Legislator Case Law & Legislation
2e82009f-8633-419b-9d7e-ef753e2d26c9 AI generated

2e82009f-8633-419b-9d7e-ef753e2d26c9 · Kauno apygardos teismas

Case Number 2e82009f-8633-419b-9d7e-ef753e2d26c9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės kolegijos teisėjų AuÅ¡ros Baubienės ir Dalės Burdulienės, sekretoriaujant Danutei NekraÅ¡evičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovų atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovo atstovui advokatui Edgarui Jautakiui vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų I. B. M., L. M., H. M., M. M., H. M. ir atsakovo Lietuvos Tekstilės instituto apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-152-375/2010 pagal ieÅ¡kovų I. B. M., L. M., H. M., M. M., H. M. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijai, Lietuvos Tekstilės institutui, UAB „Sarteksas“, tretiesiems asmenims VÄ® Registrų centro Kauno filialui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl neteisėto svetimo turto valdymo ir atsakovo Lietuvos Tekstilės instituto prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl pripažinimo praradus teises į nekilnojamÄ jį turtÄ ,

Legislator headnote

AI generated

2e82009f-8633-419b-9d7e-ef753e2d26c9 · Kauno apygardos teismas: teisėtai pastatytas gyvenamas namas numatytas nugriauti. I. B. M. buvo iÅ¡skirtas 2-jų kambarių 36,47 kv.m. bendro ploto butas KurÅ¡ių g.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-949-605/2010

Pirmosios instancijos teismo teisėja Irena Poderienė

Procesinio sprendimo kategorija 30.11;

 121.15.; 121.18.; 121.21.Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės kolegijos teisėjų AuÅ¡ros Baubienės ir Dalės Burdulienės, sekretoriaujant Danutei NekraÅ¡evičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovų atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovo atstovui advokatui Edgarui Jautakiui vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų I. B. M., L. M., H. M., M. M., H. M. ir atsakovo Lietuvos Tekstilės instituto apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-152-375/2010 pagal ieÅ¡kovų I. B. M., L. M., H. M., M. M., H. M. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijai, Lietuvos Tekstilės institutui, UAB „Sarteksas“, tretiesiems asmenims VÄ® Registrų centro Kauno filialui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl neteisėto svetimo turto valdymo ir atsakovo Lietuvos Tekstilės instituto prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl pripažinimo praradus teises į nekilnojamÄ jį turtÄ ,

Teisėjų kolegija nustatė:

IeÅ¡kovai prašė (1 t., b.l. 3-8, 2 t., b.l. 3-8, 3 t., b.l. 9-12) panaikinti Lietuvos Respublikos pramonės ir prekybos ministerijos 1994-12-09 įsakymÄ Nr.355 dalyje dėl pastatų 5E1p ir 7I1p, esančių Kauno m. Demokratų g.53, leidimo teisiÅ¡kai registruoti Lietuvos tekstilės instituto vardu bei pripažinti negaliojančiu nuosavybės teisių įregistravimÄ Ä¯ pastatÄ 5E1p, unikalus Nr. 1996-0008-6051 ir 7I1p, unikalus Nr. 1996-0008-6073 esančius Demokratų g. 53 Kaune, įregistruotus valstybės nuosavybe, o patikėjimo teise valdomÄ Lietuvos tekstilės instituto vardu, panaikinti 1995-02-01 patalpų, perduodamų akcinei bendrovei “Sarteksas“ iÅ¡ Lietuvos tekstilės instituto balanso planÄ bei 1994-07-15 patvirtintÄ aktÄ â€œDėl valstybino kapitalo perdavimo“ dalyje dėl pastato 7I1p perdavimo UAB „Sarteksas“ nuosavybėn.

Ieškovai

ieškinyje nurodė, kad 1957-05-04 ieškovei I. B. M. buvo išduotas leidimas Nr. 190/57 tuometinėje Lekėčių g. Nr.14 (dabar A. F.-Gužučio

g. 14) 600 kv.m. žemės sklype pasistatyti mÅ«rinį gyvenamÄ jį namÄ ir sandėlį pagal vyriausiojo architekto patvirtintÄ projektÄ . Kauno m. Požėlos rajono

teismo 1963-02-27 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-376/63 m. I. B. M. ir jos vyras V. M. pasidalijo lygiomis dalimis minėtÄ namÄ , kuris nebuvo

baigtas statyti. Minėtu sprendimu buvo nustatyta ir naudojimosi tvarka žemės sklypu bei patalpomis ginčo gyvenamajame name. Pirminiai kadastriniai duomenys dėl namo A. F. - Gužučio g. 14, Kaune buvo užfiksuoti 1964-04-28. Buvo inventorizuotas 51,51 kv. m. bendrojo ploto gyvenamas namas, pažymėtas indeksu 1A1p, užstatytas 12 kv.m., 35 kub. m. tūrio ūkio pastatas, pažymėtas indeksu 3I1p. Tuometinis Lietuvos Tekstilės pramonės mokslinio tyrimo institutas

1986-05-23 raÅ¡tais nurodė ieÅ¡kovams - I. B. M. ir jos sÅ«nui M. M., kad žemės sklypas, ant kurio stovi pastatytas pagal 1957-05-04 iÅ¡duotÄ

leidimÄ Nr. 190/57 gyvenamasis namas, yra iÅ¡skirtas minėtam institutui, o

teisėtai pastatytas gyvenamas namas numatytas nugriauti. I. B. M. buvo išskirtas 2-jų kambarių 36,47 kv.m. bendro ploto butas Kuršių g.

56-48, Kaune, o M. M. su Å¡eima suteiktas 2-jų kambarių 48,80 kv.m. bendro ploto butas KurÅ¡ių g. 52-30. Minėtas institutas įpareigojo ieÅ¡kovus iÅ¡sikelti per mėnesį laiko, t.y. iki 1986 m. liepos 7 d. IeÅ¡kovė I. B. M. 1992-09-09 butÄ , esantį KurÅ¡ių g. 56-48, privatizavo pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ , sumokėdama už jį 12 493 rublius. ButÄ iÅ¡ savivaldybės iÅ¡sipirko ir M. M. žmona A.

M. už 16 551 rublius. V. M. mirė 2005-11-08, ir jo turto paveldėtojais yra ieškovai - L. M., H. M., M. M. ir H. M.. Gyvenamasis namas A. F.-Gužučio g. 14 iki

Å¡iol nenugriautas. 2006-06-12 Registrų centro iÅ¡duotame iÅ¡raÅ¡e apie nekilnojamÄ jį turtÄ nurodyta, kad A. F. - Gužučio g. 14 adresu yra I. B. M. ir mirusiojo V. M. vardu po l/2 d. likęs įregistruotas 51,51 kv.m. gyv. namas 1A1p, pastatytas 1964 metais. Å io registro iÅ¡raÅ¡o pastabose nurodyta, kad dokumentai dėl garažo 2G1p ir Å«kio pastato 3I1p nėra pateikti, todėl jie teisiÅ¡kai neregistruoti. 2006-10-09 buvo pateiktas užsakymas atlikti kadastrinius matavimus. VÄ® Registrų centro Kauno filialas 2006-10-23 ir 2006-10-31 raÅ¡tais I. B. M. informavo, kad minėti pastatai (1A1m, 2G1p ir 3I1p) nekilnojamojo turto registre jau įregistruoti ne statytojo vardu. 1994-01-20 atliekant nekilnojamojo turto, esančio Demokratų g. 53, kadastro matavimų tikslinimÄ , 1964 m. pastatytas ginčo gyvenamasis namas 1A1p buvo prijungtas prie valdos adresu: Demokratų g. 53, suteikiant jam naujÄ Å¡ifrÄ 5E1p. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis Å¡is ieÅ¡kovų statytas gyvenamas namas įregistruotas valstybės nuosavybe, kurį turto patikėjimo teise valdo Lietuvos tekstilės institutas. Juridinis pagrindas - steigėjo 1994-12-09 įsakymas Nr. 334. Lietuvos tekstilės pramonės mokslinio tyrimo institutas (dabartinis Lietuvos tekstilės institutas) 1985-10-23 Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 399 2 punkto įpareigojimų neįvykdė iki Å¡iol, o I. B. M. statytÄ namÄ valstybė pasisavino be jokio teisinio pagrindo. Atsakovas LR Ūkio ministerija neneigia, kad 1994-12-20 įsakymas Nr. 334 negali bÅ«ti nuosavybės atsiradimo pagrindu. Tuo tarpu

nuosavybė įregistruota šio įsakymo pagrindu. Perdavimo aktu Lietuvos tekstilės institutas neteisėtai perdavė

statinį UAB „Sarteksas“. Su atsakovo priešieškiniu ieškovai nesutiko.

Atsakovas Lietuvos tekstilės institutas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė (4 t., b.l. 20-22) pripažinti ieÅ¡kovus IrenÄ B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) praradus teises į gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. 1996-4006-1014, pažymėtÄ 1A1p, kiemo statinius (Å¡ulinys, lauko tualetas, kiemo aikÅ¡telė), unikalus Nr. 1996-4006-1047, adresu A. F.-Gužučio g. 14, Kaune, ir panaikinti nekilnojamojo turto registro įraÅ¡Ä , kad 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1996-4006-1014, pažymėto 1A1p ir 1/2 kiemo statinių (Å¡ulinys, lauko tualetas, kiemo aikÅ¡telė), unikalus Nr. 1996-4006-1047, adresu A. F.-Gužučio g. 14, Kaune, nuosavybės teise priklauso V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. I. M., gimusiai 1934-12-19.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis patikėjimo teise valdo pastatÄ â€“ prekybos sandėlį, unikalus Nr. 1996-0008-6051, pažymėtÄ plane 5E1p. Ä®registravimo pagrindas yra steigėjo 1994-12-09 įsakymas Nr. 334. 2006-10-31 Lietuvos Tekstilės institutas gavo VÄ® Registrų centras raÅ¡tÄ Nr. 3-3327-2021 „Dėl teisinės registracijos“, kuriame nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje buvo patikslinti duomenys, įraÅ¡ant nuosavybę – daiktinės teisės neįregistruotos, naudotojai – V. M., B. I. M.. 2009 m. vasario 12 d. gavo VÄ® Registrų centras raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre apie daiktines teises buvo patikslinti, įraÅ¡ant, kad pastatai A. F.-Gužučio g. 14, Kaune, priklauso nuosavybės teise po 1/2 dalį V. M. ir I. B. M.. Dėl aukščiau nurodytos priežasties atsirado dviguba nekilnojamojo daikto registracija. 1985-10-23 Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 399 iÅ¡ I. B. M. valstybės reikmėms buvo paimtas žemės sklypas su gyvenamuoju namu, želdiniais ir įrenginiais, adresu Gužučio g. 14 (be teisinės registracijos). IeÅ¡kovai yra praradę teises į gyvenamÄ jį namÄ adresu: Fromo- Gužučio g. 14, Kaune, nes iÅ¡ jų nekilnojamas turtas buvo rekvizuotas. Aukščiau paminėto

sprendimo ieškovai neginčijo, jį įvykdė išsikeldami iš gyvenamojo namo. V. M. mirė 2005-11-08, ir jo turto paveldėtojais yra ieškovai L. M., H. M., M. M., H. M.. Lietuvos Tekstilės institutas ginčo pastatu naudojasi, jį

valdo ir disponuoja. Nekilnojamojo turto registre esanti dviguba nekilnojamojo daikto registracija varžo Lietuvos tekstilės instituto teises.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu (4 t., b.l. 94-99) ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš I. B. M., L. M., H. M., M. M., H. M., Lietuvos tekstilės instituto po 87,50 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog 1957-05-04 ieškovei B. I. M. buvo

iÅ¡duotas leidimas statyti mÅ«rinį namÄ ir sandėlį Lekėčių gt. 14 Kaune (dabar A. F. – Gužučio g.14 Kaune).

1963 02 27 teismo sprendimu ieÅ¡kovė ir jos vyras V. M. nebaigtÄ statyti namÄ pasidalijo lygiomis dalimis (1 t., b.l.11, 12). Pirminiai namo kadastriniai duomenys užfiksuoti 1964 04 28 (1 t. b.l.13-19).1985 10 23 tuometinio Kauno m. LDT Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 399 1.4 p. buvo nuspręsta paimti iÅ¡ B. I.

M. 600 kv.m. ploto valdÄ Gužučio g.14. Å io sprendimo 2.1p. Lietuvos tekstilės institutas buvo įpareigotas sumokėti asmenims už paimtame name sklype esančius gyvenamuosius namus, želdinius ir įrengimus pagal miesto Vykdomojo komiteto skirtos komisijos įkainojimo aktÄ (1 t. b.l.30). Sprendimo 2.3 p. numatyta paimtus gyvenamuosius namus nugriauti per 2 metus (1 t. b.l.31). 1985

10 23 Nukeliamų namų valdos įkainavimo aktu Nr.39 (1 t. b.l. 50) nukeliama M. namų valda buvo įkainota 10715 rubliais (1 t. b.l.50). 1986 05 23 ieÅ¡kovui M. M. buvo atsiųstas atsakovo Lietuvos Tekstilės instituto raÅ¡tas Nr.5-1043-13, kuriuo praneÅ¡ama, kad namas numatytas nugriauti, o jam iÅ¡skirtas butas KurÅ¡ių g. 52-30 Kaune. RaÅ¡te nurodyta persikelti į iÅ¡skirtÄ butÄ iki 1986 07 07 (1 t. b.l.20). 1986 07

01 V. M. kreipėsi su pareiÅ¡kimu į atsakovÄ (1 t. b.l.51) praÅ¡ydamas pusę pinigų sumos už namų valdÄ pervesti jam, o 1986 07 10 B. I. M. pateikė

pareiÅ¡kimÄ iÅ¡mokėti jai vienai visÄ sumÄ (1 t. b.l.52,53). 1986 08 18 B. I. M. buvo praneÅ¡ta, kad kompensacija už namų valdÄ

sumoje 10715 rubliai bus iÅ¡mokėti asmeniÅ¡kai jai (1 t. b.l.54). 1992 09 09 ieÅ¡kovė B. I. M. privatizavo butÄ KurÅ¡ių g. 56-48 Kaune (1 t. b.l.21), o 1992 05 13 ieÅ¡kovas M. M. privatizavo butÄ KurÅ¡ių g.52-30 Kaune (1 t. b.l.23). 1994 12 09 LR Pramonės ir prekybos ministerija iÅ¡leido įsakymÄ Nr. 334, kuriuo atsakovui Lietuvos tekstilės institutui buvo leista teisiÅ¡kai registruoti ginčo pastatus instituto vardu (1 t. b.l.57). V. M. mirė 2003 11 28 ir jo vaikai, byloje ieÅ¡kovai tapo jo turto paveldėtojais (1 t. b.l. 24). Gyvenamasis namas iki Å¡iol yra nenugriautas. Namų valda iki Å¡iol yra įregistruota B. I. M. ir V.

M. vardu adresu A. F. – Gužučio 14 Kaune (1 t. b.l.26). 2006 10 31 VĮ Registrų centro Kauno filialas pranešė (1 t. b.l. 28), jog pastatas įregistruotas valstybės nuosavybės teise, kurį patikėjimo teise valdo atsakovas Lietuvos tekstilės institutas ir yra prijungtas prie valdos adresu Demokratų g. 53 Kaune.

Teismas sutiko su ieškovų pozicija toje dalyje, jog I. B.

M. ir V. M. nuosavybės teisė į ginčo pastatus atsirado įstatymo reglamentuotais nuosavybės teisės įgijimo pagrindais, o ieÅ¡kovų ginčijamas įsakymas Nr. 334 negalėjo bÅ«ti pagrindu įregistruoti nuosavybę Tekstilės institutui. Pagal visuotinai priimtÄ teisės principÄ iÅ¡ neteisėtumo jokių teisių atsirasti negali, todėl ir vėliau įvykęs ginčo pastatų perdavimas UAB „Sarteksas“ taip pat neatitinka įstatymo reikalavimų. Tačiau iÅ¡nagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus bei įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovų ginčijami aktai asmeniÅ¡kai jų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė bei nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių neigiamų teisinių pasekmių ginčijamo turto atžvilgiu, nes ginčijamų aktų priėmimo metu I. B. M. ir V. M. nuosavybės teises į ginčo pastatus jau buvo praradę. Tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovai neturi reikalavimo teisės ginčyti paminėtus aktus nesant jokių jų asmeninių teisių pažeidimų. Bylos nagrinėjimo metu

vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, jog nuo 1986 m. antrosios pusės, gavus instituto raÅ¡tÄ dėl persikėlimo į iÅ¡skirtus butus ir reikalavimÄ Ä¯vykdžius nustatytais

terminais, realiai ginčo pastatais ieÅ¡kovai nei naudojosi, nei valdė, nei turėjo galimybių jais disponuoti, nes nuosavybės teisės į juos buvo pasibaigusios. Nuosavybės teisių į ginčo pastatus pasibaigimo pagrindas - namų valdos paėmimas visuomenės poreikiams. Namų valdos paėmimas visuomenės poreikiams buvo atliktas pagal tuo metu galiojusių tvarkÄ ir galiojusių teisės aktų: Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1983 11 23 nutarimo „Dėl atlyginimo piliečiams už jiems priklausančius gyvenamuosius namus, kitus statinius ir įrenginius, griaunamus ryÅ¡ium su žemės sklypų paėmimu valstybės ar visuomenės reikalams, ir jų aprÅ«pinimo gyvenamuoju plotu“, CK 163 str./1964 m. red. pagrindu. Byloje nėra jokių duomenų, jog 1985 10 23 sprendimas Nr.399 bÅ«tų ieÅ¡kovų ginčijamas ir pripažintas neteisėtu. IeÅ¡kovai gera valia šį sprendimÄ Ä¯vykdė ir iÅ¡ ginčo namų valdos iÅ¡sikėlė į jiems suteiktus butus, kuriuos vėliau privatizavo. Bylos duomenys patvirtina, jog ginčo pastatai liko nenugriauti, o atsakovas nepateikė tiesioginių įrodymų, jog namų valdos savininkams buvo iÅ¡mokėta nustatyto dydžio piniginė kompensacija. Bylos nagrinėjimo metu Å¡i aplinkybė buvo aiÅ¡kinama ir nustatyta, jog tokių įrodymų pateikti atsakovas negali dėl objektyvių priežasčių – dokumentai yra saugomi tik 10 metų (2 t. b.l.96-98). Bylos duomenys rodo, jog ieÅ¡kovai, nors ir teigia, kad jų teisės buvo pažeistos, daugiau kaip 20 metų nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo teisėms apginti ir į teismÄ nesikreipė. Nesant galimybių raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįsti arba nuneigti piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo fakto, teismas vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balanso). Pas atsakovÄ Tekstilės institutÄ yra iÅ¡likęs 1986 07 01 raÅ¡ytas V. M. pareiÅ¡kimas, kuriuo praÅ¡oma pervesti į jo banko sÄ skaitÄ pusę piniginės kompensacijos, 1986

07 10 I. B. M. pareiÅ¡kimas, kuriuo ji pareikalavo jai pervesti visÄ sumÄ (1 t. b.l.51-53). 1986 08 18 ieÅ¡kovei I. B. M. institutas pranešė, jog piniginė kompensacija už namų valdÄ bus iÅ¡mokėta asmeniÅ¡kai jai ir nurodė, kad ginčus tarp buvusių ar esamų Å¡eimos narių jie privalo spręsti teismine tvarka (1 t.

b.l.54). Šių išlikusių rašytinių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad tiek V. M., tiek I. B.

M. buvo pakankamai rūpestingi bei apdairūs ir gana aktyviais veiksmais ir labai operatyviai sprendė piniginės kompensacijos atsiėmimo

klausimÄ . Tai, kad po 1986 08 18 atsakovo raÅ¡to ieÅ¡kovei I. B. M. daugiau jokių pareiÅ¡kimų nei iÅ¡ V. M., nei iÅ¡ I. B.

M. institute nebuvo gauta ir nesant jokių galimybių piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo fakto pagrįsti ar nuneigti nei instituto buhalteriniais, nei banko dokumentais, teismui sudarė pagrindÄ laikyti labiau tikėtina, kad piniginė kompensacija vis tik buvo iÅ¡mokėta, o ieÅ¡kovai, grįsdami savo reikalavimÄ aplinkybe, jog negavo jokios kompensacijos tiesiog pasinaudojo tuo, kad tiek buhalterinių, tiek banko dokumentų po 20 metų dėl objektyvių priežasčių (tokios rūšies dokumentai saugomi 10 metų) nebus įmanoma pateikti (CPK 185 str.). Ä®vertinęs byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai yra praradę nuosavybės teises į ginčo namų

valdÄ jÄ paėmus visuomenės poreikiams 1985 m. tuo metu galiojusių teisės aktų pagrindu, o už paimtÄ namų valdÄ jiems buvo atlyginta – suteikti butai bei

išmokėta piniginė kompensacija. Tai, kad iki šiol pastatai nėra nugriauti ir yra išlikusi registracija V. M. bei I. B. M. vardu nesuteikia ieškovams teisės reikšti ieškinį, nes nėra jokių jų, kaip savininkų, teisių pažeidimų.

Dėl atsakovo Lietuvos Tekstilės instituto priešieškinio reikalavimų pripažinti ieškovus praradusiais teises į ginčo pastatus ir panaikinti nekilnojamojo turto registro

įraÅ¡Ä , kad ginčo pastatai nuosavybės teisėmis (po ½ dalį) priklauso V. M. ir I. B. M., sprendime nurodyta,

kad ieškovų nuosavybės teisės pasibaigė tuo metu galiojusių materialinės teisės normų pagrindu daugiau kaip prieš 20 metų. Ieškovai gera valia ir nustatytu terminu iš ginčo pastatų išsikraustė ir daugiau kaip 20 metų jais nesinaudoja, jų nevaldo ir nedisponuoja. Atsakovas nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad ieškovai trukdo naudotis ginčo pastatais ar kitokiais būdais pažeidžia naujųjų savininkų teises. Ieškovai nėra atsakingi, kad jų nuosavybės teisių pasibaigimas nebuvo tinkamai įformintas ir dėl to išliko dviguba teisinė registracija ginčo pastatams.

IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu (4 t., b.l. 110-115) praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kovų reikalavimai, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė LR CPK 185 straipsnio reikalavimus, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino 1964 m. red. CK 143 str., CK 4.31 str., 4.33 str., 4.36 str.. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais: 1)

teismui sutikus su ieškovų pozicija toje dalyje, jog I. M. ir V. M. nuosavybės teisė į ginčo pastatus atsirado įstatymo

reglamentuotais nuosavybės teisės įgijimo pagrindais, o ieÅ¡kovų ginčijamas įsakymas Nr.  334 negalėjo bÅ«ti pagrindu įregistruoti nuosavybę Lietuvos Tekstilės institutui, ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti patenkintas pilnai, nes ieÅ¡kovai ginčijo neteisėtÄ administracinį aktÄ , kurio pagrindu vieÅ¡ajame registre buvo įregistruotos nuosavybės teisės, t.y. atlikta neteisėtai dviguba teisinė registracija minėto atsakovo vardu. Nepagrįstai ir neteisėtai įregistravęs savo vardu turtÄ Lietuvos Tekstilės institutas jo negalėjo ir neturėjo teisės perleisti kitam atsakovui UAB „Sarteksas“, nes iÅ¡ ne teisės teisė neatsiranda, ir tai teismas pripažino sprendime. Teismas pripažinęs, kad Lietuvos Tekstilės institutas pastatus įsigijo neteisėtai, privalėjo taip pat konstatuoti, kad atsakovas neturi reikalavimo teisės ginčyti ieÅ¡kovų teisių į ginčo pastatus ir Å¡iuo pagrindu prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti; 2) teismo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovų ginčijami aktai asmeniÅ¡kai jų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė bei nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių neigiamų teisinių pasekmių ginčijamo turto atžvilgiu,

nes ginčijamų aktų pripažinimo metu I. B. M. ir V. M. nuosavybės teises į ginčo pastatus jau buvo praradę, todėl

ieÅ¡kovai neturi reikalavimo teisės ginčyti paminėtus aktus nesant jokių jų asmeninių teisių pažeidimų, paneigia byloje esantys duomenys: a) 1963-02-27 teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-376/63 (1 t., b.l. 26); b) ginčijamas steigėjo administracinis aktas, 1995-02-01 balanso planas; c) VÄ® Registrų centro Kauno filialo atstovės parodymai, kad ieÅ¡kovų teisių pasibaigimas į ginčo pastatus nebuvo įformintas jokiu administraciniu aktu įstatymų nustatyta tvarka; d) byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų teismo iÅ¡vadÄ , jog ginčijamų aktų priėmimo metu ieÅ¡kovai nuosavybes į pastatus jau buvo praradę;

e) tai, kad ieÅ¡kovai nuo 1986 m. ginčo pastatais nesinaudojo tik todėl, kad jie privalėjo bÅ«ti nugriauti, o ieÅ¡kovams iÅ¡mokėta piniginė kompensacija, nepatvirtina teismo iÅ¡vados, kad nuosavybės teises į ginčo pastatus ieÅ¡kovai yra praradę, nes vykdomojo komiteto 1985-10-23 sprendimas Nr. 399 nebuvo įvykdytas -ieÅ¡kovams  priklausantys  pastatai  nenugriauti,  piniginė  kompensacija neiÅ¡mokėta, nesikreipta dėl nuosavybės teisių statytojo vardu iÅ¡registravimo vieÅ¡ajame registre; f) nekilnojamojo turto valdymas baigiasi nuo valdymo iÅ¡registravimo iÅ¡ vieÅ¡ojo registro momento (CK 4.33 str. 3 d.); 3) teismas nepagrįstai nurodo, kad nuosavybės teisės į ginčo pastatus pasibaigė namų valdÄ paėmus visuomenės poreikiams, vadovaujantis 1964 m. red. CK 163 str., kadangi jokia piniginė kompensacija nebuvo iÅ¡mokėta, pastatai nebuvo nugriauti, nuosavybės teisės nebuvo iÅ¡registruotos, pastatus neteisėtai steigėjo iÅ¡leistu administraciniu aktu pasisavino valstybė bei Lietuvos Tekstilės institutas; 4) tai, kad ginčo pastatai nebuvo nugriauti, ir kad  vykdomasis komitetas nesikreipė dėl nuosavybės teisių iÅ¡registravimo savininkų vardu, akivaizdžiai patvirtina kompensacijos neiÅ¡mokėjimo faktÄ , kurio atsakovai nepaneigė, o teismas šį faktÄ pripažino, nesant byloje įrodymų. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovai suteiktus butus iÅ¡sipirko, jiems nebuvo pripažintos nuosavybės teisės į juos dėl nuosavybės paėmimo; 5) valdytojo (savininko) nesinaudojimas nekilnojamuoju daiktu nereiÅ¡kia, kad jis atsisako Å¡io daikto valdymo (CK 4.31 str. 3 d.). Kadangi atsakovų vardu nuosavybės teisės į ieÅ¡kovų turtÄ buvo įregistruotos neteisėtai, tai reiÅ¡kia, kad jie jį valdo taip pat neteisėtai. Savininkas turi teisę bet kada atnaujinti atimtÄ valdymÄ (CK 4.34 str.); 6) teismas nevertino ir visiÅ¡kai nepasisakė dėl atsakovo LR Ūkio ministerijos teiginių dėl LR Pramonės ir prekybos ministerijos 1994-12-09 įsakymo Nr. 334, kurio pagrindu neteisėtai atlikta dviguba teisinė registracija. Minėta institucija taip pat pripažino, kad minėtas administracinis aktas negalėjo bÅ«ti pagrindu nuosavybei atsirasti bei jai įregistruoti vieÅ¡ajame registre.

Atsakovas Lietuvos Tekstilės institutas apeliaciniu skundu (4 t., b.l. 116-118) praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2010-02-17 sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo pieÅ¡ieÅ¡kinis, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti pilnai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje netinkamai įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, kas nulėmė netinkamÄ materialinės teisės normų pritaikymÄ bei nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimÄ . Nurodo, jog nepagrįstas yra sprendimo motyvus, kad dėl dvigubos teisinės registracijos nėra atsakovo teisių pažeidimo. CK 4.110 straipsnis numato, kad turto patikėjimo teisės subjektas (Lietuvos Tekstilės institutas) gindamas turtÄ , turi teises, nustatytas Å¡io kodekso 4.95-4.99 straipsniuose. Lietuvos Tekstilės institutas ginčo pastatu naudojasi, jį valdo ir disponuoja. Nekilnojamojo turto registre esanti dviguba nekilnojamojo daikto registracija, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, varžo Lietuvos tekstilės instituto teises, todėl Å¡is trukdymas turi bÅ«ti paÅ¡alintas (LR CK

4.98 straipsnis). Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ iÅ¡registruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Teismas Å¡ioje byloje konstatavo, kad ieÅ¡kovų daiktinė teisė pasibaigė prieÅ¡ 20 metų, Lietuvos tekstilės institutas, įrodinėdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, yra pateikęs raÅ¡ytinius įrodymus (1985-10-23 sprendimas Nr. 399), kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovų teisės į ginčo pastatÄ pagal tuo metu galiojusius teisės aktus yra pasibaigę. Byloje pakanka įrodymų iÅ¡vadai padaryti, kad Å¡iuo metu esanti dviguba teisinė registracija pažeidžia Lietuvos Tekstilės instituto teises (CPK 178 straipsnis).

Atsiliepime į apeliacinius skundus tretysis asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas (4 t., b.l. 124-126) dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0152-375/2010 pagrįstumo ir apeliacinių skundų argumentų nepasisako. Nurodo, kad nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus, teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotas daiktines teises. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d. nustato, kad registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti.

Atsiliepime į atsakovo Lietuvos Tekstilės instituto apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai (4 t., b.l. 129-131) nurodo, kad su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka dėl Å¡ių motyvų: 1) atsakovo teiginys, jog teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovų nuosavybės teisės pasibaigė prieÅ¡ 20 metų, yra nepagrįstas, nes prieÅ¡tarauja byloje pateiktiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Teismui tiek ieÅ¡kovų, tiek apelianto pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad

ginčo statinių savininkais viešajame registre iki šiol yra nurodyti ieškovė I. B. M. bei jos buvęs sutuoktinis V. M., miręs

2005-11-08. Ieškovai L. M., H. M., M. M., H. M. nėra teisiškai sutvarkę paveldėjimo klausimo mirus savo tėvui

V. M., todėl apelianto reikalavimas pripažinti juos praradus teises į ginčo pastatus nepagrįstas ir atmestinas; 2) atsakovas Lietuvos Tekstilės institutas ieÅ¡kovams priklausantį ginčo turtÄ valdo neteisėtai ir neturi reikalavimo teisės ginčyti ieÅ¡kovų teisių į šį ginčo turtÄ , todėl atmestinas apelianto teiginys, kad Å¡is atsakovas turi teises, numatytas CK 4.95

- 4.99 str.; 3) Lietuvos Tekstilės institutas valdo ginčo turtÄ LR pramonės ir prekybos ministerijos 1994-12-09 įsakymo Nr. 334 pagrindu. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad minėtas administracinis aktas negalėjo bÅ«ti pagrindu įregistruoti nuosavybę Tekstilės institutui. TokiÄ pat nuomonę atsiliepime į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį iÅ¡reiÅ¡kė ir Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija, todėl atmestinas apelianto teiginys, kad ginčo pastatų Nekilnojamojo turto registre esanti dviguba registracija varžo apelianto teises, ir Å¡is trukdymas turi bÅ«ti paÅ¡alintas (CK 4.98 str.); 4) iki Å¡iol daiktinė teisė nekilnojamojo turto statytojų vardu neiÅ¡registruota, nes su jais įstatymų nustatyta tvarka nebuvo atsiskaityta, nes pastatai nebuvo nugriauti, taip pat nebuvo priimtas joks teisėtas administracinis aktas, kuriuo valdymo teisė bÅ«tų suteikta apeliantui. PrieÅ¡ieÅ¡kinis nepagrįstas, neįrodytas, pateiktas asmens neturinčio reikalavimo teisės, todėl pagrįstai buvo atmestas.

Atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Sarteksas“ (4 t., b.l. 132) nurodo, kad su ieÅ¡kovų apeliaciniu skundu nesutinka dėl Å¡ių motyvų: 1) bendrovės steigimo momentu apie tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvusius santykius nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma; 2) bendrovė buvo atskirta nuo Lietuvos Tekstilės instituto pagal visus galiojančius įstatymus; 3) bendrovė įregistruota įmonių registrų centre, iÅ¡duota inventorizacinė byla; 4) bendrovę privatizavus pagal valstybinę privatizavimo programÄ (akcijos apmokėtos 100%), antrÄ kartÄ pasikeitė turto savininkai; 5) didelei daliai bendrovės akcininkų pardavus savo akcijas kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, trečiÄ kartÄ pasikeitė turto valdytojai. Pagal CK 4.25, 4.26, 4.27, 4.70, 4.96 straipsnius visi Å¡iuo metu esantys akcininkai yra sÄ Å¾iningi turto įgijėjai ir valdytojai su visomis iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis pasekmėmis.

Atsiliepime į ieÅ¡kovų ir atsakovo apeliacinius skundus atsakovas Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija (4 t., b.l. 133) nurodo, kad su ieÅ¡kovų apeliaciniu skundu nesutinka, o su atsakovo apeliaciniu skundu sutinka. Teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . Lietuvos Respublikos prekybos ir pramonės ministerijos 1994-12-09 įsakymu Nr. 334 nebuvo konstatuota Lietuvos tekstilės instituto nuosavybės teisė į ginčo pastatus. Å is ministro įsakymas negali bÅ«ti pripažintas dokumentu, patvirtinančiu ginčo pastatų įgijimÄ nuosavybėn. Ä®giję naujÄ gyvenamÄ jį plotÄ Â bei gavę kompensacijÄ už visus ginčo pastatus ieÅ¡kovai prarado nuosavybės teises į juos, tačiau nebuvo nustatyta tvarka įformintas nuosavybės teisių pasibaigimas į ginčo pastatus įstaigoje, atlikusioje nekilnojamojo turto teisinę registracijÄ . Kadangi 1985-10-23 Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 399 „Dėl žemės sklypų suteikimo įvairioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“ paimtas turtas buvo įregistruotas kitu adresu ir kitais kodais nuosavybės teisių į ginčo turtÄ registracija ieÅ¡kovų vardu nebuvo panaikinta. IeÅ¡kovai, naudodamiesi technine klaida, elgiasi nesÄ Å¾iningai ir siekia nepagrįstai praturtėti. Be to, ieÅ¡kovai netvirtina, kad nuo 1985 metų ginčo pastatus pripažino savo nuosavybe bei siekė juos valdyti – nesiėmė jokių priemonių valdymÄ susigrÄ Å¾inti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovams jau nuo sprendimo Nr. 399 priėmimo yra neabejotinai žinomas Å¡io sprendimo egzistavimas ir jo turinys, tai yra, kad pagal jį pastarieji neteko nuosavybės teisės į ginčo turtÄ , todėl ieÅ¡kovai yra praleidę senaties terminÄ ieÅ¡kiniui (CK 1.126 str. 2 d.). Ä®vykęs faktas dėl pastatų dvigubos teisinės registracijos negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai laikomas ieÅ¡kovų nuosavybės įrodymu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovų atstovė prašė ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ tenkinti, atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, atsakovo atstovas prašė atsakovo apeliacinį skundÄ tenkinti, ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti.

Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naujÄ

daiktÄ , kitais Å¡iame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Ä®statymuose nustatytais pagrindais

įgyta nuosavybė į nekilnojamÄ jį daiktÄ registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Kasacinis teismas, formuodamas teismų

praktikÄ , ne kartÄ yra nurodęs, kad nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamÄ jį daiktÄ

atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu,

administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos paÅ¡tas“ v. Susisiekimo ministerija, AB ,,TEO LT“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-116/2008; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. ir kt. v. P. V. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-1158/2003; 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Orestas“ v. UAB ,,Pramoninis servisas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000; kt.). Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, iÅ¡vieÅ¡indama Å¡iuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugÄ , suteikiant patikimÄ ir teisėtai gautÄ informacijÄ apie Å¡ių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog I.

B. M. ir V. M. nuosavybės teisė į ginčo pastatus atsirado įstatymo reglamentuotais nuosavybės teisės įgijimo

pagrindais, ko neginčija ir patys ieškovai, kurie, 2003-11-28 mirus V. M., tapo jo turto paveldėtojais (1t., b.l. 24).

Lietuvos Respublikos prekybos ir pramonės ministerija, vykdydama jai suteiktas steigėjo funkcijas, 1994 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 334 leido teisiÅ¡kai registruoti Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo ir paslaugų biure pastatus 5E1p ir 7i1p, esančius Demokratų g. 53, Kaune, Lietuvos tekstilės instituto vardu, tai yra leido Lietuvos institutui kreiptis į Respublikinį valstybinį inventorizavimo ir paslaugų biurÄ su praÅ¡ymu įregistruoti nuosavybės teisę į minėtus pastatus. Å iuo ministro įsakymu nebuvo pripažinta Lietuvos tekstilės instituto nuosavybės teisė į ginčo pastatus, kadangi valstybės įstaigos sprendimas pats savaime nėra ir negali bÅ«ti laikomas pakankamu pagrindu nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį turtÄ nekilnojamojo turto registre įregistruoti. Tai patvirtina ir ginčo pastatų teisinės registracijos metu galiojusi Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, patvirtinta Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 (Žin., 1991, Nr. 23-630), iki 1996 m. rugpjūčio

30 d. reglamentavusi pagrindinius dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į pastatus, statinius, butus, tarp kurių steigėjo (ministerijos) įsakymai nebuvo minimi. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčijamas įsakymas Nr. 334 negalėjo būti pagrindu įregistruoti nuosavybę Lietuvos tekstilės institutui.

VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo 2006-10-31 raštas Nr. 1-3334-2021 (1 t., b.l. 28) patvirtina, kad įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę buvo netiksliai nurodyta pastato 1A1p, adresu Fromo – Gužučio g. 14, Kaune, valdymo forma nuosavybės teise, dėl ko duomenys nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke buvo patikslinti įrašant nuosavybę –

daiktinės teisės neįregistruotos, naudotojai V. M., B. I. M.. Patikrinus pastato 5E1p, esančio Demokratų g. 53,

Kaune, kadastro duomenis, nustatyta, kad tai yra tas pats pastatas 1A1p, kurio

pirminiai kadastro duomenys buvo užfiksuoti 1964-04-28 adresu Fromo – Gužučio g. 14, Kaune. 1994-01-20

atliekant nekilnojamojo turto, esančio Demokratų g. 53, Kaune, kadastro matavimų tikslinimÄ , pastatas 1A1p adresu: Fromo – Gužučio g. 14, Kaune, buvo prijungtas prie valdos adresu Demokratų g. 53, Kaune, suteikiant Å¡ifrÄ 5E1p. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, Å¡is pastatas įregistruotas valstybės nuosavybe, kurį patikėjimo teise valdo Lietuvos tekstilės institutas steigėjo 1994-12-09 įsakymo Nr. 334 pagrindu.

Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1985 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 399 „Dėl žemės sklypų

suteikimo įvairioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“ iš ieškovės B. I. M. buvo paimta 600 kv. m. žemės sklypas su gyvenamaisiais

namais, želdiniais ir įrenginiais, kurių teisinė registracija nebuvo atlikta. Å io sprendimo 2 punktu Lietuvos tekstilės mokslinio tyrimo institutas buvo įpareigotas sumokėti už paimtame sklype esančius gyvenamuosius želdinius ir įrenginius pagal miesto Vykdomojo komiteto skirtos komisijos įkainojimo aktÄ ir aprÅ«pinti gyventojus gyvenamuoju plotu, o 2.3 punkte buvo numatyta paimtus gyvenamuosius namus per dvejus metus nugriauti. Å is sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovų nekilnojamasis turtas buvo paimtas valstybės reikmėms, laikytinas bet kokių ieÅ¡kovų daiktinių teisių į ginčo pastatus pasibaigimo pagrindu, kadangi yra priimtas pagal tuo metu galiojusias materialinės teisės normas ir jokių ieÅ¡kovų

teisių nepažeidžia, nors nuosavybės teisės pasibaigimas nustatyta tvarka ir nebuvo įformintas. Tokiu būdu

pripažinti negaliojančiu nuosavybės teisių įregistravimÄ Ä¯ pastatÄ 5E1p, unikalus Nr. 1996-0008-6051, esantį Demokratų g. 53 Kaune, įregistruotÄ valstybės nuosavybe, o patikėjimo teise valdomÄ Lietuvos tekstilės instituto vardu, pagrindo nėra. Byloje nėra jokių duomenų, jog 1985-10-23 sprendimas Nr.399 bÅ«tų ieÅ¡kovų ginčijamas ir pripažintas neteisėtu. IeÅ¡kovai gera valia šį sprendimÄ Ä¯vykdė ir iÅ¡ ginčo namų valdos iÅ¡sikėlė į jiems suteiktus butus, kuriuos vėliau privatizavo.

IeÅ¡kovai netvirtino ir netvirtina, kad nuo 1985 m. ginčo pastatus pripažino savo nuosavybe ir siekė juos valdyti, tai yra nesiėmė jokių priemonių valdymÄ susigrÄ Å¾inti. Å iÄ aplinkybę patvirtina duomenys, jog buvę savininkai iki ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos dėl jų paimto turto ar negautos kompensacijos jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo procesÄ apsunkino bÅ«tent tai, kad dokumentai, galintys patvirtinti ar paneigti piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo faktÄ , yra neiÅ¡likę pasibaigus jų saugojimo laikui.

Teisėjų kolegija, pripažindama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iuo atveju vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu, ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad piniginė kompensacija buvo iÅ¡mokėta, konstatuoja, kad ieÅ¡kinys nesant ieÅ¡kovų kaip savininkų teisių pažeidimų atmestas pagrįstai. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų Å¡ios iÅ¡vados ieÅ¡kovų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti prieÅ¡taringi argumentai nepaneigia, juolab, kad kai kurie iÅ¡ jų yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio, nesukonkretinant, kokie bÅ«tent kiekvieno iÅ¡ nurodytų dokumentų duomenys patvirtina tariamÄ ieÅ¡kovų asmeninių teisių pažeidimÄ .

IeÅ¡kovų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai iÅ¡ esmės yra grindžiami piniginės kompensacijos neiÅ¡mokėjimo faktu, kuris pirmosios instancijos teismo tikimybių pusiausvyros principo pagrindu, kaip kad konstatuota aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais, paneigtas pagrįstai. Teisėjų kolegija, laikydama pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovų ginčijami - 1994-12-09 Lietuvos Respublikos pramonės ir prekybos ministerijos įsakymas Nr. 334, 1995-02-01 patalpų, perduodamų AB „Sarteksas“ iÅ¡ Lietuvos tekstilės instituto, balanso planas ir 1994-07-15 patvirtintas aktas „Dėl valstybinio kapitalo perdavimo“ dalyje dėl pastato 7I1p perdavimo AB „Sarteksas“ nuosavybėn – asmeniÅ¡kai jų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė bei nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių

neigiamų teisinių pasekmių ginčijamo turto atžvilgiu, nes šių aktų priėmimo metu I. B. M. ir V. M. nuosavybės teises į ginčo pastatus jau buvo

praradę, konstatuoja, kad ieškinys kaip nepagrįstas atmestas pagrįstai. Nenustačius ieškovų teisių pažeidimų, taikyti ieškinio senatį pagrindo nėra, kas teisingai yra konstatuota skundžiamame sprendime.

Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ iÅ¡registruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, kad ta daiktinė teisė pasibaigė.

Kaip jau minėta, ieÅ¡kovai nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ adresu A. F. – Gužučio g. 14, Kaune, yra praradę, nes iÅ¡ jų nekilnojamasis turtas buvo rekvizuotas. 1985-10-23 Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 399, kuriuo iÅ¡

I. B. M. ir V. M. valstybės reikmėms buvo paimtas žemės sklypas su gyvenamuoju namu, želdiniais ir įrenginiais, esančiais A. F. – Gužučio g. 14, Kaune (be teisinės registracijos), ieÅ¡kovai neginčijo, jį įvykdė iÅ¡sikeldami iÅ¡ gyvenamojo namo. Lietuvos tekstilės institutas ginčo pastatu naudojasi, jį valdo ir disponuoja. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Nekilnojamojo turto registre esanti dviguba teisinė registracija varžo Lietuvos tekstilės instituto teises, ir daro iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ieÅ¡kinis reikalavimų dalyje dėl pripažinimo ieÅ¡kovams paradus teises į gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. 1996-4006-1014, pažymėtÄ 1A1p, kiemo statinius, unikalus Nr. 1996-4006-1047, adresu A. F. – Gužučio g. 14, Kaune, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu n u t a r i a :

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimÄ .

Pripažinti ieÅ¡kovus I. B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) praradus teises į gyvenamÄ jį namÄ , (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (duomenys neskelbtini).

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkė                                                                                   Neringa

Venckienė

Â

Kolegijos teisėjai                                                                                          Â

Aušra Baubienė

                                                                                                          Â

             Dalė Burdulienė