2e83dec5-52fc-4f5b-b31d-707ce0a4dcd5 · Kauno apylinkės teismas

? Byla Nr. T-316-946/2020 Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00589-2013-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.1.10.1. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. vasario 25 d. Kaišiadorys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D.

J. patvirtinimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė : Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 20 d. priimtu nutarimu Nr. 95-31 nutarta taikyti nuteistajam D. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 7 mėn. 23 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2020 m. sausio 16 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , vertinimo rezultatas yra 18 balų ir tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje, nuo 23 balų sumažėjo iki 18 balų.

Nuteistasis daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ â€“ bausmės atlikimo metu motyvuotai tęsia darbinę veiklÄ , turi tinkamas gyvenimo sÄ lygas laisvėje, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, po galimo lygtinio paleidimo turės darbÄ , nėra duomenų, kad laikytųsi nuteistųjų kriminalinės subkultÅ«ros, iÅ¡ Pusiaukelės namų eilę kartų buvo iÅ¡leistas į trumpalaikes iÅ¡vykas į namus, sugrįžta laiku, pažeidimų fiksuota nebuvo, neiÅ¡sako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, jo mÄ stymas neabejotinai kinta tik teigiama linkme.

Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, Å¡iuo metu vertinamas kaip nepriekaiÅ¡tingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nuteistasis suvokia bÅ«tinybę laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių tam, kad galėtų prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytÄ laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virginijus Mizaras atsiliepime dėl Komisijos nutarimo nurodė, jog nuteistojo D. J. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos neatitiks bausmės paskirties, todėl Komisijos 2020 m. sausio 20 d. nutarimui Nr. 95-31 paleisti nuteistÄ jį lygtinai nepritariama. Komisijos nutarimÄ taikyti D. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti. D. J. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį 10 m. laisvės atėmimo.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ bÅ«tinÄ jÄ dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 7 mėn. 23 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2020 m. sausio 16 d.). Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Nuteistasis D. J. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis D.

J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ , sukėlusį negrįžtamas pasekmės (nužudymas), kas didina nuteistojo pavojingumÄ visuomenei sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ pataisos proceso metu. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobÅ«dis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ir negali bÅ«ti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ D. J., tačiau Å¡i aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžiÄ pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinama.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimÄ sprendžiantį teismÄ , svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ . Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytÄ Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų.

Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Spręsdamas dėl nuteistojo D. J. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia į tai, jog nors nuteistasis už gerÄ darbÄ , pavyzdingÄ elgesį, dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose ne kartÄ paskatintas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, taip pat vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos skirtas rekomendacijas, kas rodo nuteistojo pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ bei siekį pasitaisyti, tačiau pažymėtina ir tai, jog jis per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė iÅ¡imtinai teigiamai.

Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę tris kartus pažeidė pataisos įstaigos tvarkos bei režimo reikalavimus, už kÄ jam buvo skirtos trys drausminės nuobaudos, ir nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau Å¡ios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaiÅ¡tingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neiÅ¡vengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui.

Å iuo atveju D. J. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu. Å iÄ iÅ¡vadÄ , teismo įsitikinimu, betarpiÅ¡kai patvirtina ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis, kalbėdamas apie nusikaltimÄ , savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, neigia naudojęs smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, nurodo, kad jį tik pastÅ«mė, neigia kada nors grasinęs smurto panaudojimu ar naudojęs jį siekdamas kontroliuoti kitus asmenis, tačiau yra teistas už pareigÅ«no įžeidimÄ , dabartiniame nusikaltime nuteistasis naudojo smurtÄ bei pats nurodė kelis, oficialiai patvirtintus savikontrolės praradimo epizodus.

Pažymėtina, kad visiÅ¡kas kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kuriÄ jis atlieka bausmę. Asmuo, minimizuojantis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, ieÅ¡kantis savo prieÅ¡ingÄ teisei elgesį pateisinančių aplinkybių, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobÅ«džio, paskirtÄ bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti ir kas, įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (tris kartus baustas drausmine tvarka ir už Å¡iurkščius drausmės pažeidimus) leidžia pagrįstai abejoti, jog ir Å¡iuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti ir kas suponuoja teismo iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog D. J. neabejotinai daro pakankamÄ ir akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl nėra ir pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2020 m. sausio 20 d. nutarimÄ Nr. 95-31 taikyti nuteistajam D.

J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas n u t a r i a : Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. sausio 20 d. nutarimÄ Nr. 95-31 taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėjas Arūnas Purvainis