2023-03-22 Nr. AB-6365-3-62-3-01588-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-305-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01588-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. B. skundą atsakovui Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, (trečiasis suinteresuotas asmuo – K. D. V.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja Z. B. (toliau – ir pareiškėja) skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) prašė panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. AD-1-309 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini), tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir išnagrinėti, ar teisėtai ir pagrįstai buvo atlikti veiksmai, ar nepažeistos žemės sklypų pertvarkymo procedūros.

2. Pareiškėja paaiškino, kad Įsakymu buvo padidintas privačios žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), prie jo prijungiant laisvą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą (toliau – ir ginčo sklypas). Dėl prijungto valstybinės žemės sklypo bus sudarytos kliūtys įvažiavimui į pareiškėjai priklausantį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

3. Komisija 2021 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 21R1-149(AG1-108/09-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Pareiškėja skunde teismui prašė: 1) panaikinti Komisijos sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos skundas; 2) panaikinti Įsakymą.

5. Pareiškėja nurodė, kad:

5.1. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą̨, atsakovas turėjo pareigą užtikrinti valstybinės žemės naudojimą taip, kad jis nesukeltų papildomų sunkumų naudotis kitiems asmenims jiems priklausančia nuosavybe. Nagrinėjamu atveju prijungus valstybinės žemės sklypą prie sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), susiaurės įvažiavimas į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, dėl to bus sunku į jį patekti. Antstolio 2021 m. birželio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad dėl pastatyto riboženklio, kuris žymi žemės sklypo ribas, susiaurėjo įvažiavimas (išvažiavimas) į namų valdą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sustatęs medines paletes antstolis užfiksavo, kad patekimui į namų valdą susidaro status kampas. Antstolis konstatavo, kad dėl susidariusio stataus kampo ir susiaurėjimo kaimyniniame sklype, patekimas į namo kiemą tampa apsunkintas. Dėl susiaurėjusio įvažiavimo ir išvažiavimo, susidariusio įvažiavimo stataus kampo į kiemą nebegalės įvažiuoti krovininės transporto priemonės, todėl bus nepagrįstai ir neproporcingai apribota pareiškėjos teisė naudotis nuosavybe. Antstolis užfiksavo, kad net ir lengvajam automobiliui įvažiavimas į kiemą yra apsunkintas. K. D. V., siekdama pasididinti žemės sklypą valstybinės žemės sąskaita, siekia tik estetinio vaizdo – sulyginti ribą su kaimyniniais sklypais, tačiau neįrodo, jog egzistuoja objektyvus ir pagrįstas poreikis pastatyti naują tvorą, pasididinti sklypą prijungiant prie jo valstybei priklausančią žemę. Trečiajam suinteresuotam asmeniui pastačius akliną tvorą ateityje būtų apribotas matomumas išvažiuojant iš pareiškėjos kiemo į kelią, dėl to kiltų grėsmė eismo saugumui. Atsakovas nepagrįstai suteikė prioritetą tik K. D. V. norui sulyginti sklypo ribą su kaimyniniais sklypais, kuri nepateikė jokių objektyvių ir protingai paaiškinamų priežasčių, kodėl reikia statyti naują tvorą ir kodėl jos poreikių netenkina esama tvora. Įsakymas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 6, 9 ir 10 dalyse įtvirtintus lygiateisiškumo, objektyvumo, proporcingumo principus

5.2. Prijungtas sklypas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punktu, nelaikytinas įsiterpusiu tarp privačių sklypų valstybinės žemės sklypu, nes tik viena sklypo kraštinė ribojasi su privačiu sklypu, likusios trys kraštinės ribojasi su valstybine žeme, todėl šis sklypas gali būti prijungtas prie keliui aptarnauti reikalingo valstybinės žemės sklypo. Ginčo sklypas išpiltas tokia pat dolomito skalda, kaip ir kelias, todėl racionaliau šį sklypą būtų prijungti prie keliui aptarnauti reikalingo valstybei priklausančio sklypo, išvengiant kitų asmenų nuosavybės teisės pažeidimo, užtikrinant geresnį kelio matomumas, vietą šaligatviui, kuriuo gali naudotis pėstieji, ties kelio riba neatsirastų kliūtis, ribojanti eismo dalyvių matomumą (tvora). Atsakovas, formuodamas tarp privačių sklypų neįsiterpusį naują sklypą, kurį siekia pažeisdamas įstatymus be aukciono perleisti privataus asmens nuosavybėn, viršija turimus įgaliojimus ir elgiasi neteisėtai. Formuojant kaip įsiterpusį valstybinės žemės sklypą buvo pažeisti teisėtumo ir teisės viršenybės reikalavimai, nes toks sklypas nelaikytinas įsiterpusiu ir jo formavimas bei perleidimas trečiajam suinteresuotam asmeniui pažeidžia kitų asmenų nuosavybės teisę, t. y. nepagrįstai ir neproporcingai apriboja ir pasunkina patekimą į žemės sklypą. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jis ateityje sieks pagerinti eismo sąlygas privažiavimo kelio plotį padidindamas iki 8,0 m pločio. Šiuo metu tai nėra įgyvendinta.

5.3. Įsakymu nepagrįstai buvo panaikintas servitutas, t. y. pareiškėjos teisė naudotis (duomenys neskelbtini) sklypo dalimi aptarnaujant jai priklausantį statinį –5 kv. m malkinę.

6. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Administracija nurodė, kad gavus sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės K. d. V. 2020 m. spalio 2 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 2.6 punktu, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. AD-1-1219 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo pradėtas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, padidinant sklypą laisva įsiterpusia valstybine žeme (toliau – ir Projektas). Buvo atliktos visos Projekto rengimo, viešinimo, derinimo ir tikrinimo procedūros, gautas žemės valdos projekto patikrinimo aktas su išvada, kad projektą galima tvirtinti. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams“. Įsakymas yra parengtas vadovaujantis Projekto sprendiniais ir Žemės valdos projekto patikrinimo aktu, todėl nėra pagrindo Įsakymą naikinti.

8. Atsakovas paaiškino, kad pagal Taisyklių 42 punktą formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Ginčo, jog yra galimybė į pareiškėjos žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu, nėra. Projekto rengėjui UAB „Matininkas“ buvo pateikta Kėdainių rajono savivaldybės administracijos turima medžiaga – Inžinerinio statinio (privažiavimo kelio nuo (duomenys neskelbtini) gatvės) 2020 m. rugsėjo 11 d. parengti kadastriniai matavimai, suderinti su Kėdainių rajono savivaldybės vyriausiuoju architektu, todėl privažiavimo kelio duomenys buvo žinomi ir į juos buvo atsižvelgta. Atsakovas akcentavo, kad įvažiavimui į pareiškėjos sklypą lieka pakankamo pločio (4,38 m) valstybinės žemės tarpas prasilenkti dviem lengviesiems automobiliams, be to, pareiškėjos 16,21 m sklypo dalis dar papildomai ribojasi su privažiavimo keliu, kuriame taip pat neatmestina galimybė platinti įvažiavimą pareiškėjos nuožiūra nuosavame žemės sklype, be to, išvažiuojant iš pareiškėjos sklypo nėra intensyvaus eismo, nes keliu naudojasi tik 6 namų valdų savininkai. Komisijos sprendime yra pateikti išsamūs argumentai ir vertinimai, kadangi buvo išnagrinėti visi pateikti rašytiniai įrodymai ir nustatyta, kad planuojamas prijungti įsiterpęs valstybinės žemės plotas yra lygiagrečiai su esamu keliu, pareiškėja nenurodė, jog iš viso neteks privažiavimo į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. nenustatyta, jog pareiškėja neteks patogaus ir saugaus įvažiavimo ir išvažiavimo į jai priklausantį turtą.

9. Atsakovas pažymėjo, kad Komisija įvertino teisės aktuose nustatytus kriterijus, detalizuojančius įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, ir aktualią teismų praktiką. Atsakovo vertinimu, pareiškėja neįrodė ir teisės aktais nepagrindė argumento, kad ginčo sklypas turi būti prijungtas prie keliui aptarnauti reikalingo valstybei priklausančio sklypo. Pareiškėja nurodė, kad jai priklausančiam pagalbiniam statiniui – malkinei naudoti yra nustatytas servitutas, tačiau nepateikė duomenų ir įrodymų, kad minėtas servitutas teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas ir galiojantis, t. y. nepateikė duomenų, kad servitutas buvo nustatytas sandoriu ir įregistruotas Registre, todėl atsakovo vertinimu, toks servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. D. V. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad privažiavimo kelias nebuvo susiaurintas – pažymėti kelio ribų taškai sutampa su privažiavimo kelio koordinatėmis Projekto sprendinių brėžinyje, t. y. Projektu privažiavimo kelio ribos nepakeistos ir kelio plotis liko toks pats. Toje vietoje lengvai prasilenkia du automobiliai ir pravažiuoja sunkusis transportas. Planuojamas prijungti įsiterpęs sklypas yra lygiagretus keliui, jis trečiajam suinteresuotam asmeniui priskiriamas ne kelio sąskaita. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių servituto nustatymą.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui K. D. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai Z. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Trečiasis suinteresuotas asmuo K. d. V. Kėdainių rajono savivaldybės administracijai pateikė 2020 m. spalio 2 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, vadovaujantis Taisyklių 2.6 punktu. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. AD-1-1219 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo pradėtas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, padidinant sklypą laisva įsiterpusia valstybine žeme. Atsakovas, atsižvelgdamas į trečiojo suinteresuoto asmens K. d. V. 2020 m. spalio 2 d. prašymą, turimą medžiagą, suformavo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padidinimo laisva įsiterpusia valstybine žeme projekto sprendinius, taip pat atliko Projekto rengimo, viešinimo, derinimo ir tikrinimo procedūras, buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gruodžio 31 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktas Nr. FPA-6840-(8.30) su išvada, kad Projektą galima tvirtinti. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. kovo 23 d. priėmė įsakymą Nr. AD-1-309 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini), tvirtinimo“, kurio 1 punktu patvirtino 0,1491 ha kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų – žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padidinimo laisva įsiterpusia valstybine žeme žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (ŽPDRIS byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

14. Teismas iš laisvos įsiterpusios valstybinės žemės prijungimo tarp privataus 0,1492 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir privažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto bylos duomenų nustatė, kad pertvarkoma teritorija tarp 9-1 taškų ribojasi su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras ribos posūkio taškas yra 9), taigi šalia nebuvo su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką žemės sklypų, todėl vertino, kad apie rengiamą projektą nebuvo teisinio pagrindo informuoti pareiškėją ir atmetė kaip neapgrįstą pareiškėjos argumentą dėl planuojamo rengti projekto viešinimo procedūros pažeidimo.

15. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, vadovaudamasis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte, Taisyklių 47 punkte, Nutarimo 2.15. papunktyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, darė išvadą, jog įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, įsiterpusi tarp privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir kelio (gatvės) – kadastriniais matavimais suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto privažiavimo, todėl laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Taigi pareiškėjos skundo argumentus, jog sklypas nelaikytinas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, nes tik viena sklypo kraštinė ribojasi su privačiu sklypu, o likusios 3 kraštinės ribojasi su valstybine žeme, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

16. Teismas nustatė, kad Projekto rengėjui uždarajai akcinei bendrovei „Matininkas“ buvo pateikta Kėdainių rajono savivaldybės administracijos turima medžiaga – inžinerinio statinio (privažiavimo kelio nuo (duomenys neskelbtini) gatvės) 2020 m. rugsėjo 11d. parengti kadastriniai matavimai, suderinti su Kėdainių rajono savivaldybės vyriausiuoju architektu, todėl privažiavimo kelio duomenys buvo žinomi ir rengiant Projektą jie buvo įvertinti. Sklypų formavimo ir pertvarkymo bylos sprendiniuose nurodyta, jog rytinė ir vakarinė įsiterpusio valstybinės žemės ploto riba gaunama pailginus besiribojančio žemės sklypo rytinę ir vakarinę kraštines iki neregistruoto inžinerinio statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribos; privažiavimo kelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane, kadastrinių matavimų duomenyse, koordinačių žiniaraštyje nustatytos kelio ribos taškų Nr. 14-25 koordinatės yra pažymėtos ir visiškai sutampa su privažiavimo kelio koordinatėmis projekto sprendinių brėžinyje. Taigi kelio riba įbrėžta pagal koordinates iš koordinačių sistemos (kelio plano ir projekto sprendinių brėžinys, kuriuose nustatytos tos pačios koordinatės). Tai įrodo, kad privažiavimo kelio ribos nebuvo pakeistos, plotis išliko toks pat (kelias nesusiaurėjo ir liko apie 5,0 m pločio) (inžinerinio statinio nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla).

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo formuojamas ir pertvarkomas trečiojo suinteresuoto asmens 0,1492 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl Taisyklių 42 punkto nuostata, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai, taikytina būtent šio žemės sklypo formavimui ir pertvarkymui, o ne pareiškėjos žemės sklype esančiam įvažiavimui (išvažiavimui) į kelią (gatvę). Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju formuojant ir pertvarkant trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypą turėjo būti vertinama pareiškėjos – gretimo žemės sklypo naudotojos veiklos sąlygos dėl įvažiavimo (išvažiavimo) į kelią (gatvę) (Taisyklių 33 p.).

17. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 491 punktu, pažymėjo, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės formuoti nuožulnaus įsiterpusio valstybinio žemės ploto, todėl įvažiavimui/išvažiavimui į pareiškėjos žemės sklypą skirtas 4.38 m plotis yra pakankamas įvažiuoti/išvažiuoti pagal Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 (toliau – ir Aprašas), nuostatas (nustatytas didžiausias leidžiamas naudojantis keliais krovininių automobilių plotis 2,55 m, o lengvųjų automobilių plotis vidutiniškai yra apie 1,8 m ir paprastai nesiekia 2 m). Pareiškėjos subjektyvų įsitikinimą, kad ji neteks patogaus ir saugaus įvažiavimo teismas vertino kaip nepagrįstą, nes pareiškėjos pateikta vietos foto fiksacija, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik patvirtina, jog pareiškėjos įvažiavimas/išvažiavimas į namų valdą nesusiaurėjo, o tik pailgėjo dėl prijungto 136 kv. m žemės sklypo (pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį pertvarkomos teritorijos ribos posūkio taškas 8 atitinka pareiškėjos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) koordinates).

18. Teismas sprendė, kad pareiškėjos pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina jame užfiksuotos transporto priemonės (plotis 270 cm) atitikties Aprašo nuostatoms bei kad įgyvendinus Įsakymu patvirtinto Projekto sprendinius pagal Kelių įstatymo nuostatas pablogės pareiškėjos veiklos sąlygos, todėl pareiškėjos argumentą dėl patogaus ir saugaus įvažiavimo ir išvažiavimo iš namų valdos Nr. (duomenys neskelbtini)atmetė kaip nepagrįstą.

19. Teismas taip pat pritarė Komisijos argumentams, jog byloje pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, kad planuojamas prijungti valstybinės žemės plotas su pareiškėjos žemės sklypu nesiriboja, o pagal byloje pateiktą Projekto brėžinį matyti, kad planuojamas prijungti įsiterpęs valstybinės žemės plotas yra lygiagrečiai su esamu keliu, todėl aplinkybė, jog įgyvendinus Projekto sprendinius įvažiavimas į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą nebus toks patogus dėl stataus kampo savaime nereiškia, jog skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

20. Pareiškėjos skundo argumentų dėl jos pažeistų teisių trečiajam suinteresuotam asmeniui K. D. V. pastačius tvorą prijungtame 136 kv. m laisvos valstybinės žemės sklype teismas nevertino konstatavęs, kad jie nėra susiję su viešojo administravimo srities ginču.

21. Teismas taip pat vertino, kad pareiškėjos pateiktas sklypo planas neįrodo, jog siūlomas sprendinys dėl servituto nustatymo buvo įgyvendintas. Pareiškėjai nepateikus duomenų, kad servitutas buvo nustatytas sandoriu ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad pareiškėjos nurodytas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams, todėl pareiškėjos argumentai dėl Taisyklių 53 punkto pažeidimo (servituto panaikinimo) priimant Įsakymą, atmesti kaip nepagrįsti.

III. 22. Pareiškėja Z. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 500 Eur atstovavimo išlaidas.

23. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentais:

23.1. Taisyklių 42 punktas įtvirtina ne tik turto savininko teisę savo nuožiūra naudoti žemės sklypą, bet ir suponuoja pareigą nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, atsakovas turėjo pareigą užtikrinti valstybinės žemės naudojimą taip, kad jis nesukeltų papildomų apsunkinimų naudotis kitiems asmenims jiems priklausančia nuosavybe. Pareiškėja į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas pažeidė pareigą užtikrinti valstybinės žemės naudojimą taip, kad jis nesukeltų papildomų apsunkinimų naudotis kitiems asmenims jiems priklausančia nuosavybe.

23.2. Kėdainių rajono savivaldybės administracija klaidino suinteresuotus asmenis teiginiais, kad yra galimybė padidinti pravažiavimo plotį į kitą pusę, kur šalia pravažiavimo dar yra 5-10 m pločio laisvos valstybinės žemės tarpas tarp įteisinto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pravažiavimo. Administracija klaidino teigdama, kad ėmėsi veiksmų inžinerinio statinio plotį padidinti iki 8,0 m. Šie administracijos teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir realiai neįgyvendinami, kadangi kitoje kelio pusėje nuo pareiškėjos namų valdos 6,4 metro atstumu stovi elektros linijos stulpai, todėl kelio neįmanoma praplatinti. Be to, kitoje kelio pusėje formuojamas naujas įsiterpęs sklypas, todėl teiginiai apie kelio praplatinimą prieštarauja realiai atliekamiems veiksmams ir pradėtoms įsiterpusio sklypo kitoje kelio pusėje formavimo procedūroms. ŽPDRIS ir regia.lt duomenys nesutampa su atsakovo teikiamu brėžiniu. Ginčo sklypas įsiterpęs į kelią, kuris pažymėtas www.regia.lt

23.3. Įsakymas pažeidžia Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus lygiateisiškumo, objektyvumo ir proporcingumo principus.

23.4. Įsakymo priėmimo metu kelias Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo jokios teisinės registracijos. Kadangi kelias neegzistavo kaip statinys, sklypas negalėjo būti formuojamas kaip įsiterpęs tarp privataus sklypo ir daikto, kuris teisine prasme neegzistuoja, yra neįteisintas. Įsakymo priėmimo metu privažiavimo kelias, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo suformuotas, nes nebuvo viešojo administravimo subjekto sprendimo dėl jo suformavimo, o pats kelio brėžinys teismui pateiktas pakoreguotas (ranka praplatintas iki 8 metrų), be to, kelio duomenys nebuvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, todėl kelio brėžinys ir koordinatės laikytini tik projektiniu brėžiniu, kuris negali būti prilygintas nekilnojamojo daikto suformavimui ir teisiniam įregistravimui. Keliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Įsakymo priėmimo metu nebuvo nustatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje išvardinti privalomi kadastro duomenys. Nutarimo 2.15 punktas negali būti aiškinamas plečiamai suteikiant galimybę kaip įsiterpusius formuoti valstybinės žemės sklypus iki kito sklypo ar kelio ribos, kurie neturi teisinės registracijos ir negali būti laikomi suformuotais nekilnojamaisiais daiktais.

23.5. Šio ginčo objektu tapęs sklypas nelaikytinas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu tarp privačių sklypų, nes tik viena sklypo kraštinė ribojasi su privačiu sklypu.

23.6. Projekto rengėjas nepateikė Taisyklių 30.15 papunktyje nurodytų duomenų, kad jis naudoja savivaldybės administracijos pateiktą informaciją apie gatvių parametrus pagal atitinkamas gatvių kategorijas, savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo, inžinerinių tinklų ir įrenginių išdėstymą bei kitus geoinformacinius duomenis.

23.7. Atsakovas nesilaikė reikalavimų, įtvirtintų Taisyklių 33, 42, 53 punktuose.

23.8. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

23.9. Atsakovas paaiškina, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2021 m. balandžio 12 d. raštu Nr. Sl-1104 atsakydama į pareiškėjos prašymą, informavo, kad ėmėsi veiksmų inžinerinio statinio plotį padidinti iki 8 m. Vyriausiojo architekto suderintas kelio planas 2021 m. buvo perduotas Statybos ir turto skyriui, kad inžinerinio statinio ribos būtų pakoreguotos, atsižvelgiant į pareiškėjos raštą dėl apsunkinto įvažiavimo į sklypą. Paslaugos teikėjas parengė nekilnojamojo daikto – privažiavimo kelio nuo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą. Nekilnojamojo turto registre šis kelias, statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas nuo 2021 m. lapkričio 16 d. Atsakovo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės paneigia apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, kadangi Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pakeisto statinio ribos. Inžinerinio statinio ribos nereiškia, kad per visą šio statinio plotį (8 m) bus įrengta važiuojamoji dalis. Šiuo privažiavimo keliu naudojasi tik šešių gyvenamųjų namų savininkai, todėl eismas čia nėra intensyvus ir pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 8 punkte nurodytą kelio kategoriją IIIV, vadovaujantis 15 punktu važiuojamosios dalies plotis šioje gatvėje turėtų būti 3,50-4,50 m. Inžinerinio statinio ribose gali būti įrengiama važiuojamoji dalis, šaligatvis, žalioji gatvės juosta, automobilių sustojimo vietos ar, esant poreikiui, praplatėjimas manevravimui. Sklypas kitoje pravažiavimo pusėje – (duomenys neskelbtini), gali būti didinamas tik iki inžinerinio statinio ribų. Šiuo metu ŽPDRIS byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nevyksta jokie projektavimo darbai. Be to, pagal kelio plano, kuris yra sudėtinė kadastrinių matavimų bylos dalis, duomenis, šiuo metu, pvz., tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra ženkliai daugiau nei 8 metrai. Atsakovas paaiškino, kad regia.lt matomos registruotų žemės sklypų ribos, regia.lt nerodo inžinerinių statinių ribų, šie duomenys matomi geoportal.lt.

24. Atsakovas nurodo, kad Projekto rengėjui UAB „Matininkas“ buvo pateikta Kėdainių rajono savivaldybės administracijos turima medžiaga –Inžinerinio statinio (privažiavimo kelio nuo (duomenys neskelbtini)gatvės) 2020 m. rugsėjo 11 d. parengti kadastriniai matavimai suderinti su Kėdainių rajono savivaldybės vyriausiuoju architektu, todėl privažiavimo kelio duomenys buvo žinomi ir į juos buvo atsižvelgta. Nutarime ir Taisyklėse nėra nurodyta, koks turi būti kelio ar gatvės, iki kurio didinamas sklypas, statusas. ŽPDRIS sistemoje šie duomenys vadinami savivaldybės administracijos pateikta informacija apie gatvių parametrus pagal atitinkamas gatvių kategorijas, savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo, inžinerinių tinklų ir įrenginių išdėstymą. Rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, projektų rengėjams teikiami gatvių, kaip inžinerinių statinių, planai, teritorijų planavimo dokumentų ištraukos, gatvių raudonųjų linijų planai.

25. Atsakovo vertinimu, apeliaciniame skunde pareiškėja nenurodo jokių kitų aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypo plotas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintus reikalavimus (Nutarimo 2.15 p.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

27. Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1999, Nr. 50-1608; 2004, Nr. 173-6398; 2011, Nr. 36-1708) 2.15 punkto reikalavimus.

28. Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatyta, kad „laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų <...> ir kelių (gatvių) <...>, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams <...>. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų <...> ir kelių (gatvių) <...> įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai“.

29. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto teisinę padėtį, todėl ginčijamas atsakovo Įsakymas yra pagrįstas bei teisėtas.

30. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas pažeidė Taisyklių 33 ir 42 punktų reikalavimus. Byloje nustatyta, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracija ėmėsi veiksmų kelio (inžinerinio statinio) plotį padidinti iki 8 m. Paslaugos teikėjas parengė nekilnojamojo daikto – privažiavimo kelio nuo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą. Nekilnojamojo turto registre šis kelias, statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas nuo 2021 m. lapkričio 16 d. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, kad pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 8 punktą privažiavimo kelias nuo (duomenys neskelbtini) gatvės priskirtinas kelio kategorijai IIIV, taigi, vadovaujantis 15 punktu, važiuojamosios dalies plotis tokioje gatvėje turėtų būti 3,50-4,50 m.

31. Pažymėtina, kad vien tai, jog ginčo Įsakymas priimtas 2021 m. kovo 23 d., o Nekilnojamojo turto registre kelias, statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas nuo 2021 m. lapkričio 16 d., nėra pagrindas Įsakymui panaikinti, nes esama faktinė padėtis suponuoja, kad pagal kadastro duomenis kelio ribos yra pakoreguotos ir pareiškėjos teisės nepažeidžiamos (ABTĮ 5 str. 1 d.).

32. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, projektų rengėjams teikiami gatvių, kaip inžinerinių statinių, planai, teritorijų planavimo dokumentų ištraukos, gatvių raudonųjų linijų planai. Byloje nenustatyta, kad parengtas ir patvirtintas Projektas neatitiktų tų dokumentų ir dėl to kokiu nors būdu būtų pažeidžiamos pareiškėjos teisės, todėl apeliacinio skundo argumentai, nurodyti šios Nutarties 23.6 punkte, atmestini kaip nepagrindžiantys, kad nurodomos aplinkybės turi įtakos pareiškėjos teisėms.

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

34. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

35. Atmetus apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Z. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys