2e731e62-911f-44cf-9d4e-4502affc239b · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr       Administracinė byla Nr. I-363-386/2010       (Proceso Nr. 3-63-3-00190-2010-8)        Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5., 74. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gegužės 26 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. praÅ¡ymÄ atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ ,nustatė:          pareiÅ¡kėjas A.

B. 2010-04-07 paÅ¡tu pateiktu praÅ¡ymu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, viso – 213,23 Lt, už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, ribojusių darbo užmokesčio priedų mokėjimÄ , taikymo.

Reikalavimo sumÄ Ä¯rodinėja darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių duomenimis (b.l. 4-5, 7). 2010-05-17 teisme gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 21). Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė atsiliepimu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad atsakovė apskaičiuodamas ir iÅ¡mokėdama pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė.

Teigia, kad nėra tinkama atsakovė byloje, o gali turėti tik trečiojo suinteresuoto asmens statusÄ . PraÅ¡o priimto sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui. Informuoja, kad bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje nedalyvaus (b.l. 13-14).Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su praÅ¡ymu nesutinka ir praÅ¡ymÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Konstitucinio Teismo nutarimai nukreipiami į ateitį ir taikomi tiems sprendimams, kurie yra neįvykdyti.

Taip pat praÅ¡o atsižvelgti į senaties terminus pareikÅ¡tiems reikalavimams tenkinti. PraÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams, jeigu teismas nuspręstų tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimus. Informuoja, kad bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje nedalyvaus (b.l. 17-18). Proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimÄ praneÅ¡ta tinkamai, dalyvaujantys byloje asmenys ir jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 79 straipsnio 5 dalis).PraÅ¡ymas tenkintinas (ABTÄ® 88 straipsnio 4 punktas).

           Byloje spręstinas ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiÅ¡kėjui A. B. , iÅ¡ viso – 213,23 Lt, už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, kai atsakovė nemokėjo jam priedų ir priemokų už virÅ¡valandžius darbe. PraÅ¡ymo reikalavimas kyla iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių.RaÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu į teismÄ kreipėsi 2010-04-07 (b.l. 9). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 27 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatytas bendrasis trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas ir reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, teismas pagrįstu laiko pareiÅ¡kėjo nurodytÄ ginčo laikotarpį – nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31.

Iš darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės duomenų už 2008 m. sausio - gruodžio mėn. matyti, kad prašoma priteisti suma – 213,23 Lt, tai pareiškėjui už 2008 m. kovo mėnesį priskaičiuota iš faktiškai nesumokėta ginčo suma (b.l. 7). Pareiškėjas A. B. ginčo laikotarpiu dirbo statutiniu valstybės tarnautoju Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinėje specialisto pareigose (b.l. 7). Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.

             Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? ir Įstatymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.              Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos.

Priedų ir priemokų suma negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Ä®statymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomi apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.             Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Toks Konstitucinio teismo aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . To nepadarius, laikytina, kad atsakovė (darbdavys) iki Å¡iol už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.             KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.             LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.

Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.              Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės atsiliepimo argumentas, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė nėra tinkama atsakove byloje ir pan.

Pažymėtina, kad byloje įrodyta, jog pareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais ginčo laikotarpiu buvo tiesiogiai susijęs su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktine, t.y. subjektu (pareiÅ¡kėjo darbdaviu), privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus.

Todėl bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys. Akcentuotina, kad valstybė galėtų bÅ«ti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiÅ¡kėjas formuluodamas savo reikalavimus praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakove yra tiesioginis pareiÅ¡kėjo darbdavys, ginčo atveju - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė.             Kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004;

A1-638/2005).                          Teismas iÅ¡analizavęs faktines bylos aplinkybes ir teisinius ginčo situacijos aspektus, atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, susijusius su reikalavimo neteisėtumu ir (ar) nepagrįstumu.            Atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ vieneriems metams, laikytinas juridiÅ¡kai nepagrįstu, kadangi tai nenumatyta įstatymu (ABTÄ® 97 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimo vykdymo tvarkos klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas Å¡alių susitarimu, valstybinės valdžios ir (ar) valdymo organų sprendimais ar priverstinio vykdymo procese, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.             PareiÅ¡kėjo A. B. praÅ¡ymas tenkintinas (ABTÄ® 88 straipsnio 4 punktas).                          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismasnusprendžia:            praÅ¡ymÄ tenkinti - priteisti A.

B. iÅ¡ atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės nesumokėto darbo užmokesčio dalį, iÅ¡ viso – 213,23 Lt (du Å¡imtai trylika litų ir 23 centai), už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti).SprendimÄ per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                               Laimutė Jokubauskaitė