2e7c9ea3-b2cd-49fc-a756-8324d2b53113 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-740-541/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02402-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.8; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos skundÄ atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentÅ«rai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja Kėdainių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismÄ su skundu panaikinti VÅ¡Ä® „Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra“ (toliau – ir CPVA, AgentÅ«ra) 2020 m. birželio 12 d. sprendimÄ dėl pažeidimo Nr. IT02 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija ir priteisti pareiÅ¡kėjos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad įgyvendindama projektÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas), įvykdė supaprastinÄ atvirÄ pirkimÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Pirkimas).

PareiÅ¡kėja atliko PirkimÄ Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) bei su laimėtoju AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Tiekėjas) 2018 m. vasario 27 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Atlikusi tyrimÄ CPVA priėmė skundžiamÄ SprendimÄ , kuriame konstatuota, kad pareiÅ¡kėja, vykdydama PirkimÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPÄ®) 17 straipsnio 1, 2 bei 3 dalies ir 47 straipsnio 1 bei 7 dalies nuostatas.

Pažymi, kad atsakovas Sprendime nurodo konkretų pažeidimÄ â€“ ginčijamÄ reikalavimÄ : Pirkimo dokumentų 23.3.3) papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas „tiekėjas turi bent vienÄ kvalifikuotÄ nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistÄ , veiklos rÅ«Å¡is – tvarkybos darbų: konservavimo, restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės paÅ¡alinimo, specializacija – vadovavimas tvarkybos darbams“. Nurodo, jog reikalavimo atitikimui patvirtinti tiekėjas turėjo pateikti galiojančių kvalifikacijos atestatų/pažymėjimų ar kt. lygiaverčių dokumentų skaitmenines kopijas (toliau – ir Ginčijimas reikalavimas).

PareiÅ¡kėjos nuomone, Pirkimo sÄ lygose nustatytas Ginčijamas reikalavimas yra proporcingas ir susijęs su pirkimo objektu, kadangi Pirkimo sÄ lygų 12 punkte nurodyta, jog perkamų darbų savybės ir apimtys nustatytos Pirkimo sÄ lygų 4 priede – 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame techniniame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Techninis projektas). Techniniame projekte 2 punkte „Bendrieji duomenys“ nustatyta, kad statinio kategorija II grupės nesudėtingas statinys pėsčiųjų ir dviračių takų bei prieplaukos, esančių kultÅ«ros paveldo teritorijoje (Kėdainių senamiesčio ribose ir senojo miesto vietos ribose) tvarkomieji statybos darbai: naujų pėsčiųjų ir dviračių takų statyba, naujos prieplaukos statyba, dviračių aikÅ¡telės statyba, teritorijos žaliųjų plotų, Å¡laitų sutvarkymas sklypo ribose, mažosios architektÅ«ros elementų įrengimas, elektros (apÅ¡vietimo) tinklų, ryÅ¡ių įvado, lietaus nuotekų tinklų įrengimas.

Nurodyti statiniai numatomi statyti (įrengti) valstybės saugomos vietovės – Kėdainių miesto istorinės dalies, vadinamos Kėdainių senamiesčiu (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijoje ir pavienio kultūros paveldo objekto – Senojo miesto vieta (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijoje. Nurodo, kad Nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos (toliau – ir NKPAĮ) (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 40 dalyje numatyta, jog vertingoji savybė yra kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.

Vertingosios savybės, kurias būtina išsaugoti, nurodytos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre (toliau – ir NKVR) ir 2017 m. sausio 3 d. specialiuose paveldosaugos reikalavimuose Nr. 2K-3 (toliau – ir Specialieji paveldosaugos reikalavimai), kurie pateikiami Techniniame projekte. Pažymi, kad Specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose pareiškėjai buvo aiškiai nurodyta, kad privaloma vadovautis Paveldo tvarkybos reglamentu PTR 2.13.01:2011, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d.

įsakymu Nr. Ä®V-538. Specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose buvo tiesiogiai nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos perkamiems darbams vadovauti gali tik aplinkos ir kultÅ«ros ministrų patvirtinta tvarka atestuotas darbų vadovas. o bet kokie esminiai pataisymai laikinajame apsaugos reglamente yra negalimi. PareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovas Sprendime nepagrįstai nurodė, kad Specialieji paveldosaugos reikalavimai iÅ¡duodami techninio projekto rengimui, o ne rangos darbų pirkimui, todėl negali bÅ«ti pagrindas Pirkime reikalauti turėti atitinkamos kvalifikacijos specialistÄ .

Pirkimo sÄ lygose ir sutartimi rangovui tenka projektavimo darbų dalis, nes buvo pavesta parengti darbo projektÄ , kuriam taikomos Specialiuose paveldosaugos reikalavimuose nustatytos sÄ lygos. Specialieji paveldosaugos reikalavimai nustatomi statinio projektui ir tvarkomiesiems statybos darbams konkrečioje nekilnojamojoje kultÅ«ros vertybėje, jos teritorijoje, apsaugos zonoje konkrečiame kultÅ«ros paveldo statinyje arba nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės teritorijoje ar apsaugos zonoje esančiame statinyje. IÅ¡duoti specialieji paveldosaugos reikalavimai galioja tol, kol pripažįstami netekusiais galios.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, atsakovas Sprendime padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad perkančioji organizacija pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo, nediskriminavimo ir lygiateisiÅ¡kumo principus, nes nustatė su Pirkimo objektu nesusijusį ir todėl Pirkimo objektui neproporcingÄ ReikalavimÄ . Pažymi, jog Pirkimo objektas ir sutarties dalykas yra susijęs su tvarkybos darbais, nes tvarkomieji statybos darbai buvo atliekami kultÅ«ros paveldo objekte – Kėdainių senojo miesto archeologinėje vietoje.

Todėl atsakovė nepagrįstai vertino, kad buvo perkami tvarkomieji statybos darbai, o tvarkybos darbai. Nurodo, jog atsakovas priimdamas SprendimÄ neatsižvelgė į teisinį reglamentavimÄ , jog iki 2017 m. sausio 1 d. iÅ¡duoti kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai turi tokiÄ pačiÄ teisinę galiÄ kaip ir keičiamame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodyti kvalifikacijos atestatai, taip pat atsakovas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, jog pagal naujÄ tvarkÄ atestuotų specialistų dar nebuvo, neatsižvelgė ir į iÅ¡duotus ir galiojusius Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.

Pareiškėjos vertinimu, atsakovo sprendimas grindžiamas itin formaliais pagrindais. Mano, kad atsakovo Sprendimas prieštarauja (pirkimo metu aktualios redakcijos) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. 1-1240 pakeitimo įstatymo (2016 m. birželio 30 d. Nr. XII-2573) 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ 4 ir 6 dalių nuostatoms, pagal kurias ginčijamas reikalavimas galėjo būti nurodytas pirkimo dokumentuose. Pažymi, kad tuo laikotarpiu, kai buvo tikrinami pirkimo dokumentai ir vykdomas pirkimas, nei CPVA, nei tiekėjams nekilo klausimų dėl „užaukštintų” kvalifikacinių reikalavimų.

CPVA, kaip teisės aktais įgaliota institucija, atliko pažeidimo tyrimÄ , įvertino visÄ svarbiÄ informacijÄ ir priėmė SprendimÄ , kuriuo pritaikė 5 proc. finansinę korekcijÄ . PareiÅ¡kėjos nuomone, CVPA taikyta 5 proc. finansinė korekcija nuo visos sutarties vertės yra neproporcingai didelė, nes netinkamų finansuoti iÅ¡laidų suma – 14 692,01 Eur, kuri yra neproporcingai didelė ir neadekvati atsižvelgiant į CVPA vertinimu tariamai padarytÄ pažeidimÄ , kuris (jei bÅ«tų nustatytas) yra itin formalus ir mažareikÅ¡mis.

CVPA, įgyvendinanti institucija, atsižvelgusi į visas tyrimo aplinkybes, galėjo taikyti mažesnę finansinę korekcijÄ nei 5 proc. PareiÅ¡kėjos vertinimu, atsakovo Sprendimas neatitinka finansinių korekcijų taikymo proporcingumo principo ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAI) 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui nustatytų reikalavimų. CPVA, priimdama SprendimÄ dėl pažeidimo, neanalizavo pažeidimo pobÅ«džio sunkumo ir su juo susijusių visų aplinkybių.

Sprendime nurodytas finansines korekcijas Agentūra taikė neatsižvelgusi į aplinkybių, dėl kurių atsirado poreikis jas taikyti, pobūdį ir jų realų finansinį poveikį. Agentūra Sprendime nenurodė jokių argumentų, leidžiančių identifikuoti finansinį poveikį tokiu mastu, kad būtų būtinybė taikyti nurodyto dydžio finansines korekcijas. Atsakovo taikoma 5 proc. finansinė korekcija (14 692,01 Eur) yra neproporcinga pareiškėjo veiksmų pobūdžiui, kadangi pastarieji veiksmai jokių realių pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti.

Sprendime nurodytos aplinkybės, lėmusios finansinių korekcijų taikymÄ , yra formalaus pobÅ«džio. Atsakovo pažeidimais įvardijamos situacijos niekaip negalėjo daryti įtakos Pirkimo rezultatams ar suklaidinti Pirkimo dalyvius, jokių tiekėjų pretenzijų, institucijų, taip pat ir atsakovo patikrinimo metu pastabų dėl Ginčijamo reikalavimo negauta. PareiÅ¡kėja pažymi, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kitiems tiekėjams buvo nepagrįstai apribota galimybė dalyvauti konkurse, kiti tiekėjai dėl pirkimo jokių pretenzijų ar kitokio pobÅ«džio reikalavimų nereiÅ¡kė.

Atsakovas Sprendime nevertino pažeidimo pobÅ«džio bei jo pasekmių (nėra sukeliama žala nei Europos SÄ jungos, nei nacionaliniam biudžetui). Kitaip tariant, atsakovas Sprendime netaikė proporcingumo principo, pagal kurį net esant nurodytam konkrečiam finansinės korekcijos dydžiui atsakovas turi teisę skirti mažesnę finansinę korekcijÄ . Atsakovo pareiÅ¡kėjai Sprendime nustatyta finansinė korekcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui. CPVA Sprendimo dalis, susijusi su 5 proc., 14 692,01 Eur, finansinės korekcijos taikymu neatitinka VAI 3 ir 8 straipsnių nuostatų.

Atsakovas neįvertino aplinkybių, reikÅ¡mingų nustatant konkrečiu atveju adekvačios ir proporcingos padarytam pažeidimui finansinės korekcijos dydį. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, Sprendimas turi bÅ«ti panaikintas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas. Atsakovė VÅ¡Ä® Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad Pirkimas paskelbtas 2017 m. gruodžio 19 d., todėl Pirkimui, atsižvelgiant į Pirkimo paskelbimo datÄ , taikomos VPÄ® redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nuostatos.

CPVA, atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimÄ , įtarė, kad Pirkimas buvo įvykdytas galimai pažeidžiant VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus bei 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir Projekte buvo 2020 m. balandžio mėn. 15 d. užregistruotas įtarimas apie pažeidimÄ Nr. IT02 bei pradėtas pažeidimo tyrimas. Nurodo, jog kvalifikacijos reikalavimai turi bÅ«ti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s ir neribojantys tiekėjų konkurencijos.

Perkančioji organizacija negali nustatyti perteklinių kvalifikacijos reikalavimų siekiamo tikslo atžvilgiu. KonkurencijÄ riboja pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo objektui ir (ar) neproporcingi reikalavimai, kurie atima galimybę pirkime dalyvauti kandidatams ar dalyviams, gebantiems tinkamai įvykdyti sutartį. Vertinant aplinkybę, kad kvalifikacijos reikalavimai susiaurina visų galimų tiekėjų sÄ raÅ¡Ä tam tikrų tiekėjų nenaudai, perkan­Äioji organizacija privalo nustatyti tokių kriterijų tikslingumÄ ir pagrįstumÄ kiekvieno vieÅ¡ojo pirkimo atveju.

Kita vertus, Å¡ie kriterijai skirti perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad bÅ«simasis vieÅ¡ojo pirkimo sutarties kontrahentas patikimas, pajėgus laiku ir tinkamai įvykdyti sutar­tinius įsipareigojimus. Vadinasi, atsiranda poreikis kiekvienu atveju nustatyti ir įvertinti tokio (leistino) ribo­jimo ir juo siekiamo tikslo pusiausvyrÄ . Pažymi, kad vertinant Pirkimo aplinkybes ir dokumentus darytina iÅ¡vada, jog buvo perkami tvarkomieji statybos darbai, o ne tvarkybos darbai, todėl, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, kvalifikacijos reikalavimas rangovui turėti bent vienÄ kvalifikuotÄ nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistÄ , veiklos rÅ«Å¡is – tvarkybos darbų: konservavimo, restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės paÅ¡alinimo, specializacija – vadovavimas tvarkybos darbams, nėra pagrįstas ir proporcingas pirkimo objektui bei ribojo dalies rangovų galimybę dalyvauti konkurse.

NKVR vertingųjų savybių apraÅ¡e nėra nurodyta dviračių, pėsčiųjų takų ar prieplaukų kaip vertingųjų savybių, taip pat neįvardintos dviračių, pėsčiųjų takų ar prieplaukų vertingosios savybės, o taip pat jose nenumatyti vykdyti jokie darbai. Pabrėžia, kad nėra nustatytas reikalavimas, jog valstybės saugomos vietovės ar pavienio kultÅ«ros paveldo objekto teritorijose, vykdant tvarkomuosius statybos darbus, Å¡iems darbams vadovautų specialistas, kuris bÅ«tų atestuotas pagal tvarkybÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Už tinkamÄ viešųjų pirkimų procedÅ«rų vykdymÄ yra atsakingas PareiÅ¡kėjas, o ne CPVA, todėl pirkimų sÄ lygų derinimo su CPVA aplinkybė, pažymint, kad CPVA teikia rekomendacijas, o pirkimus vykdo ir pirkimo laimėtojus nustato projekto vykdytojai savarankiÅ¡kai, nepaneigia savarankiÅ¡kos PareiÅ¡kėjo atsakomybės už aptariamo Pirkimo pažeidimus. Nurodo, jog CPVA, atlikusi įtarimo apie pažeidimÄ tyrimÄ , Sprendime nustatė ir pagrindė pažeidimÄ , o vadovaujantis iÅ¡samiu pažeidimo vertinimu ir apraÅ¡ymu darytina iÅ¡vada, kad PareiÅ¡kėja, Pirkimo sÄ lygose nustatydamas nepagrįstÄ ir neproporcingÄ Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimÄ , kuris dirbtinai ribojo tiekėjų konkurencijÄ , pažeidė VPÄ® 47 straipsnio 1 ir 7 dalies nuostatas, VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir lygiateisiÅ¡kumo principus ir VPÄ® 17 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas.

Å iais veiksmais pareiÅ¡kėja padarė žalÄ Europos SÄ jungos bendrajam biudžetui, todėl CPVA pareiÅ¡kėjai pagrįstai taikė finansinę korekcijÄ . Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas, vertinant nustatytÄ pažeidimÄ , laikytinas esminiu. Nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys, nurodantis, kad CPVA nustatyti pažeidimai yra formalaus pobÅ«džio ir mažareikÅ¡miai, nes vien tik viešųjų pirkimų principų pažeidimas sudaro pagrindÄ taikyti griežtas poveikio priemones, o vertinant Sprendime nustatytÄ pažeidimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pažeidimas negali bÅ«ti laikomas mažareikÅ¡miu.

CPVA įvertinus tai, kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikÅ¡mingas Europos SÄ jungos vidaus rinkai, nes juo nesidomėjo užsienio Å«kio subjektai, pasiÅ«lymus pateikė keturi tiekėjai, kurie atitiko ribojantį kvalifikacijos reikalavimÄ , nors vieno tiekėjo pasiÅ«lymas ir buvo atmestas (atmetimo pagrindas nesusijęs su pažeidimo tyrimu), todėl buvo konkurencija, ribojantis kvalifikacijos reikalavimas buvo susijęs su specialistais, kuriuos tiekėjas galėjo pasisamdyti ir rėmimasis kitų Å«kio subjektų (Å¡iuo atveju ir atskirų specialistų) pajėgumais nebuvo apribotas, todėl pažeidimo poveikis nevertintas kaip labai sunkus, pretenzijų dėl kvalifikacijos reikalavimo nebuvo, nustatytam pažeidimui taikė 5 proc. finansinę korekcijÄ nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui.

CPVA nustatytam pažeidimui, įvertinusi su pažeidimu susijusias aplinkybes, tinkamai nustatė finansinės korekcijos dydį, kuris yra proporcingas padarytam pažeidimui. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad Administracija, įgyvendindama ProjektÄ , įvykdė supaprastintÄ PirkimÄ (atviro konkurso bÅ«du) „(duomenys neskelbtini)“ (pagal projektÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“), pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris CVP IS paskelbtas 2017 m. gruodžio 19 d.

Perkančioji organizacija (Administracija), atlikusi Pirkimo procedÅ«ras, su PirkimÄ laimėjusia AAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 27 d. sudarė Sutartį Nr.(duomenys neskelbtini). CPPVA 2020 m. gegužės 5 d. AdministracijÄ informavo apie 2020 m. balandžio 15 d. padėtÄ Ä¯tariamo pažeidimo tyrimÄ raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašė pateikti paaiÅ¡kinimus ir kitus, CPVA dar nepateiktus, jei tokių yra, dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai. Administracija pateikė atsakymus 2020 m. gegužės 11 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – RaÅ¡tas Nr.

1) ir 2020 m. gegužės 26 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – RaÅ¡tas Nr. 2) 2020 m. birželio 12 d. CPVA priėmė SprendimÄ , kuriame konstatuota, jog Administracija pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1, 2 ir 3 dalies, 47 straipsnio 1 ir 7 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus CPVA pritaikė 5 proc. finansinę korekcijÄ nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 293 840,11 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti iÅ¡laidų suma – 14 692,01 Eur.

Byloje kilo ginčas dėl CPVA Cprendimo, kuriuo konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai pareiÅ¡kėjai vykdant supaprastintÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ projektui, finansuojamam iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšų, įgyvendinti ir už tai pritaikytos finansinės korekcijos, teisėtumo ir pagrįstumo. AgentÅ«ros kaip įgyvendinančios institucijos funkcijos yra nustatytos „Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programÄ , taisyklėse“, priimtose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės) bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d.

įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT). Taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatytos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, tarp kurių: 9.3 punktas įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios iÅ¡laidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai, 9.3.1 punktas tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo praÅ¡ymus, nustato mokėjimo praÅ¡ymuose nurodytų iÅ¡laidų tinkamumÄ finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai; 9.3.4 punktas atlieka projektų patikras vietose teisės aktų nustatyta tvarka; atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektÄ priežiÅ«rÄ teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimÄ ir finansavimÄ , nustatyta tvarka; 9.3.5 punktas atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektÄ priežiÅ«rÄ , teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimÄ ir finansavimÄ , nustatyta tvarka, 9.3.7 punktas atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus.

Teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimų dėl tolesnių veiksimų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneÅ¡a apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui ir atlieka kitas funkcijas. Pirkimui, atsižvelgus į jo paskelbimo datÄ , taikomos VPÄ® redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali bÅ«ti siekiama iÅ¡vengti Å¡iame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurencijÄ . Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sÄ lygos tam tikriems tiekėjams. Perkančioji organizacija turi siekti, kad:

1) prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai;

2) vykdant pirkimo sutartis bÅ«tų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos SÄ jungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir Å¡io įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose (VPÄ® 17 straipsnio 2 dalis). Pagal VPÄ® 47 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimÄ ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti bÅ«tinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir Å¡ių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informacijÄ . Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi bÅ«ti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s. Tikrinant tiekėjų kvalifikacijÄ , pasirinktinai atsižvelgiama į jų:

1) teisę verstis atitinkama veikla;

2) finansinį ir ekonominį pajėgumÄ ;

3) techninį ir profesinį pajėgumÄ . Pagal to paties straipsnio 7 dalį, tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintÄ tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikÄ . Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika), patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105, 21 punkte nustatyta, kad techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo tikslas - įsitikinti, jog tiekėjas turi pakankamus įgÅ«džius, priemones, įrankius, personalÄ ir kt., reikalingus pirkimo sutarties vykdymui.

Vertinant tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumÄ , atsižvelgiama į žmogiÅ¡kuosius ir techninius iÅ¡teklius, pirkimo sutarčiai įvykdyti, reikalingÄ patirtį, tiekėjo darbuotojų kvalifikacijÄ , darbo produktyvumÄ , patirtį ir patikimumÄ . Metodikos 21.6 punkte nurodyta, kad tiekėjo personalo, ar jų vadovaujančio personalo iÅ¡silavinimas ir profesinė kvalifikacija numatyta, kad Å¡is kvalifikacijos reikalavimas yra keliamas siekiant įsitikinti, kad pirkimo sutarties vykdymas bus pavestas kvalifikuotam tiekėjo, teikiančio paslaugas, ar atliekančio darbus, personalui, ar jo vadovaujančiam personalui, kuris yra tiesiogiai susijęs (ar atsakingas) už konkrečios paslaugos suteikimÄ ar darbų atlikimÄ .

Pirkimo vykdytojas tiksliai ir aiÅ¡kiai pirkimo dokumentuose nurodo, kokiÄ kvalifikacijÄ turi turėti tiekėjas ar jo vadovaujantys asmenys (pavyzdžiui, darbų atveju - nurodoma konkreti statybos darbų sritis, statinių kategorija ir grupė bei reikalaujama patirtis). Kvalifikacijos reikalavimai turi bÅ«ti nustatomi atsižvelgiant į pirkimo vykdytojo nurodytas kompetencijas galintiems atitikti asmenims norminiuose teisės aktuose keliamÄ kvalifikacijÄ (pavyzdžiui, statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus jiems taikomus kvalifikacijos reikalavimus).

Teismų praktikoje tiekėjo kvalifikacija suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruoÅ¡imas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumÄ , teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimÄ ir pan. Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrÄ jÄ perkančiosios organizacijos valiÄ , poreikius, susijusius su vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sÄ lygas.

Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sÄ lygų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Pažymėtina, kad VPÄ® konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobÅ«dį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).

Tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad perkančiosios organizacijos diskrecija Å¡iuo aspektu yra neribota. Pirkimo sÄ lygos turi bÅ«ti tokios, kad jas atitiktų tik kompetentingi, patikimi ir pajėgÅ«s įvykdyti pirkimo sÄ lygas tiekėjai, tačiau tuo pačiu turi bÅ«ti siekiama kuo didesnės tiekėjų konkurencijos tam, jog bÅ«tų gaunama ekonomiÅ¡kai kuo racionalesnė kaina. Perkančioji organizacija tam, kad įsitikintų, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, turi nustatyti minimalius, o ne maksimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus.

Pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017). Taigi, kaip matyti iÅ¡ pateikto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos, perkančioji organizacija turi nustatyti tik tokias vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, kurios yra susijusios iÅ¡imtinai su pirkimo objektu, turi bÅ«ti aiÅ¡kios, tikslios, proporcingos ir negali dirbtinai riboti konkurencijos.

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad Pirkimo sÄ lygose nustatytas Ginčijamas reikalavimas yra proporcingas ir susijęs su pirkimo objektu. Taip pat pareiÅ¡kėja nesutinka su Sprendime padaryta iÅ¡vada, kad specialieji paveldosaugos reikalavimai statytojui iÅ¡duodami techninio projekto parengimui, o ne rangos darbams. Nagrinėjamu atveju CPVA, vertindama Pirkimo sÄ lygas, nustatė, kad PareiÅ¡kėjas įvykdė supaprastintÄ pirkimÄ (atviro konkurso bÅ«du), kurio objektas apibrėžtas Pirkimo sÄ lygų 11 punkte: „Pirkimo objektas: perkamos dviračių, pėsčiųjų takų ir prieplaukos statybos darbo projekto parengimo, archeologinių tyrimų, kadastrinių ir geodezinių matavimų paslaugos bei takų ir prieplaukos statybos darbai“.

Pirkimo sÄ lygų 12 p. apibrėžta, kad perkamų darbų savybės ir apimtys nustatytos Pirkimo sÄ lygų 4 priede – 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame techniniame projekte Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo dokumentų 23.3.

3) papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas – tiekėjas turi bent vienÄ kvalifikuotÄ nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistÄ , veiklos rÅ«Å¡is – tvarkybos darbų: konservavimo, restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės paÅ¡alinimo, specializacija – vadovavimas tvarkybos darbams. CPVA, įvertinusi Pirkimo aplinkybes ir dokumentus, padarė iÅ¡vadÄ , kad buvo perkami tvarkomieji statybos darbai (naujų pėsčiųjų ir dviračių takų statyba, naujos prieplaukos statyba, dviračių aikÅ¡telės statyba, teritorijos žaliųjų plotų, Å¡laitų sutvarkymas sklypo ribose, mažosios architektÅ«ros elementų įrengimas, elektros (apÅ¡vietimo) tinklų, ryÅ¡io įvado, lietaus nuotekų tinklų įrengimas), o ne tvarkybos darbai, todėl, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, kvalifikacijos reikalavimas rangovui turėti bent vienÄ kvalifikuotÄ nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistÄ , veiklos rÅ«Å¡is – tvarkybos darbų: konservavimo, restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės paÅ¡alinimo, specializacija – vadovavimas tvarkybos darbams, nėra pagrįstas ir proporcingas pirkimo objektui bei ribojo dalies rangovų galimybę dalyvauti konkurse.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (ginčo laikotarpiui aktuali teisės akto redakcija) (toliau – NKPAĮ) 2 straipsnio 34 punkte nustatyta, kad tvarkyba – nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas. Tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje (NKPAĮ 2 straipsnio 37 punktas).

Tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ (NKPAÄ® 2 straipsnio 36 punktas). Kaip matyti iÅ¡ pateiktų NKPAÄ® sÄ vokų, tvarkomieji paveldosaugos darbai nėra tapatÅ«s tvarkomiesiems statybos darbams, nes skiriasi tiek jų atlikimÄ reglamentuojantys teisės aktai, tiek pats darbų pobÅ«dis, jiems galinčių vadovauti asmenų atestavimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skiriamasis tvarkomųjų statybos darbų bei tvarkomųjų paveldosaugos darbų požymis yra tas, ar atliekami kapitalinės statybos darbai yra susiję su statinio vertingųjų savybių ir vertingų dalių bei elementų keitimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

Tuo atveju, kai kultūros paveldo statinio darbai nesusiję su vertingųjų savybių ar autentiškumo keitimu, išsaugojimu, remontuojant kultūros paveldo statinius, reikia vadovautis Statybos įstatymu ir Statybos įstatymo poįstatyminiais aktais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja Pirkimu numatė atlikti statybos tvarkomuosius darbus kultūros paveldo objekte, valstybės saugomoje teritorijoje, t. y. Kėdainių senamiesčio ribose ir senojo miesto vietos ribose. Tačiau, vien tai, jog pareiškėjos Pirkimu numatyti atlikti darbai yra saugomoje teritorijoje, nereiškia, jog jie susiję su kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių išsaugojimu, kadangi statiniai, kuriuose bus vykdomi darbai, nėra kultūros paveldo statiniai.

IÅ¡ Pirkimo sÄ lygų matyti, jog pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės siekia atlikti pėsčiųjų ir dviračių tako ir prieplaukos statybos darbus (pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas, naujos prieplaukos statyba, teritorijos žaliųjų plotų, Å¡laitų sutvarkymas sklypo ribose, mažosios architektÅ«ros elementų įrengimas, inžinierinių tinklų įrengimas), o tokio pobÅ«džio darbai laikytini tvarkomaisiais statybos darbais, nors jie ir atliekami teritorijoje, kuri priklauso kultÅ«ros paveldui.

NKPAÄ® 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlikti nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo tvarkybÄ (iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus) ir paveldosaugos (specialiÄ jÄ ) ekspertizę turi teisę Å¡iame straipsnyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys ir Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka atestuoti specialistai, gavę nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo specialisto kvalifikacijos atestatÄ (toliau – ir Kvalifikacijos atestatas), ir neatestuoti jų pagalbininkai, vadovaujami atestuoto specialisto.

Už atliekamus darbus atsako atestuotas specialistas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Kvalifikacijos atestatus Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos (toliau – ir Atestavimo komisija) teikimu iÅ¡duoda kultÅ«ros ministras, kuris tvirtina atestuojamos veiklos specializacijas, atestatų iÅ¡davimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos apraÅ¡Ä , vadovaudamasis Å¡iame įstatyme nustatytais pagrindais. Nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad statybos darbus projektuoti gali tik atestuoti specialistai, kurie taip pat gali atlikti tvarkomuosius statybos darbus.

IÅ¡ NKPAÄ® 23 straipsnio 1 dalyje nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktuose nėra numatytas reikalavimas, jog valstybės saugomos vietovės ar pavienio kultÅ«ros paveldo objekto teritorijose, vykdant tvarkomuosius statybos darbus, Å¡iems darbams vadovautų specialistas, kuris bÅ«tų atestuotas pagal NKPAÄ® ir kitus tvarkybÄ reglamentuojančius teisės aktus. Minėtas reikalavimas yra taikomas tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, o nagrinėjamu Pirkimu buvo perkami tik tvarkomieji statybos darbai.

Tvarkomuosius statybos darbus atliekantys specialistai yra atestuojami vadovaujantis Statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Å iuose teisės aktuose specifiniai reikalavimai dėl darbų atlikimo kultÅ«ros paveldo statinyje ar teritorijoje nėra keliami. Todėl CPVA pagrįstai nustatė, kad ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas, kuriame apibrėžtas įpareigojimas tiekėjui pateikti bent vienÄ kvalifikuotÄ nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistÄ , kurio veiklos rÅ«Å¡is – tvarkybos darbų: konservavimo, restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės paÅ¡alinimo, specializacija – vadovavimas tvarkybos darbams, yra neproporcingas ir nepagrįstas Pirkimo objektui.

PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad 5 procentų finansinė korekcija yra neproporcinga. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas proporcingumo principÄ , 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiÅ¡kia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už Å¡iuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija), Å¡ie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui.

Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Vadovaujantis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų E. S. iÅ¡laidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principÄ , kai nesilaikyta vieÅ¡ojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 10 punkte nustatyta, kad kai atrankos kriterijai nesusiję su sutarties dalyku arba jam neproporcingi, taikoma 25 proc. finansinė pataisa.

Pataisa gali bÅ«ti sumažinta iki 10 proc. ar 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad Gairėse yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas. Gairių 1.3 punkte nurodyta, kad jose nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos, taikomos sutarties iÅ¡laidoms, atsižvelgiama į pažeidimo sunkumÄ ir proporcingumo principÄ , kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto iÅ¡laidų apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o“ 10 punktas, kuriame nurodoma, kad kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų bÅ«ti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti iÅ¡laidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: ar pirkimas (iÅ¡skyrus tarptautinį pirkimÄ ) nekelia tarptautinio susidomėjimo; ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (vertinama, ar sudarytos sÄ lygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiÅ«lymÄ , pateiktų pasiÅ«lymų skaičius ir kt.); ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiÅ«lymų; ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobÅ«dį ir sunkumÄ , laikantis proporcingumo principo įgyvendinančios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė).

Nagrinėjamu atveju CPA Sprendimu taikė pareiÅ¡kėjai 5 proc. finansinę korekcijÄ bei nustatė, kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikÅ¡mingas ES vidaus rinkai, nes juo nesidomėjo užsienio Å«kio subjektai, pirkimu susidomėjo 8 tiekėjai, pasiÅ«lymus pateikė keturi tiekėjai, kurie atitiko ribojantį ReikalavimÄ , nors vieno tiekėjo pasiÅ«lymai ir buvo atmesti (atmetimo pagrindas nesusijęs su pažeidimo tyrimu), todėl konkurencija buvo, ribojantis kvalifikacijos reikalavimas buvo susijęs su specialistais, kuriuos tiekėjas galėjo pasisamdyti ir rėmimasis kitų Å«kio subjektų (Å¡iuo atveju ir atskirų specialistų) pajėgumais nebuvo apribotas, todėl pažeidimo poveikis nevertintinas kaip labai sunkus, pretenzijų dėl kvalifikacijos reikalavimo nebuvo.

Kaip minėta, nustatyta, jog pareiÅ¡kėja nustatydama kvalifikacijos reikalavimÄ Pirkimo sÄ lygose veikė neteisėtai, kadangi toks reikalavimas apskritai neturėjo bÅ«ti nustatytas, tačiau įvertinus tai, jog pareiÅ¡kėja pažeidė aukščiau nurodytas VPÄ® nuostatas, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjai neturėjo bÅ«ti taikoma finansinė korekcija. Pažymėtina, jog pagal Gaires pareiÅ¡kėjai taikoma mažiausia finansinė pataisa, kuri parinkta pagal nustatytÄ pažeidimÄ .

Be to, kaip teisingai nurodė atsakovė, nustačius pažeidimÄ , finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedÅ«ra. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju taikyta 5 proc. finansinė pataisa yra mažiausia bei proporcinga pareiÅ¡kėjos padarytam pažeidimui. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo jos naikinti. PareiÅ¡kėja skunde teigė, kad Sprendimas neatitinka VAÄ® (ginčui aktuali redakcija) 3 straipsnio ir VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (VAÄ® 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia (be kita to), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais.

VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Ä®vertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas Sprendimas visiÅ¡kai atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai iÅ¡tyrė, nustatė pažeidimÄ ir pateikė faktiÅ¡kai bei teisiÅ¡kai pakankamai motyvuotus paaiÅ¡kinimus, kodėl administracinėje byloje nagrinėtas pažeidimas buvo padarytas, taigi, to pasėkoje priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ SprendimÄ , kuris negali bÅ«ti panaikintas pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytais pagrindais, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

PareiÅ¡kėja taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovės AgentÅ«ros pareiÅ¡kėjos naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas - 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį. Administracinėse bylose už kiekvienÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis (ABTÄ® 35 straipsnio 1 dalis). Skundus (praÅ¡ymus, pareiÅ¡kimus) paduodant teismui tik elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTÄ® 35 straipsnio 3 dalis).

Pagal ABTÄ® 36 straipsnio 2 dalį, žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismÄ , kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis vieÅ¡ojo administravimo funkcijomis. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja pateikė teismui banko ,,(duomenys neskelbtini)” 2020 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurį, pareiÅ¡kėja sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos skundas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal ABTÄ® 36 straipsnio 2 dalį, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėja yra sumokėjusi 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl vadovaujantis ABTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾intinas jos sumokėtas žyminis mokestis, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai Kėdainių rajono savivaldybės administracijai pagal banko ,,(duomenys neskelbtini)” 2020 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtÄ 22,50 Eur žyminį mokestį, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė Jolanta Vėgelienė