2e73f1f6-f8a1-437a-9b73-e8ef9052ff69 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-11844-819/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07216-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta MisiÅ«naitė-Bashir raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. L. (E. L.) pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja L.

B., J. Ž., J. L., valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujančios Lietuvos Respublikos interesus. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po savo sutuoktinės T. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su T.

L., gimusia (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiÅ¡kėjas ir T. L. susilaukė dukros L. B., gimusios (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo T. L. turėjo dukrÄ J. Ž., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) T. L. susilaukė dar vienos dukters J. L. PareiÅ¡kėjas nėra J. Ž. ir J. L. tėvas. PareiÅ¡kėjo sutuoktinė T. L. (duomenys neskelbtini) mirė. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad bÅ«nant santuokoje su T. L., 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu jis įgijo butÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), taip pat Å«kinio pastato dalį.

Kadangi santuoka tarp pareiÅ¡kėjo ir T. L. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), minėtas nekilnojamasis turtas laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi pareiÅ¡kėjas po sutuoktinės T. L. (su kuria faktiÅ¡kai negyveno kartu ir nepalaikė ryÅ¡ių dar iki pastarosios mirties (maždaug nuo 1995 m.)), paveldėjo jos turėtÄ turtÄ . Tačiau pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jokių paveldėjimo veiksmų neatliko – nesikreipė į notarÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų, be to, manė, jog turtas, įregistruotas jo vardu, priklauso jo asmeninei nuosavybei.

Kito turto jo sutuoktinė, pareiÅ¡kėjo žiniomis, neturėjo. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad jis Bute gyveno/gyvena ir deklaruoja savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 1985 m. spalio 10 d. PareiÅ¡kėjas nuo nurodytos datos, taip pat ir sutuoktinės T. L. mirties ((duomenys neskelbtini)), rÅ«pinasi Butu kaip savo, nes jam faktiÅ¡kai priklauso pusė Buto, ir laiko save viso Buto savininku. Taigi pareiÅ¡kėjas ½ dalį Buto priėmė pradėdamas faktiÅ¡kai jÄ valdyti ir su palikėjos turto dalimi elgiasi kaip paveldėto turto savininkas.

Kadangi pareiÅ¡kėjas po savo sutuoktinės mirties laiku nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, bÅ«tina nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. PareiÅ¡kėjas patikslina, kad tai, jog T. L. turtas – Å¡iuo atveju ½ dalis Buto, buvo pradėta faktiÅ¡kai valdyti, visų pirma, patvirtina tai, jog likusi kita pusė Buto priklauso pačiam pareiÅ¡kėjui ir kuriame pareiÅ¡kėjas gyvena nuo 1985 m. spalio 10 d.

Todėl natÅ«ralu, jog po sutuoktinės T. L. mirties pareiÅ¡kėjas gyveno ir naudojosi ne tik jam priklausančia ½   dalimi Buto, bet naudojo ir valdė visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Be to, kaip minėta, tai pareiÅ¡kėjo vienintelė gyvenamoji vieta. Todėl akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas po savo sutuoktinės mirties nuolatos rÅ«pinosi ir dabar rÅ«pinasi minėtu nekilnojamuoju turtu ir jį prižiÅ«ri kaip savo, moka Butui tenkančius komunalinius mokesčius. Be to, tai, jog pareiÅ¡kėjas valdo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), patvirtina teismui teikiami atsiskaitymai už komunalinius mokesčius (už visÄ ButÄ ).

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad neturi galimybės teismui pateikti mokėjimų bÅ«tent per tris mėnesius po sutuoktinės mirties (t. y. nuo (duomenys neskelbtini)), kadangi praėjo jau daug metų ir tokių atsiskaitymo knygelių nėra iÅ¡saugojęs, tuo labiau nemanė, jog jos kažkada bus reikalingos. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad jo ir T. L. dukra L. B. neprieÅ¡tarauja, jog teismas nutartimi nustatytų juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos tėvas, t. y. pareiÅ¡kėjas, po sutuoktinės T.

L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimÄ , pradėdamas paveldėtÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Kitos T. L. dukterys – J. Ž. ir J. L., yra įtrauktos į bylÄ suinteresuotais asmenimis (kaip galimos įpėdinės), tačiau pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad, kaip minėta, Å¡ie asmenys nesusiję giminystės ryÅ¡iais su pareiÅ¡kėju (nėra jo dukros), todėl pareiÅ¡kėjas nepalaikė/nepalaiko su jais kontakto. Taip pat pažymi, kad Testamentų registro pažyma patvirtina, jog paveldėjimo byla po T.

L. mirties nebuvo/nėra pradėta, testamentų nebuvo sudaryta, t. y. kitų galimų įpėdinių teisės ir interesai nebus pažeisti. Todėl vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir remiantis prie pareiÅ¡kimo pridėtais dokumentais, pareiÅ¡kėjo teigimu, galima pagrįstai tvirtinti, kad jis nepertraukiamai valdo palikėjos T. L. turtÄ , jį prižiÅ«ri, remontuoja, moka mokesčius ir atlieka kitus veiksmus siekiant jos turtÄ iÅ¡saugoti. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ patvirtinančių dokumentų, taip pat praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas pareiÅ¡kėjui sukels teisines pasekmes.

Suinteresuoti asmenys L. B., J. Ž., J. L. pateikė atsiliepimus į pareiÅ¡kimÄ , kuriais su pareiÅ¡kimu sutinka. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VÄ®) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. PaaiÅ¡kina, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos T.

L. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Todėl tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiÅ¡kimo pagrįstumu, VÄ® „Turto bankas“ neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodo, kad nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų po T. L. mirties. PareiÅ¡kimas tenkinamas. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad T. L., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu T. L. buvo santuokoje su pareiÅ¡kėju E. L., santuokÄ jie sudarė (duomenys neskelbtini), santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra – suinteresuotas asmuo L. B. Tai buvo antroji T. L. santuoka. PirmÄ jÄ santuokÄ T. L. sudarė (duomenys neskelbtini) su A. Ž., mirusiu (duomenys neskelbtini).

Jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra – suinteresuotas asmuo J. Ž. T. L. (duomenys neskelbtini) gimė dar viena dukra – suinteresuotas asmuo J. L., kurios tėvas nėra pareiÅ¡kėjas. T. L. mirus, notarų biure pagal jos paskutinę gyvenamÄ jÄ vietÄ nebuvo pradėta paveldėjimo byla. Testamentų registre nėra registruotų nei T. L. sudarytų testamentų, nei jos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. IÅ¡ byloje surinktų duomenų nustatyta, kad T.

L. mirties dienÄ Nekilnojamojo turto registre T. L. vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto, tačiau jos sutuoktinio E. L. vardu 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymÄ Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo registruota nuosavybės teisė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su jam priklausančiu Å«kiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymÄ arba (ir) pagal testamentÄ .

Paveldimi materialÅ«s dalykai ir nematerialÅ«s dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.50 straipsnyje nustatytÄ terminÄ teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad po T. L. mirties įstatyminis įpėdinis – palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis – pareiÅ¡kėjas (CK 5.13 straipsnis), į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. PareiÅ¡kėjas teigia, kad nepaisant to, jis savo sutuoktinės turtÄ po jos mirties pradėjo faktiÅ¡kai valdyti ir šį faktÄ praÅ¡o teismo nustatyti, nes jis pareiÅ¡kėjui turi juridinę reikÅ¡mę.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimÄ , jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir jÄ ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas įstatyminis T. L. įpėdinis, siekia įforminti nuosavybės teisę į jos palikimÄ (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad praÅ¡omas nustatyti faktas, kad pareiÅ¡kėjas priėmė savo sutuoktinės palikimÄ , po jos mirties pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, pareiÅ¡kėjui turi juridinę reikÅ¡mę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡ veiksmų fakto ir jų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu svarbu ir tai, ar Å¡iuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad T. L. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre tik jo sutuoktinio pareiÅ¡kėjo E. L. vardu nuosavybės teise buvo registruotas Butas, įgytas 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymÄ Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tai yra T. L. esant santuokoje su E. L. nuo (duomenys neskelbtini). Tuo metu sutuoktinių turto teisinį režimÄ reglamentavo Santuokos ir Å¡eimos kodeksas (toliau – SÅ K), kuris numatė, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SÅ K 21 straipsnio 1 dalis).

Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Tai patvirtina, kad Butas, nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė pareiškėjo ir jo sutuoktinės T. L. nuosavybė pastarosios mirties momentu. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad Bute pareiškėjas gyveno iki palikėjos mirties, nuo 1985 m. spalio 10 d.

Bute jis buvo deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Po T. L. mirties pareiÅ¡kėjas ir toliau gyveno Bute, jį prižiÅ«rėjo, juo rÅ«pinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius už ButÄ , kÄ patvirtina pareiÅ¡kėjo prie pareiÅ¡kimo pridedami raÅ¡ytiniai įrodymai. Nors Å¡ie pareiÅ¡kėjo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai liudija mokesčių už Butui teikiamas paslaugas mokėjimÄ 2020, 2021, 2022 metais, tai nesudaro pakankamo pagrindo abejoti, kad Butu pareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi, mokėdamas mokesčius už Butui teikiamas paslaugas, ir iki 2020 metų.

Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bÅ«tų iÅ¡keltos civilinės bylos dėl mokesčių už Butui teikiamas paslaugas nemokėjimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tai, kad pareiÅ¡kėjas ButÄ po T. L. mirties valdė kaip savo, liudija ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad Butas, kurio savininku Nekilnojamojo turto registre nurodytas pareiÅ¡kėjas, buvo remontuotas 2013, 2020 metais, o 2013 m. spalio 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ Nr. 1, 2021 m. spalio 29 d. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ Nr. 1 pagrindu buvo tikslinti Buto kadastriniai duomenys.

Taigi, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumÄ , pareiÅ¡kėjo pastovų gyvenimÄ Bute nuo 1985 m. spalio 10 d. iki Å¡iol, suinteresuotiems asmenims nereiÅ¡kus prieÅ¡taravimų, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiÅ¡kėjas atliko aktyvius veiksmus jo sutuoktinės T. L. palikimui priimti, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti kaip savo nuo pat T. L. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Ä®vertinus tai, pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas n u t a r i a: pareiÅ¡kėjo E. L. (E. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po T. L., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėjas E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.

Å is faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtÄ , priklausiusį T. L., iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui E. L. (E. L.). Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Asta MisiÅ«naitė-Bashir