2e7d06e2-8906-4f4d-a662-3e0ac7fe2ff6 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1648-945/2020 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00746-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

I. dėl skolos ir netesybų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 299,54 Eur skolÄ , 703,48 Eur delspinigius, 29,95 Eur baudÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, 2,90 Eur iÅ¡laidų už Valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro iÅ¡raÅ¡Ä ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kinyje nurodoma, kad atsakovas pagal su pradine kreditore uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – UAB) „Ūkio banko lizingas“ 2007 m. gegužės 28 d. sudarytÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 705617544 įsigijo žoliapjovę, kuriÄ Ä¯sipareigojo iÅ¡pirkti iki 2008 m. gegužės 28 d., tačiau sumokėjo tik pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ , kitų įmokų nemokėjo ir turto negrÄ Å¾ino. 2009 m. kovo 4 d.

Reikalavimo perleidimo sutartimi ieÅ¡kovė iÅ¡ pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teises į atsakovo skolÄ .

2. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 18 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 299,54 Eur skolÄ , 107,83 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (407,37 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1,14 Eur iÅ¡laidų už VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡us atlyginimÄ ir 9,05 Eur žyminio mokesčio, kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė.

4. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas 2007 m. gegužės 28 d. sudarė IÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 705617544 (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ atsakovas iÅ¡perkamosios nuomos pagrindu įsigijo žoliapjovę ir įsipareigojo 12 mėn. pagal sutartÄ grafikÄ mokėti įmokas. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, sumokėjo tik pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ ir liko skolingas 299,54 Eur už įsigytÄ turtÄ . 2009 m. kovo 4 d. pradinė kreditorė su ieÅ¡kove pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises į atsakovo skolÄ pagal Sutartį.

5. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas Sutarties nevykdė, iki ieÅ¡kinio teismui padavimo skolos negrÄ Å¾ino, atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieÅ¡kovei neginčijo, byloje nesant įrodymų apie prievolės įvykdymÄ , sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 299,54 Eur skolÄ .

6. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti 703,48 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 28 d. iki 2020 m. gegužės 7 d., kurių norma ieÅ¡kovės iniciatyva nuo Sutartyje numatytų 0,2 proc. (Sutarties 11.1 punktas) buvo sumažinta iki 0,05 proc., teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė ypač ilgÄ laikÄ nesiėmė visų galimų veiksmų skolai iÅ¡ieÅ¡koti ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiÅ¡kinimų, pateisinančių tokį ilgÄ delsimÄ , o per ilgai delsdama kreiptis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ieÅ¡kovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas, teismo vertinimu, neatitiktų Å¡alių interesų pusiausvyros, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71–6.72 straipsniais, 6.73 straipsnio 2 dalimi, netesybas sumažino, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisdamas 107,83 Eur delspinigių, apskaičiuotų taikant Sutartimi nustatytÄ 0,2 proc. normÄ už 180 dienų, o kitÄ reikalavimo dėl delspinigių priteisimo dalį atmetė kaip nepagrįstÄ .

7. ReikalavimÄ dėl 29,95 Eur baudos už Sutarties 5.2 ir 5.5 punktų pažeidimÄ priteisimo teismas atmetė kaip neįrodytÄ , akcentuodamas, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji pareikalavo atsakovo pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine bÅ«kle ar turinčius reikÅ¡mės Sutarties vykdymui, sudaryti sÄ lygas ieÅ¡kovei patikrinti, kaip eksploatuojamas turtas, kaip tai numatyta Sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris ar adresas (Sutarties 5.5 punktas). Teismas pažymėjo ir tai, kad, nors ieÅ¡kovė baudÄ sieja su atsakovo pareigos praneÅ¡ti apie savo adreso pasikeitimÄ nevykdymu, tačiau tai iÅ¡ esmės yra susiję su skolos nemokėjimu, tad praÅ¡omi priteisti delspinigiai ir bauda yra dviguba atsakomybė, kuriÄ draudžia įstatymai (CK 1.5, 6.71 straipsniai, 6.73 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) 11 straipsnio 8 dalis).

8. Remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas iš atsakovo priteisė ieškovei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

9. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (39,33 proc.) teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 9,05 Eur žyminio mokesčio ir 1,14 Eur iÅ¡laidų už VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡us atlyginimÄ . III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir baudos priteisimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo – iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisti 703,48 Eur delspinigių, 29,95 Eur dydžio baudÄ , 2,90 Eur dydžio iÅ¡laidų už VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡us atlyginimÄ , taip pat patikslinti, kad procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo visos ieÅ¡kinio sumos, priteisti iÅ¡ atsakovo 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo, atlyginimÄ .

Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1.1. Sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 595,65 Eur (703,48 Eur – 107,83 Eur) delspinigių priteisimo, yra nepagrįsta, neproporcinga (neadekvati), neteisinga, neatitinkanti šalių interesų pusiausvyros principo. Priteista 107,83 Eur delspinigių suma yra neproporcingai maža, lyginant su atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiu, pradelstu įsipareigojimų (ne)įvykdymo laikotarpiu, skolininko (atsakovo) elgesiu. 1.2.

Teismas neteisėtai ex officio (savo iniciatyva) pritaikė sutrumpintÄ 6 mėn. ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės nesant Å¡alies reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senatį. Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to reikalauja. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų pateikęs praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį. 1.3.

IÅ¡perkamosios nuomos sutartis nėra vartojimo kredito sutartis (VKÄ® 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovÄ pripažinti vartotoju. 1.4. IeÅ¡kovės reikalaujamų priteisti delspinigių dydžio teismas mažinti neturėjo pagrindo, nes to neprašė atsakovas, o ir ieÅ¡kovė jau ieÅ¡kinyje nurodė, kad ji praÅ¡o ne visų Sutartimi numatytų delspinigių, juos pati sumažindama. IeÅ¡kovė nurodė, kad mažina delspinigių normÄ atsižvelgdama į VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus dydžius, nors pats VKÄ® Å¡ioje situacijoje netaikytinas.

VKÄ® 41 straipsnyje yra nurodyta, kad Å¡io įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d., taip pat iÅ¡perkamosios nuomos sutartims. 1.5. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal Sutartį dienų skaičių, yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Nuo pat reikalavimo į atsakovÄ atsiradimo ieÅ¡kovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ atsakovo ikiteisminiu bÅ«du, abiem Å¡alims patiriant kuo mažiau iÅ¡laidų. 1.6.

Teismas nevertino aplinkybės, kad bÅ«tent atsakovas ne tik nesirÅ«pino skolos grÄ Å¾inimu, bet ir elgėsi (ir toliau elgiasi) nesÄ Å¾iningai, visais įmanomais bÅ«dais sÄ moningai vengdamas įvykdyti prievolę. Dėl atsakovo sutartinių prievolių nevykdymo, nebendradarbiavimo ir piktnaudžiavimo ieÅ¡kovė nuo pat reikalavimo į atsakovÄ atsiradimo dienos turėjo įvairių papildomų iÅ¡laidų (kurias sudėtinga apskaičiuoti (konkrečiai identifikuoti)), tačiau neprašė priteisti papildomų nuostolių dėl sutarties nevykdymo, o pareiÅ¡kė reikalavimÄ tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo.

Sutartinės netesybos jau sutarties sudarymo metu apibrėžia Å¡alių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymÄ , o kai konstatuojamas prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktas, suteikia teisę jas gauti neįrodinėjant nuostolių dydžio. Atsakovas nebendradarbiavo ne tik su ieÅ¡kove, bet ir su teismu, kas tik patvirtina faktÄ , kad jis nėra sÄ Å¾iningas ir toliau geruoju neketina (į)vykdyti įsipareigojimų kreditoriui, todėl teismas negali bÅ«ti subjektyvus atsakovo atžvilgiu. 1.7.

Teismo priteisti delspinigiai yra neproporcingi atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui (299,54 Eur), dėl to atsakovas nesupras Sutarties ne(į)vykdymo pasekmių, toks teismo sprendimas tik skatins ateityje tokius nesÄ Å¾iningus asmenis, nesuprantančius, nesuvokiančius savo pareigų, neturinčius atsakomybės jausmo, lengvabÅ«diÅ¡kus ir pan., ir toliau nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų prieÅ¡ trečiuosius asmenis. 1.8. Teismas nepagrįstai nepriteisė 29,95 Eur dydžio baudos. Atsakovas pažeidė Sutarties 5.2 ir 5.5 punktus ir Å¡ie pažeidimai yra akivaizdÅ«s (skolininkui iÅ¡siųsti dokumentai skolininko nurodytu adresu neįsiteikia). 1.9.

Teismas nepagrįstai sumažino ieÅ¡kovės iÅ¡laidas už Gyventojų registro pažymÄ ir vietoje ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai turėtų 2,90 Eur dydžio iÅ¡laidų priteisė tik 1,14 Eur. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

12. IeÅ¡kinį ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė dėl skolos ir netesybų pagal UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo 2007 m. gegužės 28 d. sudarytÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 705617544 ir ieÅ¡kovės su pradine kreditore sudarytÄ 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartį priteisimo. PraneÅ¡imus apie reikalavimo teisės perėmimÄ ir atsakovo pareigÄ sumokėti skolÄ ieÅ¡kovė siuntė 2009 m. kovo 23 d. ir 2020 m. balandžio 17 d.

13. Skundžiamu sprendimu už akių buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl 299,54 Eur pagrindinės skolos (išperkamosios nuomos sutarties kainos) priteisimo, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo patenkintas iš dalies (ieškovė prašė priteisti 703,48 Eur delspinigių, teismas priteisė 107,83 Eur), o reikalavimas dėl 29,95 Eur baudos priteisimo buvo atmestas. Būtent sprendimo už akių dalys, kuriomis visiškai ar iš dalies atmesti ieškovės reikalavimai dėl netesybų taikymo sudaro apeliacijos ribas.

14. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, turėtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali bÅ«ti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumÄ .

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus turėtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017).

Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).

16. Pirmosios instancijos teismas mažindamas priteistinÄ delspinigių sumÄ akcentavo, kad Å¡alis sieja vartojimo teisiniai santykiai, o sutarties sÄ lygos dėl netesybų taikymo pažeidžia vartotojo teises ir teisėtus interesus. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, kad buvo sudaryta ne vartojimo kredito, bet iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, todėl atsakovas nėra vartotojas ir vartojimo santykius reglamentuojančias normas pirmosios instancijos teismas taikė nesant tam teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas tokį skundo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

17. Vadovaujantis sandorio sudarymo metu galiojusios redakcijos CK 1.39 straipsnio 1 dalimi, sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kuriÄ fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti, pripažįstama vartojimo sutartimi. IÅ¡ esmės ta pati vartojimo sutarties samprata įtvirtinta ir ginčo nagrinėjimo metu galiojančiame CK 6.2281 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡perkamosios nuomos sutarties pagrindu žoliapjovę fizinis asmuo susitarė įsigyti iÅ¡ verslÄ vykdančio juridinio asmens, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pateikta sutarties, kaip vartojimo teisinio santykio, kvalifikacija.

18. Pažymėtina ir tai, kad sandorio sudarymo metu galioję teisės aktai iÅ¡perkamosios nuomos sutartis prilygino vartojimo kredito sutartims. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, jog iÅ¡nuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki Å¡io pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visÄ sutartyje numatytÄ kainÄ (iÅ¡perkamoji nuoma), o CK 6.886 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, jog vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai (iÅ¡perkamosios nuomos) ar kita panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per Å¡ioje sutartyje nustatytÄ terminÄ sumokėjus daikto kainÄ , kredito palÅ«kanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius.

Kasacinis teismas nurodytÄ reglamentavimÄ aiÅ¡kino kaip reiÅ¡kiantį, kad aptariamam teisiniam santykiui taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia atmesti kaip nepagrįstÄ apeliacinio skundo argumentÄ , kad sandoriui, iÅ¡ kurio kildinami ieÅ¡kinio reikalavimai, negali bÅ«ti taikomos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai.

19. Kita vertus, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas netaikė jau po sandorio sudarymo (2011 m. balandžio 1 d.) įsigaliojusio VKÄ®, kurio 49 straipsnyje nustatyta, kad įstatymo nuostatos netaikomos iÅ¡perkamosios nuomos sutartims. Pirma, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKÄ® nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali bÅ«ti pripažįstama orientacine, vertinant ir iki VKÄ® įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Antra, VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 d. maksimali trukmė, už kuriÄ gali bÅ«ti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis 0,05 proc. už kiekvienÄ vėlavimo atsiskaityti dienÄ . Nagrinėjamu atveju teismas priskaičiavo 4 kartus didesnius delspinigius, kadangi taikė ne 0,05 proc. dydį, bet 0,2 proc.

20. Netesybos mažinamos, kai jos aiÅ¡kiai per didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nebaigtinis: į Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir sutarties tikslus, ar Å¡alys yra vartotojai, į kreditoriaus nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , bankų mokamų palÅ«kanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nustatytus kriterijus – atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių tarpusavio santykius, kt.

Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių turėjusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad atsakovas yra vartotojas, jog pagrindinės prievolės suma yra daugiau negu du kartus mažesnė nei praÅ¡oma priteisti delspinigių suma, kad ieÅ¡kovė delsė kreiptis dėl skolos priteisimo, patvirtina sÄ lygų mažinti delspinigius egzistavimÄ .

22. Kaip matyti iÅ¡ sprendimo už akių turinio, teismas priteisė delspinigių sumÄ , apskaičiuotÄ taikant Sutartimi nustatytÄ 0,2 proc. normÄ už 180 dienų laikotarpį. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai pritaikė aptariamam reikalavimui ieÅ¡kinio senatį. Šį argumentÄ apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ . Pirma, jeigu teismas bÅ«tų taikęs ieÅ¡kinio senatį, jis bÅ«tų ieÅ¡kinį atmetęs visa apimtimi, kadangi jis yra pareikÅ¡tas praleidus CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jį 10 metų senaties terminÄ .

Antra, teismas 180 d. terminÄ pasirinko kaip kriterijų, leidžiantį nustatyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ atitinkantį delspinigių dydį. Trečia, kaip minėta nutarties 19 punkte, 180 d. terminas vartojimo santykiuose yra taikomas ne tik kaip ieÅ¡kinio senaties terminas, bet ir kaip orientacinis laikotarpis, už kurį apskaičiuotos netesybos pripažįstamos pagrįstomis. Ketvirta, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė taikyti sumažintÄ 0,05 proc. delspinigių dydį vietoj sutartyje nurodytojo 0,2 proc. dydžio.

Ši aplinkybė reiškia, kad delspinigiai iš esmės buvo priteisti už 4 kartus ilgesnį laikotarpį, t. y. 720 d. (180 d. * 4).

23. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė neįrodinėjo dėl vėlavimo įvykdyti prievolę turėtų nuostolių, kurie, vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, 6.73 straipsnio 2 dalimi, bÅ«tų kliÅ«timi mažinti delspinigius. Pirmosios instancijos teismo priteista delspinigių suma sudaro daugiau nei trečdalį pagrindinės skolos sumos. Be to, nors ieÅ¡kovė nurodė atlikusi įvairių veiksmų, siekdama iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ anksčiau, į bylÄ tebuvo pateikti du ieÅ¡kovės atsakovui siųsti praneÅ¡imai – vienas iÅ¡ karto po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2009 m. kovo 23 d.), o kitas – praėjus 11 metų (2020 m. balandžio 17 d.).

Jokių papildomus veiksmus patvirtinančių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo motyvų, kad ilgÄ delspinigių skaičiavimo laikotarpį nulėmė ir pasyvus pačios ieÅ¡kovės elgesys, ieÅ¡kovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti delspinigių sumÄ akivaizdžiai per didele, pažeidžiančia Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ , o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vados dėl priteistinos delspinigių sumos teisėtumo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 29,95 Eur baudÄ , iÅ¡perkamosios nuomos sutarties 11.2 punkto pagrindu apskaičiuotÄ už sutarties 5.2, 5.5 punktuose įtvirtintų pareigų kreditorei pareikalavus per 5 dienas pateikti visus dokumentus, susijusius su atsakovo finansine bÅ«kle ar turinčius reikÅ¡mės sutarties vykdymui, bei sudaryti sÄ lygas patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, taip pat per 5 dienas informuoti kreditorę, jeigu pasikeičia atsakovo adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta, pažeidimÄ .

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kad ji bÅ«tų praÅ¡iusi atsakovo pateikti iÅ¡perkamosios nuomos sutarties 5.2 punkte nurodytÄ informacijÄ . 2009 m. kovo 23 d. praneÅ¡ime ieÅ¡kovė nurodė perėmusi reikalavimÄ ir pareikalavo apmokėti skolÄ . PraneÅ¡imas buvo iÅ¡siųstas atsakovo gyvenamosios vietos adresu, juo nebuvo praÅ¡oma pateikti kokiÄ nors informacijÄ , į bylÄ taip pat nepateikta jokių duomenų, kad tuo metu kokie nors atsakovo kontaktiniai duomenys buvo pasikeitę.

O siųsdama 2020 m. balandžio 17 d. raÅ¡tÄ ieÅ¡kovė ne tik neprašė atsakovo pateikti kokiÄ nors informacijÄ , bet jau buvo apskaičiavusi baudÄ . Byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė siekė gauti aptariamÄ informacijÄ , jog Å¡ie duomenys jai buvo reikalingi. Pažymėtina, kad teikdama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė pageidavo, jog, atsakovui nepateikus atsiliepimo, byloje bÅ«tų priimtas sprendimas už akių, t. y. negalėjo nesuprasti, kad teismas apie reikalavimų pagrįstumÄ spręs pagal pačios ieÅ¡kovės su ieÅ¡kiniu pateiktus įrodymus.

Jokių įrodymų, kurie patvirtintų sÄ lygų baudai taikyti egzistavimÄ , ieÅ¡kovė neteikė nei su ieÅ¡kiniu, nei su apeliaciniu skundu. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo reikalavimo priteisti baudÄ pagrįstumÄ , kas aptvirtina aptariamos sprendimo už akių dalies teisėtumÄ .

25. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė taip pat ginčija sprendimo už akių dalies, kuria ieÅ¡kovei buvo priteistas tik dalies iÅ¡laidų už VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡Ä atlyginimas. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepaneigė ieÅ¡kovės turėtų iÅ¡laidų dydžio – 2,90 Eur. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, priteisė ieÅ¡kovei ne visų jos turėtų iÅ¡laidų, bet tik iÅ¡laidų, proporcingų patenkintai ieÅ¡kinio daliai, atlyginimÄ . Kitaip tariant, pati ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama iÅ¡ dalies nepagrįstÄ reikalavimÄ , prisiėmė rizikÄ , kad toks netinkamas jos procesinis elgesys nulems ne visų, bet tik dalies jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Skundo argumentus pripažinęs neteisėtais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nėra pagrindo.

26. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimus įvertino tinkamai, skundžiamas sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Marius Bartninkas