2e728ac6-ad84-434c-9fea-e414ab75d9a9 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedTeismas ieÅ¡kovo ir atsakovÄs santykius teisingai kvalifikavo kaip jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) teisinius santykius ir dÄl ginÄo turto teisinio statuso sprendÄ pagal jungtinÄ veiklÄ bei bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninÄmis lÄÅ¡omis ir bendru darbu teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ sukurti bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ.2. IeÅ¡kovas ir atsakovÄ susitarÄ dÄl bendros veiklos 1996 m., todÄl sprendžiant dÄl bylos Å¡alių santykių teisinio kvalifikavimo, vadovaujamasi tokio susitarimo metu galiojusio 1964 m. CK normomis. Nors raÅ¡ytinÄ jungtinÄs veiklos sutartis nebuvo sudaryta, taÄiau tokios sutarties sudarymas ir vykdymas patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinÄjimo priemonÄmis.
Legislator headnote
AI generated2e728ac6-ad84-434c-9fea-e414ab75d9a9 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. JungtinÄs veiklos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinÄ, o įstatymo numatytais atvejais â notarinÄs formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 str. l d., 4 d.). Teismas neturÄjo teisinio pagrindo susitarimÄ Ä¯gyti ginÄo butÄ vertinti kaip jungtinÄs veiklos teisinius santykius, nes tokie santykiai nebuvo įforminti įsakmiai įstatyme nustatyta forma. Susitarimo veikti su ieÅ¡kovu bendram tikslui nebuvo ir nÄra sudariusi, tokie ketinimai nÄra ir nebuvo įforminti įstatymo nustatyta forma.2.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2A-638/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1.; 80.; 71.; 114.11. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: Virginijos ÄekanauskaitÄs, DanutÄs GasiÅ«nienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir DanguolÄs MartinaviÄienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovÄs V.
Ž. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo E. S. (E. S.) ieÅ¡kinį atsakovei V. Ž. dÄl teisÄs į bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ pripažinimo. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ½ dalį buto, esanÄio (duomenys neskelbtini). NurodÄ, kad su atsakove ieÅ¡kovas gyveno kartu bei vedÄ bendrÄ Å«kį daugiau nei 12 metų.
Santuokos įstatymo nustatyta tvarka neįregistravo, susilaukÄ vaiko E. S., gim. 1998 m. rugpjÅ«Äio 14 d. RÅ«pinosi tiek savo gyvenimo drauge V. Ž., tiek nepilnameÄiu vaiku, siekdamas suteikti materialinį stabilumÄ . AtsakovÄ nuo bendro gyvenimo pradžios niekada nesimokÄ, nedirbo ir savo pajamų neturÄjo. IeÅ¡kovas turÄjo skolininkÄ , užsienio kapitalo įmonÄ âFulton Investments Limitedâ, kuri buvo iÅ¡davusi vekselį. Pareikalavus apmokÄti vekselį skolininkas pasirodÄ esÄ s nemokus, todÄl buvo areÅ¡tuotas vienintelis jam priklausÄs nekilnojamasis turtas â butas, esantis (duomenys neskelbtini).
AreÅ¡tavus skolininko turtÄ , ieÅ¡kovui bei skolininkui susitarus, 2004 m. vasario 27 d. butas buvo parduotas skolininko pasiÅ«lytam pirkÄjui - ieÅ¡kovo gyvenimo draugei atsakovei V. Ž.. NuosavybÄs įgyti savo vardu ieÅ¡kovas negalÄjo, o įgyti butÄ buvo finansiÅ¡kai naudingiau V. Ž. dalyvaujant kaip skolininko pasiÅ«lytai pirkÄjai. GinÄo buto sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas pasitikÄjo savo drauge, juos siejo ilgalaikiai santykiai, todÄl problemų dÄl nuosavybÄs įregistravimo V. Ž. vardu jis nenumatÄ ir tokio klausimo nekÄlÄ.
IeÅ¡kovas iÅ¡ pasiskolintų lÄšų perdavÄ atsakovei 100 000 Lt, kad Å¡i įgytų nuosavybÄ. NuosavybÄ buvo įgyta ieÅ¡kovo lÄÅ¡omis, bet atsakovÄs vardu, ir buvo naudojama kaip ieÅ¡kovo ir atsakovÄs Å¡eimos gyvenamoji vieta. AtsakovÄ pajamų neturÄjo, todÄl neturÄjo finansinių galimybių nuosavybÄs teise įgyti nekilnojamÄ jį turtÄ . Nors ieÅ¡kovo ir atsakovÄs santuoka nebuvo įregistruota, taÄiau vedamas bendras Å«kis bei artimi santykiai atitiko faktinÄs Å¡eimos sampratÄ .
Kadangi su atsakove gyveno kaip faktinÄ Å¡eima ir butÄ pirko turÄdamas tikslÄ Ä¯gyti patalpÄ bendram Å¡eimos gyvenimui, ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ tik į ½ dalį ginÄo buto. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai â pripažino ieÅ¡kovui bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ½ dalį buto, esanÄio (duomenys neskelbtini); priteisÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs 7 625 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų, o valstybei â 53,70 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių iÅ¡laidų. Teismas, įvertinÄs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, konstatavo, kad ieÅ¡kovas ir atsakovÄ gyveno kartu, vedÄ bendrÄ Å«kį, nors ir nebuvo įregistravÄ santuokos.
Teismas aiÅ¡kinosi, ar ieÅ¡kovas, ar atsakovÄ iÅ¡ asmeninių lÄšų įsigijo ginÄo butÄ . AtsakovÄs argumentÄ , kad 70 000 Lt jai davÄ motina ir seserys, teismas vertino kritiÅ¡kai, nes iÅ¡ byloje esanÄių įrodymų sprendÄ, kad tiek atsakovÄs motina, tiek seserys neturÄjo realios galimybÄs skolinti tokios pinigų sumos. Teismas atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad atsakovÄs parodymai ir liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi, atsakovÄs pozicija nenuosekli. Teismas pažymÄjo, kad nors atsakovÄs motina ir seserys teismo posÄdžio metu teigÄ, kad iÅ¡laikÄ atsakovÄ, taÄiau sprendÄ, kad Å¡ios aplinkybÄs neįrodytos, nepateikti įrodymai, kad atsakovei buvo reikalingas iÅ¡laikymas.
Teismas atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad atsakovÄ su motina ir seserimis yra artimai susijusios bei atsakovÄs motina ir seserys yra suinteresuotos bylos baigtimi, todÄl jų parodymus bei skolos raÅ¡telių iÅ¡raÅ¡ymo faktÄ vertino kritiÅ¡kai. Teismas konstatavo, kad byloje nÄra įrodymų, patvirtinanÄių, jog atsakovÄ turÄjo santaupų, taip pat nÄra pateikti įrodymai apie gautas pajamas (CPK 178 str.), todÄl nepripažino pagrįstais atsakovÄs paaiÅ¡kinimų, jog iki pažinties su ieÅ¡kovu dirbo keletÄ metų padavÄja, pardavÄ butÄ (bendrabutį), todÄl turÄjo santaupų, kad vÄliau niekur nedirbdama 12 metų iÅ¡laikÄ save ir dukrÄ .
Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas raÅ¡ytiniais įrodymais pagrindÄ faktÄ , kokiu bÅ«du gavo 100 000 Lt ginÄo buto įgijimui. Vekseliu pagrįsta ir jo, kaip kreditoriaus, teisÄ Ä¯ 100 000 Lt, kuriuos jis uždirbo bendradarbiaudamas su užsienio kapitalo įmone âFulton Investments Limitedâ. Liudytojas L. V. patvirtino faktÄ , jog pinigus iÅ¡ jo skolinosi bei juos grÄ Å¾ino ieÅ¡kovas, o ne atsakovÄ (1 t., 48, 202 b. l., 2 t., 47-48 b. l.). Liudytojas S. Å . (S. Å .) taip pat patvirtino, jog 60 000 Lt paskolino buto įsigijimui, o 40 000 Lt (dabar 35 000 Lt) nebuvo grÄ Å¾inta, kadangi ginÄo bute ieÅ¡kovas norÄjo atlikti kapitalinį remontÄ (t. 1, b.l. 213-214).
Byloje esanÄios nuotraukos, liudytojo P. P. parodymai patvirtina, jog ginÄo bute ieÅ¡kovo lÄÅ¡omis atliktas kapitalinis remontas (2 t., 11-26, 88-89 b. l.). Teismas atkreipÄ dÄmesį, kad atsakovÄ neneigia fakto, jog bÅ«sto remonto iÅ¡laidas padengÄ ieÅ¡kovas. Teismas, įvertinÄs bylos aplinkybes, sprendÄ, kad atsakovÄs paaiÅ¡kinimai nepagrįsti įrodymais, todÄl priÄjo prie iÅ¡vados, jog atsakovÄ neturÄjo pajamų asmeninÄs nuosavybÄs teise įgyti ginÄo buto, esanÄio (duomenys neskelbtini).
Teismas, vadovaudamasis byloje esanÄiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais, sprendÄ, kad butas buvo įgytas ieÅ¡kovo lÄÅ¡omis, turint tikslÄ užtikrinti geresnes gyvenimo sÄ lygas. IÅ¡nagrinÄjÄs bylos medžiagÄ teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo jungtinÄs veiklos teisiniai santykiai, kurių metu tarp ieÅ¡kovo ir atsakovÄs buvo sudarytas susitarimas įgyti ginÄo butÄ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise bendro gyvenimo tikslams, t. y. bendro Å«kio vedimui, geresnÄms gyvenimo sÄ lygoms ieÅ¡kovui, atsakovei bei jų nepilnameÄiam vaikui užtikrinti.
Esant aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytoms aplinkybÄms, teismas ieÅ¡kinį tenkino ir pripažino ieÅ¡kovui bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ½ dalį buto, esanÄio (duomenys neskelbtini). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai AtsakovÄ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ panaikinti, ieÅ¡kinį atmesti, priimti į bylÄ Vilniaus energijos pažymÄ apie už Å¡ilumos energijos tiekimo ginÄo butui iki 2008 m. rugsÄjo 1 d. susidariusį įsiskolinimÄ bei 205-osios daugiabuÄių namų savininkų bendrijos âOzasâ pažymÄ apie komunalinius įsiskolinimus (2 t., 113, 114 b. l.).
Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. JungtinÄs veiklos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinÄ, o įstatymo numatytais atvejais â notarinÄs formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 str. l d., 4 d.). Teismas neturÄjo teisinio pagrindo susitarimÄ Ä¯gyti ginÄo butÄ vertinti kaip jungtinÄs veiklos teisinius santykius, nes tokie santykiai nebuvo įforminti įsakmiai įstatyme nustatyta forma. Susitarimo veikti su ieÅ¡kovu bendram tikslui nebuvo ir nÄra sudariusi, tokie ketinimai nÄra ir nebuvo įforminti įstatymo nustatyta forma.2.
IeÅ¡kovo pateiktos fotonuotraukos be datų nepatvirtina bendro Å«kio vedimo fakto, nes bendravimas su ieÅ¡kovu buvo epizodiÅ¡kas, kartu tik pramogaudavo.3. IeÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriais esÄ patvirtinamas pinigų gavimo faktas, kelia abejonių, nes jie yra prieÅ¡taringi ir neiÅ¡samÅ«s. Objektyvus įrodymų tyrimas byloje nebuvo atliktas. Teismo sprendime atlikta jos ir jos pusÄs liudytojų turtinÄs padÄties analizÄ, taÄiau ieÅ¡kovo pateikti įrodymai, jo paaiÅ¡kinimai bei jo pusÄs liudytojų turtinÄ padÄties analizÄ nebuvo atlikta.4.
Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina ieÅ¡kovo teiginių, kad jis iÅ¡laikÄ atsakovÄ ir jos dukrÄ . IeÅ¡kovo deklaruotos pajamos iÅ¡ darbinÄs veiklos laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2004 m., neatskaiÄius mokesÄių sudarÄ iÅ¡ viso apie 42 700 Lt, t. y. vidutiniÅ¡kai per mÄnesį vos apie 395 Lt (l. t., 99-100 b. l.). Duomenų apie ieÅ¡kovo pajamas laikotarpiui nuo 2005 m. byloje nÄra. Byloje nÄra raÅ¡ytinių įrodymų apie ieÅ¡kovo bute atliktÄ remontÄ . 2011 m. liepos 28 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra duomenys, jog remontas, nekalbant apie kapitalinį, kurį nurodo buvus ieÅ¡kovas, bute nÄra atliktas (2 t. 65-78 b. l.).
Liudytojo R. P. teiginiai negali nepatvirtinti remonto atlikimo, nes jis nepateikÄ jokių dokumentų, patvirtinanÄių, jog gavo ir deklaravo už esÄ atliktus darbus gautas pinigų sumas.
5. IeÅ¡kovas nurodÄ, kad reikiamus pinigus butui įgyti jis gavo iÅ¡ L. V. (40 000 Lt) ir S. Å . (60 000 Lt). Å ių ieÅ¡kovo teiginių pagrįstumu yra pagrindas abejoti. IÅ¡ byloje esanÄio 2004 m. kovo 1 d. pavedimo matyti, kad L. V. įmokÄjo antstolei 40 000 Lt pavedime nurodydamas, kad moka už ieÅ¡kovÄ. Teisme iÅ¡sakytais Å¡io liudytojo parodymais yra pagrindas abejoti, nes liudytojas nesugebÄjo tiksliai atsakyti apie visas su Å¡ia pinigų suma susijusias aplinkybes, tik nuolat kartojo ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡sakytÄ pozicijÄ esÄ manÄs jis nepažinojo, negalÄjo man skolinti.
NetiesÄ liudytojas nurodo ir dÄl pinigų grÄ Å¾inimo, nes pinigus jam grÄ Å¾ino bÅ«tent ji. L. V. net negalÄjo pasakyti, kada konkreÄiai ieÅ¡kovas jam pinigus grÄ Å¾ino, o jo raÅ¡tiÅ¡kas patvirtinimas esÄ pinigus jis atgavo, raÅ¡ytas tik 2008 m. gruodžio 16 d., t. y. jau bylai esant teisme (l t. 48 b.l.).6. PrieÅ¡taringi liudytojo S. Å . parodymai, kuriuos vertinant byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų kontekste, matyti, kad reali situacija buvo kita, nei bandoma įrodyti. Savo pirminiame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nenurodÄ konkreÄių aplinkybių, susijusių su jo neva iÅ¡ minÄtų liudytojų gautais pinigais ginÄo butui įgyti.
Visi jo paaiÅ¡kinimai bei raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriais jis bandÄ pagrįsti savo reikalavimÄ , atsirado tik po jos pateikto atsiliepimo. Byloje yra keletas S. Å . ieÅ¡kovo raÅ¡ytų vekselių, kuriuose iÅ¡dÄstyta skirtinga informacija: 2004 m. vasario 27 d. vekselis 40 000 Lt ir 35 000 Lt (l t., 47 b. l., 2 t., 9 b. l.). Å ių vekselių buvimas paneigia ieÅ¡kovo iÅ¡dÄstytas aplinkybes, kad esÄ iÅ¡ minÄto liudytojo buvo skolinta 60 000 Lt. IeÅ¡kovo ir minÄto liudytojo parodymai dÄl pinigų sumų taip pat skirtingi: 2011 03 15 posÄdžio metu ieÅ¡kovas nurodÄ, kad S. Å . jis skolingas 30 000 Lt (l. t., 204 b. l.) ir kad skolingas 35 000 Lt (l t., 207 b. l.).
Liudytojas S. Å . to paties posÄdžio metu nurodÄ, kad skolino ieÅ¡kovui grynais, kad ieÅ¡kovas 20 000 Lt grÄ Å¾ino iÅ¡ karto, kai tik gavo pinigus iÅ¡ antstolÄs, dabar skolingas 35 000 Lt (l. t., 213 b. l.). Vekselio 60 000 Lt nÄra. Teismas nesiaiÅ¡kino, kodÄl yra du vekseliai skirtingai sumai. Liko neaiÅ¡ku, kada ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino liudytojui 5 000 Lt. Liudytojo nurodytos aplinkybÄs dÄl 20 000 Lt grÄ Å¾inimo visiÅ¡kai nesutampa su byloje esanÄiu raÅ¡ytiniu įrodymu, kad pinigus iÅ¡ antstolÄs ieÅ¡kovas gavo tik 2004 m. kovo 24 d., taigi mÄnesį prieÅ¡ jų gavimÄ ieÅ¡kovas negalÄjo 20 000 Lt grÄ Å¾inti liudytojui S. Å ., kad pastarasis, kaip yra aiÅ¡kinama, turÄtų pagrindÄ perraÅ¡yti vekselį 40 000 Lt sumai.
IeÅ¡kovo bei jo liudytojo paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti laikomi objektyviai pagrįstais. Liudytojo S. Å . turtinÄ padÄtis nebuvo analizuojama.
7. Teismas netinkamai vykdÄ CPK 183 straipsnio nuostatas, neanalizavo ir nevertino ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų, tik pasisakÄ, kad jie yra priimtini. Byloje yra aktualÅ«s įrodymų pakankamumo ir įrodomosios reikÅ¡mÄs vertinimo klausimai. Teismas negali pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spÄliojimais, kitokio pobÅ«džio iÅ¡vedžiojimais apie bylos aplinkybes. Teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir teisÄtas (CPK 263 straipsnis). Byloje nebuvo atliktas visapusiÅ¡kas, objektyvus bei logiÅ¡kai pagrįstas pateiktų įrodymų vertinimas, kas sÄ lygojo nepagrįsto sprendimo priÄmimÄ .8. IeÅ¡kovui priteistos jo patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos advokatÄs paslaugoms apmokÄti yra nepagrįstai didelÄs, nes įvertinus jos turtinÄ padÄtį 4 000 Lt iÅ¡mokÄjimas sudarys jai nepakeliamų sunkumų. IeÅ¡kovas su apeliaciniu skundu nesutinka. PraÅ¡o skundÄ atmesti, sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo Å¡iuos argumentus:
1. Teismas ieÅ¡kovo ir atsakovÄs santykius teisingai kvalifikavo kaip jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) teisinius santykius ir dÄl ginÄo turto teisinio statuso sprendÄ pagal jungtinÄ veiklÄ bei bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninÄmis lÄÅ¡omis ir bendru darbu teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ sukurti bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ.2. IeÅ¡kovas ir atsakovÄ susitarÄ dÄl bendros veiklos 1996 m., todÄl sprendžiant dÄl bylos Å¡alių santykių teisinio kvalifikavimo, vadovaujamasi tokio susitarimo metu galiojusio 1964 m. CK normomis. Nors raÅ¡ytinÄ jungtinÄs veiklos sutartis nebuvo sudaryta, taÄiau tokios sutarties sudarymas ir vykdymas patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinÄjimo priemonÄmis.
3. ApeliantÄs teiginiai dÄl to, kad su ieÅ¡kovu ji bendro Å«kio nevedÄ yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. Nuo ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dienos apeliantÄ neneigÄ bendro gyvenimo fakto, procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad su ieÅ¡kovu gyveno 12 metų. ApeliantÄ savo pozicijÄ dÄl bendro gyvenimo fakto pakeitÄ tik 2011 m. kovo 15 d. įvykusio teismo posÄdžio metu. Byloje surinkti įrodymai patvirtino, jog ieÅ¡kovas su apeliante kartu gyveno 12 metų. Bendro gyvenimo faktÄ bylos nagrinÄjimo metu paliudijo bendri ieÅ¡kovo ir apeliantÄs draugai bei apeliantÄs motina ir seserys.
IeÅ¡kovo, vienintelio dirbusio Å¡eimoje, teikiamas visapusiÅ¡kas iÅ¡laikymas Atsakovei ir dukrai, kelionių iÅ¡laidų apmokÄjimas, bÅ«sto pagerinimo darbai, niekaip kitaip negali buti traktuojamas, kaip bendro Å«kio vedimas.4. Byloje pateikti įrodymai apie ginÄo bute atliktÄ remontÄ t. y. nuotraukos darytos iki remonto, remonto metu ir po remonto, kurias padarÄ ginÄo bute remonto darbus vykdÄ meistrai. Kapitalinio remonto darbų atlikimo faktas patvirtintas ir liudytojo â remonto darbus atlikusio meistro parodymais.
Teismas pagrįstai nevertino apeliantÄs pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame atsakovÄs praÅ¡ymu konstatuoti, kokie remonto darbai yra atlikti ginÄo bute, kad apdailos medžiagos yra nevienodos, kad darbai neužbaigti, atlikti darbai nekokybiÅ¡ki (trÅ«kinÄja sienos, grindų sujungimai), kad bute yra baldų, kurie yra perdaryti. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir atsakovÄs paaiÅ¡kinimais faktas, kad bute ieÅ¡kovo lÄÅ¡omis atliktas remontas, nebuvo paneigtas.5.
Apeliaciniame skunde iÅ¡ naujo praÅ¡oma vertinti ieÅ¡kovo pinigų butui įsigyti gavimo faktÄ kuris iÅ¡samiai iÅ¡analizuotas pirmosios instancijos teismo. IeÅ¡kovas leistinais įrodymais įrodÄ, jog jis sumokÄjo už ginÄo buto įsigijimÄ .6. AtsakovÄ nurodo, kad byloje yra raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtinantys faktÄ , jog jos artimieji turÄjo galimybes duoti pinigų atsakovei bei jÄ iÅ¡laikyti 12 metų. ApeliantÄ nepateikÄ konkreÄių įrodymų, patvirtinanÄių turÄtas santaupas, taip pat nepateikÄ Ä¯rodymų apie gautas pajamas.
Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtino, jog tiek apeliantÄs motina, tiek seserys neturÄjo realios galimybÄs skolinti tokios pinigų sumos, o taip pat ir 12 metų iÅ¡laikyti niekur nedirbanÄiÄ apeliantÄ. Teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklÄmis, pagrįstai sprendÄ, jog ginÄo butas įgytas ir pagerintas tik ieÅ¡kovo lÄÅ¡omis.
7. ApeliantÄ kartu su skundu pateikÄ pažymas apie įsiskolinimus, taÄiau nenurodÄ jokių argumentų, kodÄl Å¡ių pažymų negalÄjo pateikti 3 metus, kuomet byla buvo nagrinÄjama pirmosios instancijos teisme. Taip pat nÄra aiÅ¡ku, kokias aplinkybes patvirtina ar paneigia naujai pateikti įrodymai. Å ie įrodymai nepaneigia fakto, jog ginÄo butas nupirktas ir remontuotas ieÅ¡kovo uždirbtomis lÄÅ¡omis.8. Priteisdamas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas atsižvelgÄ Ä¯ visus nurodytus kriterijus, advokato darbo ir laiko sÄ naudas, todÄl priteista iÅ¡laidų atlyginimo suma yra pagrįsta ir neprieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijams.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
NagrinÄjamu atveju teisÄjų kolegija nenustatÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliuÄių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todÄl nagrinÄtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovÄ nuo 1996 m. dvylika metų gyveno neįregistravÄ santuokos, 1998 m. rugpjÅ«Äio 14 d. susilaukÄ dukters E. S.. IeÅ¡kovas turÄjo skolininkÄ , užsienio kapitalo įmonÄ âFulton Investments Limitedâ, kuri ieÅ¡kovui buvo iÅ¡davusi vekselį (1 t., 11, 12 b. l.). 2004 m. pareikalavus apmokÄti vekselį skolininkas pasirodÄ esÄ s nemokus, todÄl buvo areÅ¡tuotas vienintelis skolininkui priklausÄs nekilnojamasis turtas â ginÄo butas, esantis (duomenys neskelbtini).
IeÅ¡kovui ir skolininkui susitarus, 2004 m. kovo 1 d. minÄtas butas buvo parduotas skolininko pasiÅ«lytam pirkÄjui už 100 000 Lt, t. y. atsakovei V. Ž., nes ieÅ¡kovas kaip iÅ¡ieÅ¡kotojas savo vardu ginÄo buto nuosavybÄs teise įgyti negalÄjo (1 t., 15 b. l.). DÄl naujų įrodymų priÄmimo CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakÄ priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau.
Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinÄs instancijos teismui suteikta teisÄ nepriimti naujų įrodymų. Teismui taip pat numatyta pareiga kontroliuoti įrodymų pateikimÄ , t. y. sprÄsti dÄl jų sÄ sajumo su nagrinÄjama byla, taip užtikrinant, kad byloje nebÅ«tų įrodymų, kurie nÄra susijÄ su teisme sprendžiamu ginÄu. CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinÄti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes. Byloje sprendžiamas klausimas dÄl Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimo ir įgyto turto dalies pripažinimo ieÅ¡kovo nuosavybe.
ApeliacinÄs instancijos teismui pateiktų pažymų duomenys apie tai, kad 2008 m. rugsÄjo 1 dienai buvo mokesÄių už ginÄo butui tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ Ä¯siskolinimas ir 2012 m. sausio 1 dienai yra skola už komunalines paslaugas, nÄra reikÅ¡mingi nagrinÄjamos bylos kontekste. Å ie įrodymai nei patvirtina, nei paneigia tarp Å¡alių jungtinÄs veiklos santykių egzistavimÄ ar ieÅ¡kovo nuosavybÄs teisių į dalį įgyto turto, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas dÄl Å¡ių įrodymų nepasisako ir jų nevertina.
DÄl tarp Å¡alių susiklosÄiusių teisinių santykių kvalifikavimo ApeliantÄ teigia, kad teismas be pagrindo tarp ieÅ¡kovo ir jos susiklosÄiusius santykius pripažino jungtinÄs veiklos teisiniais santykiais. Nurodo, jog raÅ¡ytinÄ jungtinÄs veiklos sutartis, kaip to reikalauja CK 6.969 straipsnio 4 dalis, tarp Å¡alių niekada nebuvo sudaryta, todÄl teismas nepagrįstai konstatavo jungtinÄs veiklos santykių tarp Å¡alių buvimÄ .Byloje nustatyta, kad Å¡alys kartu gyventi ir bendrÄ Å«kį tvarkyti pradÄjo 1996 metais.
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galiojÄ Ä¯statymai. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys kartu gyventi ir bendrÄ Å«kį vesti pradÄjo 1996 metais, kvalifikuojant tarp jų susiklosÄiusius teisinius santykius taikytinos 1964 metų CK normos. Å io kodekso 472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinÄs veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukurdami naujo juridinio asmens.
To paties kodekso 474 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jungtinÄs veiklos sutarties dalyvių įnaÅ¡ai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinÄs jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinÄ jų nuosavybÄ. 1964 m. CK 58 straipsnio, reglamentavusio sandorio negaliojimÄ dÄl įstatymo nustatytos formos nesilaikymo, 2 dalyje buvo nustatytas draudimas remtis tik viena iÅ¡ įrodinÄjimo priemonių â liudytojų parodymais. TaÄiau Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad draudimo remtis liudytojų parodymais, kai nesilaikyta įstatymo reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinÄs sandorio formos, laikymasis, jei gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų Å«kį nesusituokusių asmenų turtinÄs teisÄs liktų neapgintos vien dÄl to, jog nÄra jungtinÄ veiklÄ (partnerystÄ) patvirtinanÄios raÅ¡ytinÄs sutarties, neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinÄje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsÄjo 28 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-336/2009).
Nors ginÄo Å¡alių raÅ¡ytinÄ jungtinÄs veiklos sutartis nebuvo sudaryta, taÄiau ieÅ¡kovas šį faktÄ Ä¯rodinÄjo kitomis įstatymo leistinomis įrodinÄjimo priemonÄmis (Å¡alių paaiÅ¡kinimais, netiesioginiais įrodymais). DÄl Å¡ių priežasÄių atmestini apeliantÄs argumentai, kad nesant raÅ¡ytinÄs jungtinÄs veiklos sutarties, nebuvo pagrindo konstatuoti jungtinÄs veiklos teisinių santykių tarp Å¡alių buvimo. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje, aiÅ¡kinant Å¡ias normas, yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas abiejų naudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninÄmis lÄÅ¡omis, bendru jų darbu teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dÄl bendros jungtinÄs veiklos, sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ (1964 m.
CK 472, 474 straipsniai; 2000 m. CK 6.969, 6.971 straipsniai) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-553/2004; 2009 m. rugsÄjo 28 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-336/2009). Teismas pripažino įrodytu faktÄ , kad tarp Å¡alių buvo susiklostÄ jungtinÄs veiklos teisiniai santykiai, taÄiau apeliantÄ su tokia iÅ¡vada nesutinka. Nurodo, jog su ieÅ¡kovu buvo daugelį metų pažįstama, taÄiau bendro Å«kio nevedÄ, pajamos ir iÅ¡laidos buvo atskiros.
TeisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantÄs argumentais. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovÄ neneigÄ aplinkybÄs, kad su atsakovu bendravo ir gyveno dvylika metų, kad rÅ«pinos ieÅ¡kovu. Triplike atsakovÄ taip pat dÄstÄ aplinkybes, kad pasidalindavo bendro gyvenimo iÅ¡laidų apmokÄjimÄ , rÅ«pinosi buitimi, taÄiau vÄliau, 2011 m. kovo 15 d. vykusio teismo posÄdžio metu, Å¡iÄ pozicijÄ pakeitÄ, teigdama, kad su ieÅ¡kovu tik pramogaudavo ir susitikdavo tik kelis kartus per mÄnesį.
Tokie atsakovÄs paaiÅ¡kinimai vertintini kaip gynybinÄ pozicija, todÄl atmestini. TeisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgÄs į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, ieÅ¡kovo pateiktas nuotraukas, pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovas ir atsakovÄ gyveno kartu, vedÄ bendrÄ Å«kį ir turÄjo tikslÄ kartu sukurti bendram gyvenimui patogias sÄ lygas. DÄl Å¡ių priežasÄių atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovÄ su ieÅ¡kovu negyveno, bendro Å«kio nevedÄ.Negalima sutikti su apeliantÄs teiginiais, kad byloje nebuvo atliktas objektyvus įrodymų tyrimas.
Teismas, nagrinÄdamas ginÄo buto įsigijimo aplinkybes, iÅ¡samiai tyrÄ su tuo susijusius faktus, ieÅ¡kovo ir atsakovÄs paaiÅ¡kinimus, liudytojų S. Å ., L. V., V. G., V. D., S. Ž., D. MacijauskienÄs parodymus. IeÅ¡kovo ir atsakovÄs paaiÅ¡kinimai apie 100 000 Lt gavimo ginÄo butui įsigyti aplinkybes buvo skirtingi, todÄl teismas vertino abiejų Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimus bei padarÄ iÅ¡vadas dÄl Å¡ių paaiÅ¡kinimų patikimumo ir pagrįstumo. Teismas turÄjo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovÄ neįrodÄ, jog 70 000 Lt jai paskolino motina su seserimis.
Teismas, atsižvelgÄs į į tai, kad raÅ¡telius apie dovanotas pinigų sumas pasiraÅ¡Ä atsakovÄs motina ir seserys, t. y. artimos atsakovÄs giminaitÄs, kad atsakovÄs motina buvo pensinio amžiaus, jos pensija sudarÄ apie 400 Lt per mÄnesį, kitos seserys nebuvo finansiÅ¡kai pajÄgios dovanoti didelÄs pinigų sumos, nustatÄ, kad tik V. D. turÄjo galimybÄ duoti pinigų, taÄiau įvertinÄs tai, kad pagal atsakovÄs ir jos liudytojų paaiÅ¡kinimus 70 000 Lt atsakovei davÄ ne viena V.
D., bet kartu su kitomis seserimis ir motina, kritiÅ¡kai vertino teismui pateiktus skolos raÅ¡telius, pažymÄdamas, kad giminaitÄs yra suinteresuotos bylos baigtimi atsakovÄs naudai. Teismas padarÄ teisingas iÅ¡vadas, kad liudytojų, artimais giminystÄs ryÅ¡iais susijusių su atsakove, parodymai ir suraÅ¡yti pinigų dovanojimo raÅ¡teliai, pripažintini neobjektyviais.Buto įsigijimo aplinkybÄs taip pat sudaro pagrindÄ sprÄsti, kad butÄ ieÅ¡kovas ir atsakovÄ siekÄ Ä¯gyti kartu. IeÅ¡kovas pats negalÄjo bÅ«ti buto pirkÄju, kadangi buvo skolininko, kuriam nuosavybÄs teise priklauso ginÄo butas, kreditorius, todÄl sandoris sudarytas atsakovÄs vardu.
Teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su L. V. 40 000 Lt sumokÄjimu antstolei už ieÅ¡kovÄ jai įsigyjant butÄ . L. V. buvo ieÅ¡kovo motinos sugyventinis, todÄl tikÄtina, kad norÄjo padÄti savo gyvenimo draugÄs sÅ«nui paskolindamas pinigų. AtsakovÄs versija, kad L. V. pinigus paskolina jai ir ji Å¡iuos pinigus jam grÄ Å¾ino asmeniÅ¡kai, mažai tikÄtina. L. V. atsakovÄs nepažinojo, nebuvo susijÄs su ja jokiais ryÅ¡iais, todÄl teismas pagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovo ir L.
V. paaiÅ¡kinimais, susijusiais su 40 000 Lt paskolinimu ieÅ¡kovui.AtsakovÄs argumentai, kad ieÅ¡kovo deklaruojamos pajamos iÅ¡ darbinÄs veiklos laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2004 m. sudarÄ apie 42 700 Lt, t. y. vidutiniÅ¡kai per mÄnesį apie 395 Lt, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybÄs, kad ieÅ¡kovas iÅ¡laikÄ Å¡eimÄ , bute atliktas remontas padarytas ieÅ¡kovo lÄÅ¡omis. AtsakovÄ pati savo procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi, kad ieÅ¡kovas negailÄdavo pinigų kelionÄms, iÅ¡laikydavo dukrÄ , taip pat teikÄ iÅ¡laikymÄ savo vaikams iÅ¡ kitos santuokos, todÄl vertinant ieÅ¡kovo per mÄnesį gautų pajamų dydį negalima atsižvelgti tik į deklaruotas ieÅ¡kovo pajamas.
Byloje nustatyta, kad atsakovÄ, gyvendama su ieÅ¡kovu dvylika metų, per šį laikotarpį niekada nedirbo. Ä®rodymų, kad turÄjo santaupų, kurių pakaktų 12 metų save ir dukrÄ iÅ¡laikyti, atsakovÄ nepateikÄ, taip pat neįrodyta, kad jÄ iÅ¡laikÄ motina ir seserys. Tai, kad ieÅ¡kovas bute atliko remontÄ , teismas sprendÄ atsižvelgdamas į pateiktas nuotraukas, liudytojo P. P. parodymus, be to, pati ieÅ¡kovÄ neneigÄ fakto, kad bÅ«sto remonto iÅ¡laidas padengÄ ieÅ¡kovas. DÄl įrodymų vertinimo Negalima sutikti su apeliantÄs argumentais, kad byloje esantys tos paÄios dienos skirtingos sumos vekseliai paneigia ieÅ¡kovo dÄstomas aplinkybes, kad iÅ¡ S. Å . jis pasiskolino 60 000 Lt.
Tiek ieÅ¡kovas, tiek liudytojas S. Å . paaiÅ¡kino, kodÄl yra pateikti skirtingų sumų vekseliai. ApeliantÄ nurodo, kad nÄra aiÅ¡ku, kada ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino S. Å . 5 000 Lt, taÄiau pažymÄtina, kad byloje nenustatinÄjamas ieÅ¡kovo skolos dydis S. Å ., todÄl Å¡i aplinkybÄ nagrinÄjamam ginÄui neturi reikÅ¡mÄs.IeÅ¡kovas pinigų gavimo faktÄ Ä¯rodinÄjo S. Å . iÅ¡raÅ¡ytu 40 000 Lt vekseliu. ApeliantÄ nurodo, jog teismas nevertino S. Å . galimybių suteikti nurodyto dydžio pinigų sumÄ , nors jos liudytojų finansinÄ situacijÄ tyrÄ.
TeisÄjų kolegija sutinka, kad byloje nebuvo pateikta duomenų apie S. Å . turtinÄ padÄtį, taÄiau atsakovÄ tokių duomenų iÅ¡reikalauti nepraÅ¡Ä. Teismui nekilo abejonių dÄl S. Å . galimybÄs paskolinti tokiÄ pinigų sumÄ . Kadangi teismas savo iniciatyva Å¡ioje byloje neturi pagrindo rinkti įrodymų, vadovavosi byloje esanÄiu vekseliu ir ieÅ¡kovo bei S. Å . paaiÅ¡kinimais bei nustatÄ faktÄ , kad ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo gavo 60 000 Lt, vÄliau 20 000 Lt grÄ Å¾ino, likdamas skolingas 40 000 Lt (dabar 35 000 Lt).Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinÄjimo tikslas â tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinÄjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nÄra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinÄjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.
Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinÄjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimÄ , svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nÄra prieÅ¡taravimų tarp faktinių duomenų, gautų iÅ¡ tos paÄios rūšies ar skirtingų įrodinÄjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nÄra esminių prieÅ¡taravimų, paneigianÄių tokias iÅ¡vadas.
Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinÄjimo taisyklÄmis, bet ir logikos dÄsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Civiliniame procese įrodinÄjimas turi savo specifikÄ â nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Å i iÅ¡vada ne kartÄ pabrÄžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-129/2008).
NagrinÄjamoje byloje esanÄių duomenų pakako pirmosios instancijos teismui suformuoti įsitikinimÄ , kad ginÄo butas buvo įgytas ieÅ¡kovo asmeninÄmis lÄÅ¡omis, kad Å¡alys vedÄ bendrÄ Å«kį ir turÄjo tikslÄ kurti bendras gyvenimo sÄ lygas.Atsižvelgdama į nurodytÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ , teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje esanÄius įrodymus, nuo kasacinio teismo suformuotos įrodymų vertinimo praktikos nenukrypo, įrodymus vertino tinkamai, o padarytos iÅ¡vados atitinka byloje nustatytus faktus.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių susiklostÄ santykiai pripažintini jungtinÄs veiklos sutartimi. DÄl to teismas tinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius ir pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, todÄl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisÄtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų ApeliantÄs nuomone, teismas nepagrįstai ieÅ¡kovui iÅ¡ jos priteisÄ 4 000 Lt iÅ¡laidas už advokato teisinÄ pagalbÄ , kadangi tokios sumos iÅ¡mokÄjimas sudarys jai nepakeliamų sunkumų.
TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesÄio už advokato civilinÄse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas byloje pateikÄ ieÅ¡kinį, dublikÄ , papildomus dokumentus ir įrodymus, kad byloje vyko septyni teismo posÄdžiai (Rekomendacijų 8.2., 8.3., 8.16., 8.18. punktai), teismo priteisti 4 000 Lt nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už advokato teisinÄ pagalbÄ , todÄl nÄra pagrindo mažinti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs priteistų iÅ¡laidų už advokato teisinÄ pagalbÄ .Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovÄs apeliacinÄs instancijos teisme patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 str.).IeÅ¡kovas praÅ¡Ä priteisti apeliacinÄs instancijos teisme patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, taÄiau iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs pabaigos įrodymų apie Å¡ias iÅ¡laidas nepateikÄ, todÄl jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjos                                                                          Virginija ÄekanauskaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â DanutÄ GasiÅ«nienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â DanguolÄ MartinaviÄienÄ Â