2020-06-23 Nr. AB-12634-3-64-3-01694-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-974-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01694-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Ramutės Ruškytės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau –ir Šiaulių TI), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. balandžio 28 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės aktai, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinės reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama pakankama judėjimo laisvė, pareiškėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose. Nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu. Sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl kameroje buvo nemalonus kvapas. Dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atšalusį maistą. Nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, vėliau, nuo 2018 metų, pasivaikščiojimo laikas prailgintas iki 2 valandų. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlių dėžių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio, apipaišytos, aprašinėtos, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje buvo asbesto. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langą, tad nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o dirbtinė buvo per maža. Kamerose elektros instaliacija nebuvo tvarkinga. Kamerose buvo žiemą šalta, o vasarą karšta, sienos padengtos pelėsiu, grybeliu, drėgnos, dažai atsilupę. Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, neturėjo prausimuisi ar maudymuisi skirtų rankšluosčių, tik 2 vnt. virtuvinių rankšluosčių. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Pareiškėjas neturėjo galimybės plauti ir džiovinti rūbus. Kadangi Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše, be to, praustis duše pareiškėjas galėjo tik vieną kartą per savaitę. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir neskanus, per maža energetinė vertė. Pareigūnai demonstratyviai nešiojosi specialiąsias priemones, taip dar labiau sukeldami stresą. Pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.

3. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nurodė patyręs papildomus psichologinius išgyvenimus, fizinius skausmus, tai jį labai sukrėtė, sukėlė sunkumus, baimę, nepilnavertiškumo jausmą, jis tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, pareiškėjas patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,71 kv. m iki 18,9 kv. m. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose dėl kamerų Nr. 30, 18, 12, 28 pažeidimų nenustatyta, kameroje Nr. 41 užfiksuotas nežymus dirbtinės apšvietos pažeidimas. Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2015 m. birželio 1 d. pažymos Nr. 62/08-13 matyti, kad 2015 m. balandžio mėn. kameroje Nr. 28 buvo izoliuotos, plytelėmis išklijuotos grindys, ištinkuotos ir išdažytos sienos, demontuota tupykla, sumontuotas klozetas, įrengtas aptvėrimas. Kameroje Nr. 18 2015 m. spalio mėn. padarytas kosmetinis remontas. Spalio–lapkričio mėn. kameroje Nr. 13 demontuota tupykla, sumontuotas klozetas, įrengtas aptvėrimas. 2016 m. rugpjūčio mėn. kameroje Nr. 103 nuvalytas pelėsis, nuvalytos vietos išdažytos. Kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių TI aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų neužfiksuota. Šiaulių TI pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo dėl sanitarinio mazgo įrengimo, nes įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos pagal higienos normų reikalavimus. Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sąlygų Šiaulių TI nepagrįstos.

6. Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą lemti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Šiaulių TI manė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo V. L. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. Neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.

9. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punktu ir pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas kamerose: Nr. 13 (plotas 15,88 kv. m), Nr. 30 (plotas 23,37 kv. m), Nr. 19 (plotas 17,62 kv. m), Nr. 24 (plotas 18,85 kv. m), Nr. 41 (plotas 23,1 kv. m), Nr. 103 (plotas 17,58 kv. ), Nr. 18 (plotas 18,56 kv. m), Nr. 12 (plotas 17,3 kv. m), Nr. 22 (plotas 20,29 kv. m), Nr. 28 (plotas 17,62 kv. m). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

10. Teismas pažymėjo, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą, išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas išlaikytas ir negalima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas akcentavo, kad iš pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą matyti, jog kamerose esantys baldai netrukdė pareiškėjui normaliai judėti kameroje.

11. Teismas vadovavosi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktais Nr. PA.6-232 (19.4.1.6.12), Nr. PA.6-447 (19.4.1.6.12), Nr. PA.6-55 (16.3.187.6.12), Nr. PA.6-113 (16.3.187.6.12), Nr. PA.6-233 (19.4.1.6.12), Nr. PA.6-361 (19.4.1.6.12), kuriuose higienos normų pažeidimų tikrintose kamerose, išskyrus kamerą Nr. 41, nenustatyta. Iš Šiaulių TI 2015 metais atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinės teismas nustatė, kad 2015 metais buvo suremontuotos gyvenamosios kameros Nr. 13, 18 ir 28. Iš Šiaulių TI pažymos „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ nustatė, kad 2016 metais buvo suremontuota gyvenamoji kamera Nr. 103, virš pasivaikščiojimo kiemelių izoliuotas stogas.

12. Teismas akcentavo, kad bylai aktualiu laikotarpiu kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitikimą higienos normų reikalavimams. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 41, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

13. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų fotonuotraukų (I t., b. l. 137–146) matyti, kad sanitarinis mazgas kamerose yra atitvertas, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas durimis arba užuolaida. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, tačiau nenurodė, kaip toks sanitarinio mazgo atitvėrimas pažeidė jo privatumą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu pažeista nebuvo. Tačiau, įvertinęs aplinkybę, kad sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas iki lubų, o kameros vėdinimas atliekamas per langą, pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo teismas pripažino pagrįstais.

14. Pareiškėjo teiginius dėl socialinės reabilitacijos ir sporto teismas laikė abstrakčiais, nes pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Skundų Šiaulių TI administracijai dėl socialinės reabilitacijos programos, galimybės sportuoti ar kitokio laisvalaikio organizavimo pareiškėjas neteikė (I t., b. l. 41). Atsakovas atsiliepime nurodė, jog suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojamas užimtumas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas pareiškėjo teisių dėl užimtumo organizavimo nepažeidė.

15. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo matyti, jog jam buvo suteikta teisė kiekvieną dieną po 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Jokių duomenų, kad šis įsakymas nebuvo vykdomas, byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad jis turėjo teisę į ilgesnį, nei vienos valandos, pasivaikščiojimą gryname ore, todėl šie argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

16. Teismas pažymėjo, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, jog dėl patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos pažeidimų nenustatyta. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Šias aplinkybes patvirtino dezinfekcijos planai (I t., b. l. 55–63).

17. Teismas laikė, kad pareiškėjo teiginiai dėl asbesto abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, todėl jie atmesti kaip nepagrįsti. Įvertinęs pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog pareiškėjui buvo tiekiamas nekaloringas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis. Pareiškėjo teiginius dėl signalizacijos mygtuko teismas laikė abstrakčiais, deklaratyviais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kada jam nebuvo sudarytos galimybės skalbtis apatinius rūbus. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti. Byloje nebuvo duomenų, kad atsakovo atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjui daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu, todėl šie pareiškėjo teiginiai taip pat atmesti kaip nepagrįsti. Teiginiai dėl nesudarymo sąlygų nusikirpti, taip pat dėl pareigūnų nešiojamų specialiųjų priemonių atmestini kaip nepagrįsti, nes pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas.

18. Pareiškėjas nurodė, kad nepakankamai buvo aprūpinamas patalyne, rankšluosčiais, tačiau teismas pažymėjo, kad jo teiginiais abstraktūs, pareiškėjas neteikė skundų Šiaulių TI administracijai dėl nepakankamo aprūpinimo higienos priemonėmis ar rankšluosčiais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas taip pat nenustatė pažeidimų dėl nekokybiškos patalynės išdavimo. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl aprūpinimo tualetiniu popieriumi ir patalyne atmesti kaip nepagrįsti.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog jam pablogėjo sveikata. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją, teismas darė išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

20. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatavo, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 21. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas pažymi, kad visus nusiskundimus skunde išdėstė aiškiai ir detaliai, todėl teismas be pagrindo atmetė daugumą pareiškėjo argumentų. Pareiškėjas akcentuoja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ir pažymi, kad atsakovas nepaneigė jo nurodytų argumentų, todėl turėjo būti laikoma, kad jie įrodyti. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad pažeidimai buvo mažareikšmiai ir truko trumpą laiką, mano, jog buvo pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

23. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

24. Šiaulių TI nurodo, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde lakoniškai dėsto įrodymais nepagrįstus argumentus ir reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Dėl pareiškėjo nurodyto argumento, kad pažeidimai tęsėsi ilgą laiką, atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas visą laiką buvo laikomas nepažeidžiant vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimo, nustatyti tik higienos normų pažeidimai, o tokiais atvejais žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas. Akcentuodamas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, Šiaulių TI pažymi, kad pareiškėjas jokių konkrečių aplinkybių nenurodė ir įrodymų nepateikė, todėl jo abstraktūs teiginiai pagrįstai atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas V. L. kildina iš Šiaulių TI veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

26. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

27. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad teismas neteisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nes atsakovas nepaneigė daugumos pareiškėjo nurodytų argumentų, todėl jie turėjo būti laikomi įrodytais. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad pažeidimai buvo mažareikšmiai ir truko trumpą laiką, tvirtina, jog buvo pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.

29. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

30. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo, sklindančio iš sanitarinio mazgo, taip pat dėl to, kad kamera Nr. 41 neatitiko higienos normų reikalavimų (dirbtinės apšvietos pažeidimas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginių dėl kitų skunde nurodytų pažeidimų nedetalizavo, nenurodė konkrečių su jais susijusių aplinkybių, šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, t. y. aiškiai nenurodė reikšmingų kalinimo sąlygas apibūdinančių aplinkybių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su išvadomis, padarytomis pirmosios instancijos teismo, kuris pareiškėjo paaiškinimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų vertino kaip nepagrįstus.

31. Tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo. Pareiškėjas jokių konkrečių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų / nenustatytų pažeidimų nenurodo.

33. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad pažeidimai buvo mažareikšmiai ir truko trumpą laiką, ir mano, jog buvo pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

34. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo mastu, trukme ir intensyvumu, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus ir tai, kad minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, ar privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimai nebuvo nustatyti, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija, ir sprendžia, jog pareiškėjui pagrįstai nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

36. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė