2024-07-03 Nr. AB-10285-3-61-3-07116-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1810-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07116-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.4; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja Z. D. (toliau – ir pareiškėja) skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2023 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. BR6-5313252 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjai pritaikytos sankcijos; įpareigoti NMA pareiškėjos 2022 m. birželio 14 d. pateiktą paramos už ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir Paraiška) įvertinti ir administruoti iš naujo, pripažįstant, kad pareiškėja neprivalėjo turėti tręšimo plano bei neskiriant pareiškėjai sankcijų už tręšimo plano neturėjimą.

2. Komisija 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 21RE-342(AG-260/03-2023) (toliau – ir Komisijos sprendimas) pareiškėjos skundą atmetė.

3. Pareiškėja skunde teismui prašė: 1) panaikinti Komisijos sprendimą; 2) panaikinti NMA Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai pritaikytos sankcijos; 3) įpareigoti atsakovą NMA pareiškėjos Paraišką įvertinti ir administruoti iš naujo, pripažįstant, kad pareiškėja neprivalėjo turėti tręšimo plano bei neskiriant pareiškėjai sankcijų už tręšimo plano neturėjimą. Pareiškėja pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

4.1. NMA Sprendimu jai buvo pritaikytos sankcijos už kompleksinės paramos reikalavimų netyčinį pažeidimą ir bendra 3 257,47 Eur sankcijų suma buvo sumažinta pareiškėjai skirtos galutinės paramos suma, skirta pagal 2022 m. birželio 14 d. pateiktą Paraišką. NMA Sprendime nurodyta, kad pagal pareiškėjos laikomų galvijų skaičių ir deklaruojamos žemės ūkio naudmenų plotą nustatyta, jog pareiškėjos galimas tręšti plotas yra 75,27 ha, todėl pareiškėja neva privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 „Dėl Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo ir valdymo kontrolės institucijų paskyrimo“ patvirtinto Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tręšimo planą.

4.2. Komisija išdėstė bylos faktines aplinkybes ir labai plačiai pacitavo teisės aktų, reguliuojančių ginčo santykius, nuostatas, tačiau iš esmės nepateikė NMA Sprendimo vertinimo bei byloje surinktų įrodymų analizės, šių įrodymų neapibendrino, nepadarė atitinkamų išvadų dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindė savo išvadas. Todėl Komisijos sprendimas iš esmės grįstas NMA Sprendimo bei NMA atsiliepimo į pareiškėjos skundą motyvais. Komisijos sprendime yra tik formaliai konstatuota, kad NMA Sprendimas yra teisėtas, tačiau Komisija netyrė ir nemotyvavo, kodėl ir ar iš tikrųjų jis yra teisėtas ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Faktinių bylos aplinkybių ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių nuostatų išdėstymas bei NMA atsiliepimo motyvų atkartojimas, neatlikus ginčo dalykui reikšmingų teisės aktų nuostatų ir įrodymų reikiamos analizės bei nedavus joms teisinio įvertinimo, neatitinka reikalavimų, kurie keliami sprendimo formai ir turiniui.

4.3. NMA pritaikė sankcijas, nors nenustatė visų būtinų sąlygų sankcijoms taikyti. NMA netinkamai taikė ir aiškino Aprašo 9 punkto bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo (toliau – ir Aplinkosaugos aprašas) 23–24 punktų nuostatas. Komisija dėl šių teisės aktų nuostatų išvis nepasisakė ir jų neaiškino bei tinkamai netaikė.

4.4. Reikalavimas turėti tręšimo planą priklauso ne nuo turimo, bet nuo tręšiamo žemės ploto. Tuo labiau, kad tręšimas mėšlu ir (ar) srutomis yra atliekamas technikos pagalba. Tai aktyvus veiksmas ir tai nėra savaiminis procesas, galintis priklausyti vien tik nuo turimo žemės ploto. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad tręšimo planą reikalaujama sudaryti kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą (t. y. prieš atliekant aktyvius tręšimo veiksmus). Be to, nei Apraše, nei Aplinkosaugos apraše nėra reikalavimo, kad visas sukauptas mėšlas (jei toks yra sukaupiamas) privalo būti panaudotas tręšimui konkrečiu metu. Mėšlas gali būti tiek kaupiamas, tiek perleidžiamas kitiems asmenims.

4.5. Tręšimas mėšlu ir (ar) srutomis nėra ir negali būti tapatinamas su gyvulių ganymu. Tokia išvada, be kita ko, darytina atsižvelgiant į Aplinkosaugos aprašo 16 punktą, kuriame, nustatant maksimalų į dirvą patenkančio azoto kiekį, tręšimas mėšlu ir srutomis yra atskiriamas nuo gyvulių ganymo, t. y. gyvulių ganymas nesutapatinamas su tręšimu mėšlu ir srutomis. Ganymo metu galvijų ekskrementų ganyklose pasklidimas nėra tręšimas mėšlu ar srutomis ir tokiems laukams, nepriklausomai nuo ploto, tręšimo planas neprivalomas.

4.6. NMA taip pat netinkamai taikė ir nepagrįstai siaurai aiškino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir AGRO taisyklės) 19.8 papunkčio nuostatas. Komisija visiškai dėl jų nepasisakė. Kadangi AGRO taisyklių 19.8.1 papunktyje įtvirtinta blanketinė norma nustato, jog ir šiuo atveju ūkiai privalo turėti ir tręšti laukus pagal tręšimo planus, kaip tai nustatyta Aplinkosaugos apraše, t. y. tręšimo planas privalomas tręšiant 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus. Nei AGRO taisyklėse, nei Aplinkosaugos apraše nėra numatytų išimčių, kurioms esant tręšimo planas būtų privalomas tręšiant mažiau nei 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus.

4.7. Pareiškėja nepagrįsta laiko Sprendime padarytą išvadą, kad pagal pareiškėjos laikomų gyvulių skaičių ir deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotą nustatyta, jog pareiškėjos galimas tręšti plotas yra 75,27 ha, todėl pareiškėja neva privalėjo laikytis Aprašo 9 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tręšimo planą. NMA turėjo nustatyti ne galimą tręšti plotą, bet realiai tręšiamų žemės ūkio naudmenų plotą. Tokių duomenų patikros metu tikrintojas nenustatė. Nei Aprašo 9 punktas, nei Aplinkosaugos aprašo 23–24 punktai, nei kituose teisės aktuose tręšimo plano privalomas turėjimas nėra siejamas su galimu tręšti plotu.

4.8. NMA nenustatė, kad pareiškėja mėšlu ir (ar) srutomis tręšė 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus. Pareiškėjos duomenimis, ji 2022 m. mėšlu tręšė tik 25,45 ha ploto žemės ūkio naudmenas. Ekologinio žurnalo 1 lentelėje yra užfiksuota, kad per 2022 m. iš viso yra tręšta 600 t kraikinio mėšlo ant 25,45 ha ploto žemės ūkio naudmenų. Šių duomenų patikros metu NMA nesiaiškino ir nenustatinėjo. Duomenis apie tręšiamą plotą pareiškėja teikė NMA 2023 m. sausio 30 d., bet NMA, priimdama Sprendimą, nepagrįstai juos ignoravo. Komisija taip pat šių įrodymų nevertino bei neanalizavo, neapibendrino ir nenurodė, kodėl šiuos įrodymus atmeta ir jais nesivadovauja.

4.9. Kaip nurodė NMA, ji apskaičiavo pareiškėjos galimą tręšti plotą, kuris yra 75,27 ha. Tačiau NMA nenurodo ir nepaaiškina, kaip šis rodiklis buvo apskaičiuotas. Pareiškėjos gyvuliai 2021–2022 m. fermoje (tvarte) buvo laikyti nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., t. y. tik 4 mėnesius. Ekologinio žurnalo 3 lentelėje „Pervarymo / ganymo / mociono taikymo apskaita“ yra užfiksuota, kad galvijai buvo ganomi, taikomas mocionas lauko ganyklose 2022 m. nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. (dalis bandos) ir 2022 m. lapkričio 14 d. (kita dalis bandos). Vadinasi, tik tuo metu, kai galvijai buvo laikomi tvarte (fermoje), buvo kaupiamas mėšlas. Laikotarpis, kai gyvuliai nebuvo laikomi tvarte ir buvo ganomi lauke, nėra ir negali būti tapatinamas su tręšimu mėšlu ir srutomis. Kaip matyti iš Aplinkosaugos aprašo 3.3 punkto bei Aplinkosaugos aprašo priedo, mėšlo šaltinis yra nusakomas sutartiniais gyvuliais ir pagal juos yra nustatomas mėšlo bei srutų skleidimo metinis plotas. Vadinasi, jei, pagal NMA, pareiškėjos metinis galimas tręšti plotas yra 75,27 ha, tuomet tuo laikotarpiu, kai pareiškėjos gyvuliai buvo laikomi tvarte, galėjo susidaryti tik toks mėšlo ir (ar) srutų kiekis, kuris leidžia patręšti 25,09 ha plotą (75,27 ha x 4 mėn. / 12 mėn. = 25,09 ha). Tai iš esmės atitinka plotą, kurį pareiškėja 2022 m. mėšlu realiai ir tręšė – 25,45 ha. Tuo tarpu 146,78 ha ploto žemės ūkio naudmenos buvo naudojamos gyvuliams ganyti. Komisija dėl šių argumentų išvis nepasisakė, nurodytų įrodymų nevertino ir nenurodė, kodėl juos atmeta bei jais nesivadovauja.

4.10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos vertinimu, mėšlu ir (ar) srutomis ji netręšė 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, todėl neprivalėjo laikytis Aprašo 9 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tręšimo planą.

4.11. Komisija nurodo, jog buvo atliktos 3 patikros skirtingu laiku. Bandoma sudaryti įspūdį, kad NMA tikrintojas su pareiškėja susitiko tris kartus. Tačiau NMA tikrintojas fiziškai su ja bendravo vieną kartą – 2022 m. lapkričio 10 d. Pareiškėja pasirašė elektroninėje formoje prieš fizinės patikros pradžią (2022 m. lapkričio 10 d.), tačiau tikrintojas parašą suformavo patikros ataskaitoje Nr. 22-1011538015-D4-1 tik pabaigęs patikrą (2022 m. gruodžio 2 d.). NMA tikrintojai susipažinti nepateikė nei patikros ataskaitos Nr. 22-1011538015-D5-1, nei patikros ataskaitos Nr. 22-1011538015-D4-2. Todėl pareiškėja negalėjo pateikti patikrai reikšmingos informacijos.

4.12. NMA tikrintojas prie ataskaitų pridėjo pavyzdinį tręšimo planą, kuris neturi nei teisinės galios, nei atitinka faktinės situacijos. Kaip matyti iš ataskaitų, tai tręšimo plano pavyzdys arba juodraštis. NMA nurodomo tręšimo plano nėra pasirašęs joks asmuo. Pagal Aprašo 9 punktą, tręšimo planas turi būti patvirtintas žemės ūkio veiklos subjekto parašu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad tai laikytina tręšimo planu. Toks dokumentas yra pridėtas prie ataskaitos, tačiau nereiškia, kad jis buvo privalomas pagal teisės aktus. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog buvo padarytas pažeidimas, reikia nustatyti realiai (o ne galimą) tręšiamą plotą ir tai padaryti remiantis ne dokumentais, kurie net nepasirašyti, o realiai egzistuojančiomis aplinkybėmis. To nepadarė nei NMA, nei Komisija. Iš to darytina išvada, kad Komisijos teiginiai, kad pareiškėja antros patikros metu pateikė NMA tręšimo planą ir tai reiškia, jog iš esmės pareiškėja sutiko su tuo, kad toks planas turi būti pateiktas NMA, yra visiškai nepagrįsti.

4.13. Pasak Komisijos, prie ataskaitų pridėtas tariamas tręšimo planas patvirtina, jog jis buvo privalomas, tačiau tuo pačiu teigia, kad jis neatitinka reikalavimų. Be to, jis net nėra pasirašytas. Nustatinėjant tręšiamą plotą šis neaiškus dokumentas jau, anot Komisijos, yra tinkamas. Tokia Komisijos išvada apskritai neatitinka logikos reikalavimų, nes negalima to paties ir teigti, ir neigti. Tariamame tręšimo plane nėra niekur nurodyta, jog yra tręšiama 30,14 ha. Nurodytame dokumente yra stulpelis su pavadinimu „Plotas ha“. Tai galėjo būti ir deklaruotas plotas, ir konkretaus žemės sklypo plotas, ir pan. Tačiau niekur nėra įvardijama, kad tai yra tręšiamas plotas.

4.14. Komisija klaidingai nurodo, kad NMA pareiškėjai pritaikė sankcijas, vadovaudamasi tuo, kad nustatyta, jog buvo tręšta 30,14 ha. Kaip matyti iš NMA Sprendimo, jame nurodyta, jog NMA nustatė, kad pagal laikomų galvijų skaičių ir deklaruojamos žemės ūkio naudmenų plotą nustatyta, kad galimas tręšti plotas yra 75,27 ha, todėl pareiškėja privalėjo laikytis Aprašo 9 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tręšimo planą. Taigi, Sprendime nėra nurodyta, jog tręšimo planas buvo reikalingas dėl to, kad buvo tręšta daugiau nei 30 ha. Nurodyta, kad planas reikalingas dėl to, kad, pagal turimų galvijų skaičių, galima patręšti daugiau kaip 30 ha. Taigi NMA Sprendime nenustatinėjo, koks yra realiai tręšiamas žemės plotas.

4.15. Komisijos išvada, kad pareiškėja neskundė NMA ataskaitų, yra nepagrįsta. Dėl NMA ataskaitų, įskaitant dėl galimo tręšti ir tręšiamo ploto, pareiškėja teikė ne vieną skundą (teiktus skundus prideda prie bylos). NMA patikros ataskaita, kuri išimtai grindžiama tik tariamu nepasirašytu tręšimo planu, nėra pakankamas įrodymas, kuriuo būtų galima vadovautis konstatuojant, kad faktiškai pareiškėjos tręšiamas žemės plotas buvo didesnis nei 30 ha.

4.16. Ekologinį žurnalą, kuriuo pareiškėja kartu su kitais įrodymais grindžia savo skundą, tikrino ir NMA tikrintojas, tačiau jokių pažeidimų neužfiksavo. Pareiškėja, be kita ko, dalyvauja NMA administruojamoje priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas“, kurios įgyvendinimą tikrina NMA, o ekologinių taisyklių laikymąsi kontroliuoja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“, kiekvienais metais atlikdama fizines patikras. Viena iš privalomų ekologinių taisyklių sąlygų yra ekologinio žurnalo pildymas bei privalomas galvijų ganymas šiltuoju metų laiku, kai tik tai leidžia oro sąlygos. Ekologinio žurnalo pildymas privalomas ir pagal NMA administruojamą priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ ir pagal ekologinio ūkininkavimo taisykles, kurių kontrolę atlieka VšĮ „Ekoagros“. Nei NMA, nei VšĮ „Ekoagros“ patikrų metu jokių pastabų dėl žurnalo pildymo neturėjo ir jokių pažeidimų nei pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, nei pagal ekologinio ūkininkavimo taisykles 2022 m. nebuvo nustatyta.

4.17. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis būtų galima konstatuoti, kad pareiškėja nesilaikė Aprašo 9 punkte nurodyto reikalavimo, Aplinkosaugos aprašo ar AGRO taisyklių nuostatų. Todėl nėra pagrindo taikyti sankcijas. Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad pagal AGRO taisyklių 19.8 punkto nuostatas tręšimo planas privalomas neatsižvelgiant į tręšiamą plotą, tuomet sankcijos galėtų būti taikomos tik pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“.

5. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. NMA atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. Nesutinka su tuo, kad pareiškėja nepažeidė Aprašo 9 punkte nurodyto reikalavimo. Pareiškėja, pateikdama Paraišką, patvirtino, kad yra susipažinusi su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis (toliau – ir Kontrolės taisyklės), taip pat įsipareigojo visoje valdoje visus metus laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimus ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, nurodytus Apraše. Komisijos sprendime taip pat patvirtinta, jog pareiškėja privalėjo turėti ir, esant reikalui, pateikti NMA tręšimo planą. Komisijos sprendime pažymėta ir tai, kad pareiškėja antros patikros metu teikė NMA tręšimo planą – tai reiškia, jog iš esmės pareiškėja sutiko su tuo, kad toks planas turi būti pateiktas NMA, todėl pareiškėjos argumentą, jog pagal Aprašo ir Aplinkosaugos aprašo nuostatas tręšimo plano ji neprivalėjo teikti, NMA laiko nepagrįstu.

6.2. NMA nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad reikalavimas turėti tręšimo planą priklauso ne nuo turimo, o nuo tręšiamo žemės ploto. Aprašo 9 punkto reikalavimas siejamas ne su faktiškai tręšiamu, o galimu tręšti plotu, nes Aprašo 9 punkto 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad jei žemės ūkio veiklos subjektas netręšia žemės ūkio naudmenų mėšlu ir (ar) srutomis, tačiau turi 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų bei laiko tiek gyvūnų, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau turi kontroliuojančiajai institucijai pateikti mėšlo ir (ar) srutų pardavimo ar perdavimo dokumentus. Taigi, iš Aprašo 9 punkto nuostatų reikalavimo galima daryti pagrįstą išvadą, jog reikalavimas turėti tręšimo planą siejamas su turimu, o ne su tręšiamu žemės plotu.

6.3. NMA nustatė, kad pagal pareiškėjos laikomų gyvulių skaičių ir deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotą pareiškėjos galimas tręšti plotas yra 75,27 ha, todėl pareiškėja privalėjo laikytis Aprašo 9 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tręšimo planą. Reikalavimas turėti tręšimo planą nėra tapatinamas su gyvulių ganymu. Šiuo atveju laikomų gyvulių skaičius reikalingas apskaičiuoti galimą tręšti plotą, nes sutartinis gyvulys yra sutartinis vienetas, kuriuo nusakomas mėšlo šaltinis.

6.4. Paraiškoje pareiškėja nurodė, jog dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ (toliau – ir Priemonė) veiklose „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (toliau – ir Veiklos). AGRO taisyklių 19.8. papunktyje nurodyta, jog jei valdoje yra naudojamos organinės trąšos, ūkiai pagal Aplinkosaugos aprašą, privalo turėti ir tręšti laukus pagal tręšimo planus, nurodytus minėtame apraše (AGRO taisyklių 19.8.1 p.). Vadinasi, pareiškėja, dalyvaudama Priemonėje ir Veiklose, turėjo laikytis AGRO taisyklėse įtvirtintų įsipareigojimų, t. y. naudojant organines trąšas (mėšlą) pagal Aplinkosaugos aprašą, privalėjo turėti tręšimo planus ir tręšti laukus pagal tręšimo planus.

6.5. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji negalėjo pateikti NMA reikšmingos informacijos. Šiuo atveju NMA pažymi, kad pareiškėja, nesutikdama su patikrų metu nustatytais pažeidimais 2022 m. gruodžio 13 d., 2022 m. gruodžio 23 d., 2023 m. sausio 29 d., 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. kovo 9 d. skundais kreipėsi į NMA, prašydama atsižvelgti į jos nurodytas aplinkybes ir netaikyti sankcijų už nustatytus pažeidimus. NMA 2023 m. sausio 6 d. raštu Nr. BR6-90 „Dėl atsakymo į skundus“, 2023 m. vasario 10 d. raštu Nr. BR6-1017 „Dėl atsakymo į skundą“, 2023 m. vasario 22 d. raštu Nr. BR6-1189 „Dėl atsakymo į skundą“ išnagrinėjo pareiškėjos pateiktus skundus ir informavo pareiškėją, jog patikros vietoje atliktos tinkamai ir nėra pagrindo naikinti patikrų rezultatų bei netaikyti pareiškėjai sankcijų. NMA 2023 m. kovo 29 d. raštu Nr. BR6-1753 „Dėl atsakymo į skundą“ atsakė į pareiškėjos 2023 m. kovo 9 d. skundą, nurodydama, kad 2023 m. kovo 9 d. skunde pareiškėja nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti NMA atliktų patikrų vietoje ir pateiktų atsakymų pagrįstumu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pareiškėjos 2023 m. kovo 9 d. skundo dalis dėl patikrų vietoje metu nustatytų pažeidimų nenagrinėjama.

6.6. Pareiškėja naudojosi savo teise teikti NMA įrodymus dėl patikrų metu nustatytų pažeidimų, tačiau NMA nustatė, kad jos pateikti įrodymai ir dokumentai nepaneigia pareiškėjos pareigos turėti tręšimo planą. Komisijos sprendime yra aiškiai ir išsamiai pasisakyta tiek dėl pareiškėjos 2023 m. balandžio 4 d. pateikto skundo argumentų tiek dėl NMA Sprendimo pagrįstumo, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir naikinti Komisijos sprendimą.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracini teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. 8. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjos Z. D. skundą atmetė bei netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

9. Iš rašytinių bylos duomenų teismas nustatė, kad:

9.1. Pareiškėja 2022 m. birželio 14 d. pateikė NMA paramos už ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 22-1011538015-A1-1.

9.2. Atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2023 m. sausio 19 d. atliko tris pareiškėjos Paraiškoje deklaruotų duomenų patikras vietoje, kurių metu nustatė, jog pareiškėja, tręšdama mėšlu ir (ar) srutomis daugiau kaip 30 ha, nepateikė tręšimo planams keliamus reikalavimus atitinkančių dokumentų (Aprašo 9 p.), taip pat tręšimo plane nėra įvykdyti visi Aplinkosaugos aprašo 24 punkto reikalavimai (pateiktame plane tyrimai senesni nei 3 metai, nėra duomenų apie mineralinio azoto kiekio tyrimus) bei pareiškėja nepateikė nustatytus reikalavimus atitinkančio tręšimo plano.

9.3. Atsakovas, įvertinęs patikrų metu nustatytus pažeidimus, skundžiamu Sprendimu pareiškėjai bendra 3 257,47 Eur sankcijų suma sumažino galutinę paramą, kuri yra 105 324,56 Eur.

9.4. Pareiškėja ginčija NMA Sprendimą iš esmės teigdama, jog nepažeidė Aprašo 9 punkto reikalavimo turėti tręšimo planą, nes, pareiškėjos teigimu, šis reikalavimas priklauso ne nuo turimo, bet nuo tręšiamo žemės ploto, todėl nesutinka su atsakovo apskaičiuotu tręšiamo 75,27 ha ploto dydžiu.

9.5. Atsakovas skundžiamame Sprendime pažymėjo, jog pareiškėja nesilaikė Aprašo 9 punkte nurodyto reikalavimo, numatančio, jog žemės ūkio veiklos subjektai, tręšiantys mėšlu ir (ar) srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nurodytą tręšimo planą, kuris turi būti patvirtintas žemės ūkio veiklos subjekto parašu. Tręšimo planas turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą mėšlu ir (ar) srutomis ir pateikiamas kontroliuojančiajai institucijai paprašius. Jei žemės ūkio veiklos subjektas netręšia žemės ūkio naudmenų mėšlu ir (ar) srutomis, tačiau turi 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų bei laiko tiek gyvūnų, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau, turi kontroliuojančiajai institucijai pateikti mėšlo ir (ar) srutų pardavimo ar perdavimo dokumentus.

10. Teismas pažymėjo, jog Aprašo 9 punkte nurodyta, kad žemės ūkio veiklos subjektai, tręšiantys mėšlu ir (ar) srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti Apraše nurodytą tręšimo planą, o jei žemės ūkio veiklos subjektas netręšia žemės ūkio naudmenų mėšlu ir (ar) srutomis, tačiau turi 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų bei laiko tiek gyvūnų, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau, turi kontroliuojančiajai institucijai pateikti mėšlo ir (ar) srutų pardavimo ar perdavimo dokumentus. Analogiškos nuostatos yra numatytos ir Aplinkosaugos aprašo 23–24 punktuose. Aplinkosaugos aprašo 22 punkte numatytas mėšlo ir (ar) srutų skleidimo ploto apskaičiavimas, kuris apskaičiuojamas pagal ūkyje laikomų sąlyginį gyvulių skaičių (SG), atitinkantį mėšlo ir (ar) srutų skleidimo plotą, nurodytą Aprašo priedo lentelėje. SG yra sutartinis gyvulys, reiškiantis sutartinį vienetą, kuriuo nusakomas mėšlo šaltinis ir laikoma, kad vieno SG per metus išskiriamame mėšle yra 100 kg bendrojo azoto. Aplinkosaugos aprašo priedo „Sutartinių gyvulių skaičiaus, mėšlo ir srutų skleidimo ploto nustatymas“ lentelėje nurodyta, jog karvės, buliaus mėšlo ir srutų skleidimo plotas yra 0,59 ha, telyčios (nuo 1 iki 2 m.) – 0,41 ha, veršiuko iki 1 m. – 0,15 ha.

11. Teismas nurodė, kad sistemiškai įvertinus nurodytą reglamentavimą, tai, jog mėšlo ir (ar) srutų skleidimo plotas apskaičiuojamas taip pat priklausomai ir nuo laikomų gyvulių atitinkamos rūšies skaičiaus pagal Aplinkosaugos aprašo priedo „Sutartinių gyvulių skaičiaus, mėšlo ir srutų skleidimo ploto nustatymas“ lentelėje (Aplinkosaugos aprašo 22 p.) nurodytus jų mėšlo ir srutų skleidimo ploto rodiklius, nėra pagrindo išvadai, kuria pareiškėja grindžia Sprendimo neteisėtumą, t. y. jog reikalavimas turėti tręšimo planą priklauso tik nuo tręšiamo naudmenų ploto, o ne nuo turimo žemės ploto. Aprašo 9 punkte numatytas reikalavimas turėti tręšimo planą apibrėžiamas ne vieninteliu kriterijumi – tręšiamu naudmenų plotu, bet taip pat apibrėžiamas ir laikomu atitinkamos rūšies gyvulių, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų, skaičiumi. Todėl reikalavimas turėti tręšimo planą nepriklauso tik nuo faktiškai tręšiamo naudmenų ploto.

12. Teismas pažymėjo, kad NMA Sprendimo turinys patvirtina, jog atsakovas tręšiamą plotą pareiškėjos ūkyje apskaičiavo pagal jos ūkyje laikomų gyvulių skaičių, vadovaudamasis Aplinkosaugos aprašo 22 punktu ir jo priedo lentelės rodikliais, kurie apibrėžia skirtingų rūšių gyvulių mėšlo ir srutų skleidimo plotą, ir nustatė, jog pareiškėjos ūkyje mėšlo ir (ar) srutų tręšimo plotas sudarė 75,27 ha. Teismo vertinimu, būtent pastaroji aplinkybė lėmė, kad pareiškėjos ūkyje tręšiamas žemės ūkio naudmenų plotas, apskaičiuotas pagal laikomų gyvulių SG vienetų skaičių, sudarė 75,27 ha mėšlo ir (ar) srutų tręšimo plotą, kuriam pareiškėja privalėjo turėti Aprašo 9 punkte nurodytą tręšimo planą.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors atsakovas tik atsiliepime tręšiamo ploto apskaičiavimo rodiklius konkretizavo skaičiais, nurodydamas, jog pareiškėjos ūkyje laikomos 98 karvės ir 3 buliai, kurių srutų skleidimo plotas yra 59,59 ha, 28 telyčios, kurių srutų skleidimo plotas – 11,48 ha, 28 veršiukai, kurių srutų skleidimo plotas – 4,20 ha, apskaičiuodamas, jog bendrai sudėjus pareiškėjos ūkyje tręšiamas plotas yra 75,27 ha, tačiau Sprendimo dalyje „Dėl patikrų vietoje metu nustatyto valdymo reikalavimo pažeidimo“ aiškiai nurodė tręšiamo ploto apskaičiavimo būdą, numatytą Aplinkosaugos aprašo 22 punkte ir šio aprašo priedo lentelėje, t. y. jog galimas tręšti plotas apskaičiuotas pagal pareiškėjos laikomų gyvulių skaičių. Teismas vertino, kad nurodytas Sprendimo trūkumas, jog nebuvo pateiktas matematinis tręšiamo ploto apskaičiavimas, nesukliudė pareiškėjai suprasti, kokiu būdu ir kokiais kriterijais buvo apskaičiuotas tręšiamas plotas jos ūkyje, bei su tuo nesutikti. Todėl šis Sprendimo trūkumas nelaikytinas esminiu, nulėmusiu Sprendimo neteisėtumą.

14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos ūkyje tręšiamas plotas buvo pagrįstai skaičiuojamas pagal jos ūkyje laikomą gyvulių skaičių, vadovaujantis Aprašo 9 punkto, Aplinkosaugos aprašo 22 punktu ir jo priedo „Sutartinių gyvulių skaičiaus, mėšlo ir srutų skleidimo ploto nustatymas“ lentelės rodikliais.

15. Teismas vertino, kad kiti pareiškėjos nurodyti argumentai dėl ekologinio žurnalo, tręšimo plano, kuris, anot pareiškėjos, neturi teisinės galios, nepaneigia pareiškėjos ūkyje nustatytų pažeidimų, susijusių su Aprašo 9 punkte įvirtintu reikalavimu turėti tręšimo planą, su Kontrolės taisyklių 4.5 papunktyje numatyta pareiga visoje valdoje visus metus laikytis kompleksinės paramos reikalavimų ir su Aplinkosaugos aprašo 24 punkto reikalavimu turėti atitinkamų cheminių medžiagų tyrimus. Teismas pažymėjo, kad AGRO taisyklių tikslas – detalizuoti paramos veiklas. AGRO taisyklių 19.8.1 papunktyje nurodyta, kad jei valdoje yra naudojamos organinės trąšos, ūkiai, vadovaudamiesi Aplinkosaugos aprašu, privalo turėti ir tręšti laukus pagal tręšimo planus, nurodytus minėtame apraše. Todėl pareiškėja, naudodama organines trąšas (mėšlą), pagal Aplinkosaugos aprašą privalėjo turėti tręšimo planus ir tręšti laukus pagal tręšimo planus, nurodytus minėtame apraše.

16. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti dėl atsakovo įvertinto pareiškėjos padaryto netyčinio pažeidimo pobūdžio, sankcijų apskaičiavimo dydžio, kurį apskaičiuojant NMA Sprendimo turinyje buvo konkrečiai nurodyti teisiniai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 „Dėl Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) pagrindai ir detalizuotas sankcijų dydžio apskaičiavimo mechanizmas.

17. Teismas darė išvadą, kad bylos faktiniai duomenys ir teisinis reguliavimas patvirtina, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, laikėsi Aprašo, Aplinkosaugos aprašo, Kontrolės taisyklių reikalavimų bei nepažeidė Metodikos nuostatuose nustatytų procedūrų taikydamas sankcijas dėl patikrų metų nustatytų pareiškėjos pažeidimų. NMA Sprendime yra pateikti iš esmės objektyvūs faktai ir teisės aktų normos, taikomos poveikio priemonės pagrįstos bei aiškiai ir suprantamai motyvuotos. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti NMA Sprendimo. Dėl tų pačių argumentų nėra teisinio pagrindo naikinti Komisijos sprendimo. Atsižvelgus į tai, kad NMA Sprendimas nepanaikintas, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjos 2022 m. birželio 14 d. pateiktą Paraišką.

III. 18. Pareiškėja Z. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą ir Komisijos sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti: 1) panaikinti NMA Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai pritaikytos sankcijos; 2) įpareigoti NMA pareiškėjos Paraišką įvertinti ir administruoti iš naujo, pripažįstant, kad pareiškėja neprivalėjo turėti tręšimo plano bei neskiriant pareiškėjai sankcijų už tręšimo plano neturėjimą.

19. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas ir aiškindamas Aprašo ir Aplinkosaugos aprašo nuostatas, darė nepagrįstą išvadą, kad reikalavimas turėti tręšimo planą nepriklauso tik nuo faktiškai tręšiamo naudmenų ploto. Pareiškėjos nuomone, aiškinant ir taikant Aprašo ir Aplinkosaugos aprašo nuostatas, darytina priešinga išvada – reikalavimas turėti tręšimo planą priklauso ne nuo turimo ar galbūt galimo patręšti, bet tik nuo tręšiamo žemės ploto.

19.1.1. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad „<...>subjektai, tręšiantys <...> 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų <...> privalo turėti <..> tręšimo planą <...>. Analogiškai nustatyta ir Aplinkosaugos aprašo 23 punkte. Lingvistiškai aiškinant, yra akivaizdu, jog nėra nustatyta, kad tręšimo planą turi turėti tie, kurie turi ar valdo 30 ha ar daugiau naudmenų. Planą turi turėti tie, kurie tręšia 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų. Tuo labiau, kad tręšimas mėšlu ir (ar) srutomis yra atliekamas technikos pagalba (Aplinkosaugos aprašo 28 p.). Tai aktyvus veiksmas ir tai nėra savaiminis procesas, galintis priklausyti vien tik nuo valdomo žemės ploto. Tokį nurodytų nuostatų aiškinimą patvirtina ir tai, kad tręšimo planą reikalaujama sudaryti prieš pradedant laukų tręšimą, t. y. prieš atliekant aktyvius tręšimo veiksmus. Tokį nurodytų nuostatų aiškinimą patvirtina ir Aprašo 6 punktas, kuriame nustatyta, kad per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg/ha. Akivaizdu, kad yra siekiama, jog faktiškai (o ne hipotetiškai) tręšiant nebūtų viršytas nurodytas azoto kiekis.

19.1.2. Reikalavimas turėti tręšimo planą priklauso tik nuo tręšiamo žemės ploto nepriklausomai nuo turimo galvijų skaičiaus ir hipotetiškai galimo patręšti ploto. Apraše nėra nurodyta, kad tręšimo planą privaloma turėti tada, kai asmuo turi tiek gyvulių, kad galėtų patręšti daugiau nei 30 ha. Planas reikalingas tik tuomet, kai asmuo faktiškai tręšia 30 ha ar daugiau. Reikalavimas turėti tręšimo planą privalomas ir asmeniui, kuris visiškai neturi jokių gyvulių, tačiau per kalendorinius metus įsigyja mėšlo ir patręšia mėšlu daugiau nei 30 ha. Aiškinant priešingai, susidaro absurdiška situacija, nes asmuo, kuris turi atitinkamą skaičių gyvulių, bet tręšia mažiau kaip 30 ha, turi turėti tręšimo planą. Tačiau asmuo, kuris išvis neturi gyvulių, bet yra įsigijęs mėšlo iš trečiųjų asmenų ir patręšia daugiau kaip 30 ha, tręšimo plano turėti neprivalo, nes hipotetiškai jam išvis nesusidaro galimas tręšti plotas.

19.1.3. Nei Apraše, nei Aplinkosaugos apraše nėra reikalavimo, kad visas sukauptas mėšlas (jei toks yra sukaupiamas) privalo būti panaudotas tręšimui ar tręšimui konkrečiu metu. Mėšlas gali būti tiek kaupiamas, tiek perleidžiamas kitiems asmenims. Priešingu atveju Aprašo 9 punkte nebūtų nuostatos, kad tokiu atveju, jei „subjektas netręšia <...>, tačiau turi 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų bei laiko tiek gyvūnų, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau, turi <...> pateikti mėšlo <...> pardavimo ar perdavimo dokumentus“. Taigi, yra akivaizdu, kad ši Aprašo 9 punkto dalis aiškintina taip, kad reikalavimas turėti tręšimo planą siejamas būtent su tręšiamu, o ne su turimu žemės plotu. Ši nuostata taikoma tiems subjektams, kurie netręšia mėšlu ir (ar) srutomis žemės ūkio naudmenų, tačiau laiko tiek gyvulių, kad galėtų patręšti 30 ha ir daugiau. Tačiau šiuo atveju privaloma pateikti ne tręšimo planą, bet mėšlo perdavimo dokumentus.

19.1.4. Tiek NMA, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai taiko ir nepagrįstai siaurai aiškina AGRO taisyklių 19.8 papunkčio nuostatas. Kadangi AGRO taisyklių 19.8.1 punkte yra įtvirtinta blanketinė norma, vadinasi, ir šiuo atveju ūkiai privalo turėti ir tręšti laukus pagal tręšimo planus, kaip tai nustatyta Aplinkosaugos apraše, t. y. tręšimo planas privalomas tręšiant 30 ha (faktiškai, o ne hipotetiškai) ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus. Nei AGRO taisyklėse, nei Aplinkosaugos apraše nėra numatyta išimčių, kurioms esant tręšimo planas būtų privalomas tręšiant mažiau nei 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus.

19.2. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su mėšlo pardavimu, bei įrodymų nepateikė jokio vertinimo, jų neanalizavo, nenurodė, kodėl juos atmetė ir jais nesivadovavo. Pareiškėja dalį susikaupusio mėšlo (10 t) pardavė. Šis mėšlas susikaupė, kadangi 87 galvijai ganėsi iki 2022 m. lapkričio 9 d., o 70 galvijų (karvės) ganėsi iki 2022 m. lapkričio 14 d. Per 6 dienas 87 galvijai (54 telyčios, 8 buliukai, 25 karvės) sukaupė 10 t mėšlo, kuris 2022 m. lapkričio 14 d. visas buvo parduotas. Mėšlu dirvas galima tręšti iki lapkričio 14 d. (Aplinkosaugos aprašo 17 p.).Vadinasi, jei, teismo vertinimu (kuris, pareiškėjos nuomone, yra nepagrįstas) pareiškėjos ūkyje tręšiamas žemės ūkio naudmenų plotas ir sudarytų 75,27 ha mėšlo ir (ar) srutų tręšimo plotą, pareiškėjai nereikėtų turėti Aprašo 9 punkte nurodyto tręšimo plano, nes ji dalį susikaupusio mėšlo pardavė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje 2024 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-744-463/2024 iš dalies patenkinęs pareiškėjos apeliacinį skundą ir perdavęs bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, be kita ko nurodė, kad pirmosios instancijos teismas buvo neįvertinęs ir sprendime nepasisakęs dėl pareiškėjos kartu su skundu teismui pateiktų rašytinių įrodymų, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, nenurodė, kodėl nesivadovavo šiais įrodymais arba kodėl juos atmetė (Nutarties 24 p.). Pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjos skundą, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties 24 punkte išdėstytus argumentus ir išvadas nebuvo atsižvelgta, todėl minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis iš esmės liko neįvykdyta.

19.3. Nei Aprašo 9 punkte, nei Aplinkosaugos aprašo 23–24 punktuose, nei kituose teisės aktuose tręšimo plano privalomas turėjimas nėra siejamas su galimu tręšti plotu. NMA turėjo nustatyti ne galimą tręšti plotą, bet faktiškai tręšiamų žemės ūkio naudmenų plotą. Tokių duomenų patikros metu tikrintojas nenustatė. Pareiškėja 2022 m. mėšlu tręšė tik 25,45 ha ploto žemės ūkio naudmenas. Ekologinio žurnalo 1 lentelėje yra užfiksuota, kad per 2022 m. iš viso yra tręšta 600 t kraikinio mėšlo ant 25,45 ha ploto žemės ūkio naudmenų. Šių duomenų patikros metu NMA nesiaiškino ir nenustatinėjo. Pareiškėja duomenis apie tręšiamą plotą teikė NMA 2023 m. sausio 30 d., bet NMA, priimdama Sprendimą, nepagrįstai juos ignoravo. Pirmosios instancijos teismas taip pat šių įrodymų nevertino bei neanalizavo, neapibendrino ir nenurodė, kodėl juos atmeta ir jais nesivadovauja.

19.4. NMA nurodo, kad NMA apskaičiavo pareiškėjos galimą tręšti plotą, kuris yra 75,27 ha. Šia aplinkybe vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau nei NMA, nei teismas nenurodė ir nepaaiškino, kaip šis rodiklis buvo apskaičiuotas. Administracinio akto priėmimo motyvai privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsiliepime nurodytus Sprendimo priėmimo motyvus, nukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė neteisėtą sprendimą.

19.5. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skunde nurodytų rodiklių, konkretizuotų skaičiais, kitų duomenų ir įrodymų nevertino, dėl jų nepasisakė. Pareiškėjos gyvuliai 2021–2022 m. fermoje (tvarte) buvo laikyti nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., t. y. tik 4 mėn. Ekologinio žurnalo 3 lentelėje „Pervarymo / ganymo / mociono taikymo apskaita“ yra užfiksuota, kad galvijai buvo ganomi, taikomas mocionas lauko ganyklose nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. (dalis bandos) ir 2022 m. lapkričio 14 d. (kita dalis bandos). Vadinasi, tik tuo metu, kai galvijai buvo laikomi tvarte (fermoje) buvo kaupiamas mėšlas. Laikotarpis, kai gyvuliai nebuvo laikomi tvarte ir buvo ganomi lauke, nėra ir negali būti tapatinamas su tręšimu mėšlu ir srutomis. Kaip matyti iš Aplinkosaugos aprašo 3.3 punkto bei Aplinkosaugos aprašo priedo, mėšlo šaltinis yra nusakomas sutartiniais gyvuliais (SG) ir pagal juos yra nustatomas mėšlo bei srutų skleidimo metinis plotas. Vadinasi, jei pagal NMA ir pirmosios instancijos teismą pareiškėjos metinis galimas tręšti plotas yra 75,27 ha, tuomet tuo laikotarpiu, kai pareiškėjos gyvuliai buvo laikomi tvarte, galėjo susidaryti tik toks mėšlo ir (ar) srutų kiekis, kuris leidžia patręšti 25,09 ha plotą (75,27 ha x 4 mėn. / 12 mėn. = 25,09 ha). Tai iš esmės atitinka plotą, kurį pareiškėja 2022 m. mėšlu faktiškai ir tręšė – 25,45 ha. Tuo tarpu 146,78 ha ploto žemės ūkio naudmenos buvo naudojamos gyvuliams ganyti.

19.6. NMA Sprendimą priėmė iš dalies remdamasi trimis patikromis, kurių atlikimo datos yra skirtingos. Pareiškėja su NMA tikrintoju fiziškai bendravo vieną kartą – 2022 m. lapkričio 10 d. Tačiau tikrintojas parašą suformavo patikros ataskaitoje Nr. 22-1011538015-D4-1 tik pabaigęs patikrą (2022 m. gruodžio 2 d.). Be to, tikrintojai susipažinti nepateikė nei patikros ataskaitos Nr. 22-1011538015-D5-1, nei patikros ataskaitos Nr. 22-1011538015-D4-2. Todėl pareiškėja negalėjo pateikti patikrai reikšmingos informacijos (minėtos ataskaitos pareiškėjos net nepasirašytos, nes jos jai pateiktos nebuvo). NMA tikrintojas prie patikrų ataskaitų pridėjo pavyzdinį tręšimo planą, kuris neturi nei teisinės galios, nei atitinka faktinės situacijos, NMA nurodomo tręšimo plano nėra pasirašęs joks asmuo. Tai, kad toks dokumentas yra pridėtas prie ataskaitos, nereiškia, kad jis buvo privalomas pagal teisės aktus.

19.7. NMA nenurodė argumentų, kurie atitiktų minėtus reikalavimus nustatant pareiškėjai konkretų sankcijos dydį. NMA pritaikytos sankcijos neatitiko teisingumo, protingumo ir proporcingumo, taip pat teisinės valstybės principų. Pirmosios instancijos teismas dėl sankcijų taikymo iš esmės nepasisakė.

19.7.1. Nei Apraše, nei Aplinkosaugos apraše nėra numatyta, kad pareiškėjai gali būti taikomos sankcijos, kurias pritaikė NMA.

19.7.2. NMA nepagrįstai nurodo, kad pareiškėja pažeidė VR5 reikalavimą, nesilaikydama Aprašo 9 punkto. Kaip matyti iš Aprašo 2 priedo lentelės, 5VR pažeidimas siejamas su Aprašo 35, 38, 39 punktuose nurodytais reikalavimais, kurie susiję su ūkinių gyvūnų sveikatingumu. Taigi, yra visiškai nesusiję su tręšimo planais. Aprašo 9 punktas priskiriamas 1VR. Toks priskyrimas nustatytas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, II priede, kuriame daroma nuoroda į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių. Šios direktyvos III priedo 2 dalyje nurodoma, kad taikomos priemonės turi užtikrinti, jog kiekvienoje fermoje ir gyvulininkystės ūkyje gyvulių mėšlo kiekis, įterptas į dirvą kiekvienais metais, ir gyvulių mėšlas, patenkantis į dirvą ganant gyvulius, neviršytų nustatyto kiekio hektarui. Nustatytas mėšlo kiekis hektarui turi būti toks, kad jame būtų 170 kg N. Taigi ir Europos Sąjungos teisės aktai nustato priemones ir apribojimus, susijusius su faktiniu tręšimu (įterpimu į dirvą), o ne su hipotetiškai galimu įterpimu (tręšimu).

19.7.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai asmuo nėra informuojamas apie tai, jog už tam tikrus veiksmus ar neveikimą bus skiriama sankcija, yra laikomas esminiu sankcijos taikymo procedūros pažeidimu, nes yra neatliekama pozityvi pareiga – imtis aktyvių veiksmų informuojant paraiškos teikėją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Šiuo atveju pareiškėja nebuvo informuota, jog Aprašo 9 punkte nustatytas reikalavimas turėti tręšimo planą yra siejamas su turimu, o ne su tręšiamu žemės plotu. Taip pat pareiškėja nebuvo informuota, kad nustačius, jog pareiškėjos galimas tręšti plotas yra daugiau nei 30 ha, nors faktiškai tręšiamas plotas buvo mažesnis, pareiškėja vis tiek privalo laikytis Aprašo 9 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tręšimo planą, o už plano neturėjimą yra taikomos sankcijos. Tokiu būdu NMA padarė esminį sankcijos taikymo procedūros pažeidimą, neatliko pozityvios pareigos – imtis aktyvių veiksmų informuojant pareiškėją.

19.7.4. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis būtų galima konstatuoti, kad pareiškėja būtų nesilaikiusi Apraše nurodytų valdymo reikalavimų. Todėl nėra pagrindo taikyti sankcijas. Tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad pagal AGRO taisyklių 19.8 papunkčio nuostatas, tręšimo planas privalomas neatsižvelgiant į tręšiamą plotą, tuomet sankcijos galėtų būti taikomos tik pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ (kaip nurodyta skundžiamo Sprendimo 2 lapo esančios lentelės 16–17 punktuose).

20. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, papildomai akcentuoja, kad:

21.1. Pareiškėja, pateikdama Paraišką, patvirtino, kad yra susipažinusi su Kontrolės taisyklėmis (Paraiškos III dalies 1 punktas), taip pat įsipareigojo visoje valdoje visus metus laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimus ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, nurodytus Apraše (Paraiškos III dalies 8 punktas). Taisyklių 4.5 papunktyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad pareiškėjas privalo visoje valdoje visus metus laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima Valdymo reikalavimus ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, nurodytus Apraše.

21.2. Aprašo 9 punkto reikalavimas siejamas ne su faktiškai tręšiamu, o galimu tręšti plotu, nes Aprašo 9 punkto 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad jei žemės ūkio veiklos subjektas netręšia žemės ūkio naudmenų mėšlu ir (ar) srutomis, tačiau turi 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų bei laiko tiek gyvūnų, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau turi kontroliuojančiajai institucijai pateikti mėšlo ir (ar) srutų pardavimo ar perdavimo dokumentus. Taigi, iš Aprašo 9 punkto nuostatų galima daryti pagrįstą išvadą, jog reikalavimas turėti tręšimo planą siejamas su turimu, o su tręšiamu žemės plotu. NMA nustatė, kad pagal pareiškėjos laikomų gyvulių skaičių ir deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotą, pareiškėjos galimas tręšti plotas yra 75,27 ha, todėl pareiškėja privalėjo laikytis Aprašo 9 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tręšimo planą.

21.3. Kartu su 2023 m. birželio 15 d. skundu teismui buvo pateiktas 2022 m. planas su pažymėtu tręšimo mėšlu plotu, 2022 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 22-2 kopija dėl parduoto 10 tonų kraikinio mėšlo, Ekologinio žurnalo lentelė Nr. 1, kurie nepaneigia patikrų vietoje metu nustatyto fakto, jog pareiškėja nesilaikė teisės aktuose nustatyto reikalavimo turėti tręšimo planą ir, esant reikalui, pateikti jį NMA tikrintojui. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad ji negalėjo pateikti NMA reikšmingos informacijos, nes neva NMA neinformavo pareiškėjos apie visų trijų patikrų rezultatus. Tačiau pareiškėja buvo supažindinta su visų trijų patikrų rezultatais (NMA 2022 m. gruodžio 2 d. pranešimu, NMA 2022 m. gruodžio 9 d. pranešimu bei 2022 m. sausio 19 d. pranešimu) Kontrolės taisyklėse nustatyta tvarka. Pareiškėja naudojosi savo teise teikti NMA įrodymus dėl patikrų metu nustatytų pažeidimų, tačiau NMA nustatė, kad jos pateikti įrodymai ir dokumentai nepaneigia pareiškėjos pareigos turėti tręšimo planą.

21.4. NMA Sprendime yra aiškiai nurodytas sankcijos apskaičiavimas. Pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai ir išsamiai pasisakyta tiek dėl pareiškėjos pateikto skundo argumentų, tiek dėl NMA Sprendimo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA Sprendimo dalies, kuria pareiškėjai pritaikytos sankcijos, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NMA pareiškėjos Paraišką įvertinti ir administruoti iš naujo, pripažįstant, kad pareiškėja neprivalėjo turėti tręšimo plano bei neskiriant pareiškėjai sankcijų už tręšimo plano neturėjimą.

23. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad NMA teisingai įvertino pareiškėjos padarytus pažeidimus, tinkamai taikė sankcijas ir tuo pagrindu pagrįstai bendra sankcijų suma sumažino teikiamos paramos dydį.

24. Pareiškėja su anksčiau minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Nurodo, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, nenustatė visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių ir šalių ginčo neišsprendė iš esmės.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.

26. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 patvirtinto Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo (Aprašas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtinto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių nuostatos.

27. Byloje nustatyta, jog NMA laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2023 m. sausio 19 d. atliko pareiškėjos pateiktos Paraiškos tris patikras vietoje, kurių metu buvo nustatyti tam tikri neatitikimai: 1) pareiškėja, tręšdama mėšlu ir (ar) srutomis daugiau kaip 30 ha, nepateikė tręšimo planams keliamus reikalavimus atitinkančių dokumentų (patikros ataskaitos Nr. 22- 1011538015-D4-1); 2) tręšimo plane nebuvo įvykdyti visi Aplinkosaugos aprašo 24 punkto reikalavimai (pateiktame plane tyrimai senesni nei 3 metai, nėra duomenų apie mineralinio azoto kiekio tyrimus (patikros ataskaita Nr. 22-1011538015-D5-1); 3) pareiškėja nepateikė nustatytus reikalavimus atitinkančio tręšimo plano (patikros ataskaita Nr. 22-1011538015-D4-2). NMA, įvertinusi patikrų metu nustatytus pažeidimus, skundžiamu Sprendimu pareiškėjai bendra 3 257,47 Eur sankcijos suma sumažino skiriamos paramos galutinę sumą.

28. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 patvirtinto Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo (Aprašas) 1 punkte reglamentuota, jog šis aprašas nustato vandenų apsaugos, biologinės įvairovės apsaugos, ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo, augalų apsaugos produktų naudojimo, maisto ir pašarų saugos, ūkinių gyvūnų sveikatingumo ir gerovės bei trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų įgyvendinimą. Aprašo 9 punkte įtvirtinta, kad Žemės ūkio veiklos subjektai, tręšiantys mėšlu ir (ar) srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nurodytą tręšimo planą, kuris turi būti patvirtintas žemės ūkio veiklos subjekto parašu. Tręšimo planas turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą mėšlu ir (ar) srutomis ir pateikiamas kontroliuojančiajai institucijai paprašius. Jei žemės ūkio veiklos subjektas netręšia žemės ūkio naudmenų mėšlu ir (ar) srutomis, tačiau turi 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų bei laiko tiek gyvūnų, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau, turi kontroliuojančiajai institucijai pateikti mėšlo ir (ar) srutų pardavimo ar perdavimo dokumentus. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 bendrai patvirtinto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 23 ir 24 punktuose.

29. Iš Aprašo 9 punkto, jog galimi atvejai, kai žemės ūkio veiklos subjektas tręšia 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų mėšlu ir (ar) srutomis (1) arba kai netręšia žemės ūkio naudmenų mėšlu ir (ar) srutomis, tačiau turi 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų bei laiko tiek gyvūnų, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų ploto.

30. Tiek NMA, tiek ir pirmosios instancijos teismas sistemiškai aiškindami ginčui aktualaus reglamentavimo nuostatas, padarė teisingą išvadą, kad Aprašo 9 punkte numatytas reikalavimas turėti tręšimo planą apibrėžiamas ne vieninteliu kriterijumi – tręšiamu naudmenų plotu, bet taip pat apibrėžiamas ir laikomu atitinkamos rūšies gyvulių, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų, skaičiumi. Tai reiškia, kad Aprašo reikalavimas turėti tręšimo planą apibrėžiamas tręšiamu naudmenų plotu arba laikomų atitinkamos rūšies gyvulių, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų, skaičiumi. Todėl reikalavimas turėti tręšimo planą nepriklauso tik nuo faktiškai tręšiamo naudmenų ploto, t. y. gali būti nustatomas ir kitu būdu.

31. Pažymėtina, jog tam tikrus reikalavimus, susijusius su mėšlo ir srutų tvarkymu, nustato ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtintas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas. Būtent mėšlu ir srutomis tręšiamas plotas apskaičiuojamas pagal minėto aprašo 1 priedą „Sutartinių gyvulių skaičiaus, mėšlo ir srutų skleidimo ploto nustatymas“, kuriame nurodyta, jog karvės, buliaus skleidimo plotas yra 0,59 ha, telyčios (nuo 1 iki 2 m.) – 0,41 ha, veršiuko iki 1 m. – 0,15 ha. Ginčo byloje nėra dėl to, kad pareiškėjos ūkyje patikrų vietoje metu buvo 98 karvės ir 3 buliai, kurių skleidimo plotas yra 59,59 ha, 28 telyčios, kurių skleidimo plotas 11,48 ha, 28 veršiukai, kurių skleidimo plotas 4,20 ha, sudėjus visumoje gaunasi, jog pareiškėjos tręšiamas plotas yra 75,27 ha.

32. Kaip matyti iš anksčiau aptarto reglamentavimo, žemės ūkio veiklos subjektas, kuris netręšia žemės ūkio naudmenų mėšlu ir (ar) srutomis, tačiau turi 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų bei laiko tiek gyvūnų, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau, gali neturėti tręšimo plano. Tokiu atveju žemės ūkio veiklos subjektas privalo kontroliuojančiajai institucijai pateikti mėšlo ir (ar) srutų pardavimo ar perdavimo dokumentus.

33. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad tiek NMA, tiek Komisija ir pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su mėšlo pardavimu, bei įrodymų nepateikė jokio vertinimo, jų neanalizavo, nenurodė, kodėl juos atmetė ir jais nesivadovavo. Pareiškėja pažymi, kad dalį susikaupusio mėšlo (10 t) ji pardavė (skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, priedas Nr. 8). Šis mėšlas susikaupė, kadangi 87 galvijai ganėsi iki 2022 m. lapkričio 9 d., o 70 galvijų (karvės) ganėsi iki 2022 m. lapkričio 14 d. (skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, priedas Nr. 7). Tad per 6 dienas 87 galvijai (54 telyčios, 8 buliukai, 25 karvės) sukaupė 10 t mėšlo, kuris 2022 m. lapkričio 14 d. visas buvo parduotas. Nors dėl šio argumento anksčiau minėtų subjektų nepasisakyta, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad realizuotas (parduotas) tik nedidelis kiekis mėšlo (tik 10 t), dėl kurio negalėtų ženkliai pasikeisti pareiškėjos apskaičiuoto tręšiamo mėšlu ir (ar) srutomis žemės naudmenų ploto dydis. Todėl pareiškėja vis vien privalėtų tokį tręšimo planą turėti (rengti).

34. Pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjos motyvų, susijusių su ekologiniu žurnalu, dėl tręšimo plano, kuris neturi teisinės galios, taip pat dėl taikytos paramos sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundą padavusio subjekto argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Minėtas aspektais teisėjų kolegija sutinka ir pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

35. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai (dėl faktiškai tręšiamo mėšlu ir (ar) srutomis žemės naudmenų ploto, dėl laikotarpio, kai gyvuliai nebuvo laikomi tvarte ir buvo ganomi lauke) savaime taip pat nekeičia padarytų išvadų arba yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų ir su jais susijusių pareiškėjos apeliacinio skundo motyvų plačiau nepasisakoma.

36. Tiek NMA, tiek ir pirmosios instancijos teismas, įvertinę pareiškėjos 2022 m birželio 14 d. pateiktą paramos už ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos (reg. Nr. 22-1011538015-1) patikros vietoje rezultatus bei ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, teisingai konstatavo, jog pareiškėjos ūkyje tręšiamas žemės ūkio naudmenų plotas, apskaičiuotas pagal laikomų gyvulių SG vienetų skaičių, sudarė 75,27 ha mėšlo ir (ar) srutų tręšimo plotą, kuriam pareiškėja privalėjo turėti Aprašo 9 punkte nurodytą tręšimo planą.

37. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

38. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, o paliekamas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo jai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Z. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Ernestas Spruogis