2e86c6b4-cf2e-4f67-80b1-e5146888fdaa · Vilniaus apygardos administracinis teismas

PareiÅ¡kėja A-B          Administracinė byla Nr. A-261-2137/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01297-2010-5                                                              Procesinio sprendimo kategorija 10.4 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 9 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Edvardui Sinkevičiui,atsakovo atstovui Linui Ramanauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fortera“ ir atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Fortera“ skundÄ atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo ir supaprastinto patikrinimo ataskaitos panaikinimo.

Teisėjų kolegijan u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėjas UAB „Fortera“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. balandžio 16 d. sprendimÄ Nr. 1A-4.13-207 ir Kauno teritorinės muitinės 2009 m. gruodžio 17 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Skunde (I t., b.l. 1-8) nurodė, kad Muitinės departamentas pažeidė ne tik procedÅ«rines bet ir materialines teisės normas, kadangi remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 135 straipsnio 3 dalimi nevertino pareiÅ¡kėjo pateiktų SMGS važtaraščių.

Tokie Muitinės departamento veiksmai yra neteisėti ir pažeidžiantys Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo II antraÅ¡tinės dalies 28 straipsnį. MAÄ® 161 straipsnyje yra nustatyta Bendrijos teisės norminių aktų virÅ¡enybė prieÅ¡ nacionalinius teisės aktus, tačiau nei Muitinės kodekse, nei jį lydinčiuose aktuose nėra numatytas reikalavimas pateikti muitinei tik iÅ¡verstus į valstybinę kalbÄ dokumentus. Nevertindamas SMGS važtaraščių, Muitinės departamentas kaip centrinis mokesčių administratorius, kuris privalėjo patikrinti Kauno teritorinės muitinės sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , neįvykdė savo funkcijų, kadangi skundžiamoje Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo objektu buvo tiek SMGS važtaraščiai, tiek ir Baltarusijos eksporto deklaracijos.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 21 d. iki 2009 m. spalio 20 d.

į Bendrijos muitų teritorijÄ pagal 25 bendruosius administracinius dokumentus importavo techninę sieros rÅ«gÅ¡tį. Kauno teritorinė muitinė supaprastinto patikrinimo ataskaitoje pareiÅ¡kėjo importuotų prekių muitinės vertei nustatyti, netaikė sandorio vertės metodo, o muitinės vertę nustatė kitais metodais ir pareiÅ¡kėjui perskaičiavo muitus bei PVM. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad atsakovai netinkamai taikė ir aiÅ¡kino 1992 m. spalio 12 d. Europos Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ (toliau – ir Muitinės kodeksas) 29 straipsnio 1 dalies (b) punktÄ , neatsižvelgė ne tik į pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus bei kitÄ patikrinimo metu gautÄ informacijÄ , bet taip pat nesivadovavo Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, iÅ¡dėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ , įgyvendinimo nuostatų (toliau – ir Ä®gyvendinimo nuostatos,) 23 Priede pateikiamomis „AiÅ¡kinamosiomis pastabomis dėl muitinės vertės“.

Pagal 23 PriedÄ Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies (b) punkto taikymas, nustatant galimÄ aplinkybių ar sÄ lygų įtakÄ prekių pardavimui ar kainai, kurio neįmanoma nustatyti yra tuomet, kai: pardavėjas nustato importuojamų prekių kainÄ su sÄ lyga, kad pirkėjas nupirks tam tikrÄ kiekį kitų prekių; importuojamų prekių kaina priklauso nuo to, už kokiÄ kainÄ ar kainas importuojamų prekių pirkėjas importuojamų prekių pardavėjui parduoda kitas prekes; kaina nustatoma naudojant mokėjimo bÅ«dÄ , nesusijusį su importuojamomis prekėmis ir pan.

Todėl pareiÅ¡kėjo teigimu, Bendrijos muitų teisės, tai yra Muitinės kodekso ir Ä®gyvendinimo nuostatų taikymas, nėra susijęs su skundžiamuosiuose sprendimuose nurodytais argumentais, tai yra, kad patikrinimo metu buvo nustatytas žymus skirtumas (beveik penkis kartus) palyginus su kitų importuotojų deklaruotomis prekių vertėmis ir/ar, kai importuotų prekių kaina labai skiriasi nuo PREMI duomenų bazėje esančių tapačių (panaÅ¡ių) prekių kainų.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jo importuotų prekių kaina yra labai aiÅ¡ki, ji nustatytina pagal atsakovams pateiktus dokumentus, mokesčių inspekcijos atlikto prieÅ¡prieÅ¡inio patikrinimo pažymÄ ir kitus objektyvius naftos produktų gamybos technologijos, rinkos ir prekybos teisės dėsnius, kurie neteisingai interpretuojami.

Per 2009 m. iÅ¡ Baltarusijos į LietuvÄ iÅ¡ viso buvo importuota 31287,70 tonų techninės sieros rÅ«gÅ¡ties, iÅ¡ kurių pagal muitinei pateiktus duomenis 27481,946 tona, tai yra 86,2 procento, sudarė pareiÅ¡kėjo importas, o likusieji 13,8 procento importo teko kitoms įmonėms. Todėl lyginant panaÅ¡ias ar tapačias prekes ir jų kainÄ visiÅ¡kai neatsižvelgta į tai, jog Muitinės kodekso 30 straipsnyje numatytas tapačių ar panaÅ¡ių prekių vertės metodo taikymas nustatant prekių muitinės vertę pagal Ä®gyvendinimo nuostatų 23 Priede pateikiamÄ 30 straipsnio 2 dalies (a) ir (b) punktų taikymo aiÅ¡kinimÄ reikalauja lyginti kainas prekių, parduotų tuo pačiu apyvartos lygiu.

Kadangi Å¡iuo atveju apyvartos lygiai skiriasi 7 kartus, skundžiami sprendimai buvo priimti neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų faktinių aplinkybių.PareiÅ¡kėjas nesutinka ir su skundžiamuose sprendimuose pateikiama nuoroda į teismų praktikÄ , suformulavusia principÄ , kad muitinės vertės nustatymo tikslas yra realios (dirbtinai nesumažintos) ir rinka pagrįstos importuojamų prekių vertės nustatymas, kuomet naudojama Bendrijoje esanti informacija, tačiau Å¡i informacija yra žymiai platesnio pobÅ«džio nei Lietuvos muitinės departamento sukaupta PREMI duomenų bazė.

Skunde pažymima, kad bendrÄ sandorio vertės metodo taikymo principÄ suformulavo Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 1990 m. birželio 6 d. byloje C-11/89 Unifert v. Hauptzollamt Muenster ir 2000 m. spalio 19 d. byloje C-15/99 Hans Sommer GmbH v. Hauptzollamt Bremen iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Bendrijos teisės aktais, susijusiais su muitiniu įvertinimu, siekiama įtvirtinti sÄ Å¾iningÄ , vieningÄ ir neutraliÄ sistemÄ , kuri neleistų naudoti pasirenkamų arba fiktyvių muitinės verčių. Todėl vien neatitikimas importuojamų prekių vertei, Muitinės departamento PREMI duomenų bazėje esančioms vertėms, savaime neleidžia netaikyti sandorio vertės metodo, kadangi siekiant neutralaus muitinio įvertinimo, visų pirma, turi bÅ«ti naudojami Bendrijos teisės nustatyti teisiniai instrumentai, taip pat vertinama ekonominė situacija rinkoje, galimas produktų perteklius eksportuojančios Å¡alies rinkoje, eksportuojančios valstybės eksporto dokumentai ir prekių eksporto kaina, ypatingai turi bÅ«ti atsižvelgiama į prekių apyvartos lygį, importo į Bendrijos muitų teritorijÄ atvejus apskritai, o ne vien į tuos, kurie yra užfiksuoti Muitinės departamento administruojamoje PREMI duomenų bazėje.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nebuvo vertinami argumentai, kad techninės sieros rÅ«gÅ¡tis į Bendrijos teritorijÄ buvo parduodama mažomis kainomis, kadangi sieros rÅ«gÅ¡tis yra Å¡alutinis naftos produktų gamybos produktas, kuris turi bÅ«ti arba perdirbamas pardavimui, arba utilizuojamas, nes objektyviai kiekviena gamykla turi ribotas Å¡io Å alutinio gamybos produkto sandėliavimo termino bei sandėliavimo talpų galimybes.

Å ias aplinkybes patvirtina ne tik AB „Lifosa“ 2010 m. balandžio 12 d. pažyma Nr. V-0399 bet ir visuotinai prieinama Lietuvos naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva“ tinklalapyje skelbta informacija bei Komisijos 2000 m. gegužės 3 d. Sprendimu, keičiančiu sprendimÄ 94/3/EB, nustatantį atliekų sÄ raÅ¡Ä pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalies, ir Tarybos sprendimo 94/904/EB, nustatančio pavojingų atliekų sÄ raÅ¡Ä pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (2000/532/EB) - 06 01 pozicijos „Neorganinių cheminių procesų atliekos“ 06 01 01 subpozijoje nurodoma informacija, kad sieros rÅ«gÅ¡tis ir sulfitinė rÅ«gÅ¡tis apskritai laikomos Å¡alutiniu ir pavojingu produktu.

Todėl PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡alutinio produkto pardavimas mažesnėmis nei transportavimo sÄ naudų kainomis yra pateisinamas ekonomine logika.PareiÅ¡kėjas pabrėžė, kad jokia Bendrijos muitų teisė nereglamentuoja nuosavybės teisių ir jokia muitinės procedÅ«ra ar sankcionuotas veiksmas nėra susijęs su nuosavybės teisių į prekes turėjimu, o tokių taisyklių nėra nustatyta nei Muitinės kodekse, nei Ä®gyvendinimo nuostatuose. Nuosavybės teisės, kaip daiktinės teisės taip pat nereglamentuoja 1951 m.

Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (SMGS) bei Vienos konvencija Dėl tarptautinių prekių pirkimo pardavimo sutarčių. Å iems teisiniams santykiam taikomos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.49 straipsnio nuostatos. Kadangi pareiÅ¡kėjas į Bendrijos muitų teritorijÄ importuotas prekes pirko iÅ¡ Lietuvos rezidento UAB „Transchema“, o prekių pristatymo sÄ lygos buvo DAF Baltarusija/Lietuva (Gudagojus - Baltarusija), nuosavybė į prekes UAB ,,Fortera“ perėjo nuo prekių priėmimo momento Gudagojuje, todėl pareiÅ¡kėjui parduodant AB „Lifosa“ prekes, kadangi sutartyje nebuvo nustatytas nuosavybės perėjimas, ji nustatoma pagal jau minėtÄ CK 4.49 straipsnį.

Nuosavybės teisės į importuotas prekes turėjimas jokios teisinės reikÅ¡mės taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies (b) punktÄ neturi, kadangi jis negali bÅ«ti laikomas sÄ lygomis ar aplinkybėmis, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma nustatyti.Atsakovų argumentai, susiję su transportavimo iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų nepateikimu, yra nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja Muitinės kodekso 32 straipsnio 1 daliai, kadangi pareiÅ¡kėjas jokių transportavimo iÅ¡laidų iki Bendrijos teritorijos nepatyrė, o visos prekių transportavimo nuo gamintojo iki Bendrijos muitų sienos iÅ¡laidos buvo įskaitytos į faktiÅ¡kai sumokėtÄ arba mokėtinÄ prekių kainÄ .

Atlikusi prieÅ¡prieÅ¡inį patikrinimÄ buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas importuotÄ Ä¯ Bendrijos teritorijÄ techninę sieros rÅ«gÅ¡tį pirko ne iÅ¡ gamintojo OAO „Naftan“, o iÅ¡ UAB „Transchema“, kuri OAO „Naftan“ prekes pirko DAF Gudagojus sÄ lygomis, prekės pristatytos ir perduotos Baltarusijos/Lietuvos pasienyje esančiame Gudagojuje. Priimta sieros rÅ«gÅ¡tis iÅ¡ karto, pagal UAB „Transchema“ ir UAB „Fortera“ techninės sieros rÅ«gÅ¡ties pirkimo - pardavimo sutartį buvo perduota pareiÅ¡kėjui.

Taigi UAB „Transchema“ ir pirkėjas – UAB „Fortera“ sudarė prekių, esančių Gudagojuje pirkimo – pardavimo sutartį, DAF Baltarusijos/Lietuvos siena (perėjimas Gudagojus) sÄ lygomis. Tai, kad už importuotų prekių gabenimÄ pagal pareiÅ¡kėjo ir AB „Lifosa“ prekių pirkimo pardavimo sutartį Lietuvos geležinkeliams sumokėjo AB „Lifosa“, jokios teisinės reikÅ¡mės neturi, nes Å¡is vežimas buvo atliekamas Bendrijos muitų teritorijoje ir Å¡ios iÅ¡laidos, remiantis Muitinės kodekso 33 straipsnio 1 dalies (a) punktu, į prekių muitinę vertę neįskaitomos.

Dėl prekių draudimo iÅ¡laidų paaiÅ¡kino, kad nesant sutartyse ar kituose dokumentuose nuostatų dėl prekių draudimo, prekių draudimas nėra privalomas, todėl iÅ¡ pareiÅ¡kėjo negalima reikalauti duomenų apie tai ko nebuvo.UAB ,,Fortera“ taip pat pažymėjo, kad atsakovai sprendimuose nepagrįstai rėmėsi tuo, kad OAO „Naftan“ ir UAB „Transchema“ yra tarpusavyje susiję ir jų tarpusavio ryÅ¡ys turėjo įtakos kainai, kadangi neatsižvelgė į Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies (d) taikymo sÄ lygÄ , kad sandorio, kurio pagrindu įvyko pardavimas į Bendrijos muitų teritorijÄ Å¡alys tai yra pirkėjas ir pardavėjas yra susiję.

Å io mokestinio ginčo atveju atsakovai netinkamai identifikavo sandorį, kurio pagrindu įvyko prekių importas į Bendrijos muitų teritorijÄ , todėl netaikant prekių muitinei vertei nustatyti sandorio metodo buvo pažeisti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies (d) ir Ä®gyvendinimo nuostatų 143 straipsnio 1 dalies b) punkto nuostatos. Atsakovai neteisingai nustatė, kad prekių importas įvyko dėl OAO „Naftan“ ir UAB „Transchema“ prekių pirkimo pardavimo, kadangi prekių pirkėjas UAB „Transchema“ nebuvo jokios muitinės procedÅ«ros, tai yra tranzito ar prekių iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ , vykdytoju Bendrijos muitų teritorijoje.

Ä®rodymai patvirtina, kad prekių importas į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vyko dėl prekių pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjo UAB „Transchema“ ir UAB „Fortera“, kurios nėra susijusios.Atsižvelgiant į tai, kad importo pridėtinės vertės mokestis gali bÅ«ti perskaičiuojamas tada, kai perskaičiuojama importuotų prekių muitinė vertė, o Å¡io mokestinio ginčo atveju importuotų prekių muitinės vertės nustatymas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl nėra pagrindo priskaičiuoti PVM, delspinigius ir baudas.Atsakovas Kauno teritorinė muitinė (toliau – ir Muitinė) su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (I t., b. l. 64-66) nurodė, kad pagal MAÄ® 153 straipsnio 3 dalį nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginÄÄ nagrinėjančioje institucijoje metu. Jokių iÅ¡lygų reikalavimui skundo mokestiniame ginče turiniui (MAÄ® 153 str.) susijusių su ne valstybine kalba nėra numatyta. Bendrijos muitų teisės aktai nenumato kokia kalba turi vykti mokestiniai ginčai Å¡alyse narėse ar kokia kalba turi bÅ«ti teikiami įrodymai mokestiniuose ginčuose, susijusiuose su muitų teisės aktų taikymu.

Muitinė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, kad buvo pažeistas laisvo prekių judėjimo principas, neturi nieko bendra su tinkamų ir leistinų įrodymų teikimu mokestiniuose ginčuose. Nurodė, kad atsakovų sprendimai priimti vadovaujantis ne tik teisiniais pagrindais, bet ir pagrįsti argumentais, todėl Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies (b) punkto ir MK 29 straipsnio 1 dalies (d) punkto nuostatos buvo aiÅ¡kinamos ir taikomos tinkamai. Atsakovai rėmėsi tuo, kad UAB ,,Fortera” importuotos techninės sieros rÅ«gÅ¡ties sandorio vertė deklaruota žymiai mažesne kaina už kitų importuotojų deklaruotas tapačių ir panaÅ¡ių prekių sandorio vertes sukauptas Muitinės departamento PREMI duomenų bazėje (MVR 0908-0911) bei už vertes pateiktas Eurostat duomenų bazėje (internetinis puslapis epp.eurostat.ec.europa.eu), o pareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai nepagrindžia deklaruotų prekių muitinės vertės teisingumo; pirkėjas UAB „Transchema“ ir pardavėjas OAO „Naftan“ tarpusavyje yra susiję asmenys, todėl muitinė turi pagrindo manyti, kad pirkėjo - UAB „Transchema“ ir pardavėjo - OAO „Naftan“ tarpusavio ryÅ¡ys turėjo įtakos kainai; nors UAB „Traschema“, UAB „Fortera“ bei UAB „Lifosa“ bendrai pasiekė susitarimÄ dėl sieros rÅ«gÅ¡ties įsigijimo iÅ¡ OAO „Naftan“ žemesne už savikainÄ kaina, tačiau tai, kad UAB „Transchema“ iÅ¡ OAO „Naftan“ įsigytÄ sieros rÅ«gÅ¡tį pareiÅ¡kėjui pardavė ženkliai mažesne kaina, negu prekių transportavimo iÅ¡laidų suma, prieÅ¡tarauja ne tik komercinei praktikai, bet ir logikai;

UAB „Transchema“ sieros rÅ«gÅ¡tį tuo pačiu metu pardavė ir kitai Lietuvos įmonei, tačiau 5 kartus didesne kaina ir Å¡ių pardavimų kainai įtakos neturėjo tai, kad OAO „Naftan“ yra suinteresuota parduoti savo sieros rÅ«gÅ¡tį bet kokiomis sÄ lygomis, kadangi sumažėjo jos paklausa pasaulinėse rinkose, OAO „Naftan“ neturi technologinės galimybės saugoti sieros rÅ«gÅ¡tį, o ekologinės baudos už jos sudeginimÄ yra didelės.Muitinė pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo nurodyta informacija yra neiÅ¡sami ir prieÅ¡taringa.

Muitinės teigimu, tikrovės neatitinka UAB „Transchema“ direktoriaus paaiškinimas, kad naftos perdirbimo įmonėje OAO „Naftan“ sieros rūgštis yra šalutinis naftos perdirbimo produktas, kadangi Baltarusijos įmonės OAO „Naftan“ internetiniame tinklalapyje skelbiama, kad techninė sieros rūgštis yra gamybos produktas, o tai galima laikyti tikslingo produkto pagaminimo siekiant ekonominės naudos, bet ne šalutinio produkto. Kad sieros rūgštis yra šalutinis produktas nepatvirtina ir pareiškėjo skunde nurodyti pavyzdžiai, kadangi nėra jokių įrodymų, kad bendrovės „Orlen Lietuva“ gamybos procesas, būdas bei gautas produktas identiškas Baltarusijos bendrovės „Naftan“ gamybos procesui, būdui ir gautam produktui.

Be to, prekės priskyrimas pagrindiniam ar Å¡alutiniam gamybos produktui nėra esminis motyvas, įtakojantis sandorio vertės pripažinimÄ ar paneigimÄ , o tokių produktų vertė neturėtų skirtis. Neatitikimų yra SMGS važtaraščiuose, kadangi krovinio siuntėjas OAO „Naftan“ juose krovinio savininke nurodė UAB „Fortera“, tačiau UAB „Transchema“ tik po kelių dienų po krovinio iÅ¡siuntimo UAB „Fortera“ pardavė sieros rÅ«gÅ¡tį pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, taigi UAB „Fortera“ tuo metu dar negalėjo bÅ«ti prekių savininke.

Tai, kad UAB „Fortera“ deklaruota prekių muitinė vertė, esant krovinio pristatymo sÄ lygoms „DAF Gudogai“ buvo mažesnė, negu transportavimo iÅ¡laidos už krovinio gabenimÄ marÅ¡rutu Novopolockas - Gudogai, o pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių bei kiekybiÅ¡kai įvertinamų duomenų, pagrindžiančių transportavimo iÅ¡laidas, taip pat neatskleidė visų sandorio sudarymo aplinkybių, ir kadangi pareiÅ¡kėjas mokėjimus vykdė UAB „Transchema“ pagal iÅ¡ankstines sÄ skaitas, nenurodant duomenų apie konkrečias sÄ skaitas ir siuntas, už kurias mokama, neįmanoma nustatyti už importuotas prekes sumokėtos konkrečios pinigų sumos.Atsakovas nurodė, kad rinkos sÄ lygomis sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta arba priklausanti sumokėti už prekes, neturėtų žymiai skirtis nuo prekių muitinio įvertinimo PREMI duomenų bazėje ir EUROSTAT duomenų bazėse esančių tapačių ar panaÅ¡ių prekių verčių.

Todėl, tais atvejais, kai importuotų prekių sandorio vertė žymiai skiriasi nuo prekių muitinio įvertinimo duomenų bazėje esančių tapačių prekių ar panaÅ¡ių prekių sandorio verčių, o pateikti dokumentai nepagrindžia jų teisingumo, pateiktuose dokumentuose nurodyta prieÅ¡taringa ir neiÅ¡sami informacija, darytina iÅ¡vada, kad prekių pardavimui ar jų kainai turėjo įtakos tam tikros sÄ lygos ir aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti, o tai, yra pagrindas netaikyti bendrovės importuotų prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo.

Muitinės teigimu, pareiÅ¡kėjas neteisingai aiÅ¡kina Muitinės kodekso nuostatas, reglamentuojančias PREMI duomenų bazės taikymÄ , kadangi jos importuotų prekių muitiniam įvertinimui taikytos ne Muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies (a) ir (b) punktuose nurodytus tapačių ir panaÅ¡ių prekių sandorio vertes, o Muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalis. PareiÅ¡kėjo minimas argumentas, kad muitiniam įvertinimui turi bÅ«ti taikomos kainos prekių, parduotų tuo pačiu apyvartos lygiu, nėra pagrįstas, kadangi pagal Ä®gyvendinimo nuostatų 150 ir 151 straipsnius jis taikomas taikant tapačių ar panaÅ¡ių prekių sandorio vertes.

Be to, Ä®gyvendinimo nuostatų 23 Priedo 31 straipsnio 1 dalies 2 pastaba numato „pagrįstÄ lankstumÄ â€œ, taigi taikant minėtÄ nuostatÄ nekalbama apie tokį patį apyvartos lygį. Tais atvejais, kai muitinio įforminimo metu nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima bÅ«tų atlikti patikslinimus dėl prekių kiekio skirtumo, skirtingo apyvartos lygio, kitų iÅ¡laidų, sÄ lygotų skirtingu gabenimo atstumu, transporto priemonių rÅ«Å¡ies, prekių muitinė vertė paprastai nustatoma vadovaujantis Muitinės kodekso 31 straipsnio nuostatomis (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių 49 p.).

Taigi Å¡io mokestinio ginčo atveju nėra privalomas toks pats apyvartos lygis. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad iÅ¡ Statistikos departamento duomenų buvo nustatyta, jog iÅ¡ Baltarusijos į LietuvÄ buvo importuota 31287,70 t. techninės sieros rÅ«gÅ¡ties, iÅ¡ kurių 86,2 proc. importavo UAB „Fortera“, o kiti 13,8 proc. importo teko kitoms įmonėms. Kainos vidurkis - 0,04 et., UAB „Fortera“ importo kaina 0,03 et., kitų Lietuvos įmonių - maždaug po 0,14 et, todėl maÅ¾Ä kainų vidurkį įtakojo pati UAB „Fortera“.

Kadangi pareiÅ¡kėjas importuoja net 86,2 proc. techninės sieros rÅ«gÅ¡ties, akivaizdu kad UAB „Fortera“ pateikė savo pačios rezultatus, jog importuoja mažomis kainomis.Nepaisant to, kad nuosavybės teisės įgijimas gali bÅ«ti nustatomas ir sutartimis tarp asmenų, teigtina, kad prieÅ¡taravimai sutartyse gali bÅ«ti pagrindu konstatuoti, jog egzistuoja sÄ lygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma nustatyti. PrieÅ¡taravimų neturėtų bÅ«ti ne tik sutartyse, bet ir kituose muitiniam įvertinimui pateikiamuose dokumentuose (transportavimo, apmokėjimo ir kt.), kurie muitinio įvertinimo taikymo atveju pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį yra sudėtinės dalys taikant sandorio vertės metodÄ bei nustatant tikrÄ jÄ muitinę vertę.Pagal Bendrijos Muitinės kodekso (29 ir 32 str.) bei poįstatyminių teisės aktų nuostatas, siekiant pagrįsti abejotinÄ prekių muitinę vertę, o muitinei įsitikinti tikrÄ ja prekių muitine verte, transportavimo iÅ¡laidų sumos nurodymas importuotojo muitinei iÅ¡lieka, neatsižvelgiant į pristatymo sÄ lygas ir tik žinant visas pristatymo sÄ lygas (taip pat ir prastovas ar kt.) galima nustatyti tikrÄ jÄ importuotų prekių muitinę vertę.

Nagrinėjamu atveju transportavimo iÅ¡laidos yra ženkliai didesnės nei pati deklaruota prekių muitinė vertė, todėl jos niekaip negali bÅ«ti įskaitytos.Baltarusijos eksporto deklaracijos Å¡iuo atveju negalima laikyti tinkamu dokumentu (įrodymu), pagrindžiančiu, patvirtinančiu į Lietuvos RespublikÄ importuotų prekių muitinę vertę, kadangi eksporto deklaracijos užpildytos duomenimis (taip pat ir muitinė vertė) kurie yra tarp dviejų susijusių asmenų sudarytų sandorio pasekmė, o tokiu atveju tokie asmenys gali susitarti dėl įvairių sau palankių sÄ lygų (taip pat ir dėl mažos muitinės vertės ).

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad eksportuotojas OAO „Naftan“ ir UAB „Transchema“ yra tarpusavyje susiję.Pagal Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) Muitinio įvertinimo techninio komiteto 6.1 sprendimÄ , kuris taikytinas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublika yra PPO narė, taip pat, kad yra ratifikavusi BendrÄ jį susitarimÄ dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1947), muitinės vertės įrodymo pareiga perkeliama importuotojui tais atvejais, kai muitinės administracija pagrįstai abejoja dėl deklaruojamos muitinės vertės teisingumo ir tikslumo.

Pagal LR mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies nuostatas mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Tokia praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose. Todėl, atsakovo teigimu, ne muitinė, o Å¡iuo atveju bÅ«tent pareiÅ¡kėjas turi įrodyti importuotų prekių deklaruotÄ muitinę vertę.Atsakovas Muitinės departamentas su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (I t., b. l. 68-71) nurodė, kad Muitinės departamentui 2010 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-79 įpareigojus pareiÅ¡kėjÄ pateikti dokumentų nevalstybine kalba (važtaraščių, sÄ skaitų-faktÅ«rų ir kt.) vertimus į valstybinę kalbÄ , UAB ,,Fortera“ 2010 m. kovo 4 d. raÅ¡tu Nr. 33 pateikė techninės sieros rÅ«gÅ¡ties Paso Nr. 1862 vertimÄ bei sÄ skaitų tarp OAO „Naftan“ ir UAB „Transchema“ vertimus, taip pat paaiÅ¡kino, jog prekių važtaraščių vertimus yra pateikusi Kauno teritorinei muitinei.

Bendrovė taip pat nurodė, jog SMGS važtaraščiai neturi įtakos sprendžiant ginÄÄ dėl prekių muitinės vertės, todėl minėtų dokumentų vertimus pateikti atsisakė. Atsakovo teigimu, sprendimas pateikti vienus ar kitus dokumentus yra subjektyvus, todėl nors mokesčių mokėtojas privalo teikti įrodymus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus, jis turi pasirinkimo teisę nuspręsti kokiais įrodymais įrodinėti skundo reikalavimÄ ir tuo prisiima sau MAÄ® 153 straipsnio 3 dalyje numatytas pasekmes.

Departamentas nurodo, kad Kauno teritorinės muitinės sprendimas, atsižvelgiant į Bendrovės deklaruotos sandorio vertės žymų skirtumÄ (beveik penkis kartus) palyginus su kitų importuotojų deklaruotomis sandorio vertėmis, netaikyti PareiÅ¡kėjos importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti sandorio vertės metodo, yra pagrįstas. Å is argumentas grindžiamas tuo, kad rinkos sÄ lygomis, preziumuojant sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ sudarant ir vykdant sandorį, sandorio vertė, t.y. pinigų suma, sumokėta arba priklausanti sumokėti už prekes, neturi labai skirtis nuo PREMI duomenų bazėje esančių tapačių (panaÅ¡ių) prekių kainų.

Todėl tais atvejais, kai importuotų prekių sandorio kaina labai skiriasi nuo PREMI duomenų bazėje esančių tapačių (panaÅ¡ių) prekių kainų, darytina iÅ¡vada, kad prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros sÄ lygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti, todėl yra pagrindas netaikyti sandorio vertės metodo.PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad bendrovės „Orlen Lietuva“ gamybos procesas identiÅ¡kas Baltarusijos bendrovės OAO „Naftan“ gamybos procesui.

Taip pat nepateikė atitinkamų dokumentų iÅ¡ prekių gamintojo, įrodančių sieros rÅ«gÅ¡ties pagaminimo bÅ«dÄ . Prekės priskyrimas pagrindiniam ar Å¡alutiniam gamybos produktui nėra esminis motyvas, įtakojantis sandorio vertės pripažinimÄ ar paneigimÄ . Nepaisant to, kokiu bÅ«du yra pagaminama prekė, kokia jos paskirtis, manytina, jog jos pardavimo kaina rinkoje neturėtų žymiai skirtis.Muitinės departamentas pažymi, jog, vertinant sandorio, kurio metu prekės parduodamos į BendrijÄ , pagrįstumÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ne tik konkretaus sandorio, bet ir kitų, prieÅ¡ tiriamÄ sandorį ir po jo įvykusių pardavimų aplinkybes.

Tokiu bÅ«du, bÅ«tina atsižvelgti ir į sandorį, kurį sudarė OAO „Naftan“ ir UAB „Transchema“. Nors minėtas sandoris nebuvo pagrindu importuojant prekes į BendrijÄ , nustatyta, to neneigia ir pareiÅ¡kėjas, kad jis įvyko tarp tarpusavyje susijusių asmenų, iÅ¡ kurių vienas yra Baltarusijos Respublikos, o kitas - Bendrijos Å«kio subjektas. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas deklaravo prekių sandorio vertę pagal UAB „Transchema“ pardavimo sÄ skaitas, tačiau muitinio įforminimo metu Ä®monė jau nebuvo Å¡ių prekių savininkė, nes minėtas prekes jau buvo pardavusi AB „Lifosa“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu UAB ,,Fortera“ skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Panaikino Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. balandžio 16 d. sprendimÄ Nr. 1A-4.13-207 ir perdavė pareiÅ¡kėjo UAB „Fortera“ skundÄ dėl Kauno teritorinės muitinės 2009 m. gruodžio 17 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė.Teismas vertino byloje esančius įrodymus (I t., b.l. 1-8, 13-46, 80-159, 161-168, 182-192,; II t., b.l. 1-11, 18-29, 39-62, 75-79, 96-102, 114-123, 141-148, 156-164, 170-200; III t., b.l. 1-8, 9-126, 128-147, 150-151, IV t., b.l. 14-17). Teismas analizavo Muitinės kodekso 1, 13, 78, 60 straipsnių, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintos Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklės (toliau – ir Patikrinimų taisyklės) 9.3, 82, 83 punktų, Mokesčių administravimo įstatymo 1331 straipsnio 5 dalies, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d.

įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių 32, 12.1, 12.2 ir 12.3 punktų, Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, iÅ¡dėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos Muitinės kodeksÄ , Ä®gyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 13, 34.2, 36 punktų, Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies a), b), c), d) punktų, 29 straipsnio 2 dalies a), b), c) punktų, 29 straipsnio 3 dalies a) punkto, 32 straipsnio 1 dalies e) punkto, 32 straipsnio 2 dalies, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. 1B-1199 patvirtintos Prekių sandorio vertės patikslinimo jų gabenimo, draudimo, krovimo bei tvarkymo iÅ¡laidomis instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 3 punkto nuostatas. Teismas nustatė, kad Kauno teritorinės muitinės ataskaitoje tyrimo objektu buvo tiek SMGS važtaraščiai, tiek Baltarusijos eksporto deklaracijos. Atsižvelgiant į tai, kad SMGS važtaraščiai apraÅ¡yti supaprastinto patikrinimo ataskaitoje, jais remiantis daromos iÅ¡vados, turinčios įtakos sprendimo priėmimui, turi bÅ«ti pripažįstama, kad tai yra įrodymai, kurie mokestiniame ginče turi bÅ«ti vertinami visoms šį ginÄÄ nagrinėjančioms institucijoms, tiek mokesčių administratoriaus sprendimui pagrįsti, tiek ir pareiÅ¡kėjo argumentams įvertinti.

PareiÅ¡kėjui nurodant, kad transportavimo iÅ¡laidas padengė Baltarusijos įmonė OAO „Naftan“, Å¡i aplinkybė turėjo bÅ«ti nustatyta iÅ¡ aptariamų SMGS važtaraščių duomenų ir atitinkamai įvertinta skundžiamuose sprendimuose. Kadangi centrinis mokesčių administratorius nagrinėjo pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl ataskaitos, todėl turėjo atsakyti į visus pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡sakytus argumentus, tame tarpe ir dėl nustatytų transportavimo iÅ¡laidų dydžio įtakos, priimant sprendimÄ taikyti Bendrijos Muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Kadangi Å¡ios aplinkybės, kurios nustatytos remiantis SMGS važtaraščių duomenimis, buvo pagrindu prekių muitinės vertės nenustatyti remiantis sandorio vertės metodu, SMGS važtaraščiuose esančių duomenų reikÅ¡mingumas nagrinėjant mokestinį ginÄÄ yra akivaizdus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nepagrįstas atsakovo Muitinės departamento atsisakymas juos vertinti. Teismas nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnis nustato, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarkÄ Muitinės departamente reglamentuojantys Skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje nuostatai, patvirtinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1B-540 (toliau – Nuostatai), kurių 26.3 punkte nustatyta, kad muitinės sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstomi nustatyti faktai, jų apibendrinimas ir pagrindimas teisės aktų nuostatomis, teisės aktais pagrįsti argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad Muitinės departamentas tinkamai neiÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, neiÅ¡tyrė esminę reikÅ¡mę teisingam ginčo dėl Ä®monės deklaruotų prekių muitinės vertės nustatymui turėjusių aplinkybių, dėl to priėmė sprendimÄ , nepagrįstÄ nustatytais faktais ir teisės normomis, neatitinkantį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nei Nuostatų reikalavimų, nes individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos, aiÅ¡kiai suformuluojant nustatytas arba suteikiamas teisės bei pareigos.

Å iuo atveju Muitinės departamentas netinkamai taikė MAÄ® 153 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl to nepagrindė sprendimo objektyviais duomenimis (faktais). Sprendime nurodant, kad Kauno teritorinė muitinė pasisakė teisingai, to nemotyvuojat, nėra pakankama, nagrinėjant mokesčio mokėtojo skundÄ . Kad skundas nebuvo tinkamai iÅ¡nagrinėtas patvirtina ir tai, kad sprendime nėra įvertinti visi pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai, todėl iÅ¡ sprendimo turinio negalima nustatyti, kodėl jie buvo atmesti.

Ginčijame sprendime nėra pasisakyta dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad SMGS važtaraščių versti nereikia, nes jų pildymÄ reglamentuoja Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas; nepasisakyta dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kokiÄ Ä¯takÄ gali turėti prekės savininko nustatymas, taip pat dėl kokių priežasčių atmesti pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai dėl sieros rÅ«gÅ¡ties, kaip Å¡alutinio naftos gamybos produkto, nepasisakyta dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su OAO „Naftan“, UAB „Transchema“ ir pareiÅ¡kėjo UAB „Fortera“ santykių, dėl ekonominės krizės įtakos importuojamos prekės kainai, dėl praÅ¡ymo kreiptis į Baltarusijos kompetentingÄ Ä¯staigÄ , taip pat dėl Baltarusijos Respublikoje esančios planinės ekonomikos.

Teismas analizavo Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3, 4, 5 dalių, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1B-540 patvirtintų Skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje nuostatų 17, 18 ir 19 punktų nuostatas. Teismas pažymėjo, kad Å¡ioje situacijoje pareiÅ¡kėjas, skųsdamas Kauno teritorinės muitinės sprendimÄ , skundÄ grindė dokumentais, pateiktais mokestinio patikrinimo metu ir naujų dokumentų prie skundo neteikė, todėl Muitinės departamentas nepagrįstai reikalavo pateikti vertimus į valstybinę kalbÄ dokumentų, kurie Kauno teritorinės muitinės buvo priimti ir vertinti kaip įrodymai priimant skundžiamÄ teritorinės muitinės sprendimÄ .

MAÄ® 153 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai reiÅ¡kia tik tai, kad mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (nevalstybine kalba įformintų dokumentų autentifikuotus vertimus į valstybinę kalbÄ ), o nepateikęs tokių dokumentų praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje institucijoje metu. Tačiau tokia įstatymo nuostata nereiÅ¡kia, kad Muitinės departamentas, nagrinėdamas mokesčių mokėtojo skundÄ , gali nevertinti ir nepasisakyti dėl tų įrodymų, kuriais didele dalimi grindžiama mokestinio patikrinimo ataskaita.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, skundžiamas Muitinės departamento sprendimas dėl MAÄ® 153 straipsnio 3 dalies taikymo yra neteisėtas ir nepagrįstas. III. PareiÅ¡kėjas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti pilnai.Apeliacinis skundas (t. IV, b.l. 93-100) grindžiamas iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundas. PareiÅ¡kėjas apeliaciniame skunde papildomai nurodė, kad:1.

Mokesčių administravimo įstatymo 1331 straipsnio 4 dalyje numatyta mokesčių administratoriaus pareiga prie patikrinimo ataskaitos egzemplioriaus, kuris įteikiamas mokesčių mokėtojui, pridėti visus priedus. Nagrinėjamu atveju Kauno teritorinė muitinė prie 2009 m. gruodžio 17 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) egzemplioriaus pareiškėjui jokių priedų nepateikėTokiu būdu buvo grubiai pažeistos mokesčių mokėtojo teisės žinoti kokiomis faktinėmis aplinkybėmis buvo pagrįsta ataskaita, bei teisės ginti savo pažeistas teises.

2. Nagrinėjant administracinę bylÄ nebuvo galimybės įvertinti mokestinio patikrinimo ataskaitos pagrįstumo, kadangi nebuvo pateiktas valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), nei informacija apie UAB „Transchema“ akcijų priklausomybę, nei apie EUROSTAT duomenų bazėje esančias kainas. Teismas neturėdamas visų prie ataskaitos pridėtinų priedų, kuriais buvo grindžiama ataskaita.

3. Prekių importo muitinės procedÅ«ra įforminamas prekių importas į Bendrijos teritorijÄ , o PREMI duomenų bazė formuojama tik iÅ¡ duomenų, kuriuos kaupia Lietuvos muitinė ir Å¡ie duomenys į bazę patenka tik tuomet, kai Lietuvos muitinė pati įformina importo muitinės procedÅ«rÄ .4. PareiÅ¡kėjas prekes iÅ¡ UAB „Transchema“ pirko iÅ¡ pradžių sumokėdamas avansÄ , kurio mokėjimo pagrindu buvo iÅ¡ankstinio apmokėjimo sÄ skaita. Å i sÄ skaita pagal Buhalterijos pagrindų įstatymÄ nėra laikoma dokumentu, pateisinančiu įmonės pajamas ar iÅ¡laidas. Tik realiai atlikus Å«kinę operacijÄ , tai yra, prekių pardavėjui UAB „Transchema“ realiai perdavus prekes pareiÅ¡kėjui ir jau įforminant prekių iÅ¡leidimÄ Ä¯ laisvÄ apyvartÄ , muitinei buvo pateikiamos UAB „Transchema“ tikros PVM sÄ skaitos faktÅ«ros.

5. UAB „Transchema“ ir UAB „Fortera“ atsiskaitymo bÅ«das ir mechanizmai neturi ir negali turėti jokios įtakos sandorio vertės metodo netaikymo negalimumui. Å i problema yra iÅ¡spręsta ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikoje. 1994 m. gegužės 19 d. byloje       C-29/93 Ostig Textil-Gesellschaft W. Ahlers GmbH and Co. v. Hauptzollamt Bremen-Freihafen, nurodyta, kad importuotų prekių muitinės vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu, turėtų bÅ«ti sandorio vertė, tai yra, sumokėta ar mokėtina kaina už prekes, parduotas eksportui į muitinės, priklausančios Bendrijai teritorijÄ .

Apmokėjimo faktas nebÅ«tinai turėtų bÅ«ti fiksuojamas atsižvelgiant į pinigų pervedimus. Apmokėjimas gali bÅ«ti atliktas akredityvo pagalba, kitais mokėjimo instrumentais, jis gali bÅ«ti tiesioginis ir netiesioginis. Byloje esantys dokumentai aiÅ¡kiai parodo atsiskaitymų sÄ lygas ir tvarkÄ , o tai paneigia ataskaitos ir sprendimo argumentus, susijusius su negalimumu nustatyti mokėtinos už prekes kainos.6. Atsakovai nepagrįstai ir nemotyvuotai netaikė Muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalyje numatytų metodų, nors tokia muitinės pareiga yra numatyta 30 straipsnio 1 dalyje.7.

Muitinės kodekso 31 straipsnyje numatytas „duomenų trÅ«kumo“ (angl. default) metodas pagal Muitinės kodekso 29-36 straipsnį turi bÅ«ti taikomas tik nesant galimybių muitinės vertės apskaičiuoti kitais metodais. Tai patvirtina Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo Kodekso normų aiÅ¡kinimas, pateiktas byloje C-422/00 Capesan International plc. V. Commisioners of Customs and Exise. „Default“ metodo taikymas yra susijęs su Muitinės kodekso 29 ir 30 straipsniuose nurodytų metodų taikymu nustatant muitinės vertes, tačiau pagrįstas lankstumas taikant Å¡iuos metodus turi atitikti Muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalies tikslus ir bendrÄ sias nuostatas (Ä®gyvendinimo nuostatų 23 priedas).

Tačiau atsakovai taikydami Muitinės kodekso 31 straipsnyje numatytÄ metodÄ , pasirėmė PREMI baze, nors turėjo remtis visomis Muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalyje numatytomis alternatyvomis.8. Nei skundžiamoje ataskaitoje, nei sprendime nėra duomenų apie tai, jog atsakovai analizavo, ar kitų Å«kio subjektų Å¡ bendrijos muitų teritorijÄ importuotos Baltarusijos gamybos sieros rÅ«gÅ¡ties kainas, padarydami ar bandydami padaryti patikslinimus atsižvelgiant į prekių apyvartos lygį ir prekių kiekį (Ä®gyvendinimo nuostatų 150 str.) ir tuo pažeidė Muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalį.

9. Muitinės kodekso 31 straipsnyje numatyto metodo taikymas privalo bÅ«ti paremtas ne Lietuvos PREMI bazėje, o Bendrijoje turima informacija. PREMI duomenų bazė neatitinka Muitinės kodekso 31 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo, nes Å¡ioje duomenų bazėje yra kaupiami duomenys apie prekių importÄ Ä¯ Bendrijos muitų teritorijÄ tik per Lietuvos RespublikÄ . Tuo tarpu, Bendrijos muitų teritorijos ribas pateikia Muitinės kodekso 3 straipsnis. Lietuvos nacionalinės teisės pagrindu sukurta duomenų bazė (PREMI duomenų bazė yra sukurta ir administruojama remiantis muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d.

Ä®sakymu Nr. 1B-431) negali bÅ«ti laikoma informacijos Å¡altiniu Muitinės kodekso 31 straipsnio prasme. Muitinės kodeksas yra Europos SÄ jungos teisės aktas, jis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas vienodai visoje Bendrijos muitų teritorijoje.Atsakovas Muitinės departamentas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti administracinę bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas (t.

IV, b.l. 104-106) grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių 12.3 punktÄ prekių deklaruojamai vertei pagrįsti turi bÅ«ti pateikta transporto dokumentas, su kuriuo gabenamos prekės, priklausomai nuo prekių pristatymo sÄ lygų (gabenimo marÅ¡rutas, draudimo, krovimo, perkrovimo iÅ¡laidos). Taigi pareiÅ¡kėjas nepagrįstai tvirtina, jog SMGS važtaraščiai nėra susiję su ginču dėl muitinės vertės.

2. Vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-414 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos (Žin., 2004, Nr. 65-2336) 33 punktu, muitinės pareigÅ«nas privalo reikalauti su deklaracija pateiktų muitiniam tikrinimui dokumentų vertimo, jeigu neįmanoma vienareikÅ¡miÅ¡kai identifikuoti prekių, nustatyti jų kiekio arba muitinės vertės. Vadovaujantis Å¡iuo punktu, vertimas gali bÅ«ti atliktas į lietuvių arba kitÄ muitinei priimtinÄ (pvz., anglų, lenkų, rusų) kalbÄ .

Pažymėtina, kad Å¡io teisės akto reikalavimai dėl dokumentų pateikimo muitinei priimtina kalba taikomi tik muitiniam įforminimui; kilus mokestiniam ginčui ir skundÄ nagrinėjant Muitinės departamente, taikomos MAÄ® nuostatos. Aplinkybė, jog vietinis mokesčių administratorius priėmė dokumentus įformintus rusų kalba, neatleidžia mokesčių mokėtojo nuo pareigos pateikti pirmiau paminėtus dokumentus centriniam mokesčių administratoriui vadovaujantis MAÄ® 153 straipsnio 3 dalimi.3.

Sprendimas laikyti vienus ar kitus dokumentus susijusius su skunde iÅ¡dėstytais reikalavimus yra subjektyvus; MAÄ® 153 straipsnio 3 dalyje numatyti reikalavimai nėra priskirti prie skundo turinio, todėl įrodymų nepateikimui ar jų netinkamam pateikimui taikytinos įrodymų vertinimo pasekmės numatytos Å¡ioje dalyje. Mokesčių mokėtojas privalo teikti įrodymus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus, tačiau jis turi pasirinkimo teisę kokiais įrodymais įrodinėti skundo reikalavimÄ ir tuo prisiima sau pasekmes, numatytas MAÄ® 153 straipsnio 3 dalyje.4.

LVAT administracinėje byloje Nr. A-261-2055/2008 konstatavo, kad sprendimas dėl termino nustatymo trÅ«kumams Å¡alinti teismui nėra skundžiamas. Tokia iÅ¡vada grindžiama tuo, kad termino nustatymas trÅ«kumams Å¡alinti neriboja pareiÅ¡kėjo teisės pradėti mokestinį ginÄÄ , o tik atsisakymas priimti skundÄ turi įtakÄ j o pasirinktos teisės realizavimui.5. PareiÅ¡kėjas turėjo teisę spręsti, kokie dokumentai pagrindžia jo skundÄ , taip pat nuspręsti, ar juos pateikti Muitinės departamentui.

Kadangi pareiÅ¡kėjas pateikė dalį praÅ¡omų dokumentų, tai nenutraukė mokestinio ginčo, tačiau pareiÅ¡kėjas prarado teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginÄÄ nagrinėjančioje institucijoje metu. Teismas turėjo vertinti skundžiamo Muitinės departamento sprendimo pagrįstumÄ neatsižvelgdamas į valstybinę kalbÄ neiÅ¡verstus SMGS važtaraščius bei eksporto deklaracijas.6. Muitinės departamentas nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad SMGS važtaraščių versti nereikia, nes jų pildymÄ reglamentuoja Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas, kokiÄ Ä¯takÄ gali turėti prekės savininko nustatymas, kodėl atmesti pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai dėl sieros rÅ«gÅ¡ties, kaip Å¡alutinio naftos gamybos produkto, dėl argumentų, susijusių su OAO „Naftan“, UAB „Transchema“ ir pareiÅ¡kėjo UAB „Fortera“ santykių, dėl ekonominės krizės galimos įtakos kritusiai prekės kainai, dėl praÅ¡ymo kreiptis į Baltarusijos kompetentingÄ Ä¯staigÄ ir dėl dalies kitų argumentų, kadangi jie buvo iÅ¡dėstyti ne pareiÅ¡kėjo skunde Muitinės departamentui, o skunde teismui.

7. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas naujų dokumentų Muitinės departamentui nepateikė, o rėmėsi dokumentais, pateiktais muitinio įforminimo ar mokestinio patikrinimo metu, neatleidžia nuo pareigos pateikti skundÄ pagrindžiančius dokumentus valstybine kalba. Reikalavimas teikti dokumentus valstybine kalba iÅ¡lieka ir tuo atveju, kai skundÄ pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti ne centriniam, o vietiniam mokesčiui administratoriui.8. Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 1 dalies reikalavimai dėl įrodymų pateikimo yra privalomi mokesčių mokėtojo skundui.

Ä®statymas nenustato alternatyvų ar iÅ¡imčių. Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimÄ su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimÄ . Pateikti ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentifikuotus vertimus į valstybinę kalbÄ yra atskiras privalomas reikalavimas.PareiÅ¡kėjas UAB „Fortera“ su Muitinės departamento apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. IV, b.l. 110-111) nurodė, kad;1. MAÄ® 153 straipsnio 3 dalis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į mokestinio ginčo stadijÄ , centrinio mokesčių administratoriaus funkcijas ir į MAÄ® 153 straipsnio pavadinimÄ .2. Vietinis mokesčių administratorius sprendimÄ priima remiantis tam tikrais įrodymais ir dokumentais, kurie jau jo sprendime bÅ«na įvertinti. Skundžiant vietinio mokesčių administratoriaus sprendimÄ , centrinis mokesčių administratorius privalo patikrinti vietos mokesčių administratoriaus priimto sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

Atlikdamas Å¡iÄ funkcijÄ centrinis mokesčių administratorius privalo įvertinti įrodymus, kuriais remiantis vietinis mokesčių administratorius priėmė sprendimÄ ir tokiu bÅ«du patikrinti Å¡io sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .3. Muitinės departamentas privalėjo iÅ¡tirti visÄ su skundžiama ataskaita susijusiÄ medžiagÄ , kuriÄ Kauno teritorinė muitinė turėjo savo žinioje ir kuria ji pasirėmė priimdama skundžiamÄ ataskaitÄ .4. PareiÅ¡kėjas Muitinės departamentui neteikė jokių naujų, tai yra vietiniam ir centriniam mokesčių administratoriui nežinomų įrodymų ar dokumentų, kadangi skundas centriniam mokesčių administratoriui buvo teikiamas dėl ataskaitoje paminėtų įrodymų teisinio vertinimo ir teisinių iÅ¡vadų.5.

Muitinės departamento 2010 m. vasario 17 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-79, kuriuo jis veikdamas „ultra viręs“ įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ pateikti dokumentų nevalstybine kalba vertimus į valstybinę kalbÄ , neturi ir negali turėti įtakos sprendžiant apie Å¡ioje byloje skundžiamo 2010 m. balandžio 16 d. Muitinės departamento sprendimo Nr. 1A-4.13-207 pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , nes centrinis mokesčių administratorius faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo skundo neiÅ¡nagrinėjo ir tinkamai nepatikrino skundžiamos supaprastino patikrinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.Atsakovas Muitinės departamentas nesutinka su pareiÅ¡kėjo UAB „Fortera“ apeliaciniu skundu ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ (t. IV, b.l. 113-116) nurodė iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ . Papildomai nurodė, kad:1. Kauno teritorinės muitinės 2009 m. gruodžio 17 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo be priedų.

2. Pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su visais dokumentais, kurių pagrindu buvo atliktas supaprastintas mokestinis patikrinimas. Pareiškėjas nei skunde Muitinės departamentui, nei skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui nenurodė, jog jam buvo užkirstas kelias, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 36 straipsniu, susipažinti su mokestinio patikrinimo medžiaga. Pareiškėjas nesikreipė į mokesčių administratorių su prašymu pateikti dokumentus, turėjusius į takos skundžiamų muitinės sprendimų priėmimui.3.

Pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. IB-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių 12.3 punktÄ prekių deklaruojamai vertei pagrįsti turi bÅ«ti pateikta transporto dokumentas, su kuriuo gabenamos prekės, priklausomai nuo prekių pristatymo sÄ lygų (gabenimo marÅ¡rutas, draudimo, krovimo, perkrovimo iÅ¡laidos). Taigi pareiga importuotojui deklaruoti transportavimo iÅ¡laidas tenka nepriklausomai nuo gabenimo sÄ lygų.

4. Pridėtinės vertės mokesčio 15 straipsnio 15 dalies 2 numatyta, kad importuojamų prekių apmokestinamoji vertė, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM, apskaičiuojama prie Å¡ių prekių muitinės vertės pridėjus iÅ¡laidas, susijusias su prekių vežimu (įskaitant papildomas vežimo paslaugas) bei draudimu, taip pat sumokėti ar sumokėtini komisiniai už atstovavimÄ ir prekių pakavimo vertė, jeigu visos nurodytosios iÅ¡laidos susijusios su prekių atgabenimu į pirmÄ jÄ paskirties vietÄ Å¡alies teritorijoje.5.

Galimybė taikyti kitas duomenų bazes, nei muitinės administruojama PREMI duomenų bazė, nėra teisiÅ¡kai pagrįsta. Eurostat duomenų bazėje surinkti duomenys tik apie bendrÄ atitinkamų prekių apyvartÄ , tačiau nėra iÅ¡skirti atskiri importo į BendrijÄ atvejai. Be to, negalima įsitikinti ir lyginamų prekių tapatumu, kadangi toks pat prekės pavadinimas dar neįrodo prekės vienodumo. IÅ¡vadÄ jog prekės yra tapačios ar panaÅ¡ios, galima daryti tada, kai jos klasifikuojamos tuo pačiu Kombinuotosios nomenklatÅ«ros kodu.Atsakovas Kauno teritorinė muitinė su pareiÅ¡kėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ (t. IV, b.l. 117-121) nurodė iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ . Papildomai nurodė, kad:1. Muitinė nesprendė importuotos sieros rÅ«gÅ¡ties nuosavybės ir daiktinės teisės klausimų, o sprendė klausimus kurie susiję su muitiniu įvertinimu tai reglamentuojančių teisės aktų pagrindais. Pagal Ä®gyvendinimo nuostatų 147 straipsnio nuostatas, vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu, faktas, kad prekės, kurios yra pardavimo objektas, yra deklaruotos iÅ¡leidimui į laisvÄ apyvartÄ , laikomos požymiu, kad jos buvo parduotos eksportui į Bendrijos muitų teritorijÄ .

Vėlesnių perpardavimų iki muitinio įvertinimo atveju tik paskutinis pardavimas, po kurio prekės įvežamos į Bendrijos muitų teritorijÄ , arba Bendrijos muitų teritorijoje įvykęs pardavimas prieÅ¡ prekėms įforminant iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ procedÅ«rÄ yra toks požymis.2. Baltarusijos įmonės OAO „Naftan“ internetiniame tinklalapyje www.naftan.by skelbiama, kad techninė sieros rÅ«gÅ¡tis yra gamybos produktas ir tai, muitinės nuomone, galima laikyti tikslingo produkto pagaminimo siekiant ekonominės naudos, bet ne Å¡alutinio produkto.

Taip pat skelbiama gamybinės paskirties produkcijos katalogas, kuriame tarp kitų produktų pateikta techninė sieros rÅ«gÅ¡tis (GOST 2184-77), tinklapyje vsrww.export.by nurodyta, kad OAO „Naftan“ jau nuo 2005 metų įrangÄ , skirtÄ sieros rÅ«gščiai gaminti, o 2007 metais atliktas antras įrangos modernizavimas, ir sieros rÅ«gÅ¡tis gaminama iÅ¡ sieros vandenilio, kuris perdirbant naftÄ yra vienas iÅ¡ Å¡alutinių produktų.

3. Nėra jokių įrodymų, kad bendrovės „Orlen Lietuva“ gamybos procesas identiÅ¡kas Baltarusijos bendrovės „Naftan“ gamybos procesui.4. Vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Muitinės kodeksÄ 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal Muitinės kodekso 29 straipsnio nuostatas, ji turi bÅ«ti nustatoma paeiliui taikant 30 straipsnio 2 dalies (a), (b), (c) ir (d) punktus iki pirmo punkto, pagal kurį Å¡iÄ vertę įmanoma nustatyti.5.

Nesant galimybės prekių muitinės vertės nustatyti remiantis minėtose nuostatose nurodytais bÅ«dais, UAB „Fortera“ importuotoms prekėms – techninei sieros rÅ«gščiai muitinė vertė buvo nustatyta vadovaujantis Muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi, Sutarties dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 7 straipsniu, duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas paaiÅ¡kino apeliacinio skundo argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ patenkinti, o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti.

Taip pat pateikė praÅ¡ymÄ kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ priimti preliminarų nutarimÄ dėl Muitinės kodekso 1 ir 29 straipsnio 1 dalies „b“ papunkčio bei 31 straipsnio taikymo.Atsakovo atstovas prašė patenkinti atsakovo skundÄ , o pareiÅ¡kėjo apeliacinio skundo netenkinti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Bylos ginčas yra dėl supaprastinto patikrinimo ataskaitos, kuria buvo nepripažinta deklaruota sandorio vertė ir nuspręsta muitinę vertę apskaičiuoti remiantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Muitinės departamentas netinkamai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo 2009 m. gruodžio 24 d. skundÄ Nr. 188 dėl Kauno teritorinės muitinės 2009 m. gruodžio 17 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), panaikino Muitinės departamento 2010 m. balandžio 16 d. sprendimÄ â€žDėl bendros Lietuvos-Ukrainos įmonės „Fortera“ skundo“ ir perdavė skundÄ nagrinėti tai pačiai institucijai iÅ¡ naujo.Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines normas, reglamentuojančias skundų nagrinėjimÄ mokestinio ginčo metu.PareiÅ¡kėjas apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės ir nurodo argumentus, pagrindžiančius pareiÅ¡kėjo skundÄ , pateiktÄ pirmosios instancijos teismui.Nagrinėjant bylÄ administraciniame teisme patikrinama, ar priimant ginčijamÄ sprendimÄ nebuvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ , nes Å¡ios aplinkybės yra skundžiamų aktų panaikinimo pagrindas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –o ir ABTÄ®) 89 str. 1 d. 3 p.).Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumÄ sÄ lygoja objektyvus fakto ir teisės ryÅ¡io nustatymas, nes faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginÄÄ yra neatsiejamai susiję.

Tik nustačius teisei reikÅ¡mingus faktus, susijusius su ginčo subjektų veikla, gali bÅ«ti teisingai kvalifikuoti jų santykiai bei nustatytas subjektų teisinis statusas ir priimtas teisėtas bei pagrįstas sprendimas.Å iam ginčui yra reikÅ¡minga aplinkybė dėl kurios apeliantai pateikė skundÄ , tai yra bylos grÄ Å¾inimo ikiteisminei institucijai nagrinėti iÅ¡ naujo, pagrįstumas.Mokestinio ginčo grÄ Å¾inimas nagrinėti į ikiteisminę stadijÄ galimas tuo atveju, jei ginÄÄ nagrinėjanti institucija nenustatė bylos aplinkybių, kurios yra bÅ«tinos ir reikÅ¡mingos teisingam baigiamajam teisės aktui priimti.Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo sprendimÄ , nustatė, kad atsakovas neteisingai taikė Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalį, nepilnai iÅ¡tyrė ginčo aplinkybės ir dėl to priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Mokesčių administravimo įstatymo153 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentifikuotus vertimus į valstybinę kalbÄ ) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimÄ su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimÄ . Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginÄÄ nagrinėjančioje institucijoje metu, iÅ¡skyrus atvejus, kai apie negalimumÄ juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo 2009 m. gruodžio 24 d. skundÄ (t.

III, b. l. 148) neprivalėjo reikalauti dokumentų vertimų, kurie buvo pateikti teritorinei muitinės įstaigai ir buvo priimti mokestinio patikrinimo metu. Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurios vyksta mokestinis ginčas, patvirtina, kad SMGS važtaraščiai ir Baltarusijos eksporto deklaracijos buvo tiriamos ir vertinamos. Minėtus dokumentus, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 2 dalimi vietos mokesčių administratorius per 3 darbo dienas privalėjo nusiųsti centriniam mokesčių administratoriui.Todėl atsakovas, nagrinėdamas mokestinį ginÄÄ privalėjo SMGS važtaraščius ir Baltarusijos eksporto deklaracijas įvertinti ir priimti vienÄ iÅ¡ Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalyje numatytų sprendimų, bet neturėjo pagrindo taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalies nuostatų ir atsisakyti vertinti SMGS važtaraščius, dėl tos priežasties, kad nėra pateikti jų vertimai į lietuvių kalbÄ .

Paminėti važtaraščiai yra reikÅ¡mingi Å¡iam ginčui, nes muitines vertei netaikyta sandorio vertė ir tyrimas bei vertinimas nurodytų dokumentų galėjo turėti įtakos sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ pripažinti, kad ginčas iÅ¡nagrinėtas nepilnai.ABTÄ® 2 straipsnio 18 punktu yra nustatyta, kad mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panaÅ¡aus pobÅ«džio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui iÅ¡ naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grÄ Å¾inti (įskaityti) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ).Tokiu bÅ«du pagal šį teisinį reguliavimÄ mokestinio ginčo pradžia turi bÅ«ti siejama su pateiktu skundu dėl mokesčio administratoriaus priimto akto ar sprendimo, nurodyto Å¡iame straipsnyje.

Todėl mokestinio ginčo nagrinėjimo nuostatos taikytinos tik prasidėjus mokestiniam ginčui. Pareiškėjas teikė dokumentus iki mokestinio ginčo, tai yra mokestinio patikrinimo metu, todėl jam neturėjo būti taikomos mokestinio ginčo nagrinėjimo nuostatos bei Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalis.Mokestinio patikrinimo metu muitinės įstaiga ginčo apimtyje dėl dokumentų pateikimo nevalstybine kalba turėjo teisę vadovautis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d.

įsakymu Nr. 1B-414 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos 33 punktu, kuriuo nustatyta, kada muitinės pareigÅ«nas privalo reikalauti su deklaracija pateiktų dokumentų muitiniam tikrinimui vertimo. Nesant pakankamo specialaus reguliavimo muitinės įstaiga mokestinio patikrinimo metu turi teisę vadovautis ir kitais teisės aktais reguliuojančiais panaÅ¡ius santykius, siekiant, kad patikrinimas užtikrintų mokesčio mokėtojo teises ir patikrinimo objektyvumÄ .Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.Pripažinus, kad atsakovas nepilnai iÅ¡tyrė ginčo faktines aplinkybes netenkintinas ir pareiÅ¡kėjo apeliacinis skundas, toje dalyje, kuria apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu faktinių bylos aplinkybių tyrimu bei vertinimu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nėra pagrindo vertinti Kauno teritorinės muitinės 2009 m. gruodžio 17 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo, kol to tinkamai neatliko centrinis mokesčių administratorius, nagrinėdamas ginÄÄ ikiteismine tvarka, nes Å¡i tvarka privaloma prieÅ¡ skundžiant ataskaitÄ administraciniam teismui.Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad netenkintinas pareiÅ¡kėjo apeliacinis skundas ir dalyje, kurioje apeliacinis skundas grindžiamas teisės taikymo nesutikimo argumentais, kadangi pirmiausia ginÄÄ privalo iÅ¡nagrinėti mokestinių ginčų nagrinėjimo institucija tame tarpe ir dėl materialinės teisės taikymo.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad kol atsakovas neiÅ¡tyrė ginčo faktinių aplinkybių, nėra galimybės vertinti ar atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiams teisės aktus. Remiantis Å¡iais argumentais netenkintinas ir pareiÅ¡kėjo atstovo 2011 m. gegužės 24 d. praÅ¡ymas kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ priimti preliminarų nutarimÄ dėl Muitinės kodekso 1 ir 29 straipsnio 1 dalies „b“ papunkčio bei 31 straipsnio taikymo, nes Å¡io ginčo metu neiÅ¡tyrus pilnai faktinių aplinkybių, nėra galimybės taikyti teisę.

Å is sprendimas neriboja pareiÅ¡kėjo teisės teikti tokį praÅ¡ymÄ ginčo atveju po faktinių aplinkybių iÅ¡tyrimo.Remdamasi Å¡iais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , atitinkantį ABTÄ® 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliaciniai skundai netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: uždarosios akcinės bendrovės „Fortera“ atstovo 2011 m. gegužės 24 d. praÅ¡ymo kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl preliminaraus nutarimo priėmimo netenkinti.Uždarosios akcinės bendrovės „Fortera“ ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus atmestiVilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė