2021-05-26 Nr. AB-11373-3-61-3-00972-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-346-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00972-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Daisana“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sprendimą, išdėstytą 2020 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. RP-87.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškėjui suformavo žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas (Forma KIT703) už 2019 ir 2020 metus. Pareiškėjas kreipėsi į VMI su prašymu perskaičiuoti deklaracijose apskaičiuotą žemės mokestį už prašyme nurodytus žemės sklypus. Ginčijamu sprendimu VMI perskaičiavo žemės mokestį už du žemės sklypus, dėl kitų sklypų pateikė paaiškinimą, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytos lengvatos sąlygos. Taigi ginčijamą sprendimą priėmė VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl deklaracijoje pateiktų duomenų patikslinimo, tačiau tai nereiškia, kad VMI ikiteismine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl priimto teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo. Kadangi mokestiniams ginčams yra nustatytas išankstinis bylos nagrinėjimas ne teismo tvarka, todėl pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą dėl VMI sprendimo (viso ar dalies) panaikinimo, privalėjo šį centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą apskųsti Mokestinių ginčų komisijai.

III. Pareiškėjas UAB „Daisana“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, jog VMI 2020 m. gruodžio 16 d. sprendime Nr. RP-87 nurodė, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnio 1 dalies nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo kreiptis į teismą. Keliamas ginčas yra dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo. Žemės mokesčio deklaracijas teikė ir pataisė Panevėžio apskrities VMI, teismas nepagrįstai nurodė, kad VMI pareiškėjui suformavo žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas ir kad centrinis mokesčių administratorius perskaičiavo žemės mokestį – tai padarė teritorinis mokesčių administratorius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjui suformavo žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas, su kuriomis nesutikdamas pareiškėjas 2020 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Panevėžio apskrities mokesčių inspekciją su prašymu patikslinti (perskaičiuoti) žemės mokesčio deklaraciją už 2020 metus. Pareiškėjas prašė perskaičiuoti žemės mokestį pareiškėjui priklausantiems žemės sklypams. VMI skundžiamu 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. RP-87 nurodė, kad perskaičiavo žemės mokestį už du žemės sklypus, dėl kitų sklypų pateikė paaiškinimą, kad pareiškėjas neatitinka Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytos lengvatos sąlygos. Iš pareiškėjo skundo, pateikto teismui, turinio matyti, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl jam priskaičiuoto žemės mokesčio.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 2 straipsnio 22 punkte nustatyta, kad mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).

Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokestį apskaičiuoja, centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos formos mokesčio deklaracijas užpildo ir jas mokesčio mokėtojams pateikia mokesčio administratorius. Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija iš esmės yra mokesčių administratoriaus parengiamas ir mokesčių mokėtojui pateikiamas dokumentas (sprendimas), kuriame nurodoma informacija apie mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokesčio sumą už mokesčio įstatyme nustatytą laikotarpį, taip pat su mokesčio apskaičiavimu ar sumokėjimu susiję kiti duomenys. Būtent šioje deklaracijoje yra nustatytas tikslus konkretaus mokesčių mokėtojo prievolės dydis, kurią jis turi įvykdyti įstatyme nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-271-556/2016).

Kadangi žemės mokesčio deklaracijas mokesčio mokėtojui teikia mokesčių administratorius, todėl tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nesutinka su deklaracijos rezultatais, jo inicijuotas ginčas laikytinas mokestiniu ir turi būti nagrinėjamas pagal MAĮ nuostatas, reglamentuojančias mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką.

MAĮ 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokestiniams ginčams šiame įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą. Centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus (MAĮ 150 straipsnis). Mokestinių ginčų komisija nagrinėja: 1) mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus; 2) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų; 3) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus, kai centrinis mokesčių administratorius per šio Įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo dėl mokestinio ginčo (MAĮ 151 straipsnis).

Šiuo atveju pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi siekdamas apskųsti VMI 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. RP-87, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo pastabas ir prašymą perskaičiuoti VMI apskaičiuotą žemės mokestį pareiškėjui priklausantiems žemės sklypams. Skundžiamu sprendimu VMI nurodė, kad perskaičiavo žemės mokestį už du žemės sklypus, o dėl kitų sklypų iš esmės atsisakė perskaičiuoti žemės mokestį. Taigi, akivaizdu, kad Skundžiamas sprendimas nėra centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas dėl mokestinio ginčo MAĮ 145 straipsnio 1 dalies ir 159 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. Skundžiamas sprendimas nėra priimtas išnagrinėjus kilusį mokestinį ginčą MAĮ nustatyta tvarka.

Priešingai, nei teigia pareiškėjas atskirajame skunde, iš žemės mokesčio deklaracijų matyti, kad jas parengė VMI, o ne teritorinis mokesčių administratorius, pareiškėjo prašymą tikslinti deklaracijas taip pat išnagrinėjo centrinis mokesčių administratorius, taigi šiuo atveju mokestinis ginčas kyla tiesiogiai tarp mokesčių mokėtojo (pareiškėjos) ir centrinio mokesčių administratoriaus (VMI), o pagal MAĮ 151 straipsnio 1 punktą mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus nagrinėja Mokestinių ginčų komisija, kuri pagal MAĮ 147 straipsnio nuostatas yra ikiteisminė mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepasinaudojo MAĮ nustatyta privaloma mokestinių ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Papildomai pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius pareiškėjui tinkamai neišaiškino mokestinio ginčo inicijavimo tvarkos. Nors ši aplinkybė nekeičia šioje nutartyje išdėstytų argumentų ir išvadų dėl skundo nepriimtinumo nagrinėti teisme, ji galėtų būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą pateikti skundą Mokestinių ginčų komisijai.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Rasa Ragulskytė-Markovienė