2024-10-10 Nr. AB-14615-3-66-3-00068-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-57-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00068-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 5.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Z. V. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl rašto panaikinimo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Z. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. spalio 9 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2024 m. spalio 7 d. raštą Nr. 2-1701(2.11) „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau – ir Raštas).

Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – siekiant sureguliuoti stebėtojų veiklą Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) rinkimų metu, šios politinės kampanijos metu uždrausti rinkimų komisijoms riboti stebėtojų teises, kurias stebėtojams suteikia Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 92 straipsnio 8 dalies 4 ir 5 punktai, taip pat uždrausti trukdyti stebėtojams, turintiems teisę stebėti Seimo rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, stebėti ir rinkimus Rinkimų apygardoje Nr. 71, taip pat sustabdyti VRK 2024 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. Sp-167 patvirtino Rinkimų (referendumo) stebėtojų registravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Stebėtojų aprašas) 11 ir 12.4 punktų galiojimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad tebevykstant teisminiams ginčams dėl politinės kampanijos dalyvių registravimo / neregistravimo rinkimų kandidatais į Seimą buvo pradėtas balsavimas užsienyje Pasaulio lietuvių apygardoje Nr. 71. Sužinojęs apie pradėtą balsavimą užsienyje, pareiškėjas su 2024 m. rugsėjo 13 d. prašymu kreipėsi į VRK, prašydamas: 1) paaiškinti, kokiu teisės aktu remiantis pradėtas balsavimas šiuose Seimo rinkimuose; 2) įregistruoti pareiškėją stebėtoju VRK ir, kaip šių rinkimų stebėtojui visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (rinkimų apylinkių komisijos užsienyje veikia Lietuvos Respublikos ambasadų ir konsulinių įstaigų patalpose, kurios taip pat yra Lietuvos Respublikos teritorija), pateikti patvirtintas nurodytų dokumentų kopijas: 2.1. Seimo rinkimų biuletenių perdavimo–priėmimo aktus užsienyje veikiančioms rinkimų apylinkių komisijoms; 2.2. Seimo rinkimų biuletenių, kuriais jau vykdomas balsavimas, pavyzdžius; 2.3. VRK sprendimus dėl Seimo rinkimų balsavimo pradėjimo, nesibaigus teisminiams ginčams dėl kandidatų šiuose rinkimuose registravimo; 3) stabdyti balsavimą Seimo rinkimuose iki pasibaigs teisminiai ginčai dėl kandidatų šiuose rinkimuose registravimo; 4) pripažinti negaliojančiais balsavimo biuletenius, kuriais jau balsuojama Seimo rinkimuose, nepasibaigus teisminiams ginčams dėl kandidatų šiuose rinkimuose registravimo (toliau – ir Prašymas).

Pareiškėjas teigia, jog VRK Rašte nurodė, kad balsavimą užsienyje pradėjo pagal Rinkimų kodekso 145 straipsnio ir VRK 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. Sp-102 „Dėl Balsavimo organizavimo diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarkos aprašo ir formų patvirtinimo“ patvirtinto Balsavimo organizavimo diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 32 punkto nuostatas, t. y. balsavimas užsienyje pradėtas Apraše nustatyta tvarka dar iki 2024 m. rugsėjo 13 d., kai buvo užregistruoti kandidatai ir kandidatų sąrašai bei paskelbti VRK svetainėje. VRK pažymėjo, kad pareiškėjui jau yra išduotas Seimo rinkimų stebėtojo pažymėjimas, todėl pakartotinis pažymėjimas neišduodamas. VRK teigimu, vykę teisminiai ginčai dėl kandidatų registravimo su Pasaulio lietuvių rinkimų apygarda nebuvo susiję, dėl to VRK neturi teisinio pagrindo stabdyti Seimo rinkimus ir rinkimų biuletenius pripažinti negaliojančiais. Rašte nurodyta, kad atsakymas suderintas su VRK nariais.

Pareiškėjas nesutinka su Raštu, teigdamas, kad Rinkimų kodekso 145 straipsnis balsavimo užsienyje pradžios termino nenustato, o Aprašo 32 punkte nurodytas 30 dienų terminas iki rinkimų dienos nesuderintas su Rinkimų kodekso 130 straipsnio 3 dalimi. Pareiškėjas pažymi, kad teisminiai ginčai dėl kandidatų registravimo yra susiję su Pasaulio lietuvių rinkimų apygarda Nr. 71, nes administracinėje byloje Nr. eR-51-1047/2024 Darbo partijos kandidatas D. A. tik teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimu buvo pašalintas iš kandidatų Seimo rinkimuose, tačiau už šį sąrašą rinkėjai užsienyje jau nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. galėjo balsuoti paštu. Pareiškėjo teigimu, jis pagrįstai prašė stabdyti balsavimą iki tol, kol bus baigti teisminiai ginčai dėl kandidatų registravimo / išregistravimo.

Pareiškėjas teigia, kad VRK klaidingai nurodė, jog jis (pareiškėjas) prašė jį įregistruoti Seimo rinkimų stebėtoju. Pareiškėjas nurodo, kad jis prašęs VRK įregistruoti jo atvykimą į VRK pagal Stebėtojų aprašo 12.4 punkto nuostatas ir supažindinti jį su prašomais rinkimų dokumentais, kurie yra VRK žinioje. VRK pozicija, kad pagal Stebėtojų aprašo 12.4 punkto reikalavimus stebėtojas, norėdamas susipažinti su rinkimų dokumentais, turi atvykti į konkrečią rinkimų komisiją ir nurodyti pažeidimus, dėl kurių stebėtojas atitinkamos rinkimų komisijos prašo pateikti informaciją apie rinkimus, prieštarauja Rinkimų kodekso 92 straipsnio 8 dalies 4 ir 5 punktams, kurie tokių papildomų ribojimų stebėtojams nenustato. Pasak pareiškėjo, buvo pažeista jo, kaip stebėtojo, teisė gauti iš VRK informaciją apie rinkimus (Rinkimų kodekso 92 straipsnio 8 dalies 4 ir 5 punktų, 164 straipsnio 4 dalies pažeidimai).

Pareiškėjas pažymi, kad nors Rašte nurodyta, jog atsakymas į Prašymą suderintas su VRK nariais, tačiau toks suderinimas pareiškėjui nebuvo pateiktas, Prašymas nebuvo svarstytas VRK posėdyje ir dėl jo nebuvo priimtas sprendimas.

II. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pirmiausia pažymi, kad viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam priskirtas nagrinėti konkretus ginčas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-9-1047/2024; 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-8-415/2024; kt.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl Rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų. ABTĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad Regionų administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl VRK sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Vadovaujantis Rinkimų kodekso 182 straipsnio 1 dalimi, rinkimų ginčai – asmenų skundų, prašymų, pranešimų (toliau kartu – skundai) dėl šio kodekso pažeidimų nagrinėjimas. Skundų nagrinėjimo rinkimų komisijose tvarką nustato VRK. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VRK nagrinėja: a) visus rinkimų ginčus ne rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu, taip pat rinkimų ginčus rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu, kurie nepatenka į apygardos, savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijos kompetenciją.

Rinkimų kodekso 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad VRK gautą skundą privalo išnagrinėti per 30 dienų nuo jo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai šiame kodekse nustatyta kitaip. Sutrumpinti skundų nagrinėjimo terminai yra: 1) skundo dėl rinkėjo įrašymo į rinkėjų sąrašą – per 2 dienas, bet ne vėliau kaip rinkimų dieną; 2) skundo dėl rinkimų biuletenių, atsakomosios nuomonės – per 3 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos; 3) skundo dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo arba informacijos apie juos paskelbimo – per 5 dienas (Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalis).

Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad VRK sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų skundų, taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo arba šios komisijos neveikimas per 3 dienas nuo jos sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas. VRK sprendimai dėl kitų šiame skirsnyje nurodytų sprendimų skundžiami Regionų administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ ir Rinkimų kodekso nuostatas, susijusias su skundo dėl VRK sprendimo teikimo tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, yra nurodęs, kad skundai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmajai ir vienintelei instancijai, gali būti teikiami tik griežtai vadovaujantis Rinkimų kodekso nuostatomis (žr., pvz., 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-8-415/2024; 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-9-1047/2024; 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-23-602/2024; 2024 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-24-463/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-25-556/2024; 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-28-525/2024; 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-30-624/2024; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento VRK Raštą, kuriuo atsakyta į pareiškėjo, kaip rinkimų stebėtojo, 2024 m. rugsėjo 13 d. prašymą (reikalavimu siekiama tik fakto pripažinimo), skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jo teiktu VRK Prašymu ir Rašte nurodytais argumentais, su kuriais nesutinkama, spręsdama klausimą, ar šis pareiškėjo skundas nagrinėtinas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, vadovaujantis Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalimi, nustatė, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas nenagrinėtinas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Pareiškėjo suformuluotas skundo reikalavimas ir nurodytos jį pagrindžiančios aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindų konstatuoti, kad pareiškėjas siekia inicijuoti rinkiminį ginčą, kuris priskirtinas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pareiškėjo nurodomu Raštu atsakyta į pareiškėjo Prašymą, kuriuo jis, kaip rinkimų stebėtojas, prašė paaiškinti, kokiu teisės aktu remiantis pradėtas balsavimas Seimo rinkimuose; įregistruoti pareiškėją stebėtoju VRK ir, kaip šių rinkimų stebėtojui visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, pateikti patvirtintas nurodytų dokumentų kopijas; stabdyti balsavimą Seimo rinkimuose iki pasibaigs teisminiai ginčai dėl kandidatų šiuose rinkimuose registravimo; pripažinti negaliojančiais balsavimo biuletenius, kuriais balsuojama Seimo rinkimuose, nepasibaigus teisminiams ginčams dėl kandidatų šiuose rinkimuose registravimo. Iš pareiškėjo Prašymo matyti, kad jis kreipėsi į VRK po to, kai sužinojo, kad Seimo rinkimų biuleteniai yra išdalinti ir pradėtas balsavimas paštu užsienyje esančioje rinkimų apylinkėje. Pareiškėjo vertinimu, iki šiol tebevykstant teisminiams ginčams dėl asmenų registravimo kandidatais šiuose Seimo rinkimuose, balsavimas negalėjo būti pradėtas, nes tai pažeidžia kandidatų lygiateisiškumą.

VRK Rašte nurodė pareiškėjui, kad balsavimas užsienyje yra vykdomas pagal Rinkimų kodekso 145 straipsnio ir Aprašo 32 punkto nuostatas; jog nėra teisinio pagrindo pareiškėjui pakartotinai išduoti stebėtojo pažymėjimą, nes toks pažymėjimas jau buvo išduotas; kad su VRK balsavimo užsienyje dokumentais galima susipažinti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavimo metu; kad vykę teisminiai ginčai dėl kandidatų registravimo su Pasaulio lietuvių rinkimų apygarda nebuvo susiję, todėl VRK neturi teisinio pagrindo stabdyti Seimo rinkimų ir rinkimų biuletenius pripažinti negaliojančiais.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo Prašymo turinio nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į VRK su abstrakčiu prašymu, prašydamas pateikti informaciją apie pradėtą balsavimą, pateikti prašomus dokumentus, stabdyti balsavimą Seimo rinkimuose ir pripažinti negaliojančiais balsavimo biuletenius, kuriais balsuojama rinkimuose, nepasibaigus teisminiams ginčams dėl kandidatų Seimo rinkimuose registravimo. Pareiškėjas Prašymo negrindė biuletenių pripažinimo negaliojančiais teisiniais pagrindais, įtvirtintais Rinkimų kodekso 156 straipsnyje, taip pat pareiškėjas nebuvo padavęs skundo dėl Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalyje nurodytų pažeidimų. Pareiškėjo nurodomos skunde aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, kad tarp pareiškėjo ir VRK yra kilęs ginčas dėl rinkimų biuletenių (Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas nėra teismingas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nes nagrinėjamu atveju ginčijamas VRK Raštas nepatenka tarp tų Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų, kurie gali būti skundžiami tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo keliami klausimai dėl jo, kaip rinkimų stebėtojo, teisių pažeidimo (Rinkimų kodekso 92 straipsnio 8 dalies 4 ir 5 punktų pažeidimų), dėl informacijos neteikimo ir kt. taip pat nepatenka į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kaip pirmosios (vienintelės) instancijos teismo, kompetenciją. Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde nėra suformulavęs jokių reikalavimų, kurie patektų į Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus, o tik prašo pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento VRK Raštą.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui).

Kaip minėta, VRK sprendimai dėl kitų Rinkimų kodekso XIX skyriaus pirmame skirsnyje nurodytų sprendimų skundžiami Regionų administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjas, manydamas, kad Raštas yra VRK sprendimas dėl kitų Rinkimų kodekso XIX skyriaus pirmame skirsnyje nurodytų sprendimų, su skundu turėtų kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą.

Atsisakius priimti skundą, nenagrinėjamas skunde suformuluotas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 straipsnis) bei nesprendžiami kiti procesinio pobūdžio prašymai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo Z. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl rašto panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė