2e716eaf-830d-49d7-bcd7-2aa098debba3 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-210-360/2021

Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00121-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:16.9.3.;16.9.4.; 21.11.10.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. bei nukentėjusiosios D. S. atstovo advokato Alvydo Butos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-05-06 nutarimo,

n u s t a t ė:

1. R. L. 2020-06-17 administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2020-06-03, apie 10.55 val., (duomenys neskelbtini), magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas vilkikÄ â€žVolvo FH12.460“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koehler STF 2D 33CA“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) , prieÅ¡ persirikiuodamas iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ eismo juostÄ , neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir sudarė kliÅ«tį kitam automobilio vairuotojui, dėl ko pastarasis turėjo staigiai stabdyti keisti važiavimo kryptį, todėl nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė į pakelės griovį. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „BMW 120D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Eismo įvykį sukėlęs vairuotojas iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, nesiėmė jokių reikiamų priemonių suteikti pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims, į įvykio vietÄ nekvietė policijos pareigÅ«nų. Tokiais savo veiksmais R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 101, 219.1, 219.2, 219.5, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2021-05-06 nutarimu R. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir skirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trijų mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos; R. L. administracinio nusižengimo teisena pagal 417 straipsnio 7 dalį bei pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukta.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. L. praÅ¡o panaikinti nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti jam inkriminuotÄ nusižengimÄ iÅ¡ ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, negretino ir nesiejo jų tarpusavyje, todėl netinkamai kvalifikavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, pažeidė iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo iÅ¡plaukiantį in dubio pro reo principÄ , pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ , todėl naikintinÄ procesinį sprendimÄ .

3.1 Apeliantas mano, kad jo veika atitinka nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje sudėtį, todėl administracinėn atsakomybėn turėtų bÅ«ti patrauktas bÅ«tent dėl Å¡io nusižengimo. Å iuo atveju skundžiamos nutarties dalis dėl jo nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymo priimta remiantis prielaidomis, nesant byloje tiesioginių asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sudėties požymių visumos. Tiek Institucijos suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole, tiek ir skundžiamame nutarime nurodoma, jog savo veiksmais jis pažeidė KET 101 punktÄ ir dėl to jo veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Su tokiu aiÅ¡kinimu negalima sutikti. Pagal KET 101 punktÄ , prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti, KET 101 punkte įtvirtinta teisės norma, yra bendra, blanketinė, nurodanti tik bendrojo pobÅ«džio pareigÄ vairuotojams įsitikinti, kad Å¡iuo atveju persirikiuojant tai daryti yra saugu. NežiÅ«rint to, teisinis veikos kvalifikavimas turi bÅ«ti atliktas kaip tai numato teisės aktai, be kita ko, atsižvelgiant į nekaltumo prezumpcijÄ ir iÅ¡ jos kylantį in dubio pro reo principÄ , pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai byloje yra vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Vien tai, kad asmuo pažeidė KET 101 punkto reikalavimus per se nereiÅ¡kia, kad jo veika kvalifikuotina pagal ANK 420 straipsnio l dalį. Jis ir neneigė pažeidęs KET reikalavimus bet teigė sutinkantis, kad veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

3.2. Pasak apelianto, bÅ«tina įvertinti, ne tik tai, kad jo padarytas KET 101 punkto pažeidimas nebuvo vienintelė eismo įvykio kilimo priežastis, o prieÅ¡ingai, šį eismo įvykį lygiai taip pat sukėlė ir pačio „BMW“ vairuotojo neatsargÅ«s ir netinkami susiklosčiusioje situacijoje veiksmai, bet ir tai, kad pavojų eismo saugumui galimai sukėlė bÅ«tent „BMW 120D“ vairuotojo veiksmai. Jeigu automobilio „BMW“ vairuotojas T. S. nebÅ«tų ženkliai virÅ¡ijęs maksimalaus leistino greičio, t. y. važiavęs ne 170 km/h greičiu, kaip jis pats teigia, o 130 km/h, bÅ«tų stabdęs automobilį, o ne atlikęs KET požiÅ«riu nepriimtinus veiksmus, t. y. manevravęs kelkraščiu, aplenkdamas iÅ¡ kairės pusės, kurių visuma pripažinta esant priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiu eismo įvykiu, ne tik eismo įvykis kaip toks nebÅ«tų kilęs, bet ir nebÅ«tų susidariusi pavojinga situacija. BÅ«tent paties „BMW“ vairuotojo veiksmai, atliekant KET požiÅ«riu nepriimtinus veiksmus, įskaitant ženklų greičio virÅ¡ijimÄ (nuo 171 km/h iki apie 184 km/h, vietoj leidžiamo 130 km/h) ir lėmė pavojingos situacijos susidarymÄ , dėl ko nėra jokio pagrindo iÅ¡vadoms, jog vien tik jo, R. L., padarytas KET 101 punkto pažeidimas sukėlė pavojingÄ situacijÄ , jis atliko vienÄ iÅ¡ alternatyvių veiksmų siekiant asmens veikÄ kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. SkundžiamÄ nutarimÄ priėmęs teismas, akivaizdu, netyrė ir nevertino Å¡ių aplinkybių visumos arba įvertino jas netinkamai, t. y. priėmė nutarimÄ pripažinti jį padarius nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje, neįvertinęs ir „BMW 120D“ automobilio vairuotojo T. S. veiksmų, nesuderinamų su KET reikalavimais, buvusių priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykiu, taigi akivaizdu, kad sukėlusių pavojingÄ situacijÄ .

4. Nukentėjusiosios D. S. atstovas advokatas A. Buta apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2021-05-06 nutarimo dalį, kuria R. L. nutraukta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, teisena ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nutarimÄ , kuriuo R. L. pripažinti kaltu padarius ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusižengimÄ .

4.1. Nurodo, kad iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumÄ , pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. L. savo veiksmais sukėlė pavojingÄ situacijÄ , dėl kurios įvyko eismo įvykis, kad R. L. buvo susijęs su eismo įvykiu, t. y. teismas pripažino, kad R. L. veiksmuose buvo ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo bÅ«tini požymiai - objektas, objektyvioji pusė ir subjektas, tačiau nebuvo paskutinio bÅ«tinojo požymio - subjektyviosios pusės - tiesioginės tyčios. Tokias iÅ¡vadas teismas padarė nepagrįstai.

4.2. Kaip pažymima apeliaciniame skunde, apklaustas R. L. parodė, kad nesustojo po įvykio ir todėl, kad susiklosčiusioje situacijoje jo asmeniniu vertinimu jis jokių pažeidimų nepadarė, o BMW vairuotojas vairavo itin neatsargiai ir pats sukėlė eismo įvykį, kurio vienintelis dalyvis pats ir buvo, nes jokios transporto priemonės ar kiti eismo dalyviai nesusidÅ«rė ir nenukentėjo. Pirmosios instancijos teismas tokiai R. L. pozicijai pritarė, nurodydamas, kad toks R. L. vertinimas yra iÅ¡ dalies pagrįstas, nes ekspertizės akte konstatuota, kad T. S. ženkliai virÅ¡ijo leistinÄ greitį, lenkė R. L. vairuotÄ vilkikÄ ir yra priežastinis ryÅ¡ys tarp pastarojo veiksmų ir kilusio eismo įvykio. Å ie teismo argumentai, teisinantys R. L. kaltę, yra nepagrįsti, nes teismas neteisingai aiÅ¡kino ANK 426 straipsnio sudėtį. Å io nusižengimo subjektas visai nebÅ«tinai turi bÅ«ti kaltas ar jaustis tokiu dėl eismo įvykio kilimo, svarbu, kad toks asmuo bÅ«tų susijęs su eismo įvykiu. Tiek ANK, tiek kiti teisės aktai nesuteikia pačiam eismo įvykio dalyviui diskrecijos vertinti savo kaltės dėl eismo įvykio ir po to priklausomai nuo to spręsti, ar jam pasilikti eismo įvykyje, ar jis manydamas, kad nėra kaltas, gali iÅ¡ jos pasiÅ¡alinti. Taip yra todėl, kad atsakomybė pagal ANK 426 straipsnį už pasitraukimÄ iÅ¡ įvykio vietos asmens, susijusio su eismo įvykiu, numatyta ir toks elgesys baustinas dėl to, kad reikalui esant bÅ«tų galimybė nustatyti eismo įvykio dalyvius ir iÅ¡tirti įvykio aplinkybes. Tokiu bÅ«du asmens, susijusio su eismo įvykio, paties eismo įvykio vertinimas, kaltės pripažinimas ar nesijautimas kaltu, neturi absoliučiai jokios įtakos nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnyje, sudėčiai. Jei asmuo susijęs su eismo įvykiu, jis be iÅ¡lygų turi joje pasilikti ar praneÅ¡ti apie įvykį ar įvykdyti kitas su tuo susijusias pareigas, numatytas KET ir kituose teisės aktuose.

4.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas tyčios R. L. veikoje nebuvimÄ grindė aplinkybe, kad eismo įvykio metu R. L. patyrė stresÄ , dėl ko jis suabejojo kaip pasielgti ir dėl to sustojo tik už kelių Å¡imtų metrų. Teismas nepagrįstai stresÄ vertino kaip R. L. elgesį pateisinančiÄ ir net jo atsakomybę Å¡alinančia aplinkybe, nors bylos medžiaga patvirtina, kad jokio streso R. L. nepatyrė. Apklaustas teisme R. L. tvirtino, kad nesustojo po eismo įvykio, nes net nesuprato, kad dėl jo veiksmų BMW vairuotojas vertėsi ir nuvažiavo nuo kelio, kadangi nepajuto jokio kontakto. Jei asmuo teigia nesupratęs, kad dalyvauja eismo įvykyje ar yra su juo susijęs, tai akivaizdu, kad ir streso dėl to patirti neįmanoma, todėl teismas neturėjo pagrindo teisenos nutraukimÄ grįsti nebÅ«ta faktine aplinkybe. Kadangi stresas Å¡iuo atveju niekaip nėra susijęs su tyčios turiniu, teismas laikė įrodyta, kad R. L. susijęs su eismo įvykiu, todėl R. L. tiesioginė tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos įrodyta, o kur, už kiek metrų jis sustojo ir kiek laiko stovėjo ir pan., Å¡iuo atveju ANK 426 straipsnio sudėčiai neturi jokios įtakos.

4.4. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. L. sustojo už eismo įvykio už kelių Å¡imtų metrų. R. L. teismui parodė, kad sustojęs ėjo link eismo įvykio vietos, tačiau pamatęs, kad vairuotojui nereikia pagalbos, grįžo į vilkikÄ ir nuvažiavo toliau. Å ie R. L. parodymai prieÅ¡tarauja bylos medžiagai. Å ioje byloje buvo atliktas tachografo tyrimas, siekiant nustatyti, koks buvo vilkiko Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimas 2020-06-03 nuo 10 val. 50 min. iki 12.00 val., chronologiÅ¡kai nurodant visus judėjimo pokyčius: kiek laiko, kokiu greičiu važiuota, koks nuvažiuotas atstumas; kiek kartų sustota; kiek laiko stovėta, po kiek laiko pradėta judėti.

Iš atlikto tachografo tyrimo akivaizdu, kad R. L. parodymai apie tai, kad jis sustojo kiek tolėliau, grįžo iki eismo įvykio vietos yra neatitinkantys tikrovės ir yra pramanyti. Bylos medžiaga patvirtina, kad asmuo, pristatęs B., iš pravažiuojančio automobilio paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį, buvo 2020-06-03 10.58 (b. l. 4). Taigi, eismo įvykis įvyko ne vėliau šios minutės. 2020-11-19 ekspertizės akto 2 paveikslėlyje matyti video registratoriaus laikas likus kelioms sekundėms iki eismo -15 val. 56 min. 56 s. Registratoriaus valandos neatitinka dėl neteisingos laiko juostos jame nenustatymo, tačiau minutės, kas yra aktualu šioje byloje, rodomos teisingai.

IÅ¡ aukščiau nurodytų faktinių duomenų akivaizdu, kad 10.57 val. įvyko eismo įvykis, o 10.58 val. atsitiktinis asmuo B. paskambino į policijÄ , kad praneÅ¡tų apie įvykį. Eismo įvykio laikas neabejotinai yra nustatytas tikslus, jo ribos yra aiÅ¡kios. 2020-11-19 ekspertizės akte atliktas tachografo tyrimas rodo, kad vilkikas iki 10.55 min. važiuoja 84-94 km/h. Po 55 min. automobilio greitis sumažėja iki 65 km/h, po to didinamas ir svyruoja 84 - 94 km/h intervale. VisiÅ¡kai akivaizdu, kad Å¡is greičio sumažėjimas iki 65 km/h ir yra eismo įvykio laikas, t. y.

R. L., pamatęs, kad prieÅ¡ jį nuo kelio nuvažiuoja BMW, sumažina greitį iki 65 km/h, po to jį didina ir važiuoja 84-94 km/h greičiu 5 minutes, kol 11 val. trumpam sustoja. Å is tyrimas rodo, kad eismo įvykio R. L. dar 5 minutes važiuoja vidutiniu 90 km/h greičiu, nuvažiuojama 7,5 km. Taigi R. L. sustojo nuo eismo įvykio ne mažesniu kaip 7,5 km atstumu. Tai reiÅ¡kia, kad jis neturėjo jokių galimybių sustojus už 7,5 km nuo eismo įvykio vietos, grįžti iki eismo įvykio vietos kelių Å¡imtų metrų atstumu, t. y. jo paaiÅ¡kinimai apie grįžimÄ link eismo įvykio vietos neatitinka tikrovės.

4.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nėra ir kitų duomenų, kad R. L. grįžo į eismo įvykio vietÄ pėsčiomis. Liudytoja V. Ž. parodė, kad įvykio vietoje antrojo vilkiko vairuotojo nematė, tik nuvažiuodama iÅ¡ jos matė už maždaug 200 metrų kelkraščiu einantį žmogų, o maždaug už 1 kilometro nuo įvykio vietos prie degalinės - Å¡alikelėje stovintį vilkikÄ , tačiau nežino, ar tai buvo tas pats R. L. vilkikas. Pirmosios instancijos teismas netiksliai citavo liudytojo T. S. parodymus, kad kelio vingis ribojo tolimesnį nei pora Å¡imtų metrų matomumÄ . IÅ¡ tiesų Å¡is liudytojas sakė, kad kelio vingis ribojo tolimesnį, nei kelių kilometrų matomumÄ . Pastebėtina, kad oras įvykio metu buvo labais geras, saulėta, tačiau nei vienas iÅ¡ liudytojų visoje matomumo zonoje nematė kelkraÅ¡tyje sustojusios jokios transporto priemonės. Ä® bylÄ buvo pateikta fotolentelė, sudaryta iÅ¡ Google maps fotonuotraukų ir Goole maps įrankiais pamatuotas atstumas nuo eismo įvykio vietos iki degalinės, kuris 1,8 km. Å ios nuotraukos patvirtina, kad kelio vingis buvo minimalus ir ribojo ne mažesnį kaip pusę Å¡io atstumo, t. y. bent 900 metrų, todėl sugretinus fotonuotraukas, tachografo tyrimo duomenis, liudytojų parodymus akivaizdu, kad R. L. gynybinės versijos yra paneigtos.

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas atsiliepimu į R. L. apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir priimti naujÄ sprendimÄ byloje R. L. patraukiant administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. L. atsiliepimu į nukentėjusiosios atstovo advokato apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

7. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su administracinės atsakomybės R. L. taikymo klausimų iÅ¡sprendimu skundžiamame apylinkės teismo nutarime: pats R. L. vertina, jog jo veika iÅ¡ ANK 420 straipsnio 1 dalies turėtų bÅ«ti perkvalifikuota į ANK 417 straipsnio 7 dalį, o nukentėjusiosios D. S. atstovas advokatas apeliaciniame skunde teigia, jog R. L. buvo nepagrįstai nutraukta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, teisena. Apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinius skundus, skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ , administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , neturi pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo sprendimas nepagrįstas.

8. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti; Å¡ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

9. Apygardos teismas, patikrinęs Å¡ios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, skundžiamo nutarimo iÅ¡vados yra pagrįstos iÅ¡samiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Å iuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas, nagrinėdamas R. L. administracinio nusižengimo bylÄ , iÅ¡tyrė įrodymus, juos tarpusavyje sugretino, iÅ¡vadas iÅ¡samiai motyvavo, nutarime jokių prieÅ¡taravimų nėra. Vien tai, kad apeliantai nesutinka su apylinkės teismo nutarime iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

10. R. L. apeliaciniame skunde neneigia, jog padarė KET 101 punkto pažeidimÄ , tačiau, jo vertinimu, tokia veika kvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir turi bÅ«ti atsižvelgta ir į automobilio „BMW 120D“ vairuotojo T. S. veiksmus ženkliai virÅ¡ijant greitį, ne stabdant, o manevruojant kelkraščiu, kurių visuma pripažinta esant priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykiu, kuris ne tik nebÅ«tų kilęs, bet ir nebÅ«tų susidariusi pavojinga situacija. Apygardos teismas Å¡iuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir vertina juos kaip gynybinę pozicijÄ siekiant suÅ¡velninti savo atsakomybę.

11. Skundžiamu nutarimu R. L. nubaustas dėl to, kad vairuodamas vilkikÄ su puspriekabe, prieÅ¡ persirikiuodamas iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ eismo juostÄ , neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir sudarė kliÅ«tį kitam automobilio vairuotojui, dėl ko pastarasis turėjo staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, todėl nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė į pakelės griovį, dėl ko buvo apgadintas automobilis. R. L. apylinkės teisme patvirtino, jog pro galinio vaizdo veidrodėlį matęs antra juosta atvažiuojantį automobilį, tačiau manęs, kad atstumas iki jo dar pakankamas, kad jis galėtų saugiai atlikti norimÄ manevrÄ .

Visgi toks apelianto, esančio profesionaliu vairuotoju, manymas, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, buvo nerÅ«pestingas. Apie tai galima spręsti iÅ¡ liudytojos, atsitiktinės vairuotojos, V. Ž. parodymų, raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, iÅ¡ kurių matyti, jog paskui R. L. vairuojamÄ vilkikÄ važiavusi moteris ketino lenkti priekyje jos važiavusius vilkikus, tačiau, veidrodėlyje pamačiusi iÅ¡ galo artėjančius automobilius, manevro nepradėjo, laukdama kol pastarieji pravažiuos. Taigi pastebėti bei įvertinti antrÄ ja juosta judančių automobilių artėjimÄ buvo realu.

Nors apeliantas pažymi ir „BMW 120D“ vairuotojo T. S. nesaugų elgesį kelyje, kadangi ekspertai nustatė, kad pastarasis važiavo žymiai virÅ¡ydamas leistinÄ greitį, visgi tai neÅ¡alina R. L. atsakomybės. Bylos duomenimis nustatyta, jog vilkikÄ vairavęs bei pirmÄ ja juosta važiavęs R. L., iÅ¡ galo antrÄ ja juosta artėjant kitam automobiliui, nusprendė atlikti lenkimo manevrÄ , bei iÅ¡važiuoti prieÅ¡ artėjantį automobilį. Kaip pažymėta ekspertizės akte, techniniu požiÅ«riu tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu ir turėjo bei eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo bÅ«tent R.

L. veiksmai, kai jis persirikiuodamas iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ jÄ , nedavė kelio antrÄ ja eismo juosta ta pačia kryptimi iÅ¡ paskos važiavusiam automobiliui. Taigi ne vairuotojo T. S. veiksmai, o bÅ«tent R. L. atliktas manevras privertė kitÄ eismo dalyvį (T. S.) imtis papildomų veiksmų, staigiai keisti važiavimo greitį, kryptį. Jei R. L. nebÅ«tų pradėjęs nesaugaus manevro prieÅ¡ iÅ¡ paskos artėjantį automobilį, net T. S. vairuojamam automobiliui ir virÅ¡ijant leistinÄ greitį, nebÅ«tų susidariusi pavojinga situacija, kitas eismo dalyvis reaguodamas nebÅ«tų turėjęs imtis jokių papildomų veiksmų.

Be to, net jei T. S. ir bÅ«tų važiavęs magistralėje leistinu 130 km/h greičiu, R. L. važiavo gerokai lėčiau, t. y. apie 99-100 km/h greičiu, taigi didele sunkiasvore transporto priemone lėčiau judėjęs R. L. ėmęs lenkti kitÄ sunkiasvorį vilkikÄ vis tiek bÅ«tų sudaręs kliÅ«tį greičiau iÅ¡ paskos antrÄ ja juosta važiavusiam ir prie jo artėjusiam lengvajam automobiliui, dėl ko pastarojo vairuotojas, vengdamas kilusios grėsmės, bÅ«tų turėjęs reaguoti. Apie tai, kad vilkiko manevras prieÅ¡ antrÄ ja juosta atvažiuojančius automobilius buvo staigus ir netikėtas teismo posėdyje nurodė abiejų paskui važiavusių automobilių vairuotojai (T.

S., V. Ž.). Taigi, įvertinus byloje surinktų bei iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , pirmosios instancijos teismas R. L. su KET 101 punktu nesuderinamÄ elgesį kelyje, kai prieÅ¡ persirikiuodamas iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ eismo juostÄ , neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir sudarė kliÅ«tį kitam automobilio vairuotojui, kuris turėjo stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, visiÅ¡kai pagrįstai pripažino pavojingos situacijos sukėlimu, todėl pagrįstai nubaudė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

12. Nukentėjusiosios D. S. atstovas advokatas apeliaciniame skunde vertina, jog R. L. turėjo bÅ«ti nubaustas ir dėl pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, kadangi KET įpareigoja tokį asmenį, susijusį su eismo įvykiu, be iÅ¡lygų pasilikti vietoje ar praneÅ¡ti apie įvykį ar įvykdyti kitas su tuo susijusias pareigas, numatytas KET ir kituose teisės aktuose, o Å¡iuo atveju R. L. sustojo nuo eismo įvykio ne mažesniu kaip 7,5 km atstumu, tachografo duomenys paneigia gynybines versijas apie grįžimÄ Ä¯ įvykio vietÄ . Apygardos teismas Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡analizavo R. L. atsakomybės dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo klausimÄ , atsižvelgdamas į teismų praktikos nuostatas vertino nusižengimo sudėties požymius, gretino įrodymus, analizavo tiek juos atskirai, tiek kaip visumÄ .

13. PrieÅ¡ingai nei teigiama nukentėjusiosios atstovo skunde, bylos duomenys patvirtina, kad R. L. kiek pavažiavęs nuo įvykio vietos buvo sustojęs, ėjo atgal iki jos, tačiau pamatęs, kad vairuotojui nereikia pagalbos, grįžo į vilkikÄ . Apeliaciniame skunde teisingai akcentuojama vairuotojo pareiga pasilikti eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietoje, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįžvelgė R. L. tiesioginės tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, kas yra bÅ«tinas Å¡io nusižengimo sudėties požymis ir apygardos teismas neturi pagrindo su tokia iÅ¡samiai motyvuota skundžiamo nutarimo pozicija nesutikti.

Kaip matyti iÅ¡ R. L. paaiÅ¡kinimų, jis nesijautė padaręs pažeidimus, pavažiavęs sustojo, ėjo link įvykio vietos, pagal bylos duomenis galima manyti, kad buvo pastebėtas ir iÅ¡ įvykio vietos nuvažiuojančių kitų vairuotojų (V. Ž., R. P.), įsitikino, jo nuomone, kad jo pagalba nereikalinga, vertino, jog dėl įvykio atsakingas pats lengvojo automobilio vairuotojas. Be kita ko, panaÅ¡iai situacijÄ , t. y., kad atsakingas pats T. S., įvertino ir teisme apklaustas kito vilkiko vairuotojas R.

P., kurio vairuojamÄ vilkikÄ lenkė R. L. vairuojamas vilkikas. Skundžiamame nutarime pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad R. L. subjektyvi nuomonė, jog dėl situacijos atsakingas pats „BMW 120D“ automobilį vairavęs asmuo, nebuvo visiÅ¡kai neįtikėtina ir iÅ¡ dalies turėjo realų pagrindÄ , kadangi ekspertai nustatė žymų lengvojo automobilio greičio virÅ¡ijimÄ , dėl ko T. S. tikėtina prarado galimybę saugiai sumažinti savo vairuojamo automobilio greitį. Nors apeliaciniame skunde kritikuojami apylinkės teismo argumentai dėl streso įtakos R.

L., tačiau, kaip matyti, apie streso faktorių skundžiamame nutarime užsiminta tik kaip apie vienÄ iÅ¡ visumos aplinkybių, turėjusių įtakos R. L. veiksmams. IÅ¡tirtais įrodymais neabejotinai nenustačius, kad R. L. aiÅ¡kiai suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu, tačiau sÄ moningai ignoravo savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, suvokdamas tokio elgesio neteisėtumÄ , nėra ir visų bÅ«tinų ANK 426 straipsnio 2 dalies nusižengimo požymių. Taigi įvertinus visumÄ bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, aptaręs bei iÅ¡analizavęs kaltės turiniui reikÅ¡mingas aplinkybes, vis dėlto pagrįstai R.

L. nutraukė teisenÄ pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

14. Taigi apygardos teismas, patikrinęs Å¡ios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo nepažeidė. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiÅ«lymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų. Å iuo konkrečiu atveju, nagrinėdamas R. L. administracinio nusižengimo bylÄ , apylinkės teismas įvertino iÅ¡tirtus įrodymus, iÅ¡vadas iÅ¡samiai motyvavo, nutarime jokių prieÅ¡taravimų nėra. Vien tai, kad apeliantai nesutinka su apylinkės teismo nutarime iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

15. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, naikinti apylinkės teismo nutarimÄ apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

n u t a r i a :

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2021-05-06 nutarimÄ nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. bei nukentėjusiosios D. S. atstovo advokato Alvydo Butos apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas