2026-03-04 Nr. AB-4742-3-61-3-07105-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-108-789/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07105-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. E. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo pagal pareiškėjo S. E. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. E. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2023 m. gegužės 22 d. raštą Nr. (25)-A4E-5281 „Dėl projekto „Erozijos pažeisto kranto darbų (duomenys neskelbtini), supaprastintas statybos projektas“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl pritarimo uždarosios akcinės bendrovės „Hidrovisata“ (toliau – ir Bendrovė) parengtam projektui „Erozijos pažeisto kranto darbų (duomenys neskelbtini), supaprastintas statybos projektas“ (toliau – ir Projektas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes ir argumentus:

2.1. Pareiškėjas yra sodų bendrijos „Bartonys“ (toliau – ir Bendrija) narys. Jis kartu su kitais Bendrijos nariai, sutvarkė apleistą pakrantę, pareiškėjas buvo gavęs Bendrijos (kuri nuomoja žemę iš valstybės) pritarimą pakrantės sutvarkymui.

2.2. 2021 m. liepos 7 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcija, pagal anoniminį telefoninį pranešimą, atliko apžiūrą, kurios metu nustatė, jog pareiškėjas vykdė žemės darbus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, t. y. nukasė žolinę augmeniją, įrengė tvorelę iš akmenų ir metalinio sieto, šlaite sustatė akmens riedulius, taip sunaikindamas žolinės augmenijos 298,241 kv. m plotą, ir padarė žalą aplinkai.

2.3. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir teisinių žinių, todėl nesuprato, jog po apžiūros surašytas apžiūros aktas gali sukelti jam kokias nors teisines pasekmes. Pareiškėjas yra pagrįstai įsitikinęs, jog nepadarė žalos gamtai. Atvirkščiai, po atliktų aplinkos tvarkymo darbų krantas buvo apsaugotas nuo erozijos, todėl nemanė, jog jis turi išardyti apsauginę tvorelę, išridenti akmens riedulius ir t. t.

2.4. 2022 m. gegužės 20 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 256 straipsnio 3 dalį, tą pačią dieną buvo surašytas ir Privalomasis nurodymas žemės sklype pakrantės apsaugos juostoje atstatyti natūralų reljefą ir žemės paviršių, t. y. atsėti daugiametę žolę, nuimti tvorelę iš metalinio sieto ir nurinkti akmenis, esančius šlaite bei krante (tarp vandens telkinio ir šlaito). Administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 100 straipsnio 3 dalies reikalavimus, draudžiančius vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose. Žemės sklype, kuriame pareiškėjas atliko aplinkos tvarkymo darbus, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta yra įregistruota Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 5SK-1304-(14.5.110 E.). 2018 m. (kai buvo atlikti aplinkos tvarkymo darbai) žemės sklypas dar nebuvo pripažintas teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, šis sklypas dar nebuvo teritorijoje, kuri būtų pripažinta paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tapo minėto įstatymo reguliavimo objektu tik 2022 m. rugsėjo 16 d., t. y. praėjus 4 metams po darbų, kuriuos atliko pareiškėjas ir kurie buvo įvardinti kaip žalingi gamtai.

2.5. Pareiškėjas ėmėsi veiksmų tam, jog būtų įteisinti jo atlikti darbai. Jis kreipėsi į Bendrovę, užsakė Projektą. Bendrovė parengė Projektą, kuris buvo pateiktas Agentūrai, tačiau ji nurodė, jog papildomai turi būti pateiktas savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendimas. Pareiškėjas negali gauti tokio sprendimo, nes, 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymui, nebėra ekstremaliųjų situacijų komisijų. Pareiškėjas, atstovaujamas Bendrovės, pakartotinai kreipėsi į Agentūrą, kuri Raštu informavo, jog nederins Projekto, nes jame nėra pateiktas ekstremalių situacijų komisijos sprendimas – taikant erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo ar erozijos pažeistos pakrantės tvarkymo ir (ar atkūrimo) priemones.

2.6. Agentūra atsisakė derinti jai pateiktą Projektą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 36.1.12 papunkčiu, reglamentuojančiu, jog viena iš projekto sudedamųjų dalių yra ekstremalių situacijų komisijos sprendimas – taikant erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo ar erozijos pažeistos pakrantės tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemones. Pareiškėjas negali gauti tokio sprendimo, nes, 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymui, nebėra savivaldybių ekstremaliųjų situacijų komisijų.

2.7. Agentūra taip pat nurodė, jog negali pritarti Projektui, nes Bendrijoje esančio paviršinio vandens telkinio kranto tvarkymo darbai jau atlikti (pareiškėjas atliko juos), o, pagal Aprašo 30.2 papunktį, teisė tvarkyti vandens telkinį įgyjama nuo suderinto projekto gavimo dienos, kai pagal Aprašo 1 priede nurodytus atvejus būtina gauti pritarimą projektui. Pareiškėjas yra atlikęs pakrantės tvarkymo darbus, tačiau negali įteisinti juos. Negali būti toleruojama situacija, jog vien dėl procedūrų pažeidimo pareiškėjas negalėtų įteisinti erozijos pažeisto kranto sutvarkymo darbų. Agentūra Rašte nurodo, jog Jonavos rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos 2022 m. spalio 21 d. posėdyje buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl paviršinio vandens telkinio, esančio Bendrijoje, ir nutarta pripažinti, jog, tikėtina, kad paviršinio vandens telkinio krantai buvo veikiami erozijos iki tvarkymo darbų atlikimo. Pareiškėjas, nors ir neturėdamas reikalingų dokumentų, atliko darbus, kurie buvo būtini tam, kad paviršinio vandens krantas būtų apsaugotas nuo erozijos, tačiau negali įteisinti šių darbų dėl Agentūros reikalaujamų formalių procedūrų.

2.8. Bendrija yra informavusi Agentūrą dėl vandens telkinio, esančio Bendrijoje, tvarkymo darbų. Agentūra 2021 m. spalio 25 d. raštu Nr. (25)-A4E-12142 atsakė, jog nurodytas telkinys yra dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys, Aprašas reglamentuoja tokių telkinių tvarkymą, Aprašo 2.2 papunktyje nurodyta, kad šiame Apraše nustatyti reikalavimai netaikomi, tvarkant dirbtinius nepratekamus vandens telkinius. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583 patvirtintas Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas nedraudžia tvarkyti dirbtinio vandens telkinio aplinką.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Agentūra gavo Bendrovės 2023 m. gegužės 8 d. pakartotinį prašymą derinti Projektą. Erozijos pažeistos pakrantės tvarkymo darbai turi būti atliekami, laikantis Aprašo 30.2 papunkčio nuostatų. Pagal Aprašo 1 priedo 3.1 papunktį, pareiškėjo pateiktam Projektui visais atvejais turi būti gautas Agentūros pritarimas. Agentūrai pateiktas projektas turi atitikti Aprašo 36 punkte nustatytus reikalavimus, pateikti nurodyti dokumentai ir informacija.

4.2. 2022 m. gegužės 20 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 256 straipsnio 3 dalį ir duotas Privalomasis nurodymas atstatyti natūralų reljefą ir žemės paviršių žemės sklype paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje.

4.3. Atsakovas įvertino pareiškėjo pateikto Projekto atitiktį Aprašo 36 punkto reikalavimams ir nustatė, kad šiuo atveju Projekte taikant erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo ar erozijos pažeistos pakrantės tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemones nepateiktas Aprašo 36.1.12 papunktyje nurodytas ekstremalių situacijų komisijos sprendimas, todėl priėmė sprendimą nepritarti pareiškėjo pateiktam Projektui. Priimdamas Raštą, atsakovas įvertino pateiktą informaciją ir nustatė, kad pakrantės tvarkymo darbai jau yra atlikti, nors, vadovaujantis Aprašo 30.2 papunkčiu, teisė tvarkyti vandens telkinį įgyjama nuo suderinto projekto gavimo dienos, kai gaunamas Agentūros pritarimas projektui. Kadangi pareiškėjas atliko pakrantės tvarkymo darbus ne pagal Apraše nustatytus reikalavimus ir neparengęs Projekto, atitinkančio Aprašo 2 priedo 6 punkte nustatytus erozijos prevencijos ir jos padarinių šalinimo priemonėms keliamus reikalavimus, todėl atsakovas negali įvertinti atliktų pakrantės tvarkymo darbų atitikties Aprašo reikalavimams ir negali pritarti pareiškėjo iki Projekto parengimo atliktiems pakrantės tvarkymo darbams.

4.4. Agentūrai pritarus Projektui, esant Departamento duotam Privalomam nurodymui, būtų viršyti Agentūrai teisės aktais suteikti įgaliojimai ir pažeistos asmenų ar visuomenės teisės ir teisėti interesai. Vadovaujantis Aprašo 244 punktu, paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemonės taikomos, kai Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas) nustatytais atvejais kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai. Jonavos rajono savivaldybės administracija 2023 m. kovo 13 d. rašte Nr. 6B-30-1139 nenurodė, kad paviršinio vandens telkinio krantai buvo veikiami erozijos iki pakrantės tvarkymo darbų atlikimo ar prašymo pateikimo metu yra veikiami erozijos bei buvo paskelbta ekstremali situacija, dėl kurios turi būti taikomos paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemonės.

4.5. Jonavos rajono savivaldybės administracija informavo, kad 2022 m. spalio 21 d. Jonavos rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl paviršinio vandens telkinio ir ekstremalių situacijų komisija protokoliniu sprendimu nutarė pripažinti, jog, tikėtina, kad paviršinio vandens telkinio krantai buvo veikiami erozijos iki tvarkymo darbų atlikimo. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendimas nebuvo pateiktas.

4.6. Paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemonės taikomos tik Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nustatytais atvejais. Vadovaujantis iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1243 patvirtinto Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo nuostatomis, ekstremalioji situacija galėjo būti skelbiama, kai įvykis atitiko, buvo pasiekęs ar viršijo patvirtintus ekstremaliųjų įvykių kriterijus ir sąlygas. Jonavos rajono savivaldybės administracija nepateikė informacijos, patvirtinančios, kad pakrantės tvarkymo darbų atlikimo ar prašymo pateikimo metu savivaldybėje buvo paskelbta ekstremali situacija ir dėl ekstremalios situacijos paviršinio vandens telkinio krantai buvo veikiami erozijos bei turi būti taikomos paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemonės.

4.7. UAB „Hidrovisata” 2022 m. birželio 30 d., 2023 m. vasario 3 d. ir 2023 m. kovo 15 d. teikė prašymus atsakovui suderinti supaprastintus statybos projektus. Agentūra teikė pareiškėjui atsakymus į nurodytus prašymus ir iki 2023 m. sausio 1 d. buvo informavusi pareiškėją apie Aprašo 36.1.12 papunktyje nustatytą reikalavimą pateikti savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendimą, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovas reikalauja įvykdyti Aprašo 36.1.12 papunkčio nuostatą, kuri negali būti įgyvendinta, nes pareiškėjas negali gauti tokio sprendimo. Nuo 2023 m. sausio 1 d. savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų funkcijos perduotos savivaldybės administracijos direktoriui. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 13 straipsnis nustato savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas ekstremalių situacijų atvejais.

4.8. Vadovaujantis Įstatymo 100 straipsnio 3 punkto reikalavimais, pakrantės tvarkymo darbai gali būti atliekami tik pagal Aprašo reikalavimus. Pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktų normas, jis nepateikė jokių faktinių duomenų, įrodymų, teisinių argumentų ar motyvų, kurie pagrįstų, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti ginčijamą Raštą. Raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus bendruosius reikalavimus, taikomus individualiam administraciniam aktui, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė teismo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė šias aplinkybes ir argumentus:

5.1. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-205-428/2023 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01825-2022-6) dėl reikalavimo įpareigoti pareiškėją įvykdyti 2022 m. gegužės 20 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (12.1)-PN-365: žemės sklype pakrantės apsaugos juostoje atstatyti natūralų reljefą ir žemės paviršių, t. y. atsėti daugiametę žolę, nuimti tvorelę iš metalinio sieto ir nurinkti akmenis, esančius šlaite bei krante (tarp vandens telkinio ir šlaito).

5.2. Pareiškėjas, neturėdamas suderinto projekto, ties (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje tarp vandens telkinio (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje nukasė žolinę augmeniją, įrengė tvorelę iš akmenų ir metalinio sieto, šlaite sustatė akmens riedulius, taip sunaikindamas žolinės augmenijos 298,241 kv. m plotą, todėl Departamentas pareikalavo iš pareiškėjo per nustatytą terminą atstatyti natūralų reljefą ir žemės paviršių pakrantės apsaugos juostoje, t. y. atsėti daugiametę žolę, nuimti tvorelę iš metalinio sieto ir nurinkti akmenis, esančius šlaite bei krante (tarp vandens telkinio ir šlaito).

5.3. Pareiškėjas siekia įrodyti, kad darbų atlikimo metu nebuvo įregistruoti apribojimai. Tačiau, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (su istorija) duomenimis 9.14 punktu, nustatyta, kad paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta sklypui buvo registruota nuo 2016 m. balandžio 6 d. Tai, kad sklypų performavimo ar kitais pertvarkymo atvejais paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota tik 2022 m. rugsėjo 16 d., negali pagrįsti, jog darbų atlikimo metu pakrantės apsaugos juosta nebuvo įregistruota.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. 2021 m. liepos 7 d. Departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcija, pagal anoniminį telefoninį pranešimą, atliko apžiūrą, kurios metu nustatė, jog pareiškėjas vykdė žemės darbus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, t. y. nukasė žolinę augmeniją, įrengė tvorelę iš akmenų ir metalinio sieto, šlaite sustatė akmens riedulius, taip sunaikindamas žolinės augmenijos 298,241 kv. m plotą ir padarė žalą aplinkai.

7.2. 2022 m. gegužės 20 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 256 straipsnio 3 dalį, tą pačią dieną buvo surašytas privalomasis nurodymas atstatyti natūralų reljefą ir žemės paviršių žemės sklype pakrantės apsaugos juostoje, t. y. atsėti daugiametę žolę, nuimti tvorelę iš metalinio sieto ir nurinkti akmenis, esančius šlaite bei krante (tarp vandens telkinio ir šlaito). Administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 100 straipsnio 3 dalies reikalavimus, draudžiančius vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose. Žemės sklype, kuriame pareiškėjas atliko aplinkos tvarkymo darbus, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta yra įregistruota Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 5SK-1304-(14.5.110 E.).

7.3. Pareiškėjas kreipėsi į Bendrovę, užsakė Projektą. Bendrovė parengė Projektą, kuris buvo pateiktas Agentūrai, tačiau ji nurodė, jog papildomai turi būti pateiktas savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendimas. Pareiškėjas negali gauti tokio sprendimo, nes, 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymui, nebėra ekstremaliųjų situacijų komisijų. Pareiškėjas, atstovaujamas Bendrovės, pakartotinai kreipėsi į Agentūrą, kuri Raštu informavo, jog nederins Projekto, nes jame nėra pateiktas ekstremalių situacijų komisijos sprendimas – taikant erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo ar erozijos pažeistos pakrantės tvarkymo ir (ar atkūrimo) priemones.

7.4. Vadovaujantis Aprašo 244 punktu, paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemonės taikomos, kai Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (nuo 2023 m. sausio 1 d. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas) nustatytais atvejais kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai. Jonavos rajono savivaldybės administracija 2023 m. kovo 13 d. rašte Nr. 6B-30-1139 nenurodė, kad paviršinio vandens telkinio krantai buvo veikiami erozijos iki pakrantės tvarkymo darbų atlikimo ar prašymo pateikimo metu yra veikiami erozijos bei buvo paskelbta ekstremali situacija, dėl kurios turi būti taikomos paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemonės. Jonavos rajono savivaldybės administracija informavo, kad 2022 m. spalio 21 d. Jonavos rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl paviršinio vandens telkinio ir ekstremalių situacijų komisija protokoliniu sprendimu nutarė pripažinti, jog, tikėtina, kad paviršinio vandens telkinio krantai buvo veikiami erozijos iki tvarkymo darbų atlikimo. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendimas nebuvo pateiktas.

8. Teismas nurodė, kad paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemonės taikomos tik Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nustatytais atvejais. Vadovaujantis iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1243 patvirtinto Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo nuostatomis, ekstremalioji situacija galėjo būti skelbiama, kai įvykis atitiko, buvo pasiekęs ar viršijo patvirtintus ekstremaliųjų įvykių kriterijus ir sąlygas. Teismas pažymėjo, kad Jonavos rajono savivaldybės administracija nepateikė informacijos, patvirtinančios, jog pakrantės tvarkymo darbų atlikimo ar prašymo pateikimo metu savivaldybėje buvo paskelbta ekstremali situacija ir dėl ekstremalios situacijos paviršinio vandens telkinio krantai buvo veikiami erozijos bei turi būti taikomos paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemonės.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų funkcijos perduotos savivaldybės administracijos direktoriui. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 13 straipsnis nustato savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas ekstremalių situacijų atvejais. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su ekstremalių situacijų komisijų panaikinimu.

10. Teismas pažymėjo, kad, priimdama Raštą, Agentūra įvertino pateiktą informaciją ir nustatė, jog pakrantės tvarkymo darbai jau yra atlikti, nors, vadovaujantis Aprašo 30.2 papunkčiu, teisė tvarkyti vandens telkinį įgyjama nuo suderinto projekto gavimo dienos, kai gaunamas Agentūros pritarimas projektui. Kadangi pareiškėjas atliko pakrantės tvarkymo darbus ne pagal Apraše nustatytus reikalavimus ir neparengęs projekto, atitinkančio Aprašo 2 priedo 6 punkte nustatytus erozijos prevencijos ir jos padarinių šalinimo priemonėms keliamus reikalavimus, o Agentūra negali įvertinti atliktų pakrantės tvarkymo darbų atitikties Aprašo reikalavimams, teismas vertino, kad Agentūra pagrįstai nepritarė pareiškėjo iki Projekto parengimo atliktiems pakrantės tvarkymo darbams.

11. Teismo vertinimu, Agentūra turėjo pakankamą pagrindą priimti skundžiamą Raštą. Rašte nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Raštas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Teismas darė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Raštą.

III. 12. Pareiškėjas S. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Žemės sklype, kuriame pareiškėjas atliko aplinkos tvarkymo darbus, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta yra įregistruota Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 5SK-1304-(14.5.110 E.), t. y. 2018 m. (kai buvo atlikti aplinkos tvarkymo darbai) žemės sklypas dar nebuvo pripažintas teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, šis sklypas dar nebuvo teritorijoje, kuri būtų pripažinta paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta. Ginčo žemės sklypas tapo Įstatymo reguliavimo objektu tik 2022 m. rugsėjo 16 d., t. y. praėjus 4 metams po darbų, kuriuos atliko pareiškėjas ir kurie buvo įvardinti kaip žalingi gamtai.

13.2. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymui, nebėra savivaldybių ekstremaliųjų situacijų komisijų. Todėl Agentūra reikalauja iš pareiškėjo nebeegzistuojančios ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendimo.

13.3. Teismas vadovavosi 2022 m. spalio 21 d. Jonavos rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos protokoliniu sprendimu, kuriame buvo pažymėta, jog, tikėtina, kad paviršinio vandens telkinio krantai buvo veikiami erozijos iki tvarkymo darbų atlikimo, tačiau pripažino, kad toks sprendimas nekonstatuoja fakto, kokia buvo faktinė ginčo pakrantės būklė. Negali būti toleruojama situacija, jog vien dėl procedūrų pažeidimo pareiškėjas negalėtų įteisinti erozijos pažeisto kranto sutvarkymo darbus.

13.4. Bendrija yra informavusi Agentūrą dėl vandens telkinio tvarkymo darbų. Agentūra 2021 m. spalio 25 d. raštu Nr. (25)-A4E-12142 atsakė, jog nurodytas telkinys yra dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys ir tokių telkinių tvarkymą reglamentuoja Aprašas, kurio 2.2 papunktyje nurodyta, kad šiame apraše nustatyti reikalavimai netaikomi, tvarkant dirbtinius nepratekamus vandens telkinius. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583 patvirtintas Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas nedraudžia tvarkyti dirbtinio vandens telkinio aplinkos.

14. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

15. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:

15.1. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, Aprašo 2.2 papunktyje nurodyta išimtis netaikoma šiuo atveju. Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo reikalavimai negali būti taikomi pareiškėjo atliktiems pakrantės tvarkymo darbams, kadangi teisės aktas nustato nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo derinimo, parametrų keitimo ar likvidavimo reikalavimus.

15.2. Įvertinus Projekto atitiktį Aprašo 36 punkto reikalavimams, buvo nustatyta, kad Projekte taikant erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo ar erozijos pažeistos pakrantės tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemones nepateiktas Aprašo 36.1.12 papunktyje nurodytas ekstremalių situacijų komisijos sprendimas, todėl Raštu nepritarta Projektui. Be to, atsakovas įvertino pateiktą informaciją ir nustatė, kad pakrantės tvarkymo darbai jau yra atlikti, nors, vadovaujantis Aprašo 30.2 papunkčiu, teisė tvarkyti vandens telkinį įgyjama nuo suderinto projekto gavimo dienos, kai gaunamas Agentūros pritarimas projektui.

15.3. Pareiškėjas atliko pakrantės tvarkymo darbus ne pagal Apraše nustatytus reikalavimus ir neparengęs projekto, kuriame būtų taikomos Aprašo 2 priedo 6 punkte nustatytus erozijos prevencijos ir jos padarinių šalinimo keliamus reikalavimus atitinkančios priemonės, o atsakovas negali įvertinti atliktų pakrantės tvarkymo darbų atitikties Aprašo reikalavimams, todėl negali pritarti pareiškėjo atliktiems pakrantės tvarkymo darbams iki Projekto parengimo.

15.4. Pagal byloje pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenis, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos žemės sklypui įregistruotos Nekilnojamojo turto registre nuo 2016 m. balandžio 6 d., todėl atliktiems pakrantės tvarkymo darbams buvo taikomi paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos apribojimai.

15.5. Agentūrai pritarus Projektui, esant Departamento duotam privalomajam nurodymui, būtų viršyti Agentūros teisės aktais suteikti įgaliojimai ir pažeistos asmenų ar visuomenės teisės ir teisėti interesai.

15.6. Paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemonės taikomos tik Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nustatytais atvejais. Jonavos rajono savivaldybės administracija 2023 m. kovo 13 d. rašte Nr. 6B-30-1139 informavo, kad 2022 m. spalio 21 d. Jonavos rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl paviršinio vandens telkinio ir ekstremalių situacijų komisija protokoliniu sprendimu nutarė pripažinti, jog, tikėtina, kad paviršinio vandens telkinio krantai buvo veikiami erozijos iki tvarkymo darbų atlikimo. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendimas nebuvo pateiktas. Jonavos rajono savivaldybės administracija nepateikė informacijos, patvirtinančios, kad pakrantės tvarkymo darbų atlikimo ar prašymo pateikimo metu savivaldybėje buvo paskelbta ekstremali situacija ir dėl ekstremalios situacijos paviršinio vandens telkinio krantai buvo veikiami erozijos iki pakrantės tvarkymo darbų atlikimo ar prašymo pateikimo metu yra veikiami erozijos bei turi būti taikomos paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemonės.

15.7. Bendrovė teikė prašymus atsakovui suderinti supaprastintus statybos projektus. Agentūra teikė atsakymus į nurodytus prašymus ir iki 2023 m. sausio 1 d. informavo pareiškėją apie Aprašo 36.1.12 papunktyje nustatytą reikalavimą pateikti savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendimą. Nuo 2023 m. sausio 1 d. savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų funkcijos perduotos savivaldybės administracijos direktoriui (Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 13 str.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros 2023 m. gegužės 22 d. rašto Nr. (25)-A4E-5281 teisėtumo ir pagrįstumo ir reikalavimo įpareigoti atsakovą spręsti klausimą dėl pritarimo Projektui iš naujo.

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Agentūra turėjo pakankamą pagrindą priimti skundžiamą Raštą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su ginčo žemės sklypui taikomomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, atsakovo reikalavimu gauti neegzistuojančios ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendimą, taip pat ginčo vandens telkinio priskyrimu dirbtiniam nepratekamam paviršiniam vandens telkiniui.

19. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Agentūra ginčijamame Rašte nurodė, kad, vadovaudamasi Aprašo 31 punktu, nederina Projekto, kadangi Projekte nepateiktas Aprašo 36.1.12 papunktyje nurodytas dokumentas – ekstremalių situacijų komisijos sprendimas.

21. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama: vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai žemės darbai vykdomi ir (ar) kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiamas: a) statant ir (ar) įrengiant šio straipsnio 4 punkto a–e papunkčiuose nurodytus statinius ir (ar) įrenginius; b) taikant esamų statinių apsaugos nuo potvynių, erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones; c) atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus pagal aplinkos ministro patvirtintus Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimus.

22. Vandens telkinio tvarkymo ir (ar) jo pakrantės tvarkymo darbai, kada būtina teikti Pranešimą arba gauti pritarimą Projektui, nurodyti Aprašo 1 priede Aprašo 35 punkte. Aprašo 1 priedo 3.1 papunktyje nurodyta, kad erozijos pažeistos pakrantės tvarkymui ir (arba) erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemonių taikymui visais atvejais būtina gauti pritarimą projektui. Aprašo 36.1.12 punkte nustatyta projekto sudedamoji dalis – ekstremalių situacijų komisijos sprendimas – taikant erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo ar erozijos pažeistos pakrantės tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemones. Aprašo 244 punkte įtvirtinta, kad paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemonės taikomos, kai Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme nustatytais atvejais kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai.

23. Aprašo 31 punkte, be kita ko, numatyta, kad jei projektas neatitinka Aprašo reikalavimų, gavus kitų institucijų išvadas dėl nepritarimo numatytiems vandens telkinio tvarkymo darbams, atsakinga institucija raštu nurodo organizatoriui (asmeniui, organizuojančiam tvarkymo darbus) pašalinti trūkumus.

24. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ginčo žemės sklypas yra paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje. Pareiškėjas pateikė Agentūrai Projektą, pagal kurį numatyta sutvarkyti erozija paveiktą krantą prie sklypo adresu (duomenys neskelbtini), paskleidžiant mineralinį gruntą.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad Projektas turi atitikti Apraše nustatytus reikalavimus, be kita ko, Aprašo 36.1.12 punkte įtvirtintą sąlygą, pagal kurią kartu su Projektu turi būti pateiktas ekstremalių situacijų komisijos sprendimas.

26. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja pateikti neegzistuojančios ekstremalių situacijų komisijos sprendimą.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymui, nebėra savivaldybių ekstremaliųjų situacijų komisijų. Tačiau, pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą, savivaldybės administracijos direktorius atlieka atitinkamas funkcijas ekstremalių situacijų atvejais (13 str.). Taigi minėtas Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pakeitimas nereiškia, kad neturi būti įgyvendintas Aprašo 36.1.12 punkte nustatytas reikalavimas.

28. Pareiškėjo atsakovui teiktame Projekte nėra nurodyta jokių aplinkybių apie tai, kad Projektu siekiama atlikti kokius nors veiksmus, vadovaujantis Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašu. Todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su minėto aprašo taikymu.

29. Pažymėtina ir tai, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra pareiškėjo atliktų kranto tvarkymo veiksmų teisėtumas, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų šiuo aspektu ir nevertina pareiškėjui taikytos administracinės atsakomybės teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Kaip matyti iš Rašto turinio, atsakovas atsisakė derinti Projektą dėl to, jog nėra pateiktas ekstremalių situacijų komisijos sprendimas, tačiau Rašte taip pat nurodytos šios aplinkybės: Jonavos rajono savivaldybės administracija 2023 m. kovo 13 d. rašte Nr. 6B-30-1139 nurodė, kad 2022 m. spalio 21 d. Jonavos rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl paviršinio vandens telkinio, esančio sodų bendrijoje „Bartonys“, (duomenys neskelbtini); Komisija savo protokoliniu sprendimu nutarė pripažinti, jog, tikėtina, kad paviršinio vandens telkinio krantai buvo veikiami erozijos iki tvarkymo darbų atlikimo.

31. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui buvo pateiktas atitinkamas ekstremalių situacijų komisijos sprendimas, priimtas 2022 m. spalio 21 d. Jonavos rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje. Ginčijamame Rašte nėra pateikta argumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, dėl kokių priežasčių atsakovas teigia, kad ekstremalių situacijų komisijos sprendimas nebuvo pateiktas, taip pat nėra pateikta argumentų, kodėl, atsakovui pateikus ekstremalių situacijų komisijos protokolinį sprendimą, kuriame nurodyta, atsakovas nepripažino, kad Aprašo 36.1.12 punkto reikalavimas yra įgyvendintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo aspektu Raštas neatitinka jam keliamų motyvuotumo reikalavimų.

32. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalį, valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visi žemės sklypų, miškų, vandens telkinių savininkai, valdytojai, naudotojai privalo paisyti konstitucinio natūralios gamtinės aplinkos apsaugos imperatyvo, saugoti gamtinę aplinką, nepabloginti jos būklės, nedaryti žalos gamtinei aplinkai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą)

33. Byloje yra nustatytos ir šalių neginčijamos faktinės aplinkybės, kad buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir Privalomasis nurodymas pareiškėjui žemės sklype pakrantės apsaugos juostoje atstatyti natūralų reljefą ir žemės paviršių, t. y. atsėti daugiametę žolę, nuimti tvorelę iš metalinio sieto ir nurinkti akmenis, esančius šlaite bei krante (tarp vandens telkinio ir šlaito). Taigi byloje yra nustatyta, kad pareiškėjas jau yra atlikęs tam tikrus darbus, kuriais, jo manymu, krantas buvo apsaugotas nuo erozijos. Pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl Projekto derinimo, Projekte nurodo, kad juo yra numatyta sutvarkyti erozija paveiktą krantą prie sklypo adresu (duomenys neskelbtini), paskleidžiant mineralinį gruntą.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo prašymo derinti Projektą, turi būti nustatoma ne tik prašymo derinti Projektą formali atitiktis Aprašo nuostatoms, bet ir tokio prašymo tikslas bei su juo susijusios individualios objektyvios aplinkybės, be kita ko, ar toks prašymas atitinka aplinkosaugos tikslus. Kaip minėta, Rašte nepaaiškinama, kodėl pateiktų dokumentų ir duomenų nepakanka spręsti dėl pateikto Projekto derinimo. Rašte nurodytas sprendimas nederinti Projekto priimtas, neįvertinus tokio sprendimo pasekmių aplinkosauginiu aspektu. Pažymėtina, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo pateikto Projekto derinimo galimybę, turi plačią diskreciją tiek pritarti jam (suderinti Projektą), tiek nustatyti Projekto trūkumus (Aprašo 31 p.), reikalaudamas, kad Projektas būtų pakoreguotas, tiek nepritarti Projektui. Kaip minėta, Agentūra, spręsdama dėl pareiškėjo prašymo derinti Projektą, be kita ko, turi įvertinti Projektą aplinkosaugos reikalavimų užtikrinimo aspektu. Vien tik aplinkybė, kad jau yra atlikti tam tikri kranto tvarkymo darbai, kurių atitiktis aplinkosaugos reikalavimams nebuvo vertinama, savaime nereiškia, kad Projektas, kuriuo siekiama sutvarkyti krantą, apskritai negali būti derinamas. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, turėtų būti sprendžiama, kokiu būdu būtų tinkamiausiai įgyvendinti aplinkosaugos tikslai, kad krantas nebūtų veikiamas erozijos ir kad nekiltų pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai bei turtui (ar atstatant krantą į prieš jo sutvarkymą buvusią situaciją, ar atliekant Projekte numatytus darbus, ar atliekant kitus reikalingus darbus, kurie nėra numatyti Projekte, tačiau yra būtini, siekiant aplinkosaugos ir kitų tikslų). Nagrinėjamu atveju atsakovo priimamas sprendimas, kuris yra iš esmės susijęs su viešojo intereso – aplinkos apsaugos – užtikrinimu, negali būti formalus, jis turi būti aiškus, motyvuotas išsamus, t. y. atitikti Viešojo administravimo įstatyme nustatytus motyvuotumo reikalavimus.

35. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūros Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų reikalavimų, todėl yra pagrindas panaikinti jį ir įpareigoti Agentūrą iš naujo spręsti klausimą dėl pritarimo Projektui.

36. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

37. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

38. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

39. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

40. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas prašė priteisti jam iš atsakovo 484 Eur bylinėjimosi išlaidas už skundo teismui parengimą. Pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį.

41. Pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už skundo parengimą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, yra realios ir pagrįstos.

42. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jam apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį. Pareiškėjas nepateikė kitų duomenų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

43. Pareiškėjas patyrė iš viso 517,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pagrindus, kuriais remdamasi teisėjų kolegija panaikino ginčijamą Raštą, taip pat į nesutikimo su pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais dalį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, sumažina pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisia pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo S. E. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo S. E. skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2023 m. gegužės 22 d. raštą Nr. (25)-A4E-5281 „Dėl projekto „Erozijos pažeisto kranto darbų (duomenys neskelbtini), supaprastintas statybos projektas“ ir įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo spręsti klausimą dėl pritarimo uždarosios akcinės bendrovės „Hidrovisata“ parengtam projektui „Erozijos pažeisto kranto darbų (duomenys neskelbtini), supaprastintas statybos projektas“.

Priteisti pareiškėjui S. E. iš atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė