2e7dffc7-9e50-405c-99a3-6484f9fea1a0 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedprokurorei Rimai Ëaltauskaitei,                          nuteistajam M. S., jo gynejui posedyje apeliacine tvarka iÂnagrinejo baudËiamaja byla pagal nuteistojo M. S. gynejo advokato Daniaus Svirinaviciaus apeliacini
Legislator headnote
AI generated2e7dffc7-9e50-405c-99a3-6484f9fea1a0 · Kauno apygardos teismas: skunda del Jonavos rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 24 d. nuosprendËio, kuriuo M. S. nuteistas pagal BaudËiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dali laisves atemimu ÂeÂiems menesiams. Vadovaujantis BaudËiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Âi bausme subendrinta su Jonavos rajono apylinkes teismo 2008-05-26 nuosprendËiu paskirta ir neatlikta 1 metu laisves atemimo bausme, i dalies jas sudedant, ir paskirta galutine subendrinta laisves atemimo bausme 1 metams 3 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.
Full text
Teisejas Darius Kantaravicius BaudË
Teisejas Darius Kantaravicius                                         Â
BaudË. byla Nr. 1A-434-60/10
PraneÂeja Emilija Akeliene                                              Â
(Proceso Nr. 61-1-00034-09)
                                                                                           Procesinio
sprendimo kategorija: 2.4.7.
 (S)
Â
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
                                                              Â
2010 m. birËelio 10 d. Â
                                                               Â
         Kaunas
                     Kauno apygardos teismo BaudËiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti i kolegijos pirmininkes Emilijos Akelienes, teiseju Egidijaus Jono Grigaraviciaus, Svetlanos Jurgaitienes, sekretoriaujant Laimai Grebliunienei, dalyvaujant
prokurorei Rimai Ëaltauskaitei,                          nuteistajam M. S., jo gynejui
advokatui Daniui Svirinaviciui,
                     teismo
posedyje apeliacine tvarka iÂnagrinejo baudËiamaja byla pagal nuteistojo M. S. gynejo advokato Daniaus Svirinaviciaus apeliacini
skunda del Jonavos rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 24 d. nuosprendËio, kuriuo M. S. nuteistas pagal BaudËiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dali laisves atemimu ÂeÂiems menesiams. Vadovaujantis BaudËiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Âi bausme subendrinta su Jonavos rajono apylinkes teismo 2008-05-26 nuosprendËiu paskirta ir neatlikta 1 metu laisves atemimo bausme, i dalies jas sudedant, ir paskirta galutine subendrinta laisves atemimo bausme 1 metams 3 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.
I dalies patenkintas E. F. civilinis ieÂkinys, t.y. jo naudai i UAB âBTA draudimasâ priteista 253 Lt turtinei Ëalai atlyginti ir 1246,40 Lt neturtinei Ëalai atlyginti; o i M. S. priteista 2273,60 Lt neturtinei Ëalai atlyginti.
I dalies patenkintas A. M. civilinis ieÂkinys, t.y. jos naudai i UAB âBTA draudimasâ priteista 50 Lt turtinei Ëalai atlyginti ir 1726,40 Lt neturtinei Ëalai atlyginti; o i M. S. priteista 1273,60 Lt neturtinei Ëalai atlyginti.
IÂ M. S. A. M. priteista 150 Â Lt proceso iÂlaidu.
IÂ M. S. valstybei priteista 787,74 Lt antrines teisines pagalbos iÂlaidu.
                    Teismas, iÂnagrinejes byla, n u s t a t e :
                     M. S. pagal BaudËiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dali
nuteistas uË tai, kad 2009-01-10, apie 18.40 val., neturedamas teises vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobili âR. E.â,
valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti D. G., paËeisdamas Keliu eismo taisykliu (toliau KET) reikalavimus,
t.y. KET 14 p. reikalavima, kad âdraudËiama vairuoti transporto priemone asmenims, neturintiems Âios teises ...â, (duomenys neskelbtini) p. reikalavima, kad â ... pasirinkdamas vaËiavimo greiti, vairuotojas turi atsiËvelgti i vaËiavimo salygas, kelio bukle, meteorologines salygas, taip pat eismo intensyvuma, kad galetu sustabdyti transporto priemone iki bet kurios ... kliuties. Jis turi suletinti greiti ir prireikus sustoti, jeigu to reikia del susidariusiu aplinkybiu ...â, nepasirinko saugaus greicio, kad galetu laiku sustabdyti automobili, del ko atsitrenke i P.
V. - A. K. gatviu sankryËoje, Jonavoje, sustojusius automobilius âVW Golfâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir âO. V.â, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) priklausancius atitinkamai A. M. ir M. F., kuriu vairuotojai A. B. ir E. F., stovedami Âalia Âiu automobiliu aiÂkinosi susidurimo
aplinkybes ir pilde techninio eismo ivykio deklaracija. To pasekoje eismo ivykio metu Âalia automobiliu buvusiems E. F. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, A. M. padarytas neËymus sveikatos sutrikdymas, o M. S. vairuojamame automobilyje âR. E.â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiam
D. K. padarytas neËymus sveikatos sutrikdymas.
Apeliaciniu skundu nuteistojo gynejas praÂo skundËiama nuosprendi panaikinti, konstatuojant, jog byla iÂnagrinejo ÂaliÂkas pirmosios instancijos teismas ir byla perduoti i naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui, arba skundËiama nuosprendi panaikinti ir priimti nauja iÂteisinamaji nuosprendi, tuo pagrindu, kad M. S. nepadare veikos, turincios nusikaltimo ar baudËiamojo nusiËengimo poËymiu, o pastarajam pareikÂtus civilinius ieÂkinius atmesti, arba skundËiama nuosprendi panaikinti nustacius esminiu BaudËiamojo
proceso kodekso normu paËeidimu ir priimti nauja nuosprendi, kuriuo M. S. iÂteisinti nukentejusiuju A. M. ir D. K. epizoduose ir atmesti A. M. civilini
ieÂkini bei ieÂkini del teisines pagalbos iÂlaidu priteisimo i nuteistojo, taikyti M. S. atËvilgiu BaudËiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmes vykdyma atideti.
Skunde nuteistojo gynejas nurodo, kad Âia byla iÂnagrinejo ÂaliÂkas apylinkes teismas bei padare esminius BaudËiamojo proceso kodekso normu paËeidimus. SkundËiamu nuosprendËiu buvo iÂeita uË kaltinamojo akto ribu, kadangi kaltinamajame akte nurodytos veikos apraÂymas skiriasi nuo teisme inkriminuotos, t.y. ji iÂplesta. Tuo tarpu pats prokuroras keisti kaltinimo, jo papildyti teisminio bylos
nagrinejimo metu nepraÂe. Skunde teigiama, kad apylinkes teismas paËeide M. S. teise i gynyba, nes pagal jam pareikÂta itarima ir
kaltinima, jam buvo inkriminuoti nusikalstami veiksmai E. F. atËvilgiu, bet nieko neminima apie A. M. ir D. K. suËalojimus. Todel Âioje dalyje nuosprendis turi buti naikinamas. Visa tai bei tai, kad bylos aplinkybes buvo vertinamos kaltinancios Âalies naudai rodo, kad byla iÂnagrinejo ÂaliÂkas teismas.
Skundo autorius teigia, kad apeliacines instancijos teismui nepanaikinus nuosprendËio del mineto apylinkes teismo ÂaliÂkumo, nuosprendis turi buti naikinamas ir priimtas iÂteisinamasis nuosprendis M. S. atËvilgiu, nepadarius veikos turincios nusikaltimo ar baudËiamojo nusiËengimo poËymiu, taip pat atmetant pastarajam pareikÂtus civilinius ieÂkinius. Gynejas nurodo, kad M. S. neige savo kalte, nes nurodytu laiku veËe drauges vaika pas mociute, ji isodines ant priekines automobilio sedynes, nes galines buvo iÂimtos ir vaiko nebuvo nepriseges saugos dirËu, nes neturejo specialios kedutes, o be jos paprastai prisegtas saugos dirËtas autoivykio metu gali sukelti pavoju vaiko gyvybei. M.
S. vaËiavo apie 50 km/h greiciu, taciau ji apakino staiga prieÂais vaËiaves kitas automobilis, tada nuteistasis bande stabdyti, o nusukus ji apakinusiam automobiliui pamate stovincius kitus automobilius ir Âalia stovincius Ëmones, nepavykus sustabdyti ivyko susidurimas. Po susidurimo M. S. buvo iÂtiktas Âoko, paskambino paËistamam, kad jis pasiimtu i ivykio vietos maËameti D. K., o kai nukentejusieji buvo iÂveËti i ligonine, jis vienam i policijos pareigunu atidaves automobilio dokumentus, pats iÂsigandes ivykio pasekmiu pasiÂalino ir nuejes pas drauga gere alkoholi. Skunde teigiama, kad nuteistasis pripaËista tik tai, kad vairavo automobili neturedamas tam teises ir pasiÂalino i ivykio vietos. Civilinio ieÂkinio nuteistasis nepripaËista, nes nukentejusieji del ivykio kalti patys. Ivykio diena P. V. gatveje apÂvietimo Ëibintai neveike, nuteistasis buvo apakintas prieÂais atvaËiuojancio automobilio, pirmojo autoivykio vietoje turejusio buti âStopâ Ëenklo nemate, o ivykio vietoje buve Ëmones, kuriu neturejo ten buti, uËstojo mirksincias avarines automobiliu Âviesas. Skundo autorius nurodo, kad del autoivykio sukelimo galimai yra kaltas ji apakinusio ir pastatyta âStopâ Ëenkla sulamdËiusio automobilio vairuotojas.
Nuteistojo gynejas nurodo, kad M. S. padeti apsunkino ir neatsakingas, aplaidus pirmojo eismo ivykio dalyviu elgesys, nes vienas ju namuose pamirÂo automobilio dokumentus, todel teko laukti ju pristatymo i vieta, laukta ir auto ivykio deklaracija mokancio uËpildyti asmens atvykimo. Âios aplinkybes leme ilga nukentejusiuju ir kitu asmenu stovejima kelio vaËiuojamoje dalyje be atÂvaitu, tamsiu paros metu, esant slidËiai kelio dangai, taip sukeliant pavoju eismo saugumui ir buvo prieËastis susidariusioms pasekmems kilti. Taip pat teigiama, kad byloje nera paneigta, jog nuteistasis vaËiavo leistinu 50 km/h greiciu ar elgesi neapdairiai ir turejo objektyvias fizines bei technines
galimybes iÂvengti susidurimo, visos kitos abejones turi buti vertinamos M. S. naudai. IÂsamiam bylos iÂtyrimui turejo buti paskirtas
ir autotechninis tyrimas, nors teisminio bylos nagrinejimo metu gynejas to ir nepraÂe. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neivertines byloje surinktu irodymu, nepilnai iÂtyres byla, nepagristai pripaËino M. S. kaltu paËeidus KET, del kuriu kilo autoivykis, todel turi buti priimtas iÂteisinamasis nuosprendis bei atmesti nuteistajam priteisti civiliniai ieÂkiniai. Be to, apylinkes teismas nepagristai inkriminavo KET paËeidima del draudimo vairuoti keliu transporto priemone neturint teises jos vairuoti, nes tai nera susije su Âio auto ivykio prieËastimi ar pasekmemis, uË toki paËeidima numatyta tik administracine atsakomybe.Â
Gynejas teigia, kad skundËiamas nuosprendis negali buti laikomas pagristu ir teisetu visoje jo apimtyje, t.y. nepagristai inkriminuoti nukentejusiuju A. M. ir D. K. epizodai, o likusioje dalyje nuteistajam paskirta aiÂkiai per grieËta bausme. Skunde teigiama, kad nuteistojo atËvilgiu yra salygos ir pagrindai taikyti jam paskirtos bausmes vykdymo atidejima, nes nusikaltimas padarytas del neatsargumo, ji leme labai sudetinga keliu eismo situacija, ivyki leme ir paciu nukentejusiuju ir kitu asmenu veiksmai. Taip pat teigiama, kad apylinkes teismo motyvai del bausmes skyrimo, t.y., tai, kad M.
S. gincija savo kalte, neatlygino padarytos Ëalos, neturi itakoti bausmes skyrimo, nes nuteistasis tokia teise turi. Kiti bausmes skyrimo motyvai taip pat abejotini.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praÂe apeliacini skunda tenkinti, o prokurore praÂe skunda atmesti.
                     Nuteistojo M.
S. gynejo apeliacinis skundas atmetamas.
Del M. S. kaltes pagal BaudËiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dali
Pirmosios instancijos teismas, iÂtyres ir ivertines bylos duomenis, vadovaudamasis BaudËiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalimi tinkamai ivertino irodymus ir prieme teisinga nuosprendi. Skirdamas M. S. bausme, apylinkes teismas atsiËvelge i visas bylos aplinkybes ir bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu BaudËiamojo kodekso 54 straipsnyje, nepaËeide. Taip pat apylinkes teismas teisingai iÂsprende ir byloje pareikÂtu civiliniu ieÂkiniu ir proceso iÂlaidu atlyginimo klausimus.
Skunde M. S. kalte neigiama motyvuojat tuo, kad jis, vaËiuodamas leistinu 50 km/h greiciu, buvo apakintas, o kai pamate priekyje esancias kliutis, neturejo objektyviu nei fiziniu, nei techniniu galimybiu sustabdyti vairuojama transporto priemone, todel ivyko susidurimas su stovinciais automobiliais, suËalojant Âalia ju buvusius E. F. ir A. M.. Taciau nuteistojo kalte patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme patikrinti irodymai.
Nukentejusieji
E. F., A. M. ir liudytojai A. B., R. A., I. R.,
V. F., E. P., R. J., G. P., V. Z. teisminio bylos
nagrinejimo metu parode, kad i eismo ivyki pateke âVW Golfâ ir âO. V.â automobiliai buvo su ijungtais avariniais
mirksinciais Ëibintais. Tai nurode ir pats M. S.. Liudytojai R. J. ir G. P. (policijos pareigunai), E. P., V. F., I. R. nurode, kad sustojusiu automobiliu mirksincios avarines Âviesos matesi gerai ir i tolo, o nukentejusioji A. M. ir liudytojas V. Z. nurode, kad mirksincias avarines Âviesas mate i 50 metru atstumo. Nukentejusysis E. F. ir
liudytojas E. P. nurode, kad po âVW Golfâ ir âO. V.â automobiliu susidurimo eismas vyko ir toliau,
nutrauktas nebuvo, bet automobiliai pro Âali vaËiavo labai maËu greiciu. Liudytojai A. B., R. A., I. R., V. F. nurode, kad tuo metu kelio danga buvo Âlapia, bet apledejusi nebuvo. Nukentejusysis E. F. nurode, kad diena buvo geras matomumas, o eismo ivykio deklaracijos nepilde ant Âaligatvio todel, kad reikejo apËiureti susidurusius automobilius. Nukentejusiojo parodymus, kad buvo geras matomumas patvirtina ir ivykio vietos apËiuros protokolas.
Âie nukentejusiuju ir liudytoju parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad susidurus âVW Golfâ ir âO. V.â automobiliams, jie stovejo su ijungtais mirksinciais avariniais Ëibintais, kurie del tamsaus paros meto ir neapÂviestos gatves gerai matesi i tolo (net i 50 metru atstumo), kelio danga buvo Âlapia, bet neapledejusi. Po Âiu automobiliu susidurimo eismas vyko toliau, tik automobiliai pro Âali
apvaËiuodami vaËiavo letai. Tai rodo, kad i auto ivyki pateke âVW Golfâ ir âO. V.â automobiliai buvo gerai matomi i tokio atstumo, iÂ
kurio kitos tuo keliu pro ivykio vieta vaËiavusios transporto priemones galejo saugiai apvaËiuoti kelyje susidariusia kliuti. Todel M. S. savo automobiliu artedamas prie ivykio vietos, privalejo kaip ir kiti eismo dalyviai matyti priekyje su ijungtais mirksinciais avarinio signalo Ëibintais stovincius automobilius. Nuteistasis, artedamas prie susidariusios kliuties, privalejo ivertinti saugaus kliuties apvaËiavimo galimybes ir pasirinkti toki greiti (prireikus net ir sustoti) bei judejimo trajektorija, kad iÂvengtu pavojingu padariniu. Taciau Âiu privalomu reikalavimu M. S. nepaise, todel tinkamai neivertines susidariusios situacijos, savo asmeniniu vairavimo igudËiu, jo vairuojamo automobilio techniniu galimybiu, kelio dangos bukles, nepasirinko saugaus greicio ir nesugebejo saugiai suvaldyti savo automobilio. Visos Âios aplinkybes sudare objektyvias salygas jo vairuojamo automobilio susidurimui su po pirmo susidurimo jau kuri laika stovejusiais âVW Golfâ ir âO. V.â automobiliais, t.y., Âios aplinkybes buvo butina padariniu kilimo salyga. Nuteistojo pasiteisinimas, kad ivykio prieËastimi tapo jo apakinimas i priekio atvaËiuojancio automobilio, yra nepagristas, nes pagal suformuota teismu praktika pasiteisinimas, kad vairuotojui matomuma uËstojo kitas vaËiuojantis automobilis ir del to jis nemate kliuties, neÂalina asmens, vairuojancio automobili, kaltes (LAT nutartis Nr. 2K-158/2009). Be to, eismo ivykis ivyko mieste, kur transporto priemones naudoja artimas Âviesas, del ankstesnio eismo ivykio eismas gatveje vyko suletintai, todel nuteistojo aiÂkinimas, kad ji apakino prieÂais vaËiuojancio automobilio Âviesos, yra neitikinamas. Tai, kad nuteistasis vaËiavo nevirÂydamas leistino greicio, taip pat neÂalina jo kaltes, nes susidarius minetoms aplinkybems M. S. turejo savo automobiliu vaËiuoti ne leistinu greiciu, o saugiu greiciu, tai yra, pasirinkti toki greiti, kad sugebetu saugiai apvaËiuoti susidariusia kliuti, reikalui
esant, jis turejo net visiÂkai sustabdyti vairuojama transporto priemone ((duomenys neskelbtini) punkto reikalavimas). Be to, M. S. eismo ivykio metu vairavo transporto priemone
neturedamas teises jos vairuoti, nes vairuotojo paËymejimas jam buvo atimtas kitoje administracinej byloje (KET 14 punkto reikalavimo paËeidimas). Nuteistojo gynejo skundo motyvas, kad Âis KET paËeidimas nuteistajam inkriminuotas nepagristai, nes uË toki paËeidima numatyta tik administracine atsakomybe, yra atmetamas. Administracine atsakomybe uË toki KET paËeidima kyla tuomet, kai del Âio ir kitu paËeidimu nekyla pasekmes, kurios yra baudËiamosios teises reguliavimo dalykas. Âiuo atveju del mineto ir dar vieno KET paËeidimo kilo baudËiamajame istatyme numatytos pasekmes, t.y., vienam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (kitiems dviem sveikata sutrikdyta neËymiai).
Apylinkes teismas padare teisinga iÂvada, kad M. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas transporto priemone, paËeide KET 14, 133 punktu reikalavimus, nepasirinko saugaus greicio, kad galetu laiku sustabdyti automobili, atsitrenke i del auto ivykio sustojusius automobilius, taip suËalodamas Âalia automobiliu buvusius ir eismo ivykio aplinkybes besiaiÂkinancius
E. F., jam sukeldamas nesunku sveikatos sutrikdyma, ir A. M., jai sukeldamas neËymu sveikatos sutrikdyma, taip pat
neËymiai sutrikdydamas M. S. automobilyje buvusio D. K. sveikata. SkundËiamu nuosprendËiu M.
S. pagal BaudËiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dali visa nurodyta apimtimi pripaËintas kaltu pagristai. Tuo pagrindu i M. S. pagristai priteisti byloje esantys civiliniai ieÂkiniai. Detaliau priteistu civiliniu ieÂkiniu skundo autorius negincija, todel apeliacines instancijos teismas smulkiau ju neanalizuoja.
Nors nuteistojo gynejas skunde nurode, kad veËama M. S. drauges vaika isodino ant priekines automobilio sedynes, nes galines buvo iÂimtos ir neprisege saugos dirËo, nes neturejo specialios kedutes, o be jos segti vaika  saugos dirËu nesaugu, tai neatleidËia vairuotojo nuo pareigos veËant maËameti vaika pasirupinti jo saugumu ir vaika veËti tik atitinkamo amËiaus vaikui pritaikytoje keduteje, prisegus ji saugos dirËais.
Pirmosios instancijos teismas padare pagrista iÂvada, kad nuteistojo veiksmai, paËeidËiant Keliu eismo taisykliu reikalavimus yra tiesioginiame prieËastiniame ryÂyje su atsiradusiomis pasekmemis, o nepakankamas gatves apÂvietimas, pravaËiuojanciu automobiliu Âviesu poveikis ar nukentejusiuju asmenu stovejimas vaËiuojamojoje kelio dalyje tokiame ryÂyje su pasekmemis nera. Esant Âioms aplinkybems, kai nustatyti visi reikÂmingi bylai duomenys, aiÂki nuteistojo veika, jo padarytu KET paËeidimu pobudis ir apimtis, autoivykio kilimo aplinkybes ir prieËastinis ryÂys tarp veikos ir pasekmiu, skirti autotechnine ekspertize kaip to praÂoma apeliaciniame skunde ir praÂyta apeliacines instancijos teismo posedyje, yra netikslinga.Â
Del M. S. paskirtos bausmes
Nuteistojo gynejas nesutikdamas su M. S. paskirta bausme, gincija ne paskirtos laisves atemimo bausmes dydi, bet tai, jog nebuvo taikytos paskirtos bausmes vykdymo atidejimo nuostatos (BaudËiamojo kodekso 75 straipsnis). Tai, kad autoivyki ir jo pasekmes leme tariamai sudetinga keliu eismo situacija ir paciu nukentejusiuju bei kitu asmenu veiksmai, paneigta aukÂciau iÂdestytais argumentais, o tai, kad nuteistasis padare neatsargu nusikaltima, dar nera pagrindas jo atËvilgiu taikyti paskirtos bausmes vykdymo atidejima. I bylos medËiagos matyti, kad M. S. nusikalstama veika buvo sutrikdyta triju asmenu sveikata, tarp ju vieno maËamecio, nuteistasis pabego i ivykio vietos ir i karto po ivykio vartojo alkoholinius gerimus, nukentejusiuju neatsipraÂe, nesidomejo ju sveikatos bukle, neprisipaËino ir nesigaili del Âios
veikos padarymo, nesiekia susirasti legalaus pragyvenimo Âaltinio. Be to, M. S. Âi nusikaltima padare per ankstesniu teismo
nuosprendËiu jam paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymo atidejimo laikotarpi. Todel apylinkes teismas padare teiseta ir pagrista iÂvada, kad bausmes tikslai gali buti pasiekti tik paskyrus M. S. realia subendrinta laisves atemimo bausme, o bausmes vykdymo atidejimo normu taikymas negali uËtikrinti teisingo nubaudimo principo igyvendinimo. Nuteistojo gynejas nepagristai nurode, kad tai, jog M. S. gincija savo kalte, neatlygino padarytos Ëalos neitakoja bausmes skyrimo, nes tai yra nuteistojo teise. Asmens prisipaËinimas padarius nusikalstama vieka rodo jo poËiuri i padaryta veika ir parodo teismui teigiamus nuteistojo asmenybes aspektus, kurie maËina asmens pavojinguma ir leidËia Âvelninti baudËiamosios atsakomybes ribas. Nusikalstama veika padarytos Ëalos savanoriÂkas atlyginimas taip pat rodo asmens, kurio kaltais veiksmais padaryta Ëala, geranoriÂkuma ir sieki kuo grieciau paÂalinti nusikalstamos veikos padarinius, kas taip pat leidËia Âvelninti baudËiamosios atsakomybes ribas. Todel nuteistojo gynejo skundo argumentas, kad nuteistajam, neatidejus paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymo, buvo paskirta aiÂkiai per grieËta bausme, yra atmetamas kaip nepagristas. Â
Del pirmosios instancijos teismo ÂaliÂkumo ir esminiu BaudËiamojo proceso kodekso normu paËeidimo
Apeliaciniame skunde M. S. gynejas pirmosios instancijos teismo ÂaliÂkuma grindËia, jo manymu, Â padarytais esminiais BaudËiamojo proceso kodekso normu paËeidimais, nurodydamas, kad skundËiamu nuosprendËiu buvo iÂeita
uË kaltinamojo akto ribu - kaltinime nebuvo inkriminuoti nukentejusiuju A. M. ir D. K. suËalojimai, o apylinkes
teismas savo iniciatyva kaltinima iÂplete, taip paËeidËiant M.
S. teise i gynyba. Taip pat gynejas teigia, kad bylos aplinkybes buvo vertinamos kaltinancios Âalies naudai.
Lietuvos AukÂciausiojo Teismo apËvalgoje âDel teismu praktikos keliu transporto eismo saugumo ar transporto priemoniu eksploatavimo taisykliu paËeidimo (BaudËiamojo kodekso 281 straipsnis) baudËiamosiose byloseâ nurodyta, kad pagal teismu praktika, eismo ivykio metu sukelus skirtingus padarinius Ëmoniu sveikatai, inkriminuotina tik BaudËiamojo kodekso 281 straipsnio dalis, nustatanti atsakomybe uË sunkiausius i Âiu padariniu. Taciau kaltinamajame akte ir nuosprendyje butina ivardyti visus eismo ivykio padarinius, nes tai turi reikÂmes bausmes individualizavimui bei Ëalos atlyginimo klausimams spresti. Prokuroro pateiktame kaltinime nebuvo aiÂkiai nurodyta, kad nukentejusiesiems A. M. ir D. K. buvo neËymiai sutrikdyta sveikata, nors tai patvirtina byloje esancios specialisto iÂvados ir nutarimai pripaËinti juos nukentejusiaisiais. I kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame yra apraÂyti nusikalstamos veikos padariniai (nukentejusiesiems A. M. ir D. K. padarytas neËymus sveikatos suËalojimas), taciau jie yra ne nusikalstamos veikos apraÂyme, ko reikalauja BaudËiamojo proceso kodekso 219 straipsnio 3 punktas, bet i karto po jo. Toki kaltinamojo akto trukuma apylinkes teismas pagristai iÂtaise ne graËindamas ji prokurorui BaudËiamojo proceso kodekso 253 straipsnio 3 dalies pagrindais, bet savo iniciatyva patikslindamas M. S. padaryta nusikalstama veika apraÂomojoje skundËiamo nuosprendËio dalyje, nekeiciant kaltinimo esmes. Âiuo patikslinimu kaltinimas M. S. nebuvo nei pasunkintas, nei palengvintas, nes bylos faktines aplinkybes i esmes nepakito. Todel negalima daryti iÂvados, kad pirmosios instancijos teismas iÂejo i kaltinimo ribu ji iÂplesdamas ir taip paËeisdamas M. S. teise i gynyba. Tai, kad M. S. buvo pripaËintas kaltu uË jo padaryta nusikalstama veika, neduoda pagrindo iÂvadai, kad bylos aplinkybes buvo vertinamos kaltinancios Âalies naudai, t.y. neduoda pagrindo suabejoti apylinkes teismo neÂaliÂkumu. Kitu esminiu BaudËiamojo proceso kodekso normu paËeidimu skundo autorius nemini, ju nenustate ir apeliacines instancijos teismas. Todel naikinti skundËiama nuosprendi visa apimtimi ar jo dalyje, kaip to praÂoma apeliaciniu skundu, pagrindo nera.
Kolegija taip
pat daro iÂvada, kad skundo autorius, apeliaciniame skunde nurodydamas net trys skirtingus alternatyvius praÂymus
aukÂtesnes instancijos teismui, nera suformaves aiÂkios pozicijos skundËiamo nuosprendËio teisetumo ir pagristumo atËvilgiu.
SkundËiamas nuosprendis yra teisetas ir pagristas, naikinti ji del teismo ÂaliÂkumo, esminiu BaudËiamojo proceso kodekso normu paËeidimu ar M. S. visiÂko iÂteisinimo ar iÂteisinimo dalyje apeliacinio skundo motyvais pagrindo nera.
                    Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BaudËiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :
                    nuteistojo M.
S. gynejo advokato Dainiaus Svirinaviciaus apeliacini skunda atmesti.
                    Kolegijos pirmininke                                                      Emilija Akeliene
                    Teisejai :                                                                         Â
Egidijus Jonas Grigaravicius
                                                                                                           Â
Svetlana Jurgaitiene
Â