Legislator Case Law & Legislation
2e728ac6-ad84-434c-9fea-e414ab75d9a9 AI generated

2e728ac6-ad84-434c-9fea-e414ab75d9a9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 2e728ac6-ad84-434c-9fea-e414ab75d9a9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas ieÅ¡kovo ir atsakovės santykius teisingai kvalifikavo kaip jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius ir dėl ginčo turto teisinio statuso sprendė pagal jungtinę veiklÄ bei bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.2. IeÅ¡kovas ir atsakovė susitarė dėl bendros veiklos 1996 m., todėl sprendžiant dėl bylos Å¡alių santykių teisinio kvalifikavimo, vadovaujamasi tokio susitarimo metu galiojusio 1964 m. CK normomis. Nors raÅ¡ytinė jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau tokios sutarties sudarymas ir vykdymas patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Legislator headnote

AI generated

2e728ac6-ad84-434c-9fea-e414ab75d9a9 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Jungtinės veiklos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 str. l d., 4 d.). Teismas neturėjo teisinio pagrindo susitarimÄ Ä¯gyti ginčo butÄ vertinti kaip jungtinės veiklos teisinius santykius, nes tokie santykiai nebuvo įforminti įsakmiai įstatyme nustatyta forma. Susitarimo veikti su ieÅ¡kovu bendram tikslui nebuvo ir nėra sudariusi, tokie ketinimai nėra ir nebuvo įforminti įstatymo nustatyta forma.2.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-638/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1.; 80.; 71.; 114.11. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės V.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. S. (E. S.) ieÅ¡kinį atsakovei V. Ž. dėl teisės į bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę pripažinimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad su atsakove ieÅ¡kovas gyveno kartu bei vedė bendrÄ Å«kį daugiau nei 12 metų.

Santuokos įstatymo nustatyta tvarka neįregistravo, susilaukė vaiko E. S., gim. 1998 m. rugpjūčio 14 d. RÅ«pinosi tiek savo gyvenimo drauge V. Ž., tiek nepilnamečiu vaiku, siekdamas suteikti materialinį stabilumÄ . Atsakovė nuo bendro gyvenimo pradžios niekada nesimokė, nedirbo ir savo pajamų neturėjo. IeÅ¡kovas turėjo skolininkÄ , užsienio kapitalo įmonę „Fulton Investments Limited“, kuri buvo iÅ¡davusi vekselį. Pareikalavus apmokėti vekselį skolininkas pasirodė esÄ s nemokus, todėl buvo areÅ¡tuotas vienintelis jam priklausęs nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini).

AreÅ¡tavus skolininko turtÄ , ieÅ¡kovui bei skolininkui susitarus, 2004 m. vasario 27 d. butas buvo parduotas skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui - ieÅ¡kovo gyvenimo draugei atsakovei V. Ž.. Nuosavybės įgyti savo vardu ieÅ¡kovas negalėjo, o įgyti butÄ buvo finansiÅ¡kai naudingiau V. Ž. dalyvaujant kaip skolininko pasiÅ«lytai pirkėjai. Ginčo buto sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas pasitikėjo savo drauge, juos siejo ilgalaikiai santykiai, todėl problemų dėl nuosavybės įregistravimo V. Ž. vardu jis nenumatė ir tokio klausimo nekėlė.

IeÅ¡kovas iÅ¡ pasiskolintų lėšų perdavė atsakovei 100 000 Lt, kad Å¡i įgytų nuosavybę. Nuosavybė buvo įgyta ieÅ¡kovo lėšomis, bet atsakovės vardu, ir buvo naudojama kaip ieÅ¡kovo ir atsakovės Å¡eimos gyvenamoji vieta. Atsakovė pajamų neturėjo, todėl neturėjo finansinių galimybių nuosavybės teise įgyti nekilnojamÄ jį turtÄ . Nors ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka nebuvo įregistruota, tačiau vedamas bendras Å«kis bei artimi santykiai atitiko faktinės Å¡eimos sampratÄ .

Kadangi su atsakove gyveno kaip faktinė Å¡eima ir butÄ pirko turėdamas tikslÄ Ä¯gyti patalpÄ bendram Å¡eimos gyvenimui, ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ tik į ½ dalį ginčo buto. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai – pripažino ieÅ¡kovui bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 7 625 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o valstybei – 53,70 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių iÅ¡laidų. Teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, konstatavo, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, nors ir nebuvo įregistravę santuokos.

Teismas aiÅ¡kinosi, ar ieÅ¡kovas, ar atsakovė iÅ¡ asmeninių lėšų įsigijo ginčo butÄ . Atsakovės argumentÄ , kad 70 000 Lt jai davė motina ir seserys, teismas vertino kritiÅ¡kai, nes iÅ¡ byloje esančių įrodymų sprendė, kad tiek atsakovės motina, tiek seserys neturėjo realios galimybės skolinti tokios pinigų sumos. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovės parodymai ir liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi, atsakovės pozicija nenuosekli. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovės motina ir seserys teismo posėdžio metu teigė, kad iÅ¡laikė atsakovę, tačiau sprendė, kad Å¡ios aplinkybės neįrodytos, nepateikti įrodymai, kad atsakovei buvo reikalingas iÅ¡laikymas.

Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė su motina ir seserimis yra artimai susijusios bei atsakovės motina ir seserys yra suinteresuotos bylos baigtimi, todėl jų parodymus bei skolos raÅ¡telių iÅ¡raÅ¡ymo faktÄ vertino kritiÅ¡kai. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė turėjo santaupų, taip pat nėra pateikti įrodymai apie gautas pajamas (CPK 178 str.), todėl nepripažino pagrįstais atsakovės paaiÅ¡kinimų, jog iki pažinties su ieÅ¡kovu dirbo keletÄ metų padavėja, pardavė butÄ (bendrabutį), todėl turėjo santaupų, kad vėliau niekur nedirbdama 12 metų iÅ¡laikė save ir dukrÄ .

Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas raÅ¡ytiniais įrodymais pagrindė faktÄ , kokiu bÅ«du gavo 100 000 Lt ginčo buto įgijimui. Vekseliu pagrįsta ir jo, kaip kreditoriaus, teisė į 100 000 Lt, kuriuos jis uždirbo bendradarbiaudamas su užsienio kapitalo įmone „Fulton Investments Limited“. Liudytojas L. V. patvirtino faktÄ , jog pinigus iÅ¡ jo skolinosi bei juos grÄ Å¾ino ieÅ¡kovas, o ne atsakovė (1 t., 48, 202 b. l., 2 t., 47-48 b. l.). Liudytojas S. Å . (S. Å .) taip pat patvirtino, jog 60 000 Lt paskolino buto įsigijimui, o 40 000 Lt (dabar 35 000 Lt) nebuvo grÄ Å¾inta, kadangi ginčo bute ieÅ¡kovas norėjo atlikti kapitalinį remontÄ (t. 1, b.l. 213-214).

Byloje esančios nuotraukos, liudytojo P. P. parodymai patvirtina, jog ginčo bute ieškovo lėšomis atliktas kapitalinis remontas (2 t., 11-26, 88-89 b. l.). Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė neneigia fakto, jog būsto remonto išlaidas padengė ieškovas. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad atsakovės paaiškinimai nepagrįsti įrodymais, todėl priėjo prie išvados, jog atsakovė neturėjo pajamų asmeninės nuosavybės teise įgyti ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais, sprendė, kad butas buvo įgytas ieÅ¡kovo lėšomis, turint tikslÄ užtikrinti geresnes gyvenimo sÄ lygas. IÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovę siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, kurių metu tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas įgyti ginčo butÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise bendro gyvenimo tikslams, t. y. bendro Å«kio vedimui, geresnėms gyvenimo sÄ lygoms ieÅ¡kovui, atsakovei bei jų nepilnamečiam vaikui užtikrinti.

Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas ieÅ¡kinį tenkino ir pripažino ieÅ¡kovui bendrosios dalinės nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ panaikinti, ieÅ¡kinį atmesti, priimti į bylÄ Vilniaus energijos pažymÄ apie už Å¡ilumos energijos tiekimo ginčo butui iki 2008 m. rugsėjo 1 d. susidariusį įsiskolinimÄ bei 205-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Ozas“ pažymÄ apie komunalinius įsiskolinimus (2 t., 113, 114 b. l.).

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Jungtinės veiklos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 str. l d., 4 d.). Teismas neturėjo teisinio pagrindo susitarimÄ Ä¯gyti ginčo butÄ vertinti kaip jungtinės veiklos teisinius santykius, nes tokie santykiai nebuvo įforminti įsakmiai įstatyme nustatyta forma. Susitarimo veikti su ieÅ¡kovu bendram tikslui nebuvo ir nėra sudariusi, tokie ketinimai nėra ir nebuvo įforminti įstatymo nustatyta forma.2.

IeÅ¡kovo pateiktos fotonuotraukos be datų nepatvirtina bendro Å«kio vedimo fakto, nes bendravimas su ieÅ¡kovu buvo epizodiÅ¡kas, kartu tik pramogaudavo.3. IeÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriais esÄ patvirtinamas pinigų gavimo faktas, kelia abejonių, nes jie yra prieÅ¡taringi ir neiÅ¡samÅ«s. Objektyvus įrodymų tyrimas byloje nebuvo atliktas. Teismo sprendime atlikta jos ir jos pusės liudytojų turtinės padėties analizė, tačiau ieÅ¡kovo pateikti įrodymai, jo paaiÅ¡kinimai bei jo pusės liudytojų turtinė padėties analizė nebuvo atlikta.4.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina ieÅ¡kovo teiginių, kad jis iÅ¡laikė atsakovę ir jos dukrÄ . IeÅ¡kovo deklaruotos pajamos iÅ¡ darbinės veiklos laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2004 m., neatskaičius mokesčių sudarė iÅ¡ viso apie 42 700 Lt, t. y. vidutiniÅ¡kai per mėnesį vos apie 395 Lt (l. t., 99-100 b. l.). Duomenų apie ieÅ¡kovo pajamas laikotarpiui nuo 2005 m. byloje nėra. Byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų apie ieÅ¡kovo bute atliktÄ remontÄ . 2011 m. liepos 28 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra duomenys, jog remontas, nekalbant apie kapitalinį, kurį nurodo buvus ieÅ¡kovas, bute nėra atliktas (2 t. 65-78 b. l.).

Liudytojo R. P. teiginiai negali nepatvirtinti remonto atlikimo, nes jis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog gavo ir deklaravo už esÄ atliktus darbus gautas pinigų sumas.

5. IeÅ¡kovas nurodė, kad reikiamus pinigus butui įgyti jis gavo iÅ¡ L. V. (40 000 Lt) ir S. Å . (60 000 Lt). Å ių ieÅ¡kovo teiginių pagrįstumu yra pagrindas abejoti. IÅ¡ byloje esančio 2004 m. kovo 1 d. pavedimo matyti, kad L. V. įmokėjo antstolei 40 000 Lt pavedime nurodydamas, kad moka už ieÅ¡kovę. Teisme iÅ¡sakytais Å¡io liudytojo parodymais yra pagrindas abejoti, nes liudytojas nesugebėjo tiksliai atsakyti apie visas su Å¡ia pinigų suma susijusias aplinkybes, tik nuolat kartojo ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡sakytÄ pozicijÄ esÄ manęs jis nepažinojo, negalėjo man skolinti.

NetiesÄ liudytojas nurodo ir dėl pinigų grÄ Å¾inimo, nes pinigus jam grÄ Å¾ino bÅ«tent ji. L. V. net negalėjo pasakyti, kada konkrečiai ieÅ¡kovas jam pinigus grÄ Å¾ino, o jo raÅ¡tiÅ¡kas patvirtinimas esÄ pinigus jis atgavo, raÅ¡ytas tik 2008 m. gruodžio 16 d., t. y. jau bylai esant teisme (l t. 48 b.l.).6. PrieÅ¡taringi liudytojo S. Å . parodymai, kuriuos vertinant byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų kontekste, matyti, kad reali situacija buvo kita, nei bandoma įrodyti. Savo pirminiame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nenurodė konkrečių aplinkybių, susijusių su jo neva iÅ¡ minėtų liudytojų gautais pinigais ginčo butui įgyti.

Visi jo paaiÅ¡kinimai bei raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriais jis bandė pagrįsti savo reikalavimÄ , atsirado tik po jos pateikto atsiliepimo. Byloje yra keletas S. Å . ieÅ¡kovo raÅ¡ytų vekselių, kuriuose iÅ¡dėstyta skirtinga informacija: 2004 m. vasario 27 d. vekselis 40 000 Lt ir 35 000 Lt (l t., 47 b. l., 2 t., 9 b. l.). Å ių vekselių buvimas paneigia ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes, kad esÄ iÅ¡ minėto liudytojo buvo skolinta 60 000 Lt. IeÅ¡kovo ir minėto liudytojo parodymai dėl pinigų sumų taip pat skirtingi: 2011 03 15 posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad S. Å . jis skolingas 30 000 Lt (l. t., 204 b. l.) ir kad skolingas 35 000 Lt (l t., 207 b. l.).

Liudytojas S. Å . to paties posėdžio metu nurodė, kad skolino ieÅ¡kovui grynais, kad ieÅ¡kovas 20 000 Lt grÄ Å¾ino iÅ¡ karto, kai tik gavo pinigus iÅ¡ antstolės, dabar skolingas 35 000 Lt (l. t., 213 b. l.). Vekselio 60 000 Lt nėra. Teismas nesiaiÅ¡kino, kodėl yra du vekseliai skirtingai sumai. Liko neaiÅ¡ku, kada ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino liudytojui 5 000 Lt. Liudytojo nurodytos aplinkybės dėl 20 000 Lt grÄ Å¾inimo visiÅ¡kai nesutampa su byloje esančiu raÅ¡ytiniu įrodymu, kad pinigus iÅ¡ antstolės ieÅ¡kovas gavo tik 2004 m. kovo 24 d., taigi mėnesį prieÅ¡ jų gavimÄ ieÅ¡kovas negalėjo 20 000 Lt grÄ Å¾inti liudytojui S. Å ., kad pastarasis, kaip yra aiÅ¡kinama, turėtų pagrindÄ perraÅ¡yti vekselį 40 000 Lt sumai.

Ieškovo bei jo liudytojo paaiškinimai negali būti laikomi objektyviai pagrįstais. Liudytojo S. Š. turtinė padėtis nebuvo analizuojama.

7. Teismas netinkamai vykdė CPK 183 straipsnio nuostatas, neanalizavo ir nevertino ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų, tik pasisakė, kad jie yra priimtini. Byloje yra aktualÅ«s įrodymų pakankamumo ir įrodomosios reikÅ¡mės vertinimo klausimai. Teismas negali pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobÅ«džio iÅ¡vedžiojimais apie bylos aplinkybes. Teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Byloje nebuvo atliktas visapusiÅ¡kas, objektyvus bei logiÅ¡kai pagrįstas pateiktų įrodymų vertinimas, kas sÄ lygojo nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .8. IeÅ¡kovui priteistos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokatės paslaugoms apmokėti yra nepagrįstai didelės, nes įvertinus jos turtinę padėtį 4 000 Lt iÅ¡mokėjimas sudarys jai nepakeliamų sunkumų. IeÅ¡kovas su apeliaciniu skundu nesutinka. PraÅ¡o skundÄ atmesti, sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo Å¡iuos argumentus:

1. Teismas ieÅ¡kovo ir atsakovės santykius teisingai kvalifikavo kaip jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius ir dėl ginčo turto teisinio statuso sprendė pagal jungtinę veiklÄ bei bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.2. IeÅ¡kovas ir atsakovė susitarė dėl bendros veiklos 1996 m., todėl sprendžiant dėl bylos Å¡alių santykių teisinio kvalifikavimo, vadovaujamasi tokio susitarimo metu galiojusio 1964 m. CK normomis. Nors raÅ¡ytinė jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau tokios sutarties sudarymas ir vykdymas patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

3. Apeliantės teiginiai dėl to, kad su ieÅ¡kovu ji bendro Å«kio nevedė yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. Nuo ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dienos apeliantė neneigė bendro gyvenimo fakto, procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad su ieÅ¡kovu gyveno 12 metų. Apeliantė savo pozicijÄ dėl bendro gyvenimo fakto pakeitė tik 2011 m. kovo 15 d. įvykusio teismo posėdžio metu. Byloje surinkti įrodymai patvirtino, jog ieÅ¡kovas su apeliante kartu gyveno 12 metų. Bendro gyvenimo faktÄ bylos nagrinėjimo metu paliudijo bendri ieÅ¡kovo ir apeliantės draugai bei apeliantės motina ir seserys.

IeÅ¡kovo, vienintelio dirbusio Å¡eimoje, teikiamas visapusiÅ¡kas iÅ¡laikymas Atsakovei ir dukrai, kelionių iÅ¡laidų apmokėjimas, bÅ«sto pagerinimo darbai, niekaip kitaip negali buti traktuojamas, kaip bendro Å«kio vedimas.4. Byloje pateikti įrodymai apie ginčo bute atliktÄ remontÄ t. y. nuotraukos darytos iki remonto, remonto metu ir po remonto, kurias padarė ginčo bute remonto darbus vykdę meistrai. Kapitalinio remonto darbų atlikimo faktas patvirtintas ir liudytojo – remonto darbus atlikusio meistro parodymais.

Teismas pagrįstai nevertino apeliantės pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame atsakovės prašymu konstatuoti, kokie remonto darbai yra atlikti ginčo bute, kad apdailos medžiagos yra nevienodos, kad darbai neužbaigti, atlikti darbai nekokybiški (trūkinėja sienos, grindų sujungimai), kad bute yra baldų, kurie yra perdaryti. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir atsakovės paaiškinimais faktas, kad bute ieškovo lėšomis atliktas remontas, nebuvo paneigtas.5.

Apeliaciniame skunde iÅ¡ naujo praÅ¡oma vertinti ieÅ¡kovo pinigų butui įsigyti gavimo faktÄ kuris iÅ¡samiai iÅ¡analizuotas pirmosios instancijos teismo. IeÅ¡kovas leistinais įrodymais įrodė, jog jis sumokėjo už ginčo buto įsigijimÄ .6. Atsakovė nurodo, kad byloje yra raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtinantys faktÄ , jog jos artimieji turėjo galimybes duoti pinigų atsakovei bei jÄ iÅ¡laikyti 12 metų. Apeliantė nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių turėtas santaupas, taip pat nepateikė įrodymų apie gautas pajamas.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtino, jog tiek apeliantės motina, tiek seserys neturėjo realios galimybės skolinti tokios pinigų sumos, o taip pat ir 12 metų iÅ¡laikyti niekur nedirbančiÄ apeliantę. Teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrįstai sprendė, jog ginčo butas įgytas ir pagerintas tik ieÅ¡kovo lėšomis.

7. Apeliantė kartu su skundu pateikė pažymas apie įsiskolinimus, tačiau nenurodė jokių argumentų, kodėl Å¡ių pažymų negalėjo pateikti 3 metus, kuomet byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Taip pat nėra aiÅ¡ku, kokias aplinkybes patvirtina ar paneigia naujai pateikti įrodymai. Å ie įrodymai nepaneigia fakto, jog ginčo butas nupirktas ir remontuotas ieÅ¡kovo uždirbtomis lėšomis.8. Priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas atsižvelgė į visus nurodytus kriterijus, advokato darbo ir laiko sÄ naudas, todėl priteista iÅ¡laidų atlyginimo suma yra pagrįsta ir neprieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijams.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė nuo 1996 m. dvylika metų gyveno neįregistravę santuokos, 1998 m. rugpjūčio 14 d. susilaukė dukters E. S.. IeÅ¡kovas turėjo skolininkÄ , užsienio kapitalo įmonę „Fulton Investments Limited“, kuri ieÅ¡kovui buvo iÅ¡davusi vekselį (1 t., 11, 12 b. l.). 2004 m. pareikalavus apmokėti vekselį skolininkas pasirodė esÄ s nemokus, todėl buvo areÅ¡tuotas vienintelis skolininkui priklausęs nekilnojamasis turtas – ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Ieškovui ir skolininkui susitarus, 2004 m. kovo 1 d. minėtas butas buvo parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui už 100 000 Lt, t. y. atsakovei V. Ž., nes ieškovas kaip išieškotojas savo vardu ginčo buto nuosavybės teise įgyti negalėjo (1 t., 15 b. l.). Dėl naujų įrodymų priėmimo CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų. Teismui taip pat numatyta pareiga kontroliuoti įrodymų pateikimÄ , t. y. spręsti dėl jų sÄ sajumo su nagrinėjama byla, taip užtikrinant, kad byloje nebÅ«tų įrodymų, kurie nėra susiję su teisme sprendžiamu ginču. CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimo ir įgyto turto dalies pripažinimo ieÅ¡kovo nuosavybe.

Apeliacinės instancijos teismui pateiktų pažymų duomenys apie tai, kad 2008 m. rugsėjo 1 dienai buvo mokesčių už ginčo butui tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ Ä¯siskolinimas ir 2012 m. sausio 1 dienai yra skola už komunalines paslaugas, nėra reikÅ¡mingi nagrinėjamos bylos kontekste. Å ie įrodymai nei patvirtina, nei paneigia tarp Å¡alių jungtinės veiklos santykių egzistavimÄ ar ieÅ¡kovo nuosavybės teisių į dalį įgyto turto, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ių įrodymų nepasisako ir jų nevertina.

Dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo Apeliantė teigia, kad teismas be pagrindo tarp ieÅ¡kovo ir jos susiklosčiusius santykius pripažino jungtinės veiklos teisiniais santykiais. Nurodo, jog raÅ¡ytinė jungtinės veiklos sutartis, kaip to reikalauja CK 6.969 straipsnio 4 dalis, tarp Å¡alių niekada nebuvo sudaryta, todėl teismas nepagrįstai konstatavo jungtinės veiklos santykių tarp Å¡alių buvimÄ .Byloje nustatyta, kad Å¡alys kartu gyventi ir bendrÄ Å«kį tvarkyti pradėjo 1996 metais.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys kartu gyventi ir bendrÄ Å«kį vesti pradėjo 1996 metais, kvalifikuojant tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius taikytinos 1964 metų CK normos. Å io kodekso 472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukurdami naujo juridinio asmens.

To paties kodekso 474 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnaÅ¡ai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. 1964 m. CK 58 straipsnio, reglamentavusio sandorio negaliojimÄ dėl įstatymo nustatytos formos nesilaikymo, 2 dalyje buvo nustatytas draudimas remtis tik viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių – liudytojų parodymais. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad draudimo remtis liudytojų parodymais, kai nesilaikyta įstatymo reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės sandorio formos, laikymasis, jei gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų Å«kį nesusituokusių asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, jog nėra jungtinę veiklÄ (partnerystę) patvirtinančios raÅ¡ytinės sutarties, neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009).

Nors ginčo Å¡alių raÅ¡ytinė jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau ieÅ¡kovas šį faktÄ Ä¯rodinėjo kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Å¡alių paaiÅ¡kinimais, netiesioginiais įrodymais). Dėl Å¡ių priežasčių atmestini apeliantės argumentai, kad nesant raÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutarties, nebuvo pagrindo konstatuoti jungtinės veiklos teisinių santykių tarp Å¡alių buvimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiÅ¡kinant Å¡ias normas, yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas abiejų naudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (1964 m.

CK 472, 474 straipsniai; 2000 m. CK 6.969, 6.971 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2004; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009). Teismas pripažino įrodytu faktÄ , kad tarp Å¡alių buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, tačiau apeliantė su tokia iÅ¡vada nesutinka. Nurodo, jog su ieÅ¡kovu buvo daugelį metų pažįstama, tačiau bendro Å«kio nevedė, pajamos ir iÅ¡laidos buvo atskiros.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė neneigė aplinkybės, kad su atsakovu bendravo ir gyveno dvylika metų, kad rÅ«pinos ieÅ¡kovu. Triplike atsakovė taip pat dėstė aplinkybes, kad pasidalindavo bendro gyvenimo iÅ¡laidų apmokėjimÄ , rÅ«pinosi buitimi, tačiau vėliau, 2011 m. kovo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu, Å¡iÄ pozicijÄ pakeitė, teigdama, kad su ieÅ¡kovu tik pramogaudavo ir susitikdavo tik kelis kartus per mėnesį.

Tokie atsakovės paaiÅ¡kinimai vertintini kaip gynybinė pozicija, todėl atmestini. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, ieÅ¡kovo pateiktas nuotraukas, pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį ir turėjo tikslÄ kartu sukurti bendram gyvenimui patogias sÄ lygas. Dėl Å¡ių priežasčių atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė su ieÅ¡kovu negyveno, bendro Å«kio nevedė.Negalima sutikti su apeliantės teiginiais, kad byloje nebuvo atliktas objektyvus įrodymų tyrimas.

Teismas, nagrinėdamas ginčo buto įsigijimo aplinkybes, iÅ¡samiai tyrė su tuo susijusius faktus, ieÅ¡kovo ir atsakovės paaiÅ¡kinimus, liudytojų S. Å ., L. V., V. G., V. D., S. Ž., D. Macijauskienės parodymus. IeÅ¡kovo ir atsakovės paaiÅ¡kinimai apie 100 000 Lt gavimo ginčo butui įsigyti aplinkybes buvo skirtingi, todėl teismas vertino abiejų Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimus bei padarė iÅ¡vadas dėl Å¡ių paaiÅ¡kinimų patikimumo ir pagrįstumo. Teismas turėjo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neįrodė, jog 70 000 Lt jai paskolino motina su seserimis.

Teismas, atsižvelgęs į į tai, kad raštelius apie dovanotas pinigų sumas pasirašė atsakovės motina ir seserys, t. y. artimos atsakovės giminaitės, kad atsakovės motina buvo pensinio amžiaus, jos pensija sudarė apie 400 Lt per mėnesį, kitos seserys nebuvo finansiškai pajėgios dovanoti didelės pinigų sumos, nustatė, kad tik V. D. turėjo galimybę duoti pinigų, tačiau įvertinęs tai, kad pagal atsakovės ir jos liudytojų paaiškinimus 70 000 Lt atsakovei davė ne viena V.

D., bet kartu su kitomis seserimis ir motina, kritiÅ¡kai vertino teismui pateiktus skolos raÅ¡telius, pažymėdamas, kad giminaitės yra suinteresuotos bylos baigtimi atsakovės naudai. Teismas padarė teisingas iÅ¡vadas, kad liudytojų, artimais giminystės ryÅ¡iais susijusių su atsakove, parodymai ir suraÅ¡yti pinigų dovanojimo raÅ¡teliai, pripažintini neobjektyviais.Buto įsigijimo aplinkybės taip pat sudaro pagrindÄ spręsti, kad butÄ ieÅ¡kovas ir atsakovė siekė įgyti kartu. IeÅ¡kovas pats negalėjo bÅ«ti buto pirkėju, kadangi buvo skolininko, kuriam nuosavybės teise priklauso ginčo butas, kreditorius, todėl sandoris sudarytas atsakovės vardu.

Teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su L. V. 40 000 Lt sumokėjimu antstolei už ieÅ¡kovę jai įsigyjant butÄ . L. V. buvo ieÅ¡kovo motinos sugyventinis, todėl tikėtina, kad norėjo padėti savo gyvenimo draugės sÅ«nui paskolindamas pinigų. Atsakovės versija, kad L. V. pinigus paskolina jai ir ji Å¡iuos pinigus jam grÄ Å¾ino asmeniÅ¡kai, mažai tikėtina. L. V. atsakovės nepažinojo, nebuvo susijęs su ja jokiais ryÅ¡iais, todėl teismas pagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovo ir L.

V. paaiÅ¡kinimais, susijusiais su 40 000 Lt paskolinimu ieÅ¡kovui.Atsakovės argumentai, kad ieÅ¡kovo deklaruojamos pajamos iÅ¡ darbinės veiklos laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2004 m. sudarė apie 42 700 Lt, t. y. vidutiniÅ¡kai per mėnesį apie 395 Lt, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas iÅ¡laikė Å¡eimÄ , bute atliktas remontas padarytas ieÅ¡kovo lėšomis. Atsakovė pati savo procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi, kad ieÅ¡kovas negailėdavo pinigų kelionėms, iÅ¡laikydavo dukrÄ , taip pat teikė iÅ¡laikymÄ savo vaikams iÅ¡ kitos santuokos, todėl vertinant ieÅ¡kovo per mėnesį gautų pajamų dydį negalima atsižvelgti tik į deklaruotas ieÅ¡kovo pajamas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė, gyvendama su ieÅ¡kovu dvylika metų, per šį laikotarpį niekada nedirbo. Ä®rodymų, kad turėjo santaupų, kurių pakaktų 12 metų save ir dukrÄ iÅ¡laikyti, atsakovė nepateikė, taip pat neįrodyta, kad jÄ iÅ¡laikė motina ir seserys. Tai, kad ieÅ¡kovas bute atliko remontÄ , teismas sprendė atsižvelgdamas į pateiktas nuotraukas, liudytojo P. P. parodymus, be to, pati ieÅ¡kovė neneigė fakto, kad bÅ«sto remonto iÅ¡laidas padengė ieÅ¡kovas. Dėl įrodymų vertinimo Negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad byloje esantys tos pačios dienos skirtingos sumos vekseliai paneigia ieÅ¡kovo dėstomas aplinkybes, kad iÅ¡ S. Å . jis pasiskolino 60 000 Lt.

Tiek ieÅ¡kovas, tiek liudytojas S. Å . paaiÅ¡kino, kodėl yra pateikti skirtingų sumų vekseliai. Apeliantė nurodo, kad nėra aiÅ¡ku, kada ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino S. Å . 5 000 Lt, tačiau pažymėtina, kad byloje nenustatinėjamas ieÅ¡kovo skolos dydis S. Å ., todėl Å¡i aplinkybė nagrinėjamam ginčui neturi reikÅ¡mės.IeÅ¡kovas pinigų gavimo faktÄ Ä¯rodinėjo S. Å . iÅ¡raÅ¡ytu 40 000 Lt vekseliu. Apeliantė nurodo, jog teismas nevertino S. Å . galimybių suteikti nurodyto dydžio pinigų sumÄ , nors jos liudytojų finansinę situacijÄ tyrė.

Teisėjų kolegija sutinka, kad byloje nebuvo pateikta duomenų apie S. Å . turtinę padėtį, tačiau atsakovė tokių duomenų iÅ¡reikalauti neprašė. Teismui nekilo abejonių dėl S. Å . galimybės paskolinti tokiÄ pinigų sumÄ . Kadangi teismas savo iniciatyva Å¡ioje byloje neturi pagrindo rinkti įrodymų, vadovavosi byloje esančiu vekseliu ir ieÅ¡kovo bei S. Å . paaiÅ¡kinimais bei nustatė faktÄ , kad ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo gavo 60 000 Lt, vėliau 20 000 Lt grÄ Å¾ino, likdamas skolingas 40 000 Lt (dabar 35 000 Lt).Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimÄ , svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp faktinių duomenų, gautų iÅ¡ tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Å i iÅ¡vada ne kartÄ pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

Nagrinėjamoje byloje esančių duomenų pakako pirmosios instancijos teismui suformuoti įsitikinimÄ , kad ginčo butas buvo įgytas ieÅ¡kovo asmeninėmis lėšomis, kad Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį ir turėjo tikslÄ kurti bendras gyvenimo sÄ lygas.Atsižvelgdama į nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje esančius įrodymus, nuo kasacinio teismo suformuotos įrodymų vertinimo praktikos nenukrypo, įrodymus vertino tinkamai, o padarytos iÅ¡vados atitinka byloje nustatytus faktus.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių susiklostę santykiai pripažintini jungtinės veiklos sutartimi. Dėl to teismas tinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius ir pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai ieÅ¡kovui iÅ¡ jos priteisė 4 000 Lt iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ , kadangi tokios sumos iÅ¡mokėjimas sudarys jai nepakeliamų sunkumų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas byloje pateikė ieÅ¡kinį, dublikÄ , papildomus dokumentus ir įrodymus, kad byloje vyko septyni teismo posėdžiai (Rekomendacijų 8.2., 8.3., 8.16., 8.18. punktai), teismo priteisti 4 000 Lt nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už advokato teisinę pagalbÄ , todėl nėra pagrindo mažinti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistų iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ .Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 str.).IeÅ¡kovas prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos įrodymų apie Å¡ias iÅ¡laidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                                          Virginija Čekanauskaitė           Danutė GasiÅ«nienė           Danguolė Martinavičienė Â