairuodamas automobilį “Citroen”, valst.

Nr. FBR 500, važiuodamas Melioratorių g., Å alčininkų m., pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punktÄ , t. y. važiavo apie 85 km/h greičiu, virÅ¡ijo tame kelio ruože leistinÄ 40 km/h greitį, laiku nesustabdė savo vairuojamos transporto priemonės, atsiradus kliūčiai nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, prarado judesio stabilumÄ ir tiesiaeigiÅ¡kumÄ , todėl jo vairuojamas automobilis priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į skersai kelio iÅ¡ kairės į deÅ¡inę važiavusio dviratininko V.

S. dviračio deÅ¡inįjį Å¡onÄ , nuo smÅ«gio dviratis su dviratininku V. S. buvo užblokÅ¡ti ant variklio dangčio, priekinio stiklo bei stogo, o vėliau buvo bloÅ¡kiami į priekį ir į deÅ¡inę, automobilio važiavimo kryptimi, ko pasėkoje nukentėjusiajam V. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nes buvo padarytos pakauÅ¡io ir kaklo deÅ¡inės pusės muÅ¡tinės žaizdos, daugybiniai odos nubrozdinimai, kairio žastikaulio tolimojo galo lūžis su poslinkiu, deÅ¡inės blauzdos kaulų atviras lūžis ir dalinė deÅ¡inės blauzdos amputacija, deÅ¡inės blauzdos virÅ¡utinio trečdalio amputacija, deÅ¡inės Å¡launies apatinio trečdalio amputacija.

Å iuo nuosprendžiu teismas pripažino nukentėjusiajam V. S. teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (b. l. 19 – 25). Vilniaus apygardos teismas 2013-03-29 nutartimi nuteistojo J. K. apeliacinis skundas dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2013-01-25 nuosprendžio atmestas (baudž. b. l. 138 – 144). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-26 nutartimi nuteistojo J. K. kasacinis skundas dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2013-01-25 nuosprendžio taip pat atmestas (b. l. 26).

Dėl ieÅ¡kinio senatiesCPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Apeliantas pripažįsta, kad praÅ¡ymo, dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nereiÅ¡kė, kadangi nežinojo apie tokiÄ galimybę (neturi teisinių žinių ir jo pirmosios instancijos teisme advokatas neatstovavo). Todėl apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau - nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2013-01-25 nuosprendžiu apeliantas pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir pripažinta nukentėjusiajam V. S. teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ (b. l. 19 – 25), o ieÅ¡kovas Å alčininkų rajono apylinkės teismui ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pateikė 2014-12-15, spręstina apelianto teiginius dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, skaičiuojant ieÅ¡kinio senatį nuo 2010-09-04 eismo įvykio arba nuo 2010-09-04 darbingumo lygio konstatavimo, atmesti kaip nepagrįstus.

Be to ieÅ¡kovui padaryta žala yra tęstinio pobÅ«džio, ji tęsiasi kiekvienÄ dienÄ , todėl ieÅ¡kinio senaties terminas niekaip nėra praleistas. Dėl įrodymų leistinumoApelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi keturių metų senumo realibitacijos centro „Baldžio Å¡ilas“ iÅ¡raÅ¡u, kadangi Å¡iai dienai ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė, nors ir negali bÅ«ti atstatyta į pradinę bÅ«klę, tačiau pagerėjo.CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008).Kadangi pirmosios instancijos teismui įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo dabartinę sveikatos bÅ«klę nepateikta, teismas iÅ¡ baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-371/2013 esančių reabilitacijos centro UAB „Baldžio Å¡ilas“ 2010-10-30, 2011-04-07 iÅ¡rašų nustatė, kad ieÅ¡kovas su protezu remiantis lazdele paeina apie 50 m lygiu pavirÅ¡iumi, laiptais nelipa, reikalinga priežiÅ«ra vonioje dėl saugumo; su protezu nueina norimus atstumus, lipa laiptais, eina su viena lazdele, apsitarnavimo veiksmuose savarankiÅ¡kas.

Konstatuotina, kad reabilitacijos centro UAB „Baldžio Å¡ilas“ iÅ¡raÅ¡ai pagal CPK 177 straipsnio nuostatas pripažintini leistinais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iuos įrodymus tyrė ir vertino bei padarė iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klės. PrieÅ¡ingų įrodymų byloje nėra. Pažymėtina, jog CPK 178 straipsnyje įtvirtintas bendrasis įrodinėjimo pareigos paskirstymo principas – „kas teigia, tas ir įrodinėja“. Todėl nagrinėjamu atveju apeliantas turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius teiginius, jog ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė geresnė, nei apraÅ¡yta reabilitacijos centro UAB „Baldžio Å¡ilas“ 2010-10-30, 2011-04-07 iÅ¡raÅ¡uose.

Dėl naujo įrodymo priėmimoCPK 306 straipsnio 3 dalis reglamentuoja naujų įrodymų pateikimo tvarkÄ â€“ jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliantas pateiktu teismui VšĮ Å alčininkų pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro 2016-01-04 pažymėjimu GKKN 1 įrodinėja turimas sveikatos problemas - jam diagnozuotÄ artritÄ (b. l. 86 B).CPK 314 straipsnis reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas.

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Kadangi Å¡is VšĮ Å alčininkų pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro 2016-01-04 pažymėjimas GKKN 1 negalėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas sprendžia jį priimti bei jį vertinti sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl neturtinės žalosApeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinimo, dėl apelianto turtinės padėties: susirgimo artritu, patiriamomis papildomomis iÅ¡laidomis medikamentams ir medicinos paslaugoms, negalėjimu įsidarbinti. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti užtikrinta tokia žalÄ patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalÄ atlyginti turinčiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).

Ä®siteisėjusiu Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2013-01-25 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-371-2013 , buvo nustatyti prejudiciniai faktai, jog apeliantas kaltas dėl eismo įvykio, taip pat techniniu požiÅ«riu ieÅ¡kovas sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ , nes važiavo į kitÄ važiuojamosios dalies pusę neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir sudarė kliÅ«tį apelianto vairuotam automobiliui (t. II, baudž. b. l. 108 - 109). IeÅ¡kovui eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl patirtų kÅ«no sužalojimų (padarytos pakauÅ¡io ir kaklo deÅ¡inės pusės muÅ¡tinės žaizdos, daugybinių odos nubrozdinimų, kairio žastikaulio tolimojo galo lūžio su poslinkiu, deÅ¡inės blauzdos kaulų atviro lūžio) ieÅ¡kovas neabejotinai patyrė didelį fizinį skausmÄ tiek įvykio metu dėl suduotų smÅ«gių, tiek dėl vėliau taikyto gydymo (dalinė deÅ¡inės blauzdos amputacija, deÅ¡inės blauzdos virÅ¡utinio trečdalio amputacija, deÅ¡inės Å¡launies apatinio trečdalio amputacija).

IeÅ¡kovas naudojasi protezu (t. I, baudž. b. l. 165, 167). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl likusių sužalojimo pasekmių (tapo neįgalus, be kojos) ieÅ¡kovas, beveik 43 metų amžiaus (darbingo) vyras neiÅ¡vengiamai patyrė didelį emocinį sukrėtimÄ , stresÄ neigiamus iÅ¡gyvenimus bei kenčia iki Å¡iol nepatogumus. Apeliantas yra jaunas, beveik 33 metų amžiaus, darbingas, bet niekur be aiÅ¡kių priežasčių nedirbantis vyras. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, susiję su apelianto sveikatos bÅ«kle.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medicininės pažymos matyti, jog apeliantui artritas diagnozuotas 2016-01-04, t. y. jau po skundžiamojo pirmosios instancijos teismo 2015-12-02 sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pateiktas medicinos dokumentas (pažyma apie sveikatos būklę) nepagrindžia tokios sveikatos būklės, dėl kurios jis negali įsidarbinti ir dirbti. Konstatuotina, jog byloje nėra duomenų, įrodančių, kad dėl apelianto esminių sveikatos sutrikimų, turinčių įtakos jo darbingumui.

Taip pat teismui nėra pateikti įrodymai, susiję su patiriamomis papildomomis iÅ¡laidomis medicinos paslaugoms bei medikamentams. Be to apeliantas nurodė, kad priteistos žalos dydžio jis negalės atlyginti, nes augina du nepilnamečius vaikus, jo sutuoktinės pajamos labai mažos, Å¡eima gauna socialinę paÅ¡alpÄ . Byloje nustatyta, jog apelianto ir O. K. santuoka sudaryta 2008-11-22 (b. l. 71), sutuoktiniai augina du mažamečius vaikus. Bylos duomenimis, abu sutuoktiniai yra bedarbiai, registruoti teritorinėje darbo biržoje (b. l. 67, 68).

Apelianto sutuoktinė vykdo individualiÄ veiklÄ pagal 2005-08-04 verslo liudijimÄ , 2015-11-09 pažymos duomenimis, apeliantas dirba nepilnÄ darbo dienÄ (2 darbo valandas) (b. l. 67, 69). Apeliantas teismui nepateikė duomenų apie Å¡eimos gaunamos socialinės paÅ¡alpos dydį, sutuoktinės iÅ¡ individualios veiklos gaunamas pajamas (CPK 178 straipsnis). Taip pat, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti įrodymai apie apelianto turimas pinigines lėšas, esančias bankų sÄ skaitose, nuosavybės teise turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ (CPK 178 straipsnis).

Konstatuotina, jog nagrinėjamojoje byloje nėra įrodymų, susijusių su apelianto nepajėgumu atlyginti pirmosios instancijos teismo priteistÄ 15 000 Eur neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog darbo neturėjimas bei Å¡eimos iÅ¡laikymas neatleidžia atsakovo nuo pareigos veikti taip, kad jis susikurtų sÄ lygas atlyginti ieÅ¡kovui savo kaltais veiksmais padarytÄ neturtinę žalÄ .Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentÄ , kad priteistos žalos dydis turi bÅ«ti sumažintas dėl ieÅ¡kovo nerÅ«pestingumo ir neatsargumo, nes jis pats prisidėjo prie žalos atsiradimo, kaip nepagrįstÄ .

Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas jau ženkliai sumažino ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti 26 065,80 Eur neturtinę žalÄ iki 15 000 Eur dviem pagrindais:

1) atsakovo kaltė pasireiÅ¡kė neatsargia forma ir ieÅ¡kovas pats prisidėjo prie žalos atsiradimo, nes eismo įvykio metu buvo neblaivus bei nesilaikė Kelių eismo taisyklių, 2) prarastos kojos grÄ Å¾inti neįmanoma, tačiau ji kompensuota protezu.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog dėl apelianto kaltės ieÅ¡kovo sužalojimo pasekmės negrįžtamos – amputuotos kojos sugrÄ Å¾inti neįmanoma, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 15 000 Eur neturtinės žalos ir Å¡is dydis nėra aiÅ¡kiai per didelis bei atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoApeliaciniu skundu skundžiama sprendimo dalis, kuria iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovo naudai priteista 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, nepagrįstai priteisė visÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ .Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, t. y. iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 58). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio pateikimas buvo sÄ lygotas atsakovo nusikalstamų veiksmų. Atsakovas, nors įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl įvykusio eismo įvykio ir turinčiu pareigÄ ieÅ¡kovui atlyginti žalÄ , tačiau ieÅ¡kovui net dalies žalos geranoriÅ¡kai neatlygino, su ieÅ¡kiniu nesutiko, todėl atsakovas turi prisiimti visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

SkundÄ atmesti.Palikti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                           Virginijus Kairevičius                                                                                                                      Jelena Å iÅ¡kina                                                                                                                      Tatjana Žukauskienė