N-575-489-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr.N575-489/2012

Teisminio proceso Nr.4-61-3-01212-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 20 d. nutarties E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu E. B. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 1242 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas skiriant už tai subendrintą 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams. Nutarime nurodyta, jog nuobauda E. B. skirta už tai, jog šis 2010 m. liepos 21 d., apie 16.50 val., Vilniuje, Vydūno ir Papilėnų gatvėse vairuodamas automobilį įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamas šviesoforo signalui, pažeidė kelių eismo ženklo Nr.507 reikalavimus, vairavo automobilį su galiniais varomais ratais chuliganiškai, t. y. tyčia padidino variklio apsisukimus, priverdamas automobilį nevaldomai važiuoti šonu, taip įvažiavo į parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę keldamas pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9 bei 169 punktų reikalavimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs E. B. skundą, 2010 m. spalio 20 d. nutartimi jį atmetė. Teismas nurodė, jog KET 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 ų prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir keli ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. KET ženklas Nr. 507 nurodo eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės eismo juostos leidžiama ir apsisukti. Pagal KET 9 punktą, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 169 punkte numatyta, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. Teismas konstatavo, jog asmens kaltė įrodyta bylos medžiaga, teisme liudytojais apklausti pareigūnai T. T. ir A. Š. patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, netikėti tarnybiniame pranešime nurodytomis ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis pagrindo nėra, o pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nelaikomi suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis. Teismas nurodė, jog E. B. teiginiui, kad automobilį vairavo ne jis, o jo draugas P. Š., patvirtinti byloje duomenų nėra, o A. Š. tarnybinis pranešimas, fotonuotraukos patvirtina, kad vairavo būtent E. B..

III. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, E. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba teismui. Apeliaciniame skunde nurodydamas tas pačias įvykio aplinkybes, kaip ir pirmosios instancijos teismui, pabrėžia, jog 2010 m. liepos 21 d. automobilį vairavo jo draugas P. Š., kuris savo kaltę pripažino, tačiau iš jo paaiškinimas nepaimtas, o teismas jo neapklausė. Teigia, jog jo kaltė grindžiama tik prielaidomis. Mano, jog pareigūnas A. Š. vairuotojo neturėjo galimybės įsidėmėti, nes automobilio galiniai ir šoniniai stiklai tamsinti, be to, anot pareigūno, automobilis pro jį pralėkė, o matytas vairuotojas apibūdintas labai abstrakčiai. Taip pat pažymi, jog teisme jam nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, taip pažeidžiant jo teisę būti išklausytam, teisę į teisingą teismą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti palaikydama apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog E. B. kaltė, padarius ATPK 1241 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 1242 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vien tik pirmosios instancijos teismo atliktu netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytoju betarpiškai pažeidimą stebėjusį asmenį A. Š., kurio parodymais, kaip kertiniais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojo parodymų nėra, aplinkybių, dėl kurių minėtas asmuo būtų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jis pagrįstai jo parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota Institucijos nutarime. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. Š. aiškiai ir pakankamai detaliai apibūdino pažeidėją, jį nufotografavo, be to, bylos medžiaga patvirtina, kad su pažeidėju jis bendravo (b. l. 17), todėl bet kokios apelianto keliamos abejonės dėl tikrosios pažeidėjo tapatybės šiuo atveju pašalintos. Atsižvelgiant į tai, jokios būtinybės apklausinėti E. B. prašytą liudytoją nebeliko. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas dėjo protingas pastangas P. Š. apklausti, tačiau šiam teismo šaukimo nepavykdavo įteikti (b. l. 37 – 38), o pats E. B. teisme savo prašymo apklausti P. Š. nebepalaikė (b. l. 40). Taigi darytina išvada, jog apygardos administracinis teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo pagal turėtą medžiagą, kuri teisėjų kolegijos vertinama kaip pakankama E. B. atsakomybės klausimui išspręsti, pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir jokių pareigų įrodymų rinkimo procese nepažeidė.

Dėl apelianto teiginių, kad pirmosios instancijos teisme jam nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, pasakytina, kad toks tvirtinimas visiškai nepagrįstas. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, bylos nagrinėjime E. B. dalyvavo, taigi savo teisę teikti paaiškinimus įgyvendino, be to, jis uždavinėjo klausimus liudytojui, o jokių papildomų prašymų ir papildymų neteikė (b. l. 39 – 41).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas