2020-10-21 Nr. AB-19547-3-61-3-02819-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-698-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02819-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: nustatyti, ar Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – ir Tarnyba) savo veikloje taiko vienodus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimus, susijusius su elektroninių ryšių paslaugų terminuotomis sutartimis; įpareigoti Tarnybą pašalinti pažeidimus ir / ar aiškinimus, prieštaraujančius vienodai taikomai teisei bei neatitinkančius įstaigos tikslų ir uždavinių, jei tokie bus nustatyti, siekiant apginti teisės aktais saugomus vartotojų interesus; įpareigoti Tarnybą imtis veiksmų siekiant sustabdyti vienodai taikomiems įstatymams ir kitiems teisės aktams prieštaraujančias praktikas elektroninių ryšių paslaugų vartojimo sutartyse, jei tokios bus nustatytos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjos skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytus skundui keliamus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pirmu reikalavimu reikalauja nustatyti, ar Tarnyba savo veikloje taiko vienodus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimus, susijusius su elektroninių ryšių paslaugų terminuotomis sutartimis, bei nurodė, kad tokiu reikalavimu siekiama tam tikros faktinės būsenos konstatavimo, taigi toks skundas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, be to, pareiškėja nenurodo, kaip toks konstatavimas susijęs su pačios pareiškėjos individualių subjektinių teisių pažeidimu.

Teismas nurodė, kad antruoju ir trečiuoju reikalavimu pareiškėja iš esmės prašo užtikrini teisės aktų laikymąsi. Tokie reikalavimai yra pernelyg abstraktūs, nes net ir tenkinus tokį reikalavimą, asmenims vis tiek nebūtų aišku, ką konkrečiai jie turi atlikti ar nuo kokių veiksmų susilaikyti. Be to, pareiškėja nenurodo, kaip toks reikalavimas susijęs su jos subjektinėmis teisėmis.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo teiginius dėl siekiamo ginti viešojo intereso, nurodė, kad ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, bei konstatavo, kad joks įstatymas neįgalioja pareiškėjos ginti viešojo intereso.

Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad pareiškėja, teikdama skundą, turi ginti savo subjektines teises ar interesus, kuriems kyla grėsmė, bei konstatavo, kad iš pareiškėjos pateikto skundo nėra aišku, kokį konkretų Tarnybos aktą pareiškėja skundžia teismui, nes ji neprašo panaikinti Tarnybos 2020 m. birželio 26 d. arba su 2020 m. rugpjūčio 10 d. raštų, kuriais buvo atsakyta į pareiškėjos paklausimus, ir su kuriais ji nesutinka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2020 m. rugsėjo 16 d. skundo trūkumams pašalinti: 1) aiškiai suformuluoti skundo reikalavimus, kurie atitiktų Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus; 2) skundo reikalavimus susieti su savo pažeistomis individualiomis subjektinėmis teisėmis; 3) sumokėti žyminį mokestį, jeigu patikslinus reikalavimą jis nepateks prie skundų, kurie neapmokestinami žyminiu mokesčiu; 4) pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 16 d. teismui pateikė papildomus dokumentus ir 2020 m. rugsėjo 14 d. paaiškinimą dėl 2020 m. rugpjūčio 18 d. teismui pateikto skundo, bei atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties (pavadintas apeliaciniu skundu).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nutarė: pareiškėjos A. P. skundą laikyti nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžinti pareiškėjai; atsisakyti priimti pareiškėjos atskirąjį skundą (pavadintą apeliaciniu skundu) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties.

Teismas nurodė, kad pareiškėja, pateikdama teismui 2020 m. rugsėjo 14 d. paaiškinimą dėl 2020 m. rugpjūčio 18 d. teismui pateikto skundo ir papildomus dokumentus, neištaisė 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje nurodytų jos skundo trūkumų: tinkamai nesuformulavo skundo dalyko bei pagrindo, nenurodė, kokias savo subjektines teises pareiškėja siekia ginti bei kokį konkretų Tarnybos aktą pareiškėja skundžia teismui, nesumokėjo ABTĮ nustatyto žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja taip pat nesikreipė dėl termino pratęsimo nustatytiems trūkumams pašalinti. Todėl jos pateiktas skundas neatitinka jam ABTĮ keliamų reikalavimų ir laikytinas nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teismas nurodė, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo 16 d. taip pat pateikė teismui dokumentą, pavadintą apeliaciniu skundu (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 16 d. atskirasis skundas), iš kurio turinio matyti, kad pareiškėja siekia apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. priimtą nutartį. Teismas pažymėjo, kad ABTĮ nenumato, kad nutartis, kuria yra nustatomas terminas skundo trūkumams pašalinti, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Be to, tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nes pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą iš naujo su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, bei į ABTĮ nuostatas, atsisakė priimti pareiškėjos teikiamą atskirąjį skundą (pavadintą apeliaciniu skundu).

Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį; priimti nagrinėti jos 2020 m. rugsėjo 16 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartis buvo priimta pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neskelbė informacijos apie jos skundo ir 2020 m. rugsėjo 16 d. atskirojo skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme datą ir laiką. Pareiškėja taip pat nurodo, kad priimant skundžiamą nutartį nebuvo įvertinti jos argumentai, nurodyti 2020 m. rugsėjo 16 d. atskirajame skunde, t. y., kad ji prašė išspręsti ginčą dėl nevienodo teisės aiškinimo ir taikymo Ryšių reguliavimo tarnybos veikloje bei tinkamai nurodė ginčo šalis, taip pat ginčo dalyką ir kt. Teigia, kad 2020 m., rugpjūčio 26 d. nutartyje buvo nepagrįstai reikalaujama skundo reikalavimus susieti su pareiškėjos pažeistomis individualiomis subjektinėmis teisėmis, kadangi ji kelia klausimą dėl nevienodo teisės aiškinimo ir taikymo Ryšių reguliavimo tarnybos veikloje, susijusioje su elektroninių ryšių paslaugų terminuotomis sutartimis, siekiant apginti teisės aktais saugomus vartotojų interesus (t. y. gina viešąjį interesą), bei nurodo, kad teismai negali peržengti skundo reikalavimo ribų.

Pareiškėjos nuomone, skundžiamoje nutartyje sprendžiamas jos skundo priėmimo klausimas, o ne 2020 m. rugsėjo 16 d. atskirojo skundo priėmimo klausimas, kuris turėtų būti sprendžiamas tiesiogiai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Pažymi, kad jos 2020 m. rugsėjo 16 d. atskirasis skundas buvo įteiktas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui elektroniniu paštu bei pristatant dokumentus į teismo raštinę, todėl yra priimtas ir negali būti grąžinamas pareiškėjai kaip nenagrinėtinas teismuose.

Pareiškėja teigia, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. atskirajame skunde tinkamai nurodytas skundo dalykas (skundžiama 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis), kreipimosi pagrindas, taip pat reikalavimas – priimti minėtą atskirąjį skundą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, kuria buvo nustatytas terminas pareiškėjos skundo trūkumams pašalinti, negali būti skundžiama atskiruoju skundu, kadangi atskirasis skundas buvo pateiktas šiai nutarčiai neįsiteisėjus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. P. skundą, nepašalinus jo trūkumų, bei atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą (pavadintą apeliaciniu skundu) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl skundo priėmimo

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, neištaisius skundo trūkumų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad pareiškėja savo skunde kelia reikalavimus, susijusius su tam tikros faktinės būsenos konstatavimu, arba abstrakčius reikalavimus užtikrinti teisės aktų laikymąsi, bet nenurodo, kaip toks konstatavimas susijęs su pačios pareiškėjos individualių subjektinių teisių pažeidimu, todėl įpareigojo pareiškėją patikslinti skundo reikalavimus, juos susiejant su savo pažeistomis individualiomis subjektinėmis teisėmis, sumokėti žyminį mokestį, pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, jog pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus, t. y. pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 ir 8 p.). Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Susipažinusi su pareiškėjos skundu ir kartu su juo pateiktais dokumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatė paduoto skundo trūkumus, ypač dėl būtinybės patikslinti skundo reikalavimą, kad jis atitiktų administracinio teismo kompetenciją (ABTĮ 17 str. 1 d., 88 str.), ir jį susieti su pareiškėjos pažeistomis individualiomis subjektinėmis teisėmis, nes pareiškėjos skunde buvo keliamas abstraktus reikalavimas įvertinti Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą aiškinant ir taikant teisės aktus, susijusius su elektroninių ryšių paslaugų terminuotomis sutartimis, ir įpareigoti Tarnybą pašalinti pažeidimus, jei tokių bus nustatyta. Teismas pažymi, kad, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, ABTĮ normos, reglamentuojančios bylų nagrinėjimą teisme (dėl posėdžio datos ir laiko paskelbimo, šalių dalyvavimo ir pan.), netaikomos.

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad ji nesieja skundo reikalavimų su savo pažeistomis individualiomis subjektinėmis teisėmis, ar su konkrečiu, jos atžvilgiu priimtu Tarnybos individualiu administraciniu aktu, bei pabrėžia, kad ji kelia klausimą dėl nevienodo teisės aiškinimo ir taikymo Ryšių reguliavimo tarnybos veikloje, siekiant apginti teisės aktais saugomus vartotojų interesus (t. y. gina viešąjį interesą).

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris: pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši teisės akto nuostata suponuoja išvadą, kad viešieji interesai yra ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytiems subjektams kreipiantis į teismą. Tokia išvada sietina su idėja, jog pareiškėjas, kuris kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, gina ne jam pačiam priklausančią subjektinę teisę, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomą interesą, priklausantį visuomenei ar jos daliai. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog viešojo intereso gynimu galimai daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, viešojo intereso gynimas pasižymi tam tikra specifika, inter alia (be kita ko) – baigtiniu sąrašu subjektų, galinčių kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Nustačius, jog įstatymai nesuteikia pareiškėjui teisės kreiptis į teismą dėl skunde (prašyme) nurodomo viešojo intereso gynimo, teisėjas privalo atsisakyti priimti tokį skundą (prašymą). Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-91/2012).

Pareiškėja teigė, kad skundu ji siekia apginti visuomenės (viešąjį) interesą, tačiau nenurodė įstatymo, kuriame būtų įtvirtinta jos teisė, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą, bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja gali ginti tik savo subjektines teises ar interesus, kuriems kyla grėsmė. Kadangi pareiškėja nenurodo jokio Tarnybos akto ar veiksmo, kuris sukelia teisines pasekmes pareiškėjai, jos suformuluotas abstraktus prašymas dėl Tarnybos veikloje taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo, susijusio su elektroninių ryšių paslaugų terminuotomis sutartimis, įvertinimo ir galimų pažeidimų nustatymo, negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja per nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, pareiškėjos teismui reiškiami reikalavimai yra bendro pobūdžio, nenurodyta, kokias savo subjektines teises pareiškėja siekia ginti, nėra aišku, kokį konkretų Tarnybos aktą pareiškėja skundžia teismui, pareiškėja nesumokėjo ABTĮ nustatyto žyminio mokesčio, todėl yra pagrindas pareiškėjos pateiktą skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai dar kartą išaiškintina, jog 2020 m. rugsėjo 21 d. priimta nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta jai kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl Tarnybos veiksmų, pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Dėl 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties apskundimo

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti 2020 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjos atskirąjį skundą (pavadintą apeliaciniu skundu) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, nes konstatavo, kad ši nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartį proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 punktas). Nesant Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos.

Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato nutarčių, kuriomis teismas nustato terminą skundo trūkumams pašalinti, apskundimo. Tokia nutartis pati savaime jokių neigiamų pasekmių skundą padavusiam asmeniui negali sukelti ir dėl to negali būti laikoma užkertančia kelią bylos eigai. Vertinant atskirojo skundo objekto atitiktį Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalies 2 punktui, pažymėtina, kad paprastai laikoma, jog teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti (pvz., nutartis atsisakyti priimti skundą) ar tam tikrais atvejais toliau tęstis (pvz., nutartis, kuria atsisakoma tenkinti proceso šalies prašymą dėl administracinės bylos atnaujinimo) arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas (pvz., nutartis palikti skundą nenagrinėtą). Pažymėtina, kad termino skundo trūkumus pašalinti nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. Tokiu procesiniu sprendimu teisė kreiptis į teismą nėra varžoma ar nepagrįstai apsunkinama. Administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad nutartis dėl trūkumų šalinimo atskiruoju skundu nėra skundžiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-271-502/2020).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą (pavadintą apeliaciniu skundu) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties panaikinimo. Pasisakydama dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti 2020 m. rugsėjo 16 d. atskirojo skundo priėmimo klausimo, nes jis nagrinėtinas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 153 straipsnio 3 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismas atsisako priimti atskirąjį skundą ir grąžina jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi taip pat pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 16 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Taigi pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė