Legislator Case Law & Legislation
2e755ef7-034e-4a5f-ae71-23143678dc1d AI generated

2e755ef7-034e-4a5f-ae71-23143678dc1d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 2e755ef7-034e-4a5f-ae71-23143678dc1d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Vilniaus energija“ pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiÅ¡kime prašė iÅ¡kelti bankroto bylÄ VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 23 d. sprendimu tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovės 333 455,46 Lt (96 575,38 Eur) nuostolių už naudojimÄ si praeinamaisiais kolektoriais ir techniniais koridoriais, 7 434,55 Lt (2 153,19 Eur) žyminio mokesčio, 258 Lt (74,72 Eur) iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.

Legislator headnote

AI generated

2e755ef7-034e-4a5f-ae71-23143678dc1d · Lietuvos apeliacinis teismas: Tačiau atsakovė dėl jai taikomų turto suvaržymų ir veiklos apribojimų neturi tam bÅ«tinų iÅ¡teklių. Teismo sprendimu, kuriuo iÅ¡ atsakovės priteistas įsiskolinimas ieÅ¡kovės naudai, nutarta iÅ¡keldinti atsakovei priklausančius laidinio radijo tinklus. Kadangi Å¡alys nebuvo sudariusios praeinamųjų kolektorių ir techninių koridorių nuomos sutarties, atsakovė nepripažįsta 360 849,48 Eur įsiskolinimo ieÅ¡kovei. Visa įranga, esanti ieÅ¡kovės valdomuose pereinamuosiuose kolektoriuose ir techniniuose koridoriuose, buvo perduota Vilniaus miesto savivaldybei.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                   Civilinė byla Nr. 2-1676-330/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00093-2015-5                      Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 25 d. Vilnius  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės vieÅ¡osios įstaigos „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarties, kuria vieÅ¡ajai įstaigai „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ iÅ¡kelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-4833-275/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ pareiÅ¡kimÄ atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo; trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.           Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ ,       n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Vilniaus energija“ pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiÅ¡kime prašė iÅ¡kelti bankroto bylÄ VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 23 d. sprendimu tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovės 333 455,46 Lt (96 575,38 Eur) nuostolių už naudojimÄ si praeinamaisiais kolektoriais ir techniniais koridoriais, 7 434,55 Lt (2 153,19 Eur) žyminio mokesčio, 258 Lt (74,72 Eur) iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė Å¡io teismo sprendimo neįvykdė, taip pat nesumokėjo 1 245 941,10 Lt (360 849,48 Eur) įsiskolinimo pagal pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už laikotarpį nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV) prašė iÅ¡kelti atsakovei bankroto bylÄ . Nurodė, kad atsakovės įsiskolinimÄ biudžetui 2015 m. vasario 17 d. sudarė 9 508,90 Eur ir 426,99 Eur delspinigių.

Siekiant iÅ¡ieÅ¡koti susidariusį įsiskolinimÄ taikytos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonės, tačiau įsiskolinimas nepadengtas. Ä®monėje yra trys apdraustieji, VSD įmokos skaičiuojamos tik įmonės vadovui. Pagal VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡Ä Ä¯monės vardu registruotos septynios transporto priemonės, pagal VÄ® „Registrų centras“ duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä Ä¯monės vardu yra įregistruota negyvenamoji patalpa – pastotė. Atsakovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė.

Atsakovė VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti bankroto bylÄ nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje yra nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į sÄ skaitoje, esančioje AB SEB banke, esančias lėšas ir į jÄ Ä¯plauksiančias lėšas bei turtui nustatytas visiÅ¡kas nuosavybės teisių apribojimas. Taip pat nurodė, kad nurodytoje byloje atsakovei uždrausta vykdyti bet kokiÄ komercinę veiklÄ naudojantis kabeliniu radiju.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“. Teismo nutartyje nurodyta, jog byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad atsakovė darbuotojams nemoka darbo užmokesčio. Teismas, įvertinęs atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, priėjo iÅ¡vadÄ , jog atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau egzistuoja galimybė įmonės mokumÄ atkurti. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovė Å¡iuo metu neatsiskaito su ieÅ¡kove, savaime nesudaro teisinio pagrindo iÅ¡kelti atsakovei bankroto bylÄ .

Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį panaikino ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ klausimÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nevykdė pareigos veikti aktyviai ir nesiėmė veiksmų nustatyti atsakovės realiÄ turimo turto vertę, kas gali turėti įtakos turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykiui, nesiaiÅ¡kino atsakovės bÅ«klės veiklos vykdymo aspektu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė                    Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovei VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Debitus“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus 2014 metų finansinės atskaitomybės duomenis, pažymėjo, kad įmonės turtas 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 9 103 803 Lt (2 636 643,50 Eur): ilgalaikis turtas 7 941 390 Lt (2 299 985,50 Eur), trumpalaikis turtas – 1 162 413 Lt (336 658,07 Eur).

Akcentavo aplinkybę, jog didžiausiÄ jÄ dalį atsakovės turto – net 7 783 695 Lt (2 254 313,80 Eur) sudaro ilgalaikis turtas: kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrengimai, tačiau įrodymų apie Å¡io turto vertę ir likvidumÄ atsakovė nepateikė. Pirmosios instancijos teismas svarbia laikė aplinkybę, jog 2006 m. kovo 23 d. sprendimu ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteista 333 455,46 Lt (96 575,38 Eur) suma (ar dalis jos), nepaisant deklaruojamos tokios didelės turto vertės, nebuvo padengta.

Teismas akcentavo aplinkybę, jog atsakovė skolinga ir trečiajam asmeniui VSDFV, tačiau ir Å¡io taikytos priemonės skolai iÅ¡ieÅ¡koti nebuvo sėkmingos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nesutampa atsakovės pateiktuose įmonės balanse ir kreditorių sÄ raÅ¡e nurodyti įsiskolinimai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neginčijo įsiskolinimo ieÅ¡kovei fakto ir dydžio, teismas darė prielaidÄ , jog atsakovės skola ieÅ¡kovei sudaro apie 1,2 mln. Lt (347 544,02 Eur), nors atsakovės pateiktame kreditorių sÄ raÅ¡e skola ieÅ¡kovei nurodoma žymiai mažesnė.

Teismas svarbiomis pripažino aplinkybes, jog 2014 metais atsakovės veikla buvo nuostolinga, susidarė įsiskolinimas darbuotojams, socialinio draudimo biudžetui. Pirmosios instancijos teismas, palyginęs tikėtinÄ atsakovės turto vertę su įsiskolinimu ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui, konstatavo, jog pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija į atsakovės balansÄ Ä¯raÅ¡yto pusės turto vertę. Teismas nenustatė atsakovės finansinės padėties gerėjimo perspektyvų. Nurodytų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė yra nemoki.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovė VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog atsakovė Juridinių asmenų registrui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. VieÅ¡oji įstaiga tokios pareigos neturi. Siekiant nustatyti atsakovei priklausančio turto ekonominę vertę turėjo bÅ«ti atliktas vertinimas.

Tačiau atsakovė dėl jai taikomų turto suvaržymų ir veiklos apribojimų neturi tam būtinų išteklių. Teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovės priteistas įsiskolinimas ieškovės naudai, nutarta iškeldinti atsakovei priklausančius laidinio radijo tinklus. Kadangi šalys nebuvo sudariusios praeinamųjų kolektorių ir techninių koridorių nuomos sutarties, atsakovė nepripažįsta 360 849,48 Eur įsiskolinimo ieškovei. Visa įranga, esanti ieškovės valdomuose pereinamuosiuose kolektoriuose ir techniniuose koridoriuose, buvo perduota Vilniaus miesto savivaldybei.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 23 d. sprendimo vykdymo aplinkybes. 2006 metais sprendimÄ vykdančiai antstolei buvo pervesta 100 000 Lt (28 962 Eur), be to, vykdymo procese buvo parduotos atsakovei priklausančios patalpos. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje buvo apribotos ieÅ¡kovės nuosavybės teisės, uždrausta veikla naudojant radijo tinklus, todėl įmonė atleido beveik visus darbuotojus, kuriems susidarė 141 707 Lt (41 041,18 Eur) įsiskolinimas.

           IeÅ¡kovė UAB „Vilniaus energija“ su atsakovės VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ atskiruoju skundu nesutinka, praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad skundo argumentai dėl finansinės atskaitomybės dokumentų teikimo Juridinių asmenų registrui sprendžiamam klausimui nėra reikÅ¡mingi, kadangi pareigÄ teismui pateikti nurodytus dokumentus numato bankroto proceso normos.

Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai ginčija įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes. PaaiÅ¡kino, kad atsakovei neįvykdžius teismo nustatytos pareigos, visÄ turimÄ informacijÄ apie atsakovės turtinę padėtį pateikė ieÅ¡kovė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ iÅ¡kelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320, 338 straipsniai).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®monių bankroto procesÄ reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - Ä®BÄ®). Å io įstatymo normos yra vienas iÅ¡ rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumÄ ir paÅ¡alinti iÅ¡ rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokÅ«s. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo svarbu nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė yra iÅ¡ tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Tai aktualu ir aptariamu atveju, kadangi atsakovei VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ bankroto byla apskųstÄ ja nutartimi iÅ¡kelta konstatavus pastarosios nemokumÄ , taip pat nenustačius prielaidų iÅ¡saugoti atsakovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Apeliacinis teismas pažymi, jog pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Taigi įstatymo leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , vertinamas pagal iÅ¡orinį (įsipareigojimų nevykdymÄ ) ir vidinį (neigiamÄ Ä¯monės aktyvų ir pasyvų santykį) nemokumo požymius.

Tik abiejų požymių konstatavimas įgalina teismÄ iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , o vien tik įmonės nepajėgimo apmokėti savo prievolių, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, kaip nemokumÄ kvalifikuojančio požymio nepakanka bankroto bylai iÅ¡kelti. Dėl to sprendžiant, ar egzistuoja įstatyme įtvirtinti bankroto bylos iÅ¡kėlimo materialieji teisiniai pagrindai, bÅ«tina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktÄ ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobÅ«dį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės santykį.

Teismų praktikoje ne kartÄ buvo konstatuota, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi ne balanse įraÅ¡yta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę faktinė įmonės mokumo bÅ«sena turi bÅ«ti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimÄ turtÄ .

Tačiau teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo bÅ«klę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įraÅ¡ytų duomenų teisingumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Å iame kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kuriÄ mokumo pagrindimo naÅ¡ta perkeliama įmonei, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog ir aptariamu atveju mokumo pagrindimo įrodinėjimo našta tenka atsakovei VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovės pateiktus finansinės apskaitos duomenis, pagal kuriuos atsakovės balanse apskaitomas turtas sudarė 9 103 803 Lt (2 636 643,59 Eur), o trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 375 843 Lt (398 471,67 Eur). Toks turto vertės ir įsipareigojimų santykis galėtų reikšti, jog atsakovės finansinė padėtis neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytos nemokumo apibrėžties.

IÅ¡ apskųstos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, vertindamas atsakovės (ne) mokumÄ , padarė tokias esmines iÅ¡vadas: teismui pateiktame kreditorių sÄ raÅ¡e neteisingai nurodyti kreditorių finansiniai reikalavimai; įstaigos balanse apskaityta įstaigos turto vertė neatitinka realios to turto vertės, t. y. objektyviais duomenimis nepagrįstas ilgalaikio turto realumas, likvidumas ir vertė. Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės pradelsti įsiskolinimai yra žymiai didesni, o turto vertė mažesnė, nei nurodė atsakovės vadovas, todėl teismas pripažino įstaigÄ nemokia.

Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įstaigÄ esant nemokiÄ . Atsakovė nesutiko su teismo atliktu įmonės mokumo situacijos vertinimu, teigdama, jog į balansÄ Ä¯trauktas turtas yra vertingas. Apeliacinis teismas, pakartotinai įvertinęs atsakovės turtinę – finansinę padėtį apibÅ«dinančius raÅ¡ytinius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovės skundo argumentu. Ankstesnėje Å¡ios nutarties dalyje minėta, kad (ne) mokumo situacijos vertinimo prasme reikÅ¡minga nustatyti ne balanse nurodytÄ turto vertę, o realiÄ Ä¯ balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę.

Pirmosios instancijos teismo abejonės dėl atsakovės turto vertės pagrįstos. IÅ¡ atsakovės pateikto 2014 m. gruodžio 31 d. balanso, veiklos ataskaitos bei aiÅ¡kinamojo raÅ¡to (t. 1, b. l. 193-198) nustatyta, kad, 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, atsakovės turtas sudarė 9 103 803 Lt (2 636 643,50 Eur), tačiau žymiÄ Å¡ios sumos dalį – 7 783 695 Lt (2 254 313,80 Eur) sudaro ilgalaikio materialaus turto („kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai“) vertė, kurio faktinis egzistavimas, reali vertė bylos nagrinėjimo metu nenustatyti.

Nors Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi (kuria klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo) akcentuota Å¡ios rūšies turto egzistavimo ir realios vertės nustatymo svarba, klausimÄ sprendžiant pakartotinai pirmosios instancijos teismo turimomis galimybėmis (ex officio rinkti įrodymus) nei tokio turto faktinio egzistavimo, nei realios vertės aplinkybių nustatyti nepavyko. Tokiame kontekste bÅ«tina akcentuoti tai, jog pirmosios instancijos teismas reikalavo pateikti sprendžiamam klausimui bÅ«tinus duomenis, siÅ«lė pagrįsti į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę, likvidumÄ (t. 1, b. l. 153, t. 2, b. l. 1).

Tokių duomenų atsakovė nepateikė nei pirmosios instancijos teisme, nei su atskiruoju skundu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė į jos 2014 metų balansÄ Ä¯raÅ¡yto ilgalaikio turto vertės. Atsakovės atskirajame skunde iÅ¡dėstyti samprotavimai, kuriais grindžiamas nuosavybės teise valdomo ilgalaikio turto unikalumas, tikėtinai didelė vertė ar jo panaudojimo galimybės, apeliacinės instancijos teismo neįtikina Å¡io turto egzistavimu ir jo vertės, nurodytos balanse, atitiktimi tikrovei.

DeklaratyvÅ«s teiginiai, jog ilgalaikio turto vertei nustatyti buvo bÅ«tina atlikti vertinimÄ , kuriam atsakovė neturi lėšų, savaime nepagrindžia jo (turto) vertės. Pažymėtina, kad atsakovė nenurodė ilgalaikį turtÄ sudarančių objektų, jų buvimo vietos, net preliminariai nenurodė galimos jų vertės, nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog bent domėjosi turto vertės nustatymo galimybėmis. Akcentuotina ir tai, jog pati atsakovė, suvokdama Å¡ių duomenų svarbÄ mokumo vertinimui bei bylos procesinei baigčiai, ir teismo proceso metu nebandė inicijuoti turto vertės nustatymo procedÅ«ros (pvz., neprašė skirti ekspertizės).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta ir tai, kad pati atsakovė nagrinėjamos bylos procese elgėsi nepateisinamai pasyviai ir įmonės nemokumo klausimÄ sprendusiam pirmosios instancijos teismui nepateikė pakankamai duomenų apie VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ finansinę padėtį. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis teismas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog pagal pateiktus duomenis atsakovės turto vertė tesiekia apie 1,3 mln. Lt (376 506,02 Eur), pripažįsta pagrįsta.

IÅ¡ apskųstosios teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas taip pat kritiÅ¡kai vertino atsakovės pateiktus duomenis apie pradelstus įsiskolinimus. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas argumentavo pateiktų įrodymų tarpusavio prieÅ¡taravimu, jog balanso duomenys prieÅ¡tarauja tos pačios dienos duomenimis sudarytam įstaigos kreditorių sÄ raÅ¡ui, kuriame, be kita ko, ieÅ¡kovės UAB „Vilniaus energija“ finansinis reikalavimas fiksuojamas žymiai sumažintas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės įsiskolinimus trečiajam asmeniui VSDFV bei ieÅ¡kovei UAB „Vilniaus energija“ (įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei tiek teismo sprendimo pagrindu, tiek pagal ieÅ¡kovės pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurių atsakovė iÅ¡ esmės neginčijo), padarė iÅ¡vadÄ , jog pradelstų įsipareigojimų suma virÅ¡ija 1,2 mln.

Lt (347 544,02 Eur). Atsakovė su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutiko, skunde nurodžiusi, kad ieÅ¡kovės UAB „Vilniaus energija“ finansinis reikalavimas yra nepagrįstas. Apeliacinis teismas su Å¡iuo atskirojo skundo argumentu nesutinka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei klausimÄ , svarbu nustatyti bendrÄ Ä¯monės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įraÅ¡yto turto verte, o ne tikslius visų įmonės įsiskolinimų dydžius.

Tikslesnį pradelstų įsipareigojimų dydį svarbu nustatyti tik tada, kai tokių įsipareigojimų suma pagal bylos duomenis yra tik nežymiai didesnė arba nežymiai mažesnė negu pusė įmonės turto vertės. Tuo tarpu kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai yra sprendžiami bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismo nutartimi tvirtinant, juos tikslinant (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-601/2008).Tuomet, kai atsakovas ginčija ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodytÄ skolÄ , Å¡i skola neįskaičiuojama į bendrÄ pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne) mokumÄ sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-859/2009). Apeliacinis teismas pastebi, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu (tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bylÄ nagrinėjant pirmÄ jį kartÄ , tiek bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjant iÅ¡ naujo) ieÅ¡kovės UAB „Vilniaus energija“ finansinio reikalavimo pagrįstumo neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovės skolÄ Å¡iam kreditoriui pagrįstai įtraukė į įstaigos pradelstų įsipareigojimų masę.

Apeliacinės instancijos teismas atskirajame skunde apelianto iÅ¡sakytas prielaidas, esÄ ieÅ¡kovės finansinis reikalavimas nepagrįstas, o įsiskolinimas ginčytinas, laiko naujomis aplinkybėmis, kurios atskirajame skunde nurodytos pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ , todėl neturi pagrindo pasisakyti dėl jų reikÅ¡mės sprendžiamam klausimui. Kita vertus, pritartina ieÅ¡kovės atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentui, jog dalį jos finansinio reikalavimo sudaro įsiskolinimas, priteistas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 23 d. sprendimu, kurio ginčijimas objektyviai nėra galimas (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis).

KitÄ finansinio reikalavimo dalį ieÅ¡kovė grindė iÅ¡ esmės analogiÅ¡komis aplinkybėmis, kurios buvo įvertintos ir anksčiau minėtu teismo sprendimu (pvz., dėl Å¡alis siejančių prievolinių santykių fakto ir pobÅ«džio). Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė reguliariai teikė atsakovei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, tačiau nei jų teikimo laikotarpiu, besitęsiančiu apie deÅ¡imt metų, nei bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumo atsakovė neginčijo, o atitinkamus argumentus nurodė tik pirmosios instancijos teismui priėmus apskųstÄ jÄ nutartį.

Be to, tik abstraktÅ«s teiginiai dėl ieÅ¡kovo finansinio reikalavimo nepagrįstumo, teigiant, jog objektai, už kurių nuomÄ ar Å¡ildymÄ buvo teikiamos sÄ skaitos, perduoti Vilniaus miesto savivaldybei (tai patvirtinantys duomenys nėra pateikti), jog ieÅ¡kovės ir atsakovės nesieja nuomos santykiai (nors jų egzistavimas konstatuotas teismo sprendimu), jog teismo sprendimu nuspręsta atsakovės turtÄ iÅ¡keldinti iÅ¡ ieÅ¡kovės patalpų (nors duomenų apie Å¡ios sprendimo dalies įvykdymÄ nepateikta) ir pan., be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog atitinkami argumentai nurodyti tik apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylÄ pakartotinai, Å¡ioje proceso stadijoje nepaneigia ieÅ¡kovės finansinio reikalavimo pagrįstumo ir nesudaro pagrindo jo neįtraukti į atsakovės pradelstų įsipareigojimų masę.

PrieÅ¡ingas Å¡ios aplinkybės vertinimas sudarytų prielaidas faktiÅ¡kai nemokiems asmenims, kad ir nepagrįstai ginčijant kreditorių reikalavimus, iÅ¡vengti teisinio nemokumo konstatavimo, nepagrįstai apsunkintų kreditoriaus, kurio interesai ir taip jau yra pažeisti skolininkui nevykdant prievolės, padėtį, kadangi Å¡is bet kuriuo atveju turėtų inicijuoti mažiausiai du procesus: pirmÄ jį – dėl įsiskolinimo priteisimo, antrÄ jį – dėl bankroto bylos skolininkui iÅ¡kėlimo.Atsakovė nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 23 d. sprendimu priteista skola yra iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai.

Nurodė, kad dalį teismo sprendimu priteisto įsiskolinimo (100 000 Lt (28 962 Eur) atsakovė sumokėjo į antstolės sÄ skaitÄ , o dalis galėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota varžytynėse pardavus jai priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Apeliacinio teismo vertinimu, minėti argumentai pernelyg abstraktÅ«s, nepagrįsti konkrečiais objektyviais duomenimis, vykdomųjų bylų medžiaga. Kita vertus, nurodytų duomenų trÅ«kumas sudaro prielaidas iÅ¡vadai, jog atsakovė visiÅ¡kai nesidomi teismo sprendimo vykdymo procesu.

Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinis teismas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog pradelstų finansinių įsipareigojimų ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui pakanka atsakovės nemokumui konstatuoti, laiko pagrįsta. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis teismas atmeta atsakovės atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ nemokumÄ . Bylos medžiagos analizė sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ vadovas bylos nagrinėjimo metu buvo itin pasyvus, nevykdė teismo nurodymo pateikti klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingus duomenis, nereagavo į Lietuvos apeliacinio 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje pateiktas pastabas, Å¡ios nutarties pagrindu pateiktÄ pirmosios instancijos teismo siÅ«lymÄ teikti papildomus įrodymus, o nurodytos aplinkybės lėmė, jog atsakovo mokumo situacija buvo vertinama ribotų faktinių duomenų apimtyje.

Atsakovei net ir apeliacinės instancijos teisme nepateikus duomenų apie į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę, likvidumÄ , nepaÅ¡alinus abejonių dėl pradelstų įsipareigojimų dydžio objektyvumo, pritartina pirmosios instancijos teismo nustatytam į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykiui, kuris pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ sudaro pagrindÄ konstatuoti VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ nemokumÄ . Ta aplinkybė, jog pradelsti įsipareigojimai (apie 1,2 mln.

Lt) iÅ¡ esmės atitinka tikėtinÄ Ä¯monės turto vertę (1,3 mln. Lt), kai pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ nemokumui konstatuoti pakankama, kad pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ytų pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis), įgalina sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ yra nemokus Å«kio subjektas.Atsakovė atskirajame skunde akcentuoja aplinkybę, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1-239-486/2014, buvo apribotos atsakovės nuosavybės teisės į 436 066,47 Lt lėšas, esančias banko sÄ skaitose, taip pat uždrausta atsakovės veikla naudojant radijo tinklus, o tai sÄ lygojo, jog beveik visi įmonės darbuotojai buvo atleisti, susidarė 141 707 Lt darbo užmokesčio įsiskolinimas.

Apeliacinio teismo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikÅ¡mės atsakovės mokumo vertinimui, kadangi Å¡ioje bankroto proceso stadijoje vertinama reali asmens mokumo padėtis, o ne nemokumÄ tikėtinai sÄ lygojusios priežastys. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti sprendžiamas ne formaliai taikant Ä®BÄ® nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai virÅ¡ija pusę jos turimo turto.

Tokiais atvejais turi bÅ«ti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklÄ , ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio Å¡ios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių iÅ¡siieÅ¡koti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės (ne) mokumo, prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas reabilitaciniam tikslui.

Todėl bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-759/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovės finansinė padėtis neatitinka nurodyto pradelstų įsipareigojimų ir turto masės balanso (pagal analizuotus duomenis pradelsti įsipareigojimai beveik du kartus virÅ¡ija įstatyme leidžiamÄ ribÄ ), todėl nėra ir prielaidų svarstyti reabilitacinio tikslo taikymo galimybės. Kita vertus, nors pirmosios instancijos teismas pernelyg neakcentavo, apeliacinio teismo nuomone, Å¡io tikslo kontekste bÅ«tina įvertinti kitas byloje nustatytas aplinkybes, kurių egzistavimÄ atsakovė pripažįsta.

Atsakovė akcentavo teismo sprendimu taikytų įstaigai veiklos apribojimų įtakÄ . Tačiau Å¡i aplinkybė nepatvirtina įstaigos veiklos perspektyvų: dėl apribojimų atsakovė jau nuo 2013 metų negali vykdyti aktyvios Å«kinės veiklos, neturi jos veiklai bÅ«tinų lėšų, įstaigoje beveik nebeliko darbuotojų, o darbo užmokesčio įsiskolinimas yra didelis (pagal atsakovės duomenis 141 707 Lt), nuolat didėja skolos kreditoriams, įstaigos veikla nuostolinga (2014 metais – 827 147 Lt nuostolių).

Atsakovė, praÅ¡ydama atnaujinti terminÄ atskirajam skundui paduoti, patvirtino, kad įstaiga neteko jos buveinės ir veiklos vykdymo vieta laikytų patalpų (t. 2, b. l. 60). Duomenų apie kitas veiklos vykdymÄ užtikrinsiančias patalpas nepateikta. Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog atsakovės mokumo situacijÄ reikÅ¡mingai iliustruoja ir tai, jog palyginus su balanse fiksuota turto verte nedidelės skolos ieÅ¡kovui iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas nesėkmingai trunka jau ilgÄ laikotarpį, be to, nepavyksta iÅ¡ieÅ¡koti ir santykinai nedidelio įsiskolinimo socialinio draudimo biudžetui, nepaisant įmokų administratoriaus aktyvių veiksmų.

Apeliacinio teismo vertinimu, Å¡iame kontekste bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, jog pagal ieÅ¡kovės pateiktus duomenis, atsakovei pritaikyta dvylika turto areÅ¡tų, jos atžvilgiu teismuose iÅ¡keltos 65 bylos (t. 1, b. l. 215-229). Analizuotos aplinkybės papildomai patvirtina atsakovės nemokumÄ , veiklos nebevykdymÄ , todėl nesudaro prielaidų reabilitacinio tikslo įgyvendinimo galimybei.            Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.         Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ , Å¡alims numatyta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

Atsakovė, praÅ¡ydama panaikinti skundžiamÄ nutartį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymų, paneigiančių nutartyje nustatytas aplinkybes. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ nemokumo (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis). Be to, kaip matyti ir iÅ¡ atskirojo skundo motyvų, VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ Å«kinės veiklos nebevykdo, o iÅ¡ aukščiau nurodytų duomenų spręstina, kad atsakovė neįrodė, jog realiai turi turto, kurio pakaktų finansiniams įsipareigojimams padengti, ar bent realiai telkia pastangas įsiskolinimams likviduoti.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti priimto procesinio sprendimo iÅ¡kelti VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ bankroto bylÄ pagrįstumu bei teisėtumu, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo manyti, kad įstaiga ketina ir bus pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau iÅ¡likti aktyviu rinkos dalyviu.

Padarius tokiÄ teisinę iÅ¡vadÄ , Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                Gintaras Pečiulis