2026-03-10 Nr. AB-5100-3-62-3-01891-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-267-624/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01891-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Regionų administracinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos Seimas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, VGTPT) 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-T-2025-00030 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti antrinės pagalbos prašymą atsižvelgiant į esamą interesų konfliktą; 3) priteisti iš atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų solidariai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. spalio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 10 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties nuorašo gavimo, skundo trūkumams pašalinti.

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio paduodant skundą teismui sumokėjimo, nurodė, kad dalis pareiškėjo skundo reikalavimų (panaikinti VGTPT sprendimą, įpareigoti VGTPT atlikti veiksmus) nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsnyje numatytas išimtis, kuomet pareiškimai (skundai) neapmokestinami žyminiu mokesčiu, taigi šiuo atveju už skundą turi būti mokamas žyminis mokestis. Pareiškėjas skunde prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir finansinę padėtį. Su skundu pateikė neįgaliojo pažymėjimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus pažymą apie jam išmokėtas išmokas.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl jo turtinės padėties, valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, nenustatęs, kad pareiškėjo, kaip skolininko, atžvilgiu būtų vykdomas išieškojimas antstolių vykdomosiose bylose, nenustatęs turto įkeitimo, apsunkinimo hipoteka ar arešto faktų, vertino, jog pareiškėjo finansinė padėtis nėra ypač sunki. Taip pat, įvertinus pareiškėjo veiksmus inicijuojant ne vieną dešimtį bylų teismuose, kurie laikytini liudijančiais jo socialinį aktyvumą, teismas vertino, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo sveikatos būklė yra ypatingai sunki. Todėl šiuo atveju teismas sprendė, kad yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo 1/2 dalies žyminio mokesčio už skundą, įpareigojant pareiškėją sumokėti 15 Eur žyminio mokesčio. Teismo vertinimu, atleidimas nuo visos žyminio mokesčio sumos šiuo atveju neatitiktų proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principo, įvertinus tai, kad pareiškėjas yra iniciavęs ne vieną administracinę bylą atsakovės VGTPT atžvilgiu, kas nurodyta ir pačiame skunde. Taip pat išaiškino pareiškėjui teisę teikti patikslintą skundą ir jo priedus per Elektroninių paslaugų portalą (EPP), taip pat išreikšti sutikimą visus procesinius dokumentus gauti tik per EPP – tokiu atveju mokėtina žyminio mokesčio suma sudarytų 11,50 Eur (23 / 2 = 11,50).

Teismas dėl kitų skundo trūkumų nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde turi teismui nurodyti, ar sutinka, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, ar prašo bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje. Pastaruoju atveju – ar sutinka su posėdžio organizavimu naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas su skundu pateikė skundžiamo VGTPT 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, kurį prašo panaikinti, kopiją. Tačiau skunde nenurodytas joks administracinis aktas, kurį būtų priėmusi taip pat atsakove nurodyta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryba (toliau – ir Koordinavimo taryba), nenurodyti ir jokie kiti jos veiksmai (neveikimas, vilkinimas atlikti veiksmus ar pan.), su kuriais pareiškėjas nesutinka. Todėl pareiškėjas skunde turėtų aiškiai įvardinti skundžiamus Koordinavimo tarybos administracinius aktus, veiksmus, neveikimą arba Koordinavimo tarybos netraukti atsakove. Atkreipė dėmesį, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.), todėl reikalavimai Koordinavimo tarybai teisme gali būti reiškiami tada, kai tarp pareiškėjo ir atsakovo (Koordinavimo tarybos) yra kilęs ginčas, t. y. pareiškėjas su prašymu (pareiškimu, skundu) kreipėsi į atsakovą - Koordinavimo tarybą, o šis atsisakė prašomus veiksmus atlikti arba vilkina pareiškėjo prašymo (skundo) nagrinėjimą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde trečiuoju suinteresuotu asmeniu, be kita ko, nurodė Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, todėl turėtų pagrįsti, kokią įtaką pareiškėjo skundo nagrinėjimas turės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisėms ir pareigoms, arba turėtų šios institucijos netraukti į bylą trečiuoju asmeniu, siekiant bylos nagrinėjimo operatyvumo ir ekonomiškumo (ABTĮ 11 str.). Taip pat skunde trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodyta Nacionalinė teismų administracija, kuri ABTĮ taikymo prasme nelaikytina viešojo administravimo subjektu, todėl tikslinant skundą ji turėtų būti pašalinta iš trečiųjų suinteresuotų asmenų sąrašo.

Teismas dėl pareiškėjo skunde nurodytų trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Regionų administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Respublikos Seimo, pažymėjo, kad įstatymas nustato, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu (ABTĮ 18 str. 2 d.). Todėl nurodyti subjektai negali būti proceso dalyviais konkrečioje administracinėje byloje. Išaiškino pareiškėjui, kad jei jis nesutinka su Regionų administracinio teismo procesiniais sprendimais (nutartimis) vykdant teisingumą (jurisdikcinę veiklą), šie aktai skundžiami instancine tvarka, t. y. teikiant atskiruosius ar apeliacinius skundus konkrečioje byloje kiekvienu konkrečiu atveju.

Teismas pareiškėjui išaiškino, kad reikalavimai atlyginti bylinėjimosi išlaidas, priteisti neturtinės žalos atlyginimą turi būti reiškiami būtent atsakovams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo turtinio pobūdžio reikalavimai, pareikšti solidariai atsakovams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, yra suformuluoti ydingai, todėl turėtų būti tikslinami. Atkreipė dėmesį, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovu nurodoma Lietuvos valstybė, atstovaujama to viešojo administravimo subjekto, dėl kurio veiksmų (neveikimo), pareiškėjo nuomone, atsirado žala (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p., 88 str. 5 d.), todėl skundas atitinkamai tikslintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą dėl prarasto pasitikėjimo valstybe bei jos institucijomis ir sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl sąžiningų valstybės tarnautojų ir jų vadovybės. Nurodo, kad klausimą dėl padarytos ir toliau daromos žalos detalizuos vėliau, nes tam bus reikalinga ekspertinė išvada. Teismo vertinimu, nurodytas pareiškėjo reikalavimas nėra tinkamai pagrįstas, kaip reikalauja ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas. Nagrinėjamu atveju iš skundo turinio nėra pakankamai aišku, dėl kokios konkrečiai institucijos ir kokių neteisėtų veiksmų pareiškėjui neva yra padaryta neturtinė žala. Jei neteisėti veiksmai truko tam tikrą laiką, turi būti nurodytas konkretus laikotarpis. Taip pat būtina aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjas yra patyręs būtent dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Skundo reikalavimas (dalykas) turi būti konkretus. Iš skundo nėra aišku, kas bus detalizuota pareiškėjo nurodomoje ekspertinėje išvadoje (ar žalos dydis, ar pareiškėjo pablogėjusi sveikatos būklė, ar kt.), kokie specialistai (ekspertai) šią išvadą teiks (atliks ekspertizę). Pareiškėjas turėtų nurodytas aplinkybes detalizuoti ir nurodyti skunde.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjui A. Ž. nustatė terminą skundo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti, t. y. pateikti vientisą naują patikslintą skundą, kuris atitiktų ABTĮ 24 straipsnio reikalavimus skundo turiniui ir formai, taip pat būtų patikslintas atsižvelgiant į šios nutarties motyvus. Pareiškėjui laiku neištaisius skundo trūkumų ar tai atlikus netinkamai, teismo nutartimi pateiktas skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, tačiau iš pareiškėjo nebus atimta teisė kreiptis į administracinį teismą su nauju ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu. Pastebėjo, kad ABTĮ 30 straipsnis įtvirtina praleisto termino skundui (prašymui) paduoti atnaujinimo institutą. Esant praleistam terminui pareiškėjas gali prašyti terminą atnaujinti nurodydamas termino praleidimo priežastis ir pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus, kuriais remiantis teismas sprendžia, ar pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir terminas atnaujintinas.

Pareiškėjas 2025 m. spalio 23 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame suformulavo tokius reikalavimus: 1) panaikinti Tarnybos Sprendimą; 2) įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo antrinės pagalbos prašymą atsižvelgiant į esamą interesų konfliktą; 3) priteisti iš atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų solidariai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo patikslintu skundu, nurodė, kad jame pareiškėjas išdėstė papildomus paaiškinimus, taip pat pirminio skundo motyvus ir reikalavimus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog neketina mokėti žyminio mokesčio dalies. Jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų, pagrindžiančių savo sunkią finansinę / turtinę padėtį nepateikė. Teismas vertino, jog pareiškėjas neįvykdė reikalavimo sumokėti 1/2 dalį žyminio mokesčio, taip pat nepasinaudojo galimybe per nustatytą terminą skųsti teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties dalį dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio aukštesnės instancijos teismui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepašalino ir kitų, 2025 m. spalio 21 d. nutartyje nustatytų trūkumų: nenurodė jokio atsakovo – Koordinavimo tarybos – skundžiamo administracinio akto, veiksmų ar neveikimo; nepašalino iš trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Regionų administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos Respublikos Seimo; nepatikslino reikalavimo priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą – ir patikslintame skunde prašo šią sumą priteisti ne tik iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VGTPT, tačiau solidariai ir iš trečiųjų suinteresuotų asmenų, taip pat nepateikė šio reikalavimo pagrindimo.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas A. Ž. nustatytu terminu tinkamai nepašalino teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų, nesumokėjo žyminio mokesčio dalies, todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.). Pareiškėjui išaiškino, kad ši nutartis neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus, be kita ko, jei reikalinga, pasinaudojant ABTĮ 30 straipsnyje įtvirtintu praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo institutu (esant praleistam terminui pareiškėjas gali prašyti terminą atnaujinti nurodydamas termino praleidimo priežastis ir pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus, kuriais remiantis teismas sprendžia, ar pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir terminas atnaujintinas).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį ir įpareigoti patikslinto skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad jo patikslintas skundas atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, todėl neaišku, kodėl teismas skundą laikė nepaduotu dėl to, kad nepašalinti skundo trūkumai.

Pareiškėjas pažymi, kad neketina mokėti net menkiausios žyminio mokesčio dalies iš principo. Jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai veiktų, pareiškėjo teigimu, jam nereikėtų kreiptis į teismą. Teigia, kad jis yra socialinių, finansinių ir teisinių eksperimentų auka.

Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes ir reikalavimus. Prašo sujungti šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme esamas bylas iš tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų, pareiškėjo nuomone, tai padės ekonomiškiau ir efektyviau išaiškinti Regionų administracinio teismo galbūt nusikalstamą praktiką panaudojant teisminių procesų medžiagą kaip svarbius įrodymus.

Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kokia teismų praktika, galbūt nusikalstama, taikoma Regionų administraciniame teisme bandant užvilkinti ar sužlugdyti bylas prieš valstybės institucijas, prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimų, ar ABTĮ 44 straipsnyje nenumatytas viso teismo nušalinimas esant aiškiems diskriminacijos, patyčių, politinės korupcijos ar kitoms teismą diskredituojančioms aplinkybėms, kurios trukdo proceso šalims įgyvendinti savo procesines teises, nėra teisės į nešališką teismo procesą atėmimas (tai yra, ar atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 27–30 straipsnių nuostatoms), privilegijų teismuose sudarymas, nebaudžiamumo ir nusikalstamos veiklos dangstymo skatinimas.

Pareiškėjas prašo, nustačius galbūt tyčinį Regionų administracinio teismo bylų vilkinimo ir galbūt nusikalstamos teismų praktikos sisteminį naudojimo atvejį, kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl galbūt nusikalstamos veiklos ištyrimo Regionų administraciniame teisme.

Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimui panaudoti tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų medžiagas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.), o apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis (ABTĮ 137 str.).

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjas atskirajame skunde išreiškia pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikia jokių tokio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo bylai nagrinėti pasitelkti kitų teisminių procesų medžiagą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde tik abstrakčiai ir deklaratyviai teigia, jog jo išvardyti teisminiai procesai yra tarpusavyje susiję. Pareiškėjas konkrečiai nepaaiškina, kokie kitose bylose esantys įrodymai patvirtina skundžiamoje teismo nutartyje padarytą išvadą, kad pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas neatitinka ABTĮ įtvirtintų reikalavimų tokio procesinio dokumento turiniui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo atsižvelgti į pareiškėjo išvardytų teisminių procesų medžiagą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; ir kt.). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; ir kt.).

Be kita ko, pažymėtina, kad ABTĮ 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose; šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 str. 3 d.). ABTĮ 36 straipsnyje išvardinti žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai), o ABTĮ 37 straipsnyje įtvirtinta atleidimo nuo žyminio mokesčio galimybė.

Taigi iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad vienas iš teismui teikiamo skundo formai bei turiniui keliamų reikalavimų – pateikti įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotą prašymą atleisti nuo tokio mokesčio mokėjimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo tris materialiuosius reikalavimus: 1) panaikinti Tarnybos Sprendimą; 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti antrinės pagalbos prašymą atsižvelgiant į esamą interesų konfliktą; 3) priteisti iš atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų solidariai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant skundą.

Pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus, taip pat tenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant skundą dalį ir atleido pareiškėją nuo ½ dalies žyminio mokesčio paduodant skundą. Įpareigojo pareiškėją sumokėti 15 Eur žyminį mokestį, o jeigu skundas bus paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis – 11,25 Eur žyminį mokestį, ir pateikti sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas 2025 m. spalio 23 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame suformulavo tokius reikalavimus: 1) panaikinti Tarnybos Sprendimą; 2) įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo antrinės pagalbos prašymą atsižvelgiant į esamą interesų konfliktą; 3) priteisti iš atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų solidariai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Patikslintame skunde nurodė, kad neketina mokėti žyminio mokesčio ar jo dalies „iš principo“.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, dėl to skundą laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą, pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nepašalino teismo nutartyje nustatytų skundo trūkumų.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 21 d. nutartimi atleido pareiškėją nuo ½ dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant skundą, įpareigojo pareiškėją sumokėti 15 Eur žyminį mokestį (arba paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis – sumokėti 11,50 Eur žyminį mokestį) ir pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Pareiškėjas šios nutarties dalies (dėl prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo) teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.

Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Tarnybos Sprendimą ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo antrinės pagalbos prašymą nepatenka į ABTĮ nustatytą neapmokestinamų skundų kategoriją, todėl už jį turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis. Kadangi pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad neketina mokėti žyminio mokesčio dalies „iš principo“, esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepašalino 2025 m. spalio 21 d. nutartyje nurodyto aptariamo trūkumo – nesumokėjo žyminio mokesčio dalies už skundą ir nurodė, jog neketina jo mokėti, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo antrinės pagalbos prašymą negali būti priimtas nagrinėti. Teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė šią skundo dalį laikyti nepaduota.

Teisėjų kolegija, vertindama skundo dalį dėl trečiojo reikalavimo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 21 d. nutartyje šios skundo dalies netinkamumą grindė tuo, jog nėra aišku, dėl kokios konkrečiai institucijos ir kokių neteisėtų veiksmų pareiškėjui neva buvo padaryta neturtinė žala, jei neteisėti veiksmai truko tam tikrą laiką, turi būti nurodytas konkretus laikotarpis, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjas patyrė būtent dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Taip pat iš skundo nėra aišku, kas bus detalizuota pareiškėjo nurodomoje ekspertinėje išvadoje (ar žalos dydis, ar pareiškėjo pablogėjusi sveikatos būklė, ar kt.), kokie specialistai (ekspertai) šią išvadą teiks (atliks ekspertizę), todėl pareiškėjas turėtų nurodytas aplinkybes detalizuoti ir nurodyti skunde.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo skundo ir šalinant pateikto patikslinto skundo dalimis, susijusiomis su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog iš turinio negalima suprasti, su kokios konkrečiai institucijos ir su kokiais neteisėtais veiksmais pareiškėjas sieja prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad šis reikalavimas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytų reikalavimų, dėl to teismas, pareiškėjui nepašalinus nurodytų skundo trūkumo per nustatytą terminą, pagrįstai ir teisėtai nusprendė šią skundo dalį laikyti nepaduota.

Pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį, jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, todėl nenustatyti faktinis ir teisinis pagrindai teikti pranešimą prokurorui. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas, manydamas, jog buvo padaryta nusikalstama veika, turi teisę pats kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės šios bylos baigčiai, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė