Legislator Case Law & Legislation
2e74bd17-e4ed-4fe6-abf3-41333dadef97 AI generated

2e74bd17-e4ed-4fe6-abf3-41333dadef97 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 2e74bd17-e4ed-4fe6-abf3-41333dadef97
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

tęsti darbÄ , o jį praradus per 1 (vienÄ ) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Nukentėjusiųjų civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ civilinės atsakovės UAB „V. v.“ subsidiariai su nuteistuoju A. G. priteista: nepilnamečio J. T. naudai 27 477,50 Eur turtinei žalai bei 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, Å¡ių lėšų tvarkytojÄ uzufrukto teise iki jis sulauks pilnametystės paskiriant jo atstovę pagal įstatymÄ â€“ motinÄ G.

Legislator headnote

AI generated

2e74bd17-e4ed-4fe6-abf3-41333dadef97 · Vilniaus apygardos teismas: Vadinasi, esant CK 6.650 straipsnyje aptartoms sÄ lygoms, rangovas savaime tampa generaliniu rangovu ir dėl to nereikalaujama kokio nors papildomo užsakovo valios pareiÅ¡kimo atliekant kokius nors veiksmus. Sutinkamai su CK 6.650 straipsnio 5 dalimi akcentuojama, kad jei rangovas CK 6.650 straipsnio pagrindu tapęs generaliniu rangovu sutinka, užsakovas turi teisę sudaryti sutartis su kitais asmenimis atskiriems darbams atlikti, tokiu atveju Å¡ie asmenys už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ atsako tiesiai užsakovui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-198-929/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37024-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.4.3; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei, nuteistajam A.

G. ir jo bei civilinio atsakovo UAB ,,V. v.” atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, nukentėjusiųjų G. T., J. T., S. T. atstovui advokatui Karoliui Barysui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. G. gynėjo advokato ir civilinio atsakovo – dėl bankroto likviduojamos UAB ,,V. v.” – bankroto administratoriaus MB ,,D.” įgalioto asmens V. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A.

G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį, ir nubaustas 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 5 ir 8 punktais, A. G. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, skiriant nuteistajam šiuos įpareigojimus:

1) tęsti darbÄ , o jį praradus per 1 (vienÄ ) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Nukentėjusiųjų civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ civilinės atsakovės UAB „V. v.“ subsidiariai su nuteistuoju A. G. priteista: nepilnamečio J. T. naudai 27 477,50 Eur turtinei žalai bei 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, Å¡ių lėšų tvarkytojÄ uzufrukto teise iki jis sulauks pilnametystės paskiriant jo atstovę pagal įstatymÄ â€“ motinÄ G.

T.; nepilnamečio J. T. naudai 20 817,50 Eur turtinei žalai bei 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, Å¡ių lėšų tvarkytojÄ uzufrukto teise iki jis sulauks pilnametystės paskiriant jo atstovę pagal įstatymÄ â€“ motinÄ G. T.; G. T. naudai 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; J. T. naudai 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; S. T. naudai 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo A. G. nukentėjusiesiems G. T., J. T. bei S. T. priteista po 1 000 Eur iÅ¡laidoms advokato pagalbai apmokėti.

Byloje taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas civilinės atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „V. v.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam turtui – Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje turimoms sÄ skaitoms Nr. (duomenys neskelbtini) bei jose esančioms ir bÅ«simoms piniginėms lėšoms; nekilnojamajam daiktui - nuotekų Å¡alinimo tinklui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. G. nuteistas už tai, kad jis, eidamas uždarosios akcinės bendrovės „V. v.“ direktoriaus pareigas, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. G., vadovaujantis 2017 m. sausio 30 d. vienintelio akcininko sprendimu Nr. (-) ir 2017 m. sausio 30 d. darbo sutartimi Nr. (-), bÅ«damas paskirtas UAB „V. v.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir, kaip įmonės vadovas, vadovaujantis jos įstatų 12., 13. punktų reikalavimais bei Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio reikalavimais, bÅ«damas atsakingas už Å¡ios bendrovės kasdieninės veiklos organizavimÄ bei privalėdamas savo veikloje vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, statybvietėje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), statant tris daugiabučius gyvenamuosius namus, kuriems suteikti adresai (duomenys neskelbtini), bÅ«damas statinių statybos užsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „V. v.“ atstovu, nepaskyręs/nepasamdęs statinių statybos (generalinio) rangovo, nepaskyręs/nepasamdęs atestuoto statinių statybos vadovo, pats faktiÅ¡kai vykdydamas statinio statybos vadovo funkcijas, dėl neatsargumo nesiėmė reikiamų veiksmų, kad elektros oro linija bÅ«tų iÅ¡kelta už statybvietės ribų, o jeigu elektros oro linijos negalima iÅ¡kelti, kad elektros srovė bÅ«tų iÅ¡jungta; nesiėmė reikiamų veiksmų, kad elektros tinklų apsaugos zonose be raÅ¡tiÅ¡ko tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo nebÅ«tų statomi statiniai, taip pažeisdamas: - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d.

įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (su pakeitimais) 4 priedo 34.3. punkto reikalavimus - elektros oro linijos pagal galimybes turi būti iškeltos už statybvietės ribų; jeigu elektros oro linijos negalima iškelti, tai elektros srovė turi būti išjungta; - Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių (su pakeitimai ir papildymais) 16.1 p. reikalavimus - elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius; - Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių (su pakeitimai ir papildymais) 3 priedo reikalavimus - saugus atstumas nuo žmonių ir jų naudojamų įrankių bei įtaisų iki įtampÄ turinčių dalių, kai elektros įrenginio vardinė įtampa yra nuo 6 iki 35 kilo voltų (toliau tekste - kV), yra 0,6 m, dėl to minėtoje statybvietėje elektros tinklų apsaugos zonoje (prasidedančioje 10 metrų atstumu iki kraÅ¡tinio laido su 10 kV elektros įtampa) statant gyvenamuosius namus bei dirbant taip pat ir elektros tinklų pavojingoje zonoje (metaliniams pastoliams stovint arčiau nei 2 metrai, tai yra apie 1, 9 metro atstumu, iki kraÅ¡tinio laido su 10 kV elektros įtampa), 2017 m. lapkričio 2 d., apie 9.40 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), ardydamas įrengtus metalinius pastolius ir metaliniu vamzdžiu priartėjęs prie aukÅ¡tos įtampos oro linijos elektros laidų, einančių palei šį pastatÄ , nuo techninės elektros poveikio žuvo darbus nelegaliai vykdęs buvęs UAB „A.“ darbuotojas J.

T.,(duomenys neskelbtini), kurio mirties faktas į įvykio vietÄ atvykusių medikų konstatuotas 2017 m. lapkričio 2 d., 10.55 val. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. G. gynėjas advokatas Virgilijaus Kaupas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio bei 305 straipsnio padarytų pažeidimų.

Å ie pažeidimai yra esminiai, kadangi dėl jų buvo nepagrįstai suvaržytos įstatymų garantuotas nuteistojo A. G. teises, be to, jie sutrukdė pirmosios instancijos teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei nepagrįstai pripažino A. G. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 132 straipsnio 3 dalyje. IÅ¡ nuosprendžio turinio akivaizdu, kad teismas neįvykdė pareigos nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, Å¡iurkščiai pažeidė nuosprendžio suraÅ¡ymo taisykles, neatliko jokios įrodymų analizės ir nemotyvavo, kokių įrodymų pagrindu nustatyta A.

G. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. 2.2. Gynėjo vertinimu, byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje netinkamai pasisakė dėl nuteistojo ir gynybos nurodytų esminių kaltinamojo akto trÅ«kumų. Kaltinamojo akto tekstas suraÅ¡ytas taip, kad iÅ¡ kaltinimo lieka neaiÅ¡ku, kokių konkrečių veiksmų padarymu ar nepadarymu yra kaltinamas A. G.. Kaltinamojo akto tekstÄ sudaro ne aiÅ¡kÅ«s, glausti, logiÅ¡ki taisyklingi sakiniai, o nurodomas tik vienas sakinys, kuriame yra deÅ¡imtys ir Å¡imtai žodžių, tačiau nė viena sudėtinio sakinio dalis neatlieka apibendrinamosios funkcijos, todėl yra sunku suvokti kaltinimo minties nuoseklumÄ , tęstinumÄ ir baigtumÄ .

Netinkamas veiksmažodžių ir veiksmažodinių formų vartojimas padaro kaltinamojo akto mintį daugiaprasmę, nesuvokiamÄ , netiksliÄ , tai yra lieka neaiÅ¡ku, kurie veiksmai priskiriami bÅ«tent A. G.. Nepaisant to, kad kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas pažeidžiant BPK 219 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, byla vis tiek buvo nagrinėjama teisme, taip pažeidžiant A. G. teisę žinoti, kuo tiksliai jis yra kaltinamas. 2.3. Skunde dėl generalinio rangovo nepaskyrimo pažymima, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.650 straipsnio 1 dalį, rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustatė, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu.

Vadinasi, esant CK 6.650 straipsnyje aptartoms sÄ lygoms, rangovas savaime tampa generaliniu rangovu ir dėl to nereikalaujama kokio nors papildomo užsakovo valios pareiÅ¡kimo atliekant kokius nors veiksmus. Sutinkamai su CK 6.650 straipsnio 5 dalimi akcentuojama, kad jei rangovas CK 6.650 straipsnio pagrindu tapęs generaliniu rangovu sutinka, užsakovas turi teisę sudaryti sutartis su kitais asmenimis atskiriems darbams atlikti, tokiu atveju Å¡ie asmenys už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ atsako tiesiai užsakovui.

Vadinasi, UAB „F. Å¡. s.“, kaip rangovas, 2017 m. liepos 10 d. sudaręs su užsakovu UAB „V. v.“ rangos darbų sutartį Nr. 2017.07.10, pagal kuriÄ rangovas UAB „F. Å¡. s.“ įsipareigojo atlikti 3 daugiabučių gyvenamųjų namų fasado Å¡iltinimo darbus, o taip pat pasitelkęs pagal 2017 m. liepos 27 d. nuomos sutartį Nr. (-) subrangovÄ UAB „T.“ jo paties (rangovo) darbų dalies vykdymui – fasadų Å¡iltinimo darbų atlikimui, tapo generaliniu rangovu. Tokiu bÅ«du, rangovui UAB „F.

š. s.“ 2017 m. liepos 10 d. sudarytos su užsakovu UAB „V. v.“ rangos darbų sutarties pagrindu tapus generaliniu rangovu, užsakovas nebeturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo pasamdyti generalinio rangovo. 2.4. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apsibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, todėl buvo pažeistos BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pripažino A. G. pažeidus ne tik jam kaltinamajame akte inkriminuotus teisės aktų reikalavimus, bet ir kitų teisės aktų reikalavimus, tai yra nurodė, kad jis pažeidė:

1) Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 14 punkto reikalavimÄ , kuris numato, jog statytojas (užsakovas) privalo tuo atveju, kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskirti vienÄ ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad statinio projekte bÅ«tų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai;

2) nesilaikė pareigos statybos metu koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimÄ ;

3) nepastatė statybvietėje įspėjamųjų apie veikiančiÄ elektros oro linijÄ Å¾enklų. Taigi teismas, ignoruodamas BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas, A. G. nuteisė dėl nusikalstamų veikų, kurio jam kaltinamajame akte nebuvo inkriminuotos, tai yra teismas užėjo už kaltinimo ribų. Be to, pirmosios instancijos teismas, pasirinkdamas tirti tik A. G. kaltinančius įrodymus, pažeidė jo teisė į teisingÄ teismÄ . 2.5. Skunde ginčijama teismo nuosprendžio dalis, kuria A. G. pripažintas padaręs nusikalstamas veikas jam pažeidus teisės aktų – Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (su pakeitimais) 4 priedo 34.3 punkto, Elektros tinklų apsaugos taisyklių (su pakeitimais ir papildymais) 16.1 punkto ir Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių (su pakeitimais ir papildymais) 3 priedo – reikalavimus.

Gynyba pažymi, kad šie teisės aktai nuteistajam nebuvo privalomi, todėl jis jų pažeisti negalėjo. Aiškinama, kad kaltinamajame akte pabrėžiama, jog A. G. nesiėmė reikiamų veiksmų, kad elektros oro linija būtų iškelta už statybvietės ribų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir Lietuvos Respublikos darbo ministro ir aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-4 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietės nuostatų 4 priedo 34.3 punkto reikalavimus, pagal kuriuos elektros oro linijos pagal galimybes turi būti iškeltos už statybvietės ribų; jeigu elektros oro linijos negalima iškelti, tai elektros srovė turi būti išjungta.

Skunde nurodoma, kad Darbo kodekso XI skyriaus „Darbuotojų sauga ir sveikata“ 158 straipsnis nustato, kad kiekvienam darbuotojui turi bÅ«ti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sÄ lygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau – Ä®statymas). Pastarasis įstatymas nustato bÅ«tent darbdavių pareigas. Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis, 11 straipsnis, 25 straipsnis įtvirtina, jog darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas privalo sudaryti darbdaviai.

Å iuo gi atveju teismas, kaip ir prokurorė, nepagrįstai ignoravo Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 5 punktÄ , kuris nustato, kad bÅ«tent rangovas yra įpareigojamas užtikrinti darbų saugÄ bei tinkamas darbo higienos sÄ lygas statybvietėje ir statomame statinyje. 2.6. Pasak gynybos, teismas, priimdamas nuosprendį, kaip ir prokurorė, rengdama kaltinimÄ A. G., ignoravo Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr.Dl-848 patvirtinto teisės akto – Statybos techninio reglamento 1.06.01:2016 „Statybos darbai.

Statinio statybos priežiÅ«ra“ – nuostatas. Pagal STR 23 punktÄ , rangovo įmonės vadovas privalo įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu (nustatytu įmonės įstatuose) paskirti darbuotojus, kurie tikrintų, kaip statant konkretų statinį statybos vadovai užtikrina saugu darbÄ , tinkamas darbo higienos sÄ lygas statybvietėje bei statomame statinyje, taip pat greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugÄ nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, ar nepažeidžiamos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veikos sÄ lygos.

Anot gynėjo, aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog užsakovui sudarius statybos darbų atlikimo rangos sutartį su rangovu, statybos darbus pradeda ir juos vykdo bÅ«tent rangovas. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog pažeisti teismo skundžiamame nuosprendyje, kaip ir prokurorės kaltinamajame akte, nurodytus Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 34.3 punkto, Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16.1 punkto ir Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 3 priedo reikalavimus – galėjo tik rangovai, o ne statytojas – UAB „V. v.“, tai yra nuteistasis A.

G.. 2.7. Gynėjo vertinimu, A. G. nepagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl to, kad nesiėmė reikiamų veiksmų, jog elektros apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo nebūtų statomi statiniai, tuo pažeisdamas Energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr.1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių (su pakeitimais ir papildymais) 16.1 punkto reikalavimus. Pažymi, kad Taisyklių 16.1 punktas uždraudžia elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo statyti bet kokius statinius.

Taisyklių 17 punktas įpareigoja asmenis, gavus elektros tinklus eksploatuojančių asmenų raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ vykdyti nurodytus darbus elektros tinklų apsaugos zonose, juos atlikti laikantis sÄ lygų, užtikrinančių tų tinklų iÅ¡saugojimÄ . Taisyklių 36 punktas elektros tinklus eksploatuojantiems asmenims suteikia teisę sustabdyti darbus, kuriuos atlieka kiti asmenys, pažeisdami Taisyklių reikalavimus, elektros tinklų apsaugos zonose. AB „ESO“ 2021 m. spalio 29 d. raÅ¡tu teismui paaiÅ¡kino, kad subjektai, norintys gauti ESO pritarimÄ darbams, turi pateikti praÅ¡ymÄ Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos Valstybinės priežiÅ«ros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

Teismas nevertino aplinkybės, jog byloje yra duomenų, kad objekto (duomenys neskelbtini) statinio projektuotoju buvo architektas V. K., kuris į „Infostatyba“ 2016 m. balandžio 20 d. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. birželio 9 d. tenkino ir iÅ¡davė užsakovui – UAB ,,V. v.” leidimÄ statyti statinį (duomenys neskelbtini). 2.8. Gynėjas nurodo, kad nors teismas nuosprendyje pripažino A. G. pažeidusį Energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių (su pakeitimais ir papildymais) 3 priedo reikalavimus, pagal kuriuos saugus atstumas nuo žmonių ir jų naudojamų įrankių bei įtaisų iki įtampÄ turinčių dalių, kai elektros įrenginio vardinė įtampa yra nuo 6 iki 35 kV, yra 0,6 m., tačiau nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiÅ¡kė Å¡is pažeidimas. Pažymi, kad Taisyklių 1 punktas apibrėžia Å¡ių Taisyklių paskirtį, pagal kuriÄ , jos nustato saugos reikalavimus eksploatuojant elektros įrenginius ir yra privalomos elektros energijos gamintojams, perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams, asmenims, eksploatuojantiems elektros įrenginius, elektros energijos vartotojams.

Bylos medžiaga patvirtina, kad vykstant statybos (duomenys neskelbtini), UAB „V. v.“ nebuvo nei elektros energijos gamintojas, nei perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorius, nei asmuo, eksploatuojantis elektros įrenginius, nei 10 kV elektros oro linijos energijos vartotojas, todėl nei UAB „V. v.“, nei A. G. negalėjo pažeisti ir nepažeidė Taisyklių 3 priedo reikalavimų. Å iuo atveju teismas itin sureikÅ¡mino liudytojo ESO elektros tinklų eksploatavimo inžinieriaus M. V. parodymus, jog jis nuteistÄ jį įspėjo, kad vykdyti gyvenamojo namo statybÄ 10 k V apsauginėje zonoje yra draudžiama.

Be to, tokius paaiÅ¡kinimus nuteistasis teisme paneigė. Skunde nesutinkama su teismo sprendimu pripažinti A. G. kaltu pažeidus Statybos įstatymo 1 dalies 14 punktÄ , pagal kurį, statytojas (užsakovas) privalo tuo atveju, kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau nei vienas rangovas, paskirti vienÄ ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad statinio projekte bÅ«tų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Nurodo, kad nei Å¡is įstatymas, nei kiti teisės aktai, nenumato rangovo pareigos vykdyti užsakovo paskirto koordinatoriaus nurodymus, todėl, atitinkamai, užsakovas neturėjo teisinės pareigos teikti nurodymų rangovams darbų saugos srityje. 2.10 .Gynyba laikosi pozicijos, kad nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl priežastinio ryÅ¡io tarp A.

G. inkriminuotų veikų ir sunkių pasekmių (J. T. žūties). Pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, kad J. T. žuvo vykdydamas darbdavio UAB „A.“ direktoriaus pavesta funkcijas. Taigi įvykis yra susietas su darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimais, todėl nagrinėjamu atveju klausimas dėl BK 132 straipsnio taikymo buvo išspręstas netinkamai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 176 straipsnį dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo.

Byloje nėra UAB „.A.“ direktoriaus A. V. bei darbuotojo J. T. 2017 m. lapkričio 2 d. vykdytų pastolių ardymo projekto, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad A. V., organizavusio pastolių iÅ¡ardymo darbus, turėdamas specialų iÅ¡silavinimÄ vadovauti pastolių montavimo ir ardymo darbams. Be to, byloje taip pat nėra jokių duomenų apie žuvusiojo J. T. apmokymÄ atlikti pastolių ardymo darbus, jo supažindinimÄ su pastolių ardymo projektu ir pan. Teismo nurodyti A. G. veiksmai pažeidžiant įstatymų reikalavimus priskirtini prie nelaimingo atsitikimo aplinkybių, tačiau jos nėra nelaimingo atsitikimo priežastys. 2.11 .Gynyba įsitikinusi, kad nagrinėjamoje byloje tiesioginės neigiamos pasekmės kilo dėl UAB „F. a. s.“ darbų vadovo, UAB „T.“ direktoriaus ir UAB „A.” direktoriaus veiksmų bei žuvusiojo J.

T. elgesio, pasireiÅ¡kusio, elementarių saugumo reikalavimų nepaisymu. Gynyba pažymi, kad nors Å¡ių subjektų elgesys priežastingumo grandinėje nebuvo vertinamas, tačiau jų neatsargumas yra akivaizdus, ypač įvertinus tai, kad žuvusysis objekte dirbo nelegaliai. Todėl teismo A. G. inkriminuotas padarytas pažeidimas sukÅ«rė tik abstrakčiÄ neigiamų pasekmių galimybę, o A. V. ir J. T. didelis neatsargumas, pasireiÅ¡kęs saugumo reikalavimų nepaisymu, sukÅ«rė objektyviÄ neigiamų pasekmių atsiradimo galimybę.

Atsižvelgiant į tai, gynėjo vertinimu, priežastinis ryšys tarp A. V. bei J. T. veiksmų ir J. T. mirties yra svarbesnis, tai yra jis nutraukia priežastinio ryšio grandinę tarp A. G. inkriminuotų veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių kaltės aspektu. Taigi, teismo priskirti A. G. pažeidimai yra atsitiktiniame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, todėl jis baudžiamojon atsakomybėn negalėjo būti patrauktas.

4. Teikiamu apeliaciniu skundu civilio atsakovo – likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Vilniaus vakarai” – nemokomu administratoriaus MB ,,D.” įgaliotos atstovės V. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas – UAB „V. v.“ priklausančiam turtui (nuotekų Å¡alinimo tinklai – Lietaus nuotekų tinklas (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) ir banko sÄ skaitoms, esančioms AS Luminor banke Nr. (duomenys neskelbtini). 4.1.

Apeliantės teigimu, teismo sprendimas palikti galioti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ UAB ,,V. v.” turtui iki nuosprendžio, dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio įvykdymo iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui. Pirmiausia, toks sprendimas yra faktiÅ¡kai neįgyvendinamas, kadangi likviduojama dėl bankroto UAB „V. v.“ neturi jokio kito turto iÅ¡ kurio galėtų patenkinti kelių civilinių ieÅ¡kovų reikalavimus. Bendrovės bankroto procesas vyksta jau antrus metus, todėl akivaizdu, kad ji nevykdo jokios veiklos, negeneruoja jokių pajamų, o vienintelis lėšų Å¡altinis yra įmonės areÅ¡tuotas turtas, kurį pardavus bÅ«tų galima gauti įplaukų.

Taigi, tik pardavus areÅ¡tuotÄ turtÄ Ä¯manoma skirstyti lėšas kreditoriams, tame tarpe ir civiliniams ieÅ¡kovams. Tuo tarpu negalint parduoti turto – neatsiras jokių kitų lėšų, kuriomis butų galima padengti priteisto civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Todėl vien jau Å¡iuo aspektu, skundžiama nuosprendžio dalis turėtų bÅ«ti panaikinta ir nemokumo administratoriui turėtų bÅ«ti leista vykdyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas – parduoti bankrutuojančios įmonės turtÄ ir paskirstyti gautas lėšas kreditoriams. 4.2.

Skunde teigiama, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas, visi asmenys, kuriems bankrutuojanti įmonė yra likusi skolinga, laikomi kreditoriais. Ne iÅ¡imtis ir civiliniai ieÅ¡kovai – jie, kaip ir visi kiti skolininkai, yra traktuojami kaip įmonės kreditoriai. Apie kreditorinių reikalavimų tenkinimÄ jo eiliÅ¡kumÄ yra pasisakyta minėto įstatymo 93-98 straipsniuose. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 94 straipsnyje yra nurodytos kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės – 1) pirmÄ ja eile tenkinami Å¡ių kreditorių reikalavimai: kreditorių suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintÄ naujÄ ir (ar) tarpinį finansavimÄ reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrÄ Å¾inus paskolų sutartyse nustatytais terminais; su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondÄ ir Ilgalaikio darbo iÅ¡mokų fondÄ reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iÅ¡ bankroto metu vykdytos Å«kinės komercinės veiklos;

2) antrÄ ja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Kadangi aptarto įstatymo nuostatose nėra nurodyta, kad civiliniai ieÅ¡kovai bÅ«tų iÅ¡skirtiniai kreditoriai, kurių reikalavimai butų dengiami specialia tvarka, Å¡iuo atveju civiliniai ieÅ¡kovai bÅ«tų traukiami į antros eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir jų reikalavimas bÅ«tų dengiamas bendrÄ ja tvarka. Atitinkamai, teismo sprendimas, kuriuo palikti galioti areÅ¡tÄ turtui iki pilnai bus patenkintas civilinis ieÅ¡kinys, tai yra vieno iÅ¡ eilės bendrovės kreditorių reikalavimų, prieÅ¡tarauja nemokumo teisės normoms.

Teismo nuosprendžiu iš esmės yra uždrausta administratoriui disponuoti bankrutuojančios bendrovės turtu, kai joks kitas subjektas tokios teisės neturi. Tokia situacija užprogramuojami tolimesni teisminiai civiliniai ginčai tarp nemokumo administratoriaus ir civilinių ieškovų. I. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai Nuteistojo A. G. gynėjo advokato Virgilijaus Kaupo ir UAB ,,V. v.” bankroto administratoriaus UAB ,,D.” įgaliotos atstovės V. M. apeliaciniai skundai atmetami Dėl A.

G. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį 5. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma pateiktuose apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl A. G. kaltės padarius BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

6. Apeliaciniame skunde visų pirma nurodoma, kad byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes yra netikslus, neaiÅ¡kus, iÅ¡ jo turinio sunku suprasti kurie konkrečiai veiksmai yra priskiriami A. G.. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais skundo argumentais, pažymi, kad BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta prokuroro pareiga kaltinamajame akte nurodyti nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ ir pateikiamas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurios paprastai turėtų bÅ«ti nurodytos iÅ¡dėstant nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ kaltinamajame akte.

IÅ¡ kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame yra detaliai nurodytos visos faktinės bylos aplinkybės, kurios svarbios iÅ¡vadai, ar A. G. veika atitinka BK 132 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, o bÅ«tent: nurodyta, jog nuteistojo veika pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, bÅ«damas statybų užsakovo (statytojo) – UAB ,,V. v.“ direktoriumi, nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintos statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), saugios darbo sÄ lygos, tai yra jis pažeidė kaltinamajame akte iÅ¡vardintų teisės aktų nuostatas, dėl ko 2017 m. lapkričio 2 d., apie 09.40 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuo techninės elektros poveikio žuvo UAB ,,A.“ darbuotojas J.

T. IÅ¡ iÅ¡dėstyto seka, kad visos pagal BPK 219 straipsnį bÅ«tinos aplinkybės kaltinamajame akte yra nurodytos, pats kaltinimas yra suformuotas pakankamai aiÅ¡kiai ir konkrečiai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jis neatitinka BPK reikalavimų, ir tuo pažeidžiama A. G. teisė į gynybÄ . Sutiktina, kad kaltinamojo akto formuluočių, jame nurodytų teisės aktų, kuriuos nuteistasis kaltinamas pažeidęs, nuostatų supratimas reikalauja tam tikrų specifinių žinių, tačiau, kaip nustatyta byloje, A.

G. yra įgijęs bÅ«tent tos srities (statybų inžinerijos) aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ . Bylai aktualiu laikotarpiu jis ėjo UAB „V. v.“ direktoriaus pareigas, o Å¡ios bendrovės veiklos sritis buvo daugiabučių namų statyba. Be to, viso proceso metu jam teisinę pagalbÄ teikė pasirinktas gynėjas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, A. G. teiginius, kad jis nesupranta kaltinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip jo subjektyviÄ gynybinę pozicijÄ .

7. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šį nusikaltimÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai:

1) veika (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), 2) padariniai (kito žmogaus mirtis), 3) priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veikÄ pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ , bÅ«tina nustatyti visų trijų objektyviųjų požymių buvimÄ , taip pat subjektyvųjį požymį – kaltę (neatsargumÄ , pasireiÅ¡kiantį nusikalstamu nerÅ«pestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu). IÅ¡ aukščiau aptarto matyti, kad BK 132 straipsnio 3 dalies norma yra blanketinė, todėl Å¡ios normos dispozicija neteisėtų veiksmų turinį atskleidžia nukreipdama į kitus teisės aktus, nustatančius tai situacijai ar atvejui atitinkamas specialaus elgesio saugumo taisykles, kurių nesilaikymas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nuteistasis A. G. pažeidė: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (su pakeitimais) 4 priedo 34.3. punkto, numatančio, kad elektros oro linijos pagal galimybes turi būti iškeltos už statybvietės ribų, o jeigu elektros oro linijos negalima iškelti, tai elektros srovė turi būti išjungta;

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių (su pakeitimai ir papildymais) 16.1 punkto, numatančio, kad elektros tinklų apsaugos zonose be raÅ¡tiÅ¡ko tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius; Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių (su pakeitimais ir papildymais) 3 priedo, numatančios, kad saugus atstumas nuo žmonių ir jų naudojamų įrankių bei įtaisų iki įtampÄ turinčių dalių, kai elektros įrenginio vardinė įtampa yra nuo 6 iki 35 kV, yra 0,6 m , reikalavimus.

8. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad A. G. analizuojamo nelaimingo atsitikimo metu ėjo UAB ,,V. v.“ direktoriaus pareigas. Å ios bendrovės pagrindinė veiklos sritis buvo daugiabučių namų kvartalo (duomenys neskelbtini), statyba. UAB ,,V. v.“ buvo statybų užsakovas, kuris konkrečių darbų atlikimui samdydavo atskiras rangovų bendroves. Atitinkamus darbus statybos objekte vykdė ir UAB ,,A.“ darbuotojas – žuvusysis J. T.. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. T. mirė nuo techninės elektros poveikio (iÅ¡ karto po poveikio), kÄ rodo žymės pilvo bambos srities odoje, deÅ¡iniosios plaÅ¡takos I tarpupirščio ir kairiosios pėdos odoje, histologinio tyrimo duomenys, medicinos kriminalistinio tyrimo duomenys (Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. lapkričio 3 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (-) (t. 2, b. l. 96-99), kai statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ardydamas įrengtus metalinius pastolius, metaliniu vamzdžiu priartėjo prie aukÅ¡tos įtampos oro linijos elektros laidų, esančių prie Å¡io pastato.

Tokias faktines aplinkybes patvirtina ir 2017 m. lapkričio 2 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenys ir 2018 m. sausio 26 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto iÅ¡vados (t. 1, b. l. 16-19, 20-31; 64-113). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. spalio 19 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (-) konstatuota, jog nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sÄ lyga tai, kad buvo dirbama pavojingoje zonoje (arčiau nei 2 m. iki laido su 10 kV elektros įtampa) prie veikiančios 10 kV elektros oro linijos, kur buvo techninė galimybė priartėti prie oro linijos neizoliuotų laidų mažesniu nei 0,6 m atstumu, kai 10 kV oro linija nebuvo iÅ¡kelta, joje nebuvo iÅ¡jungta elektros srovė ir nebuvo gautas leidimas vykdyti statybos darbus minėtos oro linijos apsaugos zonoje ir pavojingose zonose (t. 7, b. l. 189-196).

Taigi J. T. mirtį sukėlusios pasekmės yra tiesiogiai susijusios su tuo, kad buvo dirbama pavojingoje zonoje (t. 7, b. l. 189-196). Dėl J. T. mirties aplinkybių ir priežasties byloje ginčo nėra, šios aplinkybės nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat neginčijamos.

9. Esminis ginčas Å¡ioje byloje kyla dėl to, kas gi nagrinėjamu atveju buvo atsakingas už saugių darbo sÄ lygų statybos objekte užtikrinimÄ , reikiamų leidimų gavimÄ , kieno konkrečiai veika tiesiogiai susijusi su tuo, kad buvo dirbama veikiančios aukÅ¡tos įtampos elektros oro linijos apsaugos zonos ribose, dėl ko kilo sunkÅ«s padariniai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už kilusius padarinius – UAB “A.” darbuotojo J. T. žūtį, yra atsakingas nuteistasis A. G..

Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nuteistojo gynėjas nurodo, kad padariniai kilo dėl rangovų bei paties žuvusiojo kaltės, tai yra jų neatsargaus elgesio, pasireiÅ¡kusio saugumo reikalavimų nepaisymu. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Byloje nustatyta, kad A. G., bÅ«damas statybų vadovu, statybos objekte nebuvo paskyręs generalinio rangovo ar statinio vadovo. Tai iÅ¡ esmės atitinka kaltinime nurodytÄ aplinkybę dėl statinio statybos vadovo nepaskyrimo. Pagal Statybos techninio reglamento 1.06.01:2016 32 punktÄ , statinio statybos vadovo skyrimo pareiga tenka rangovui, kai yra sudaryta rangos sutartis su statytoju (užsakovu) dėl statybos darbų atlikimo arba pačiam statytojui (užsakovui), kai jis pats vykdo ir rangovo funkcijas arba atlieka statybÄ Å«kio bÅ«du.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai, tai yra vieno iÅ¡ statybos objekte darbus atlikusio rangovo – UAB ,,F. a. s.” direktorius V. S. bei Å¡io rangovo darbų vadovas D. G. nurodė, kad buvo statoma Å«kio bÅ«du, kai užsakovas samdo ir nėra generalinio rangovo, kuris atsakytų už visÄ statybvietę. Tokiu atveju, visa atsakomybė tenka statytojui (užsakovui) (t. 13, b. l. 2-7; 20-37).

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB “V. v.” neskyrė statinio statybos vadovo, kadangi buvo sudarytos sutartys su rangovais ir bÅ«tent jiems kilo pareiga jį skirti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie argumentai neatitinka galiojančio statybos organizavimo tvarkos teisinio reglamentavimo. Statybos įstatymo 2 straipsnio 79 punkte statinio statybos vadovas apibrėžiamas, kaip inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos bÅ«du) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma Å«kio bÅ«du) ir įgyvendindamas statinio projektÄ nuo statybos pradžios iki užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali bÅ«ti bendrųjų statybos darbų vadovas, kuris koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymÄ bei Å¡ių darbų vadovų veiklÄ ir pagal kompetencijÄ atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę.

Pažymėtina, kad nors UAB ,,V. v.“ buvo sudaręs eilę rangos sutarčių su atskirais rangovais, tačiau pareiga skirti statinio vadovÄ , įvertinus tai, kad statybos vyko Å«kio bÅ«du, Å¡iuo atveju kilo ne rangovams, o užsakovui – UAB ,,V. v.”, už kurios kasdienį veiklos organizavimÄ buvo atsakingas nuteistasis A. G. ir kuriam buvo pavaldÅ«s bei atskaitingi visi rangovai.

11. Byloje taip pat nustatyta, kad visi UAB ,,V. v.” pasamdyti rangovai turėjo paskyrę savo darbų vadovus, kÄ patvirtina ir rangovų: UAB ,,D. v.” darbų vadovo M. J., UAB ,,F. a. s.” darbų vadovo D. G., UAB ,,P. r.” darbų vadovo M. L. ir kt. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Pagal Statybos technikos reglamento 1.06.01:2016 30 punktÄ , statinio statybos vadovui yra pavaldÅ«s visi statybos darbuose dalyvaujantys bendrųjų (kai jie nėra statinio statybos vadovai) ir specialiųjų statybos darbu? vadovai, specialistai ir darbininkai.

Pagal minėto Statybos technikos reglamento 36.1. punktÄ , statinio statybos vadovas privalo organizuoti ir techniÅ¡kai vadovauti atliekant visus statinio statybos darbus, o pagal 36.2. punktÄ , jis privalo koordinuoti jį paskyrusio (pasamdžiusio) rangovo, statinio statybos specialiųjų darbų padalinių, o kai statybÄ vykdo keli rangovai, – visų jų atliekamus specialiuosius darbus. Statinio statybos vadovas, vadovaudamas visoms statyboms, prižiÅ«ri visų rangovų darbų vadovų veiklÄ . Svarbu ir tai, kad pagal Statybos techninio reglamento 36.12. punktÄ , statinio statybos vadovas privalo užtikrinti saugų darbÄ statybos objekte.

Taigi, pagal statybas reglamentuojančių teisės aktų esmę ir prasmę, įvertinus statinio statybos vadovo statusÄ , vaidmenį statybos procese, rangovui tenka statinio statybos vadovo skyrimo pareiga tik tuo atveju, jeigu statytojas (užsakovas) rangos sutartimi jam paveda atlikti visÄ statinio statybÄ , tai yra statyba yra vykdoma rangos bÅ«du (Statybos techninio reglamento 1.06.01:2016 32 punktas), tai yra, kai objekte yra generalinis rangovas. Visais kitais atvejais, kaip minėta, tokia pareiga tenka statytojui (užsakovui).

12. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „F. Å¡. s.“, kaip rangovas, 2017 m. liepos 10 d. sudaręs su užsakovu UAB „V. v.“ rangos darbų sutartį ir pasitelkęs dalies darbų vykdymui subrangovÄ UAB „T.“, tapo generaliniu rangovu (CK 6.650 straipsnio 1 dalis), dėl ko užsakovas nebeturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo samdyti generalinio rangovo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu aiÅ¡kinimu, o kartu ir tuo, kad statybos objekte buvo generalinis rangovas, nesutinka.

Kaip minėta, kiekvienas iÅ¡ UAB ,,V. v.” pasamdytų rangovų buvo paskyrę savo atskirÄ darbų vadovÄ . Pagal minėto Statybos techninio reglamento 1.06.01:2016 37 punktÄ , statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbu? vadovai, kai jie vadovauja atliekant darbus pagal atskiras rangos sutartis (nesudarius bendros rangos darbu? sutarties visam statiniui statyti), vykdo funkcijas (pagal sutartyje nustatyta? darbo sritį) – kartu su statinio statybos vadovu; savarankiÅ¡kai pagal iÅ¡ankstinį statinio statybos vadovo patvirtintÄ funkcijų paskirstymÄ (įvertinus rangos sutarčių reikalavimus) arba pagal statinio statybos vadovo nurodymus, įraÅ¡ytus į Statybos darbų žurnalÄ .

Remiantis liudytojų M. J., V. R., M. S., D. J. ir kt. parodymais, kiekvienas rangovas darbus vykdė pagal sutartyje nurodytas sÄ lygas bei pagal atskirÄ , pasitarimų su A. G. metu suderintÄ tvarkÄ ir terminus. Liudytojai taip pat nurodė, kad statybos objekte nebuvo paskirto atsakingo asmens už darbų saugÄ , už jÄ buvo atsakingas UAB ,,V. v.” vadovas A. G. (t. 12, b. l. 61-63; 65-66; 150-153; t. 13, b. l. 45-48). IÅ¡ to seka, kad nors statybos objekte de jure statinio statybos vadovas paskirtas nebuvo, tačiau de facto juo buvo A.

G.. Liudytojai M. J. D. G., M. V., M. L., D. J. parodė, kad statinio statybos vadovo funkcijas atliko A. G., kuris buvo pagrindinis ,,aukščiausias” asmuo statybos objekte, sprendęs visus iÅ¡kilusius klausimus. Ä®vertinus tai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad bÅ«tent nuteistajam A. G. nagrinėjamu atveju kilo pareiga užtikrinti saugų darbÄ statybvietėje, o ne rangovams, kaip nurodoma skunde.

13. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl skundžiamame nuosprendyje pateiktos nuorodos į Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 14 punkto reikalavimus, pagal kuriuos statytojas (užsakovas), tuo atveju, kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau nei vienas rangovas, privalo paskirti vienÄ ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad statinio projekte bÅ«tų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Kaip teisingai pastebima skunde, minėtos Statybos įstatymo nuostatos nuteistajam nebuvo inkriminuotos.

Kita vertus, nesutiktina su apelianto teiginiais, kad tokiu bÅ«du A. G. buvo nuteistas dėl nusikalstamų veikų, kurios jam kaltinamajame akte nebuvo nurodytos, taip pažeidžiant BPK 255 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų Statybos įstatymo nuostatų paminėjimas teismo nuosprendyje yra perteklinis, tačiau jis jokiu bÅ«du nenulemia iÅ¡vados dėl A. G. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Pastebėtina ir tai, kad analizuojant statybos teisinius santykius, taip pat ir aiÅ¡kinant A.

G. inkriminuotas aplinkybes, neiÅ¡vengimai tenka remtis Å¡iÄ specifinę veiklos sritį reglamentuojančiais teisės aktais. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad viskÄ kontroliuojantis vadovas statybos objekte, kuris Å¡iuo atveju nebuvo paskirtas, privalo užtikrinti ir saugų darbÄ visame objekte. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. spalio 19 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (-), kurioje konstatuota, kad statinio statybos vadovas privalo vadovauti statybai ir užtikrinti saugų darbÄ ir tai, kad nagrinėjamu atveju vadovauti statybos darbams nebuvo pasamdytas atestuotas statinio statybos vadovas, organizaciniu požiÅ«riu lėmė nelaimingÄ atsitikimÄ (t. 7, b. l. 189 - 196).

Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas T. D., pateikęs ekspertizės iÅ¡vadas, dar kartÄ pažymėjo, kad darbai be statinio statybos vadovo, kurio viena iÅ¡ funkcijų yra užtikrinti saugias darbo sÄ lygas, negali bÅ«ti vykdomi (t. 12, b. l. 58 – 61).

14. Skunde nurodoma, kad A. G. skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai pripažintas pažeidęs Energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr.1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių (su pakeitimais ir papildymais) 16.1 punkto reikalavimus. Pagal Å¡ių Taisyklių 6.1.2. punktÄ , 10 kV įtampos elektros oro linijos apsauginė zona yra 10 metrų. Tuo tarpu byloje esančiame 2017 m. lapkričio 10 d. faktinių aplinkybių patikrinimo akte Nr. 12OV8-180, kurį surašė ir pasirašė Valstybinės darbo inspekcijos Vyriausiasis darbo inspektorius V.

J. ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyresnysis specialistas A. T., nurodyta, kad nuvykus į statybvietę, (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotos tokios aplinkybės: (1) 10 kV oro linijos iš TP “V.” tarp atramų 300/13-15 apsauginėje zonoje pastatytas 3 aukštų pastatas; (2) nuo oro linijos kraštinio laido iki pastato krašto atstumas mažesnis nei 2 metrai; (3) tarp oro linijos ir pastato sumontuoti metaliniai pastoliai; (4) oro linijos numeracija yra, ant atramų Nr. 300/13, 300/14, 300/15 nėra įspėjamojo ženklo ,,Atsargiai, elektros smūgio pavojus”.

Aplinkybę, kad statybvietėje nebuvo įspėjamųjų apie veikiančiÄ elektros oro linijÄ Å¾enklų, teismui patvirtino visi liudytojais apklausti rangovų atstovai (t. 1, b. l. 16 – 31). Sutiktinai pastebėtina, kad bÅ«tent tarp Å¡ių atramų buvo statomas daugiabutis, o tarp jų esanti elektros oro linija privalėjo bÅ«ti iÅ¡montuota. Kaip minėta, 10 kV įtampos oro linijos apsauginė zona yra 10 metrų, o faktinių aplinkybių patikrinimo akte nurodyta, kad atstumas nuo oro linijos iki pastatyto namo kraÅ¡to mažesnis nei 2 metrai, tai yra tik 1,90 m.

Taigi, nekyla abejonių, kad statybos darbai buvo vykdomi elektros tinklų apsaugos zonoje, Å¡iurkščiai pažeidžiant teisės aktų nustatytas ribas. Akcentuotina, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16.1 punktÄ , kurio pažeidimas yra ginčijamas apelianto, elektros tinklų apsaugos zonose be raÅ¡tiÅ¡ko tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų, Å¡iuo atveju – AB “ESO” sutikimo draudžiama statyti, remontuoti arba griauti bet kokius statinius.

15. Remiantis tiek AB “ESO”, tiek ir Valstybinės energetikos inspekcijos pateiktais duomenimis nustatyta, kad elektros tinklÄ eksploatuojanti AB “ESO” statytojui UAB “V. v.” 2017 m. kovo 8 d. iÅ¡davė leidimÄ Nr. (-) vykdyti objekte tik žemės kasimo darbus (t. 4, b. l. 153 – 154). Pagal Statybos techninio reglamento 1.06.01:2016 4.1. punktÄ â€“ žemės darbai yra viena iÅ¡ statinio statybos bendrųjų darbu? rūšių, kai statybos reikmėms kasamas gruntas, pilamas atvežtinis gruntas ar atliekami požeminiai darbai.

RaÅ¡te pažymėta, kad ESO iki nelaimingo įvykio dienos kitų leidimų UAB “V. v.” vykdomiems darbams 10 kV apsaugos zonoje nebuvo iÅ¡davusi (t. 4, b. l. 4-6; 10-159). Nesutiktina su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kad leidimus dirbti apsauginėje zonoje privalėjo gauti darbus atliekantys rangovai, o ne statytojas UAB „V. v.“. Visų pirma, pažymėtina, kad iÅ¡ tokių skundo argumentų nėra aiÅ¡ku, kuris iÅ¡ UAB “V. v.” pasamdytų rangovų privalėjo gauti minėtus leidimus, kadangi byloje nustatyta, jog Å¡i bendrovė buvo sudariusi eilę rangos sutarčių su atskirais rangovais, iÅ¡ kurių kiekvienas darbus vykdė pagal sutartyje nurodytas sÄ lygas bei pagal atskirÄ , pasitarimų su A.

G. metu suderintÄ tvarkÄ . Antra, bylos duomenimis UAB “V. v.” dar 2016 m. vasario 19 d. pateikė ESO paraiÅ¡kÄ dėl elektros įrenginių prijungimo objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 4-6). ESO pritarimui gauti, 2016 m. balandžio 21 d. UAB “V. v.” pateikė parengto techninio projekto dalis dėl lauko elektros tinklų ir esamų elektros tinklų iÅ¡kėlimo. Pagal šį projektÄ , pareiga demontuoti ir iÅ¡kelti elektros oro linijÄ dar iki statybos darbų vykdymo pradžios, buvo priskirta ne rangovams, o statytojui – UAB ,,V. v.“.

Tai iÅ¡ esmės patvirtina ir pats faktas, kad bÅ«tent UAB ,,Vilniaus vakarai” kreipėsi dėl leidimų gavimo. Kita vertus, Å¡iuo atveju esminę reikÅ¡mę turi tai, kad jokie statybos darbai, iÅ¡skyrus žemės kasimo darbus, apskritai negalėjo bÅ«ti atliekami ir A. G. tÄ neabejotinai žinojo. Vadovaujantis Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309, 395 punktu, horizontalieji atstumai nuo oro linijų kraÅ¡tinių laidų, kai jie labiausiai atlenkti, iki daugiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių gyvenamosios, visuomeninės ir gamybos paskirties statinių dalių, turi bÅ«ti ne mažesni kaip 2 metrai 6-10 kV įtampos oro linijoms izoliuotais ir neizoliuotais laidais.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad AB “ESO” leidimo dirbti elektros linijos apsaugos zonoje UAB “V. v.” neiÅ¡davė ir nebÅ«tų iÅ¡davusi, nes numatytas statyti pastatas buvo per arti oro linijos. Tai paaiÅ¡kina, kodėl į bylÄ yra pateiktas tik vienas 2017 m. kovo 8 d. ,,ESO“ iÅ¡duotas leidimas, suteikiantį teisę atlikti žemės kasimo darbus. Neįgyvendinęs projekto dėl elektros oro linijos iÅ¡kėlimo, A. G., atstovaudamas statytojui (užsakovui) UAB “V. v.”, sudarinėjo su rangovais sutartis, pavedė jiems atlikti statybos objekte darbus veikiančios elektros oro linijos apsaugos zonoje, organizavo statybos darbų atlikimÄ , kas ir nulėmė nelaimingÄ atsitikimÄ , kurio metu žuvo UAB ,,A.“ darbuotojas J.

T..

16. Tai, kad iÅ¡kelti oro linijÄ buvo UAB ,,V. v.“ atsakomybė patvirtina ir Valstybinės energetikos inspekcijos 2018 m. birželio 4 d. raÅ¡tas Nr. (-), kuriame aiÅ¡kiai konstatuota, jog statytojas – UAB “V. v.”, prieÅ¡ pradėdamas darbus, privalėjo įgyvendinti projektÄ pagal Elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo rekonstravimo sÄ lygas Nr. (-), tai yra atlikti 10 kV oro linijos nuo atramos Nr. 300/13 iki atramos Nr. 300/16 iÅ¡kėlimÄ (pakeitimÄ Ä¯ kabelinę linijÄ ). Nelaimės vietoje faktines aplinkybes konstatavęs Valstybinės energetikos inspekcijos pareigÅ«nas A.

T., taip pat paaiÅ¡kino, kad statytojas (užsakovas) UAB “V. v.”, prieÅ¡ atliekant mÅ«rijimo darbus, turėjo iÅ¡kelti oro linijÄ . Å iuo gi atveju, pasak specialisto, statytojas paskubėjo pradėti darbus. AnalogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas T. D., kuris paaiÅ¡kino, kad Å¡iame statybos objekte niekas negalėjo atlikti darbų, kol neiÅ¡kelta elektros oro linija. Elektros linijos iÅ¡kėlimu turėjo pasirÅ«pinti užsakovas, o ne rangovai, kadangi tai buvo užsakovo, tai yra UAB ,,V. v.” atsakomybė (t. 12, b. l. 58-61).

Valstybinės darbo inspekcijos atlikto tyrimo akte konstatuota, kad UAB “V. v.” nusamdyti kiti statybos dalyviai, atliekantys bendrastatybinius darbus objekte negalėjo turėti įtakos elektros oro linijos demontavimo ar “užkabeliavimo” eigai statybvietėje, kas eliminuotų rizikas bei pavojus dėl veikiančios 10 kV oro linijos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta L. Å ., kuri aptariamo įvykio metu pagal su UAB ,,V. v.“ sudarytÄ sutartį buvo atsakinga už objekto techninę priežiÅ«rÄ , paaiÅ¡kino, kad statybos objekte buvo nesaugu.

Užsakovas – UAB ,,V. v.” net nebÅ«tų pridavęs namų dėl laidų, statybos inspekcija bÅ«tų neleidusi, kol neiÅ¡kelti laidai, jie turėjo bÅ«ti iÅ¡kelti (t. 13, b. l. 8-12). Taigi, techninę priežiÅ«rÄ objekte vykdžiusi L. Å . patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro iÅ¡vadÄ , jÄ suraÅ¡iusio specialisto T. D. paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, taip pat Valstybinės energetikos inspekcijos specialisto A. T. paaiÅ¡kinimus, kad statytojas nesulaukęs projekto dalies įgyvendinimo ir neiÅ¡kėlęs elektros oro linijos, pradėjo statybos darbus objekte, kas ir nulėmė nelaimingÄ atsitikimÄ .

Apibendrinant konstatuotina, kad visa eilė vienas kita papildančių byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad už elektros oro linijos demontavimÄ ir jos pakeitimÄ Ä¯ kabelinę elektros linijÄ buvo atsakingas statytojas UAB „V. v.“ ir, kad jokie statybos darbai negalėjo bÅ«ti atliekami tol, kol elektros oro linija nėra demontuota ar iÅ¡kelta.

17. Baudžiamojoje byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi ir pagrindine sÄ lyga yra tai, kad buvo dirbama pavojingoje zonoje, tai yra arčiau nei 2 m iki laido su 10 kV elektros įtampa, prie veikiančios 10 kV elektros oro linijos, kur buvo techninė galimybė priartėti prie oro linijos neizoliuotų laidų mažesniu nei 0,6 m atstumu, kai 10 kV oro linija nebuvo iÅ¡kelta, joje nebuvo iÅ¡jungta elektros srovė ir nebuvo gautas leidimas vykdyti statybos darbus minėtos oro linijos apsaugos zonoje ir pavojingose zonose.

Taip pat, specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad jeigu 10 kV elektros oro linija bÅ«tų buvusi iÅ¡kelta iki statybos darbų pradžios ar srovė joje bÅ«tų buvusi iÅ¡jungta, tai tiriamas nelaimingas atsitikimas nebÅ«tų įvykęs. Å ios specialisto iÅ¡vados nepaneigia jokie kiti bylos duomenys, todėl jos teisingumo ir pagrįstumo jokių abejonių nekyla. Nagrinėjamu atveju dar iki statybų pradžios A. G. aiÅ¡kiai suvokė pavojų ir galimÄ rizikÄ vykdyti statybos darbus objekte, kuriame yra neiÅ¡kelta elektros oro linija.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. A. G. raÅ¡tu pateikė pretenzijÄ AB “ESO” dėl nevykdomų elektros oro linijos iÅ¡kėlimo darbų. RaÅ¡te jis nurodė, kad dėl esamos elektros oro linijos statybos rangovai rizikuoja savo sveikata dirbdami ir keldami statybines medžiagas ant Å¡alia pastatytų pastolių. Nepaisant to, aiÅ¡kiai suprasdamas pavojų ir rizikÄ , bÅ«damas statytojo atstovu, tiesiogiai atsakingu už tai, kad elektros linija bÅ«tų demontuota, nesiėmė priemonių vykdomiems darbams sustabdyti.

Jų A. G. nestabdė net ir po to, kai ESO inžinieriaus M. V. įspėjo jį, kad namas stovi 10 kV elektros oro linijos apsaugos zonoje ir vykdyti statybos darbus yra draudžiama. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas M. V. nurodė, kad jis objekte lankėsi likus daugiau nei mėnesiui iki nelaimės ir pamatė vykstančius darbus, kai daugiabučiai jau stovėjo pastatyti. Pamatęs tokiÄ situacijÄ , jis įspėjo A. G., kad darbus vykdyti yra draudžiama (t. 13, b. l. 15 – 21). Dar daugiau, remiantis paties nuteistojo paaiÅ¡kinimais likus kelioms dienoms iki nelaimės, tai yra 2017 m. spalio 31 d. vykusiame pasitarime A.

G. sutarė su rangovais dėl pastolių patraukimo, nors aiÅ¡kiai žinojo ir suprato tokių veiksmų atlikimo rizikÄ . Vykdydamas pastolių iÅ¡montavimo darbus ir buvo elektra nutrenktas bei žuvo J. T..

18. Nors byloje nustatyta, kad žuvusysis J. T. statybos objekte dirbo nelegaliai, tačiau ši aplinkybė neturėjo reikšmės padarinių kilimui. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad padariniai kilo dėl UAB „F. a. s.“ darbų vadovo, UAB „T.“ direktoriaus ir UAB „A.” direktoriaus veiksmų bei žuvusiojo J. T. elgesio, pasireiškusio, elementarių saugumo reikalavimų nepaisymu. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodo kokių konkrečiai saugumo reikalavimų nepaisė žuvusysis J.

T. bei rangovų atstovai. Byloje nenustatyta, kad žuvusysis netinkamai atliko pastolių ardymo darbus. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas T. D. paaiškino, kad žuvusiojo darbdavio veiksmai (pakvietimas telefonu dirbti ir pastolių įstrižainės perdavimas) neturėjo įtakos žuvusiojo veiksmams įvykio metu, nelaimingo atsitikimo priežastis buvo ta, kad buvo dirbama po elektros linija su įtampa. Byloje pateiktas UAB „A.“ vadovo A. V. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad UAB „A.“, vykdydamos pastolių montavimo darbus, nežinojo, kad elektros oro linijoje įtampa nėra atjungta.

Darbuotojai buvo tikri, kad šie darbai padaryti, kadangi šalia arti esančių laidų negali būti vykdomi jokie statybos darbai. Prieš montuojant pastolius statybos aikštelėje, jų niekas neinstruktavo, neinformavo ir su jais nekontaktavo. Apie galimus pavojus jie įspėti nebuvo (t. 2, b. l.78). Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas A. V. patvirtino, kad jis buvo įsitikinęs, kad elektros linija neveikia. Statybos vyko virš metų, kiti korpusai taip pat buvo apstatyti pastoliais. Jeigu būtų žinojęs, kad elektra veikianti, darbų nebūtų vykdęs. Tokiu atstumu nuo pastato elektros linija veikti negali (t. 12, b. l. 20-23).

Šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad nuteistojo A. G. veiksmai pažeidžiant įstatymų reikalavimus priskirtini prie nelaimingo atsitikimo aplinkybių, tačiau jos nėra nelaimingo atsitikimo priežastys.

19. Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis A. G., bÅ«damas statytojo UAB ,,V. v.” atstovu, aiÅ¡kiai suvokė statybos darbų elektros oro linijos zonoje atlikimo rizikÄ , numatė, kad dėl to gali kilti grėsmė objekte dirbusių asmenų sveikatai ir gyvybei, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi tokių padarinių iÅ¡vengti, nes nesiėmė priemonių, kad dar iki statybos pradžios oro linija bÅ«tų iÅ¡kelta, arba elektros srovė bÅ«tų iÅ¡jungta.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. G. veikė neatsargia kaltės forma, kuri pasireiÅ¡kė nusikalstami pasitikėjimu bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp jo veikos ir kilusių padarinių - UAB „A.“ darbuotojo J. T. žūties. A. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, o ne pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nes jo ir žuvusiojo nesiejo darbo santykiai. Materialiosios teisės ar procesinių pažeidimų, dėl kurių turėtų bÅ«ti naikinamas ar keičiamas skundžiamas nuosprendis, nepadaryta, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo 20. BUAB ,,Vilniaus vakarai” nemokumo administratorius MB ,,D.” įgalioto atstovo apeliaciniame skunde praÅ¡oma panaikinti bendrovės turtui – nekilnojamajam daiktui – nuotekų Å¡alinimo tinklui bei AS Luminor banke esančioms banko sÄ skaitoms Nr. LT034010051003848332 ir LT354010051003949412 nuosprendžiu paliktÄ galioti procesinę prievartos priemonę – laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , iki kol bus atlygintas civilinis ieÅ¡kinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, MB ,,D.” atstovo praÅ¡ymas panaikinti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

21. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį civiliniam ieÅ¡kiniui, galimam turto konfiskavimui ar iÅ¡plėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotinÄ turtÄ , gali bÅ«ti skiriamas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas. Taigi laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui pakanka, kad bÅ«tų pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys.

BPK 151 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu Å¡i priemonė tampa nebereikalinga. Tuo atveju, kai civilinis ieÅ¡kinys yra tenkinamas, teismas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paprastai pratęsia Å¡ios priemonės taikymÄ iki teismo sprendimo įvykdymo, jeigu procesinės prievartos priemonės apimtis yra adekvati bei proporcinga priteisto pagal civilinį ieÅ¡kinį sumos dydžiui.

22. Nagrinėjamu atveju 2019 m. balandžio 5 d. baudžiamojoje byloje buvo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys (t. 8, b. l. 145-146), kuris vėliau buvo patikslintas (t. 9, b. l. 190-198), o 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Trečiojo skyriaus tyrėjo nutarimu BUAB „V. v.“ buvo į bylÄ Ä¯traukta kaip civilinis atsakovas (t. 8, b. l. 145 – 146). Byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartimi buvo laikinai apribotos BUBA ,,V. v.“ nuosavybės teisės. Tuo tarpu iÅ¡ duomenų, prieinamų per Lietuvos teismų sistemÄ ,,Liteko“, matyti, kad bankroto byla bendrovei „Vilniaus vakarai“ Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iÅ¡kelta tik 2020 m. balandžio 22 d. (nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 5 d.), tai yra gerokai vėliau, nei baudžiamajame procese buvo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys.

Skundžiamu nuosprendžiu BUAB ,,V. v.“ direktorius A. G. pripažintas kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, taip pat šiuo nuosprendžiu iš minėtos bendrovės kartu su nuteistuoju subsidiariai priteista nepilnamečio J. T. naudai 27 477,50 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nepilnamečio J. T. naudai 20 817,50 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, G. T. naudai 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, J. T. naudai 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir S. T. – 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Ä®vertinus tai, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas palikti BUAB ,,V. v.“ taikomÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ iki nuosprendžio dalies dėl priteistų civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo įvykdymo neprieÅ¡tarauja nei BPK, nei kitiems įstatymas ir yra nulemtas teisėto tikslo – užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ .

23. Skunde nurodoma, kad dėl BUAB ,,V. v.“ turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo bankroto administratoriui yra neįmanoma toliau vykdyti bankroto procedÅ«rų, tai yra parduoti bankrutuojančios įmonės turtÄ ir paskirstyti gautas lėšas kreditoriams. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje yra susiklosčiusi situacija, kai bendrovės nemokumo administratoriaus interesas kuo greičiau užbaigti bankroto procedÅ«rÄ ir priimti galutinį sprendimÄ dėl bendrovės pabaigos konkuruoja su baudžiamojoje byloje nukentėjusių nagrinėjamo įvykio metu žuvusio J.

T. artimų Å¡eimos narių, tarp kurių yra du nepilnamečiai jo vaikai, teisėtais interesais. Pabrėžtina, kad nors iÅ¡ tiesų bankroto administratorius dėl BUAB ,,V. v.“ taikomos BPK 151 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės negali administruoti Å¡ios bendrovės turto, tačiau skunde cituojamos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo normos, įpareigojančios nemokumo administratorių operatyviai atlikti jam pavestas pareigas jokia forma ir apimtimi neturi prioriteto prieÅ¡ kodifikuotame teisės akte, savaime turinčiame aukÅ¡tesnę galiÄ ir padėtį teisės aktų hierarchijoje, reglamentuotÄ nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtÄ ir pagrįstÄ interesÄ gauti atlyginimÄ dėl nusikalstamais veiksmai padarytos žalos bei aiÅ¡kiÄ Å¡io intereso realizavimo procedÅ«rÄ .

Be to, kitų civilinio atsakovo kreditorių reikalavimų patenkinimo eiliÅ¡kumo bei turto kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas realizavimo tikslingumo klausimai nuosprendžio priėmimo stadijoje ar baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka negali bÅ«ti sprendžiami, nes tai nėra Å¡io teismo kompetencija. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog faktas, kad teisme civilinio proceso tvarka nagrinėjama bankroto byla, savaime nereiÅ¡kia, kad baudžiamojoje byloje turėtų bÅ«ti panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1125-330/2017).

Tai iÅ¡ esmės paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog teismo sprendimas palikti galioti bendrovės turtui taikomÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ prieÅ¡tarauja juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Å¡ioje byloje kilusias sunkias pasekmes ir nukentėjusiųjų interesus, toks sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, todėl paliekamas galioti. Dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo 24. Apeliacinės instancijos teismo nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų atstovas advokatas Karolis Barysas praÅ¡o priimti sprendimÄ atlyginti nukentėjusiųjų – J.

T., S. T. ir G. T., patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (už pasirengimÄ bylos nagrinėjimui ir nukentėjusiųjų interesų atstovavimÄ teismo posėdyje). Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iÅ¡ nuteistojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Ä® bylÄ yra pateikti dokumentai (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, mokėjimo nurodymo kopijos), patvirtinantys, kad nukentėjusieji J. T., S. T. ir G. T. sumokėjo atstovui po 200 Eur.

25. Sprendžiant procesinių iÅ¡laidų atliginimo klausimÄ Ä¯vertintina tai, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjami du apeliaciniai skundai, įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliekamas, byla iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų atstovas dalyvavo 2022 m. gegužės 12 d. vykusiame apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡reikÅ¡damas pozicijÄ dėl byloje spręstinų klausimų, pasakė baigiamÄ jÄ kalbÄ .

IÅ¡ to spręstina, kad nukentėjusiųjų patirtos iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos, jos iÅ¡ esmės atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo įtvirtintus kriterijus ir rekomenduojamÄ maksimalų atlygintinÄ iÅ¡laidų dydį, todėl praÅ¡ymas dėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo yra tenkinamas pilnai ir iÅ¡ nuteistojo A.

G. priteistina nukentėjusiesiems J. T., S. T. ir G. T. po 200 Eur išlaidoms advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. G. gynėjo advokato ir civilinio atsakovo – dėl bankroto likviduojamos UAB ,,V. v.” – bankroto administratoriaus MB ,,D.” įgalioto asmens V. M. apeliacinius skundus atmesti. Priteisti iš nuteistojo A. G. nukentėjusiesiems J.

T., S. T. ir G. T. po 200 Eur kiekvienam advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Julita Dabulskytė - Raizgienė Rasa Paužaitė Ugnius Trumpulis