2e86cde7-4b1d-4e02-b01f-5d1680fdb472 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-5242-826/2013(Proceso Nr.2-06-3-03505-2013-0)Procesinio sprendimo kategorija: 20.3.3.; 21.4.2.7.; 35.1.; 35.5.;99.7.; 114.4.; 114.11.; 116.4. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 17 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui S. Č., atsakovo atstovei V. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. B. ieÅ¡kinį atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2011-04-21 raÅ¡tÄ Nr. dnk1105022 „Dėl kredito sutarties nutraukimo“ ir 2011-05-31 raÅ¡tÄ Nr. dnk1106714 „Dėl kredito sutarties nutraukimo“, kuriais buvo nutraukta 2008-06-25 kredito sutartis Nr. RFLIE400804544 (b.l. 3-7, 125-128).

Nurodė, kad 2008-06-25 Å¡alys sudarė kredito sutartį, pagal kuriÄ bankas iki 2048-06-25 suteikė 387600 Lt kreditÄ bÅ«sto kreditui refinansuoti ir bÅ«sto apdailos darbams bei vartojimo kreditui refinansuoti. Å ių reikalavimų įvykdymui užtikrinti įkeitė bankui butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Netekus darbo, su banku sudarė 2009-11-02 susitarimÄ Nr. RFLIE400804544-P-1, kuriuo kredito suma litais buvo konvertuota į 111601,52 EUR sumÄ ir padidinta palÅ«kanų marža nuo 1,25 iki 2,5 procentų.

Bankas pasinaudodamas sunkia finansine padėtimi, dvigubai padidino palÅ«kanų marÅ¾Ä , tokiu bÅ«du apsunkindamas ir taip sunkiÄ finansinę padėtį. 2010-06-01 susitarimu Nr. RFLIE400804544-P-2 kredito suma padidinta iki 113157,09 EUR, t. y. padidinta 1767,67 EUR nesumokėtomis palÅ«kanomis ir netesybomis bei 22,85 EUR suma už turto draudimÄ ), atidėtas kredito grÄ Å¾inimo terminas iki 2010-10-31 ir atidėtas 1,5 procento palÅ«kanų maržos dalies mokėjimo terminas iki 2010-10-31. 2010-11-26 susitarimu Nr. RFLIE400804544-P-3 kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo atidėtas iki 2011-04-30. 2011-04-21 raÅ¡tu Nr. dnk1105022 „Dėl kredito sutarties nutraukimo“ atsakovas informavo, kad nesumokėjus 975,44 EUR skolos, iÅ¡ jų 942,36 EUR palÅ«kanų ir 33,08 EUR delspinigių, kredito sutartis bus nutraukta nuo 2011-05-23 be atskiro įspejimo. 2011-05-31 raÅ¡tu Nr. dnk 1106714 „Dėl kredito sutarties nutraukimo“ atsakovė pranešė, kad kredito sutartis nutraukta.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-22 nutartimi Nr. 2-1711-144/2012 nutarė iÅ¡ieÅ¡koti atsakovo naudai 113878,47 EUR negražinto kredito, 5002,32 EUR palÅ«kanų, 23660,62 EUR delspinigių, 137,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, 9,2 proc. sutartinių metinių palÅ«kanų nuo negražintos skolos sumos. Už skolÄ nutarta parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ daiktÄ - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Sudaryta sutartis yra vartojimo, todėl turi bÅ«ti ginami silpnesiosios Å¡alies, t. y. ieÅ¡kovo, interesai.

Sutarties nutraukimo dienai skola buvo tik 975,00 EUR lyginant su visa kredito suma 113157,09 EUR. Nuo 2010-09-01 iki 2011-03-31 paskolos dengimui buvo pervesta 4050,00 Lt, t. y. vidutiniškai po 580,00 Lt kas mėnesį. Nuo 2009-06-29 iki 2010-09-22 buvo bedarbis, o vėliau pradėjo dirbti UAB „Persolita“, tačiau nebuvo mokamas darbo užmokestis. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Ieškovo atstovas advokatas S. Č. teismo posėdžio metu patikslino, kad Sutarties nutraukimo momentu nebuvo mokama tinkamai, bet buvo mokama pagal galimybes.

Bankas nutraukė 2011-04-21 sutartį tik dėl to, jog ieškovo skolinių įsipareigojimų skola buvo 975,00 EUR kai pagal kredito sutartį bendra skola buvo apie 113000,00 EUR. Kreditas buvo ilgalaikis, pagal galimybes ieškovas vykdė sutartį. Nutraukiant sutartį buvo pažeistos ieškovo, kaip vartotojo, teisės. Ieškovas tapo bedarbiu, negalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimo, tačiau jis vykdė pagal turimas galimybes. Jo nemokėjimas galėjo būti pateisinamas, nes nesant susitarimo su banku, būtų dengiami delspinigiai, kurie nepagrįstai dideli.

IeÅ¡kovas į bankÄ dėl delspinigių sumažinimo raÅ¡tu nesikreipė, tačiau ne kartÄ kalbėjo su vadybininke, tai iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų. IeÅ¡kovas nusprendė nemokėti jokių įmokų bankui, toks jo pasirinktas gynybos bÅ«das. IeÅ¡kovas tvirtina, kad Å¡iuo metu jis dirba Skandinavijos valstybėje, darbas ne nuolatinio pobÅ«džio, pajamos leidžia pragyventi ir mokėti kreditÄ . Ä®rodymų nepateikė. Sakė pabandys gauti, bet jam tų dokumentų nedavė, jis įtaria, kad įdarbintas nelegaliai.

Sako, kad įsipareigojimus vykdyti gali. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį ir teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 79-82). Nurodė, kad pasiraÅ¡ytoje kredito sutartyje buvo numatyta atsakovo teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, esant esminiam sutarties pažeidimui. Kredito sutartis buvo sudaryta 2008-06-25, tačiau ieÅ¡kovas, netrukus pradėjo nebevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, nebegrÄ Å¾ino kredito, nebemokėjo palÅ«kanų, delspinigių.

Bankas ėmėsi veiksmų ir siekė sudaryti visas sÄ lygas ieÅ¡kovui vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tai patvirtina 2010-06-01 pasiraÅ¡ytas susitarimas Nr. 2 2010-06-01, 2010-11-26 pasiraÅ¡ytas susitarimas Nr.

3. Sutarties nutraukimo dienai dar nebuvo pasibaigęs laikotarpis dėl kredito grÄ Å¾inimo dalimis atidėjimo. IeÅ¡kovas jau tada nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų. 2011-03-03, 2011-03-18 buvo iÅ¡siųsti praneÅ¡imai sumokėti skolÄ . 2011-04-21 atsakovas, vadovaudamasis kredito sutarties nuostatomis, iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ , nustatė 30 dienų terminÄ Ä¯siskolinimas padengti ir nurodė, jei tai nebus įvykdyta, atsakovas nutrauks kredito sutartį. IeÅ¡kovas ir bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį, nėra galimybės spręsti apie jo sugebėjimÄ vykdyti kreditorinius įsipareigojimus.IeÅ¡kinys netenkintinas.Remiantis raÅ¡ytiniais byloje esančias duomenimis, Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad 2008-06-25 Å¡alys sudarė kredito sutartį, pagal kuriÄ atsakovas iki 2048-06-25 atsakovui suteikė 387600 Lt kreditÄ bÅ«sto kreditui refinansuoti ir bÅ«sto apdailos darbams bei vartojimo kreditui refinansuoti (b.l. 10-28).

Kredito sutartis, dėl kurios vykdymo tarp Å¡alių yra kilęs ginčas, kvalifikuojama vartojimo sutartimi. Å ios sutarties sudarymo aplinkybių Å¡alys neginčija. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2011-04-21 raÅ¡tÄ Nr. dnk1105022 „Dėl kredito sutarties nutraukimo“ ir 2011-05-31 raÅ¡tÄ Nr. dnk1106714 „Dėl kredito sutarties nutraukimo“, kuriais buvo nutraukta 2008-06-25 kredito sutartis Nr. RFLIE400804544, motyvuodamas tuo, kad bankas neturėjo teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutarties, nes pradelstų įsipareigojimų suma palyginus su visa kredito suma buvo nedidelė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kreditavimo sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl nurodytos sutarties sÄ lygos pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo AB DnB NORD banko pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-7-272/2011).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta iÅ¡vengti stipresnės Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Tačiau Å¡i papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. <...> Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v.

A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2012).CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties Å¡alims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba Å¡alys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtÄ pagrindÄ jos nutraukimui. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis).

Dėl to, esant Å¡alių sutartiniams santykiams, turi bÅ«ti taikoma Å¡alių sutartis, kiek ji neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu Å¡alys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. UAB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Kai sutartis pažeista, kita Å¡alis gali prarasti interesÄ tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienaÅ¡aliÅ¡ku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone.

Sutartis gali bÅ«ti laikoma nutraukta tik tuomet, jei tai padaryta teisėtai. Jei sutarties nutraukimas neteisėtas, sutartis negali bÅ«ti laikoma nutraukta, o asmuo atsisakęs jÄ vykdyti dėl neteisėto tariamo nutraukimo – laikytinas pats pažeidęs sutartį. Sutartį Å¡alys gali nutraukti tarpusavio sutarimu, t. y. dviÅ¡aliu sandoriu (CK 6.125 straipsnis), arba vienaÅ¡aliÅ¡kai įstatyme nustatytais pagrindais. Nutraukiant sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių.

PareiÅ¡kimas apie sutarties nutraukimÄ pagal teisinį turinį yra vienaÅ¡alis sandoris, todėl jis gali bÅ«ti veiksmingas nutraukiant sutartį (dviÅ¡alį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarkÄ â€“ CK 6.218 straipsnis. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali bÅ«ti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali bÅ«ti laikomas esminiu pagal įstatymÄ ; antra, Å¡alys gali pačios susitarti, kÄ jos laikys esminiu pažeidimu.

Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai:

1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;

2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės;

3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;

4) ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;

5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju.

Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminę reikÅ¡mę, vertintina, ar konkrečios sutarties sÄ lygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimÄ . Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, bÅ«tina analizuoti pažeidėjo kaltės formÄ pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios Å¡alies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis.

Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, bÅ«tina nustatyti, ar sutartį pažeidusi Å¡alis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iÅ¡ viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi Å¡alis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis bÅ«tų nutraukta.

Å iuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB R. B. v. Nordea Bank Finland PLC 9AB, bylos Nr. 3K-7-297/2012).Å iuo atveju nustatyta, kad nors Sutartis tarp Å¡alių sudaryta tik 2008-06-25, tačiau jau 2009-11-02 ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl sunkios finansinės padėties ir buvo tarp Å¡alių sudarytas susitarimas Nr. RFLIE400804544-P-1, kuriuo kredito suma litais buvo konvertuota į 111601,52 EUR sumÄ ir padidinta palÅ«kanų marža nuo 1,25 iki 2,5 procentų (b.l. 29-30). 2010-06-01 susitarimu Nr. RFLIE400804544-P-2 kredito suma padidinta iki 113157,09 EUR, t. y. padidinta 1767,67 EUR nesumokėtomis palÅ«kanomis ir netesybomis bei 22,85 EUR suma už turto draudimÄ , atidėtas kredito grÄ Å¾inimo terminas iki 2010-10-31 ir atidėtas 1,5 procento palÅ«kanų maržos dalies mokėjimo terminas iki 2010-10-31 (b.l. 31-32). 2010-11-26 susitarimu Nr. RFLIE400804544-P-3 kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo atidėtas iki 2011-04-30 (b.l. 33-34).

Å ie raÅ¡ytiniai susitarimai leidžia teigti, kad bankas atsižvelgęs į ieÅ¡kovo sunkiÄ finansinę padėtį bendradarbiavo ir sudarė galimybes ieÅ¡kovui tinkamai vykdyti prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus. Tačiau ieÅ¡kovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, 2011-03-03, 2011-03-08 raÅ¡tais atsakovas įspėjo atsakovÄ dėl kreditorinių įsiapreigojimų nevykdymo (b.l. 108-109, 121-122). Bankas 2011-04-21 raÅ¡tu Nr. dnk1105022 „Dėl kredito sutarties nutraukimo“informavo ieÅ¡kovÄ , kad nesumokėjus 975,44 EUR skolos, iÅ¡ jų 942,36 EUR palÅ«kanų ir 33,08 EUR delspinigių, kredito sutartis bus nutraukta nuo 2011-05-23 be atskiro įspėjimo (b.l. 35).

Å iuo įspėjimu buvo nustatytas terminas iki 2011-05-23 įvykdyti skolinius įsiapreigojimus. Tačiau ieÅ¡kovui nereaguojant į raginimus, atsakovas 2011-05-31 raÅ¡tu Nr. dnk 1106714 „Dėl kredito sutarties nutraukimo“pranešė, kad kredito sutartis nutraukta (b.l. 36). IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta matyti, kad atsakovas ne iÅ¡ karto pasinaudojo kredito sutarties 10.1.1.1 punkte įtvirtinta sutarties nutraukimÄ reglamentuojančiomis sÄ lygomis ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, nes tęsė sutartinius santykius, bendradarbiavo su ieÅ¡kovu kelis kartus sudarydams susitarimus dėl kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo restruktÅ«rizuojant kredito sutartį, kelis kartus kreipėsi su pretenzijomis į ieÅ¡kovÄ dėl netinkamo sutarties vykdymo ir tik tada nutraukė sutartį.

IeÅ¡kovas nurodė, kad Kredito sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta iki 2048-06-25 ir 2011-05-31 ieÅ¡kovo kredito likutis buvo 115610,02 EUR, o įsiskolinimÄ bankui pagal kredito sutartį sudarė 975,44 EUR. Tačiau iÅ¡ Å¡io asmens pateiktų duomenų apie jo gaunamas pajamas už laikotarpius nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, nuo 2009-07-06 iki 2010-01-05, nuo 2010-01-01 iki 2013-03-08 matyti, kad jis buvo nepajėgus vykdyti savo prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų (b.l. 40-46). Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo atstovas advokatas S. Č. nurodė, kad jo atstovaujamasis Å¡iuo metu dirba Skandinavijos valstybėje, yra pajėgus mokėti kreditÄ , tačiau raÅ¡ytinių duomenų, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes teismui nepateikė nors teismas buvo pasiÅ«lęs ieÅ¡kovui tokius įrodymus pateikti.

IeÅ¡kovas savo vardu regitruotų transporto priemonių neturi (b.l. 62). Remiantis iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo Å¡iuo metu gaunamos pajamos yra nepakankamos tam, kad jis galėtų tinkamai vykdyti su atsakovu pasiraÅ¡ytÄ kredito sutartį (su vėlesniais pakeitimais), todėl tenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, atsakovas negautų iÅ¡ sutarties ko tikėjosi, ieÅ¡kovo finansinė padėtis nuo pat sutarties nutraukimo iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos neleidžia tinkamai vykdyti pasiraÅ¡ytos sutarties (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.).Atsižvelgiant į kredito sutarties trukmę, suteikto kredito dydį, įsiskolinimų dydį ir pradelstų mokėjimų trukmę, laikytina, kad atsakovas iÅ¡ esmės negavo to, ko tikėjosi iÅ¡ sutarties.

Bankas suteikdamas kreditus turi valdyti suteiktų kreditų rizikÄ , vykdyti savo įsipareigojimus kitiems asmenims, užsitikrinti nuolatinį piniginių srautų sugrįžimÄ , todėl yra svarbu, kad bÅ«tų laikomasi kredito sutartyse numatyto mokėjimų grafiko. Netinkamas tolimesnis sutarties vykdymas ir ieÅ¡kovo atsisakymas bendradarbiauti su banku po 2011-05-31 atsakovo raÅ¡to dėl sutarties nutraukimo siuntimo ieÅ¡kovui, davė pagrindÄ atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdamas kredito sutartį nepažeidė tiek pačios kredito sutarties, tiek įstatymo nuostatų dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo, todėl pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo nėra įstatyminio ir faktinio pagrindo.Pažymėtina, kad 2012-04-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr.2-1711-144/2011, kuria buvo nuspręsta iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteisti pagal sutartį 113878,47 EUR skolÄ , 5002,32 EUR palÅ«kanų, 23660,62 EUR delspinigių, 137,00 Lt sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, 9,2 proc. sutartines palÅ«kanas ir parduoti įkeistÄ daiktÄ ieÅ¡kovas neginčijo ir į apeliacinės instancijos teismÄ nesikreipė, nors tokiÄ teisę turėjo.

Nepagrįstas ieÅ¡kovo atstovo argumentas dėl to, kad ieÅ¡kovas negalėjo ginčyti sutarties nutraukimo ir hipotekos teisėjų priimtų nutarčių kai hipotekos kreditorius kreipėsi dėl priverstinio sutarties nutraukimo. Pagal formuojamÄ kasacininio teismo praktikÄ , hipotekos teisėjas, nagrinėdamas kreditorius pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, prieÅ¡ terminÄ nutraukus kreditavimo sutartį, kvalifikuotinÄ kaip vartojimo, hipotekos teisėjas turėjo ex officio patikrinti, ar prieÅ¡laikinį sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sutarties nuostatos yra sÄ Å¾iningos, ir ar kreditorius laikėsi sutartyje ar įstatyme nustatytos prieÅ¡laikinio sutarties nutraukimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011).Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo ieškinys yra netenkintinas, atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas. Valstybė šioje byloje patyrė 6,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsižvelgus į tai, kad pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį valstybės patirtos iÅ¡laidos yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.Atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, panaikinti 2013-04-15 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones (b.l. 69-70) (CPK 150 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268 str., n u s p r e n d ė : ieÅ¡kovo E. B. ieÅ¡kinį atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2013-04-15 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - iÅ¡ieÅ¡kojimo sustabdymÄ pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1711-144/2012.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                      Marius Dobrovolskis