Legislator Case Law & Legislation
2e6f99d7-2879-4c6b-9e77-ea8eae89885d AI generated

2e6f99d7-2879-4c6b-9e77-ea8eae89885d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 2e6f99d7-2879-4c6b-9e77-ea8eae89885d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

„Klaipėdos Smeltė“ kasacinį skundÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ ieÅ¡kinį atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijai dėl įpareigojimo pakeisti jÅ«rų uosto žemės nuomos sutarties sÄ lygÄ ir perskaičiuoti nuomos mokesčio dydį.  Â

Legislator headnote

AI generated

2e6f99d7-2879-4c6b-9e77-ea8eae89885d · Lietuvos apeliacinis teismas:            Pagal ieÅ¡kovo Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ ir atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybino jÅ«sų uosto direkcijos (toliau – ir uosto direkcija) 2002 m. rugpjūčio 20 d. sudarytÄ terminuotÄ Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-58/2002ž su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais atsakovas nuomoja ieÅ¡kovui 226 849 kv. m Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto (toliau – ir uostas) žemės, esančios prie krantinių Nr. 82–100, bei 25 260 kv. m uosto žemės, esančios prie krantinių Nr. 105–106.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

                                                                                                        Civilinė byla Nr. 3K-3-246/2010

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 50.8

(S)Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

          Â

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 31 d.

Vilnius

           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Birutės Janavičiūtės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Laivų krovos akcinės bendrovės

„Klaipėdos Smeltė“ kasacinį skundÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ ieÅ¡kinį atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijai dėl įpareigojimo pakeisti jÅ«rų uosto žemės nuomos sutarties sÄ lygÄ ir perskaičiuoti nuomos mokesčio dydį.  Â

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

           Pagal ieÅ¡kovo Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ ir atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybino jÅ«sų uosto direkcijos (toliau – ir uosto direkcija) 2002 m. rugpjūčio 20 d. sudarytÄ terminuotÄ Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-58/2002ž su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais atsakovas nuomoja ieÅ¡kovui 226 849 kv. m Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto (toliau – ir uostas) žemės, esančios prie krantinių Nr. 82–100, bei 25 260 kv. m uosto žemės, esančios prie krantinių Nr. 105–106.

           Remdamasis CK 6.545 straipsnio 2 dalimi, 6.552 straipsnio 2 dalimi, Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo (toliau – ir KVJUÄ®) 4 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 2 dalimi, susisiekimo ministro 1997 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 286 patvirtintos Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1 punktu, ieÅ¡kovas nurodo, kad Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimas ir dydis reglamentuojamas teisės aktų, o ne nustatomas Å¡alių susitarimu. Taigi nuomotojas turi pareigÄ apskaičiuoti uosto žemės nuomos mokestį bÅ«tent teisės aktuose nustatyta tvarka ir teisę reikalauti iÅ¡ nuomininko tik tokiu bÅ«du apskaičiuoto Å¡io mokesčio mokėjimo.

Tvarkos 6.6 punkte (susisiekimo ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 30-333, įsigaliojusio 2002 m. rugpjūčio 1 d., redakcija) nustatyta, kad kai nuomininkas uosto funkcinei paskirčiai nepritaikytÄ pastatÄ nustatyta tvarka nugriauna ir atsilaisvinusį žemės plotÄ pritaiko ir naudoja pagal uosto funkcinę paskirtį, nuomininko praÅ¡ymu penkerius metus nuo paskirties pakeitimo to ploto uosto žemės nuomos mokesčio dydis prilyginamas nurodytam Å¡ios tvarkos 4 punkte žemės nuomos mokesčio dydžiui Kv (0,1224 Lt/m2).

IeÅ¡kovo teigimu, jis įgijo teisę į Tvarkos 6.6 punkte įtvirtintÄ uosto žemės nuomos mokesčio lengvatÄ , nes krantinių Nr. 82–89 rajone vietoje buvusių ir nugriautų uosto funkcinei paskirčiai nepritaikytų ir nereikalingų pastatų per 2006 metų I pusmetį baigė naujos universalios sandėliavimo aikÅ¡telės Nr. 1 statybos pirmÄ jį etapÄ , įrengdamas

35 594 kv. m ploto aikÅ¡telę, kuri pripažinta tinkama naudoti 2006 m. liepos 18 d., o per 2006 m. II pusmetį – antrÄ jį etapÄ , įrengdamas 37 774 kv. m ploto aikÅ¡telę, kuri pripažinta tinkama naudoti 2006 m. gruodžio 21 d. Å i universali sandėliavimo aikÅ¡telė Nr. 1 pritaikyta ir naudojama pagal uosto funkcinę paskirtį nuo pat jos pripažinimo tinkama naudoti dienos. 50 371 kv. m ploto aikÅ¡telės dalis užima žemę, ieÅ¡kovo iÅ¡sinuomotÄ iki 2007 m. balandžio 27 d., o 23 097 kv. m plotÄ jis nuomoja nuo 2007 m. balandžio 27 d. IeÅ¡kovo nuomone, plotas, dėl kurio taikytina nuomos mokesčio lengvata, apima plotÄ , atsilaisvinusį nugriovus pastatus (t. y. užstatytÄ plotÄ ), taip pat plotÄ aplink juos, nes aikÅ¡telei tinkamai naudoti reikalingas ir papildomas plotas. Dėl to neturi reikÅ¡mės ta aplinkybė, kad dalis nugriautų pastatų stovėjo ne universalios sandėliavimo aikÅ¡telės Nr. 1 teritorijoje.

Manydamas, kad dėl pirmiau nurodytų aplinkybių įgijo teisę į tai, jog 24 268 kv. m (uosto žemės ploto, pritaikyto uosto funkcinei paskirčiai, užbaigus universalios sandėliavimo aikÅ¡telės Nr. 1 pirmÄ jį etapÄ ) ir 26 103 kv. m (uosto žemės ploto, pritaikyto uosto funkcinei paskirčiai, užbaigus universalios sandėliavimo aikÅ¡telės Nr. 1 antrÄ jį etapÄ ) nuomos mokesčio dydis K, apskaičiuojamas pagal formulę Kv * k (mokesčio dydį Kv dauginant iÅ¡ uosto žemės nuomos koeficiento k), penkeriems metams atitinkamai nuo 2006 m. liepos 19 d. ir 2006 m. gruodžio 22 d. butų prilygintas žemės nuomos mokesčio dydžiui Kv (0,1224 Lt/m2), ieÅ¡kovas 2007 m. vasario 7 d.–2007 m. gruodžio 20 d. laikotarpiu ne kartÄ kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas taikyti jam Tvarkos 6.6 punkte nustatytÄ uosto žemės nuomos mokesčio lengvatÄ , tačiau Å¡is 2008 m. sausio 3 d. raÅ¡tu Nr. UD-7.2-11.14.21 atsisakė laikinai sumažinti 50 371 kv. m (24 268 kv. m + 26 103 kv. m) ploto uosto žemės nuomos mokesčio dydį.

IeÅ¡kovas praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti jo ir atsakovo 2002 m. rugpjūčio 20 d. sudarytÄ Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-58/2002ž su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, perskaičiuojant uosto žemės nuomos mokesčio dydį tokiu bÅ«du ir tvarka:

dėl universalios sandėliavimo aikštelės Nr. 1 statybos pirmojo etapo užbaigimo laikotarpiui nuo 2006 m. liepos 19 d. iki 2011 m. liepos 18 d. nuomojamos uosto žemės dalies, kurios plotas 24 268 kv. m, nuomos mokesčio dydį K prilyginti žemės nuomos mokesčio dydžiui Kv (0,1224 Lt/m2);

dėl universalios sandėliavimo aikÅ¡telės Nr. 1 statybos antrojo etapo užbaigimo laikotarpiui nuo 2006 m. gruodžio 22 d. iki 2011 m. gruodžio 21 d. nuomojamos uosto žemės dalies, kurios plotas 26 103 kv. m, nuomos mokesčio dydį K prilyginti žemės nuomos mokesčio dydžiui Kv (0,1224 Lt/m2).     Â

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

           Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

           Teismas pažymėjo, kad pagal Tvarkos 6.6 punktÄ nuomininkas įgyja teisę gauti uosto žemės nuomos mokesčio lengvatÄ esant visoms Å¡iame punkte nustatytoms sÄ lygoms: 1) nuomininkas nugriovė pastatÄ ; 2) Å¡is buvo nepritaikytas uosto funkcinei paskirčiai; 3) pastatas nugriautas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų; 4) dėl pastato nugriovimo atlaisvintÄ Å¾emės plotÄ nuomininkas pritaikė ir naudoja pagal uosto funkcinę paskirtį; 5) nuomininkas pateikė praÅ¡ymÄ taikyti Å¡iÄ mokesčio lengvatÄ .

Nustatęs, kad ieÅ¡kovas, pagal įstatų 10 punktÄ užsiimantis krovinių krovos ir kitų su krovinių krova susijusių paslaugų teikimu: 1) VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, kuriuo prašė remtis ieÅ¡kovo atstovė, duomenimis, atsakovo jam iÅ¡nuomotame uosto žemės plote daugiausia nugriovė sandėlių; 2) vietoje nugriautų sandėlių ir kitų pastatų pastatė universaliÄ sandėliavimo aikÅ¡telę Nr. 1, pritaikytÄ kroviniams sandėliuoti ir skirtÄ su krovinių krova susijusioms paslaugoms teikti; 3) ieÅ¡kinyje nurodė, kad nugriovė perteklinius ir nebereikalingus pastatus, kurių dalis apskritai nepateko į universalios sandėliavimo aikÅ¡telės Nr. 1 ribas; 4) nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kad jo daugelį metų naudoti nugriauti sandėliai ir kiti pastatai nebuvo pritaikyti uosto funkcinei paskirčiai ir nebuvo naudojami teikti su krovinių krova susijusias paslaugas, teismas sprendė, kad atsakovas, nenustatęs esminės Tvarkos 6.6 punkte nurodytos sÄ lygos – nugriautų pastatų neatitikties uosto funkcinei paskirčiai, pagrįstai atsisakė taikyti ieÅ¡kovui uosto žemės nuomos mokesčio lengvatÄ â€“ nurodytame punkte nustatyta tvarka penkeriems metams sumažinti Å¡io mokesčio dydį. Teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus, konstatavęs, kad ieÅ¡kovas nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės

4 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

           Teisėjų kolegija nustatė,

kad pradiniai ieškovo nugriautų pastatų ir statinių, stovėjusių (duomenys neskelbtini), savininkai

buvo Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno įmonė „JÅ«ra“, kuri vertėsi laivyba ir jos turėti pastatai buvo skirti laivams aptarnauti, bei AB „Žuvų konservai“, kurios veikla buvo orientuota į žuvų pramonę. Kadangi ieÅ¡kovas užsiima krovinių krova, tai jam įsigyti pastatai nebuvo reikalingi, tačiau suteikė teisę be konkurso, t. y. derybų su vieninteliu pretendentu bÅ«du (KVJUÄ® 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas, susisiekimo ministro 1997 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 286 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės nuomos konkurso nuostatų 5.1 punktas), iÅ¡sinuomoti Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemę. 2002 m. rugpjūčio 20 d. bylos Å¡alys pasirašė terminuotÄ Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-58/2002ž, kuri vėliau Å¡alių buvo keičiama ir pildoma. 2002 m. rugpjūčio 20 d.–2007 m. balandžio 27 d. laikotarpiu ieÅ¡kovas nuomojo 226 849 kv. m prie krantinių Nr. 82–100 ir Nr. 105–106 esančios uosto žemės, skirtos uosto funkcinę paskirtį atitinkančiai veiklai, o nuo 2007 m. balandžio 27 d. iÅ¡sinuomojo dar 23 573 kv. m prie nurodytų krantinių esančios uosto žemės, skirtos Å¡aldytiems maisto produktams apdoroti ir sandėliuoti (logistikai). 2007 m. birželio 21 d. ieÅ¡kovo nuomojama 23 573 kv. m uosto žemės ploto dalis padidinta iki 25 260 kv. m. Atsakovas inicijavo, kad Klaipėdos m. taryba 2000 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 68 patvirtintų „Teritorijos tarp Nemuno, Minijos, Varnėnų, Smiltelės g. ir kratinių Nr. 80-115, Klaipėdoje, detalųjį planÄ â€œ. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad detaliajame plane nustatyta teritorijos plėtros kryptis buvo susijusi su specialių krovinių krova, todėl atsakovas neprieÅ¡taravo, jog ieÅ¡kovas nugriautų nenaudojamus pastatus. 1999 m. rugpjūčio 3 d.–2000 m. birželio 23 d. laikotarpiu (t. y. iki nuomos

sutarties sudarymo) ieÅ¡kovas turėjo leidimÄ vykdyti griovimo darbus ir de facto nugriovė sandėlį (3F1p), du

rÅ«kymo cechus (2P1p, 10P1p), katilinę (42H1p); 2002 m. birželio 27 d. – 2002 m. liepos 5 d. laikotarpiu (t. y. iki nuomos sutarties sudarymo) ieÅ¡kovas turėjo leidimÄ griauti penkis sandėlius (134F1p, 135F1p, 136F1p, 93F1ž, 51F1b), tris gamybinius pastatus (61F1p, 63P1p, 95P1p), siurblinę (18H1p), tačiau byloje nėra patikimų įrodymų, kada – iki ar po ginčo nuomos sutarties sudarymo – Å¡ie buvo de facto nugriauti; 2002 m. spalio 28 d. – 2006 m. kovo 21 d. laikotarpiu (t. y. po nuomos sutarties sudarymo) ieÅ¡kovas turėjo leidimus ir de facto nugriovė administracinius pastatus (36B2p, 58B3p), džiovyklÄ (40H1p), sandėlius (10I1p, 11F1p, 38F1p, 41F1p), dirbtuves (37H1p, 39H1p, 59P1p, 60P2p), maitinimo pastatÄ (1M1p), laivų remonto stoties pastatÄ (22P2p), gamybinį cechÄ (9P1p), siurblinę (14H1p), transformatorinę (25H1p). 2006 m. birželio 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija iÅ¡davė ieÅ¡kovui statybos leidimÄ Nr. 99 (1.0) – T/05 adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. kratinių Nr. 82–89 gretimybėje, statyti universaliÄ sandėliavimo aikÅ¡telę Nr. 1, statybos procesÄ suskirstant į du etapus, kurių pirmÄ jį (įrengdamas 35 694 kv. m plotÄ ) ieÅ¡kovas baigė 2006 m. liepos 18 d., o antrÄ jį (įrengdamas 37 774 kv. m plotÄ ) – 2006 m. gruodžio 21 d.

Pažymėjusi, kad iki ginčo nuomos sutarties sudarymo (nebÅ«damas nuomininkas) ieÅ¡kovas nugriovė 4 pastatus, po sutarties sudarymo (bÅ«damas nuomininku) – 16 pastatų, o duomenų dėl kitų 9 pastatų nugriovimo datos byloje nėra, teisėjų kolegija sprendė, kad ieÅ¡kovas tik dėl dalies (16 iÅ¡ 29) pastatų atitinka Tvarkos 6.6 punkto taikymo pirmÄ jÄ sÄ lygÄ â€“ nuomininkas nugriovė pastatÄ (pastatus). Teisėjų kolegija konstatavo, kad kitų trijų sÄ lygų (pastatų griovimo teisėtumas; atsilaisvinusio ploto pritaikymas bei naudojimas pagal uosto funkcinę paskirtį; nuomininko praÅ¡ymas taikyti nuomos mokesčio lengvatÄ ) buvimas nekelia abejonių, esminis Å¡alių ginčas kilo tik dėl to, ar nugriauti pastatai nebuvo pritaikyti uosto funkcinei paskirčiai.

Teisėjų kolegijos nuomone, Tvarkos 6.6 punkto nuostata dėl pastatų nepritaikymo uosto funkcinei paskirčiai reiÅ¡kia, kad pastatai (statiniai) nepasižymi atitinkamomis konstrukcinėmis savybėmis, kurios leistų eksploatuoti juos pagal uosto funkcinę paskirtį (aptarnauti uoste stovinčius laivus ar vykdyti kitokiÄ su laivyba susijusiÄ komercinę ir Å«kinę veiklÄ ), nepriklausomai nuo to, kam pastatai (statiniai) faktiÅ¡kai buvo naudojami. Teisėjų kolegija sprendė, kad Tvarkos 6.6 punkte įtvirtinta uosto žemės nuomos mokesčio lengvata taikytina tais atvejais, kai, iÅ¡plėtus uosto ribas, į uosto teritorijÄ pakliÅ«na pastatai (statiniai), kurie iki Å¡iol buvo nepritaikyti uosto funkcinei paskirčiai.

IeÅ¡kovas įsigijo pastatų, kurie neatitiko jo vykdomos Å«kinės–komercinės veiklos (krovinių krovos, sandėliavimo) specifikos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodė (CPK 178 straipsnis), kad pradiniai nugriautų pastatų savininkai Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno įmonė „JÅ«ra“ ir AB „Žuvų konservai“ veikė uosto funkcinės paskirties neatitinkančiuose pastatuose arba kad vėlesnį Å¡ių savininkai uosto funkcinei paskirčiai pritaikytus pastatus bÅ«tų pritaikę veiklai, neatitinkančiai uosto funkcinės paskirties. IeÅ¡kovo iÅ¡vardytas aplinkybes – pastatų nereikalingumÄ jo veiklai vykdyti; detaliojo plano, uosto plėtros kryptį siejant su krovinių krova, patvirtinimÄ ; pastatų nugriovimo, be kita ko, turint atsakovo sutikimÄ , faktÄ ; naujo pastato (statinio) pastatymÄ â€“ teisėjų kolegija vertino kaip savaime nesuponuojančias iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo nugriauti pastatai buvo nepritaikyti uosto funkcinei paskirčiai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieÅ¡kovas ne vietoje uosto funkcinei paskirčiai nepritaikytų pastatų pastatė uosto funkcinei paskirčiai pritaikytÄ pastatÄ (statinį), o uosto funkcinei paskirčiai pritaikytus pastatus pakeitė kitokio pobÅ«džio uosto funkcinei paskirčiai pritaikytu pastatu (statiniu), kuris atitinka ieÅ¡kovo vykdomÄ komercinę ir Å«kinę veiklÄ .         Â

Dėl ieÅ¡kovo argumentų, susijusių su Tvarkos 6.6 punkte įvardytų nugriautų pastatų nereikalingumu uosto funkcinei paskirčiai, teisėjų kolegija pažymėjo, kad žodis „nereikalingas“ platesnis už Tvarkos 6.6 punkto žodį „nepritaikytas“, nes kiekvienas uosto funkcinei paskirčiai nepritaikytas pastatas yra nereikalingas, tačiau ne kiekvienas nereikalingas pastatas kartu bÅ«na nepritaikytas uosto funkcinei paskirčiai. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, dėl pastato (ne)pritaikomumo uosto funkcinei paskirčiai negali bÅ«ti sprendžiama pagal ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡vardytus kriterijus: pastato vietÄ , jo reikalingumÄ uostui atitinkamu laiku, uosto plėtros kryptis, uosto naudotojo komercinę ir Å«kinę veiklÄ .

Pripažinusi, kad ieškovas, būdamas uosto žemės nuomininkas, nugriovė uosto funkcinei paskirčiai pritaikytus pastatus (statinius), teisėjų kolegija sprendė, jog Tvarkos 6.6 punkte įtvirtinta uosto žemės nuomos mokesčio lengvata ieškovui nepriklauso.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

           Kasaciniu skundu ieÅ¡kovas Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ praÅ¡o panaikinti teismų sprendimÄ bei nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino Tvarkos

6.6 punkto sÄ vokÄ â€žuosto funkcinei paskirčiai nepritaikytas pastatas”, taip pat tam tikras Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo nuostatas, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog universalios sandėliavimo aikÅ¡telės Nr. 1 vietoje buvę ieÅ¡kovo nugriauti pastatai buvo pritaikyti uosto funkcinei paskirčiai:

1. Teismo aiškinimas, kad Tvarkos 6.6 punktas taikytinas tik tais atvejais, kai prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos yra prijungiamos uosto rezervinės teritorijos, kuriose yra uosto funkcinei paskirčiai nepritaikytų pastatų, prieštarauja šio punkto turiniui ir esmei bei apskritai paneigia jo taikymo galimybę.

Tvarkoje reglamentuojamas nuomos mokesčio, nuomojant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos žemę, apskaičiavimas. Šis reglamentavimas neapima uosto rezervinių teritorijų prijungimo klausimų. Nei Tvarkos 6.6 punkte, nei jokioje kitoje šio teisės akto nuostatoje nenustatyta, kad nuomos mokesčio lengvata taikytina tik prie uosto teritorijos prijungtai rezervinei teritorijai. Kasatoriaus teigimu, uosto funkcinei paskirčiai nepritaikytų pastatų gali būti bei atsirasti ir uosto teritorijoje.

Toks teismo aiškinimas prieštarauja KVJUĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas negali būti perduodami privačion (taigi – ir uosto žemės nuomininko) nuosavybėn. Uosto nuomininkas, negalėdamas būti uosto rezervinėse teritorijose esančių pastatų (taip pat ir nepritaikytų uosto funkcinei paskirčiai) savininkas, niekada negalėtų pasinaudoti Tvarkos

6.6 punkte nustatyta uosto žemės nuomos mokesčio lengvata.

Nurodytas teismo aiÅ¡kinimas taip pat neatitinka KVJUÄ® 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad uosto naudotojai uosto teritorijoje gali vykdyti tik uosto funkcinę paskirtį atitinkančiÄ komercinę ir Å«kinę veiklÄ , bei 5 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad uosto direkcija turi teisę iÅ¡nuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms. Pagal Å¡ias nuostatas uosto žemė negali bÅ«ti iÅ¡nuomota uosto rezervinėse teritorijose esančių uosto funkcinei paskirčiai nepritaikytų pastatų savininkams, nes tai neatitiktų uosto funkcinės paskirties. Taigi tokių uosto rezervinėse teritorijose esančių pastatų savininkas, negalėdamas tapti uosto žemės nuomininku, taip pat niekada negalėtų pasinaudoti Tvarkos 6.6 punkte įtvirtinta nuomos mokesčio lengvata. Â

           2. Nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo aiÅ¡kinimas, kad dėl Tvarkos 6.6 punkte minimo nugriautų pastatų (ne)pritaikomumo spręstina tik KVJUÄ® 4 straipsnio 1 dalies normų, įtvirtinančių uosto apibrėžtį, kontekste. Kasatoriaus teigimu, Å¡ioje įstatymo nuostatoje įtvirtinta uosto kaip Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalies, skirtos laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir Å«kinei veiklai vykdyti, apibrėžtis visiÅ¡kai neatsako į klausimÄ , kokios bÅ«tent paskirties pastatai pripažintini atitinkančiais uosto funkcinę paskirtį. Remiantis Å¡ia abstrakčia KVJUÄ® 4 straipsnio 1 dalies nuostata, visi uosto teritorijoje esantys sandėliavimo, administracinės, gamybinės ir kt. paskirties pastatai bÅ«tų pripažįstami atitinkančiais uosto funkcinę paskirtį. Tačiau toks (tik pačia pastatų paskirtimi grindžiamas) aiÅ¡kinimas ir taikymas iÅ¡ esmės paneigtų Tvarkos 6.6 punkto taikymo galimybę, nes uosto teritorijoje niekada nebÅ«tų uosto funkcinei paskirčiai nepritaikytų pastatų. Kasatoriaus nuomone, dėl Tvarkos 6.6 punkte nurodyto pastatų (ne)pritaikomumo spręstina, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant tam tikrų konkrečių aplinkybių ir kriterijų visumÄ :

a) pastato dislokacijos uosto teritorijoje vietÄ ; b) laikÄ (ar konkrečiu laiku pastatas reikalingas uosto funkcinei paskirčiai); c) uosto ar tam tikros jo teritorijos dalies plėtros kryptis, kurių nustatymas yra atsakovo kompetencija; d) uosto naudotojo, kuriam iÅ¡nuomota tam tikra uosto teritorijos dalis, veiklos pobÅ«dį ir darbo organizavimÄ (remiantis KVJUÄ® 11 straipsnio

4 punkte įtvirtintu efektyvaus uosto žemės valdymo ir naudojimo principu, uosto naudotojo vykdomai veiklai pagal savo funkcinę paskirtį nereikalingi ir pertekliniai pastatai negali bÅ«ti pripažįstami pritaikytais uosto funkcinei paskirčiai). Â

           Atsiliepime į kasacinį skundÄ atsakovas VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija praÅ¡o ieÅ¡kovo kasacinį skundÄ atmesti. Jame nurodoma, kad:

           1. ApskųstÄ nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas, remdamasis KVJUÄ® 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžta uosto paskirtimi, atskyrė ir motyvuotai iÅ¡aiÅ¡kino uosto funkcinei paskirčiai nepritaikyto pastato ir kasatoriaus vykdomai veiklai nereikalingo pastato sampratas bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl vienos iÅ¡ esminių Tvarkos 6.6 punkto taikymo sÄ lygų nebuvimo.Â

           2. Kasatoriaus vardijami kriterijai (uosto vieta; laikas; teritorijos plėtros kryptys; uosto naudotojo veiklos pobÅ«dis) faktiÅ¡kai yra skirti ne pastatų pritaikomumo ar nepritaikomumo uosto funkcinei paskirčiai, o Å¡ių pastatų reikalingumo ar nereikalingumo konkretaus uosto naudotojo (nuomininko) veiklai įvertinti. Å ios sÄ vokos negali bÅ«ti tapatinamos. Nuomos mokesčio lengvata, dėl kurios taikymo sprendžiama nagrinėjamoje byloje, reglamentuojama imperatyvaus pobÅ«džio normų, kurios negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos plečiamai.  Â

           3. Apeliacinės instancijos teismas tik nurodė, kad Tvarkos 6.6 punkte įtvirtinta nuomos mokesčio lengvata gali bÅ«ti taikoma tais atvejais, kai uosto teritorija iÅ¡plečiama, tačiau nekonstatavo, jog tai vienintelis Å¡ios lengvatos taikymo atvejis. Be to, teismas nieko nepasisakė dėl rezervinių teritorijų. Uosto teritorija gali bÅ«ti iÅ¡plėsta ne tik į rezervinę teritorijÄ . Neneigtina, kad ir uosto teritorijoje gali bÅ«ti ar atsirasti uosto funkcinei paskirčiai nepritaikytas statinys, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju tai turi bÅ«ti įrodyta.

           4. Tvarkos 6.6 punkto nuostata siekiama skatinti uosto žemės nuomininkus pritaikyti uosto funkcinei paskirčiai (uosto veiklai) apskritai nepritaikytas teritorijas; joje įtvirtintas reglamentavimas dėl teritorijų, naujai įtrauktų į uosto teritorijÄ . Tuo tarpu ginčo teritorijoje uostas veikia daugiau kaip 50 metų. Visi joje pastatyti pastatai buvo pritaikyti uosto funkcinei paskirčiai ir buvo naudojami uosto veiklai vykdyti. Sutikus su kasaciniam skunde pateiktu Tvarkos 6.6 punkto aiÅ¡kinimu, jame įtvirtinta nuomos mokesčio lengvata bÅ«tų skatinamas ir finansuojamas vienos konkrečios įmonės veiklos pobÅ«džio pakeitimas (kaip, pvz., nagrinėjamu atveju, kai vietoje kelių dengtų sandėlių buvo pastatyta viena atvira sandėliavimo aikÅ¡telė) arba net finansuojama įprasta įmonės veikla (pvz., kai vietoje nusidėvėjusio pastato pastatomas tos pačios paskirties naujas pastatas). Tai neatitiktų pirmiau nurodytos Å¡ios mokesčio lengvatos taikymo paskirties.

             Â

          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos

6.6 punkto aiškinimo

           Tvarkos 6.6 punkte nustatyta, kad kai uosto žemės nuomininkas uosto funkcinei paskirčiai nepritaikytÄ pastatÄ nustatyta tvarka nugriauna ir atsilaisvinusį žemės plotÄ pritaiko ir naudoja pagal uosto funkcinę paskirtį, nuomininko praÅ¡ymu penkerius metus nuo paskirties pakeitimo to ploto uosto žemės nuomos mokesčio dydis prilyginamas nurodytam Å¡ios tvarkos 4 punkte žemės nuomos mokesčio dydžiui.

           Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį dėl žemės nuomos mokesčio lengvatos taikymo, nutartyje pasisakė, kad uosto žemės nuomos mokesčio lengvata taikytina tais atvejais, kai, iÅ¡plėtus uosto ribas, į uosto teritorijÄ pakliÅ«na pastatai (statiniai), kurie iki tol nebuvo pritaikyti uosto funkcinei paskirčiai. Toks Tvarkos 6.6 punkto aiÅ¡kinimas neteisingas, nes juo susiaurinamas Å¡iame punkte įtvirtintos uosto žemės nuomos mokesčio lengvatos taikymas uosto naudotojams, kurie uosto teritorijoje vykdo komercinę ir Å«kinę veiklÄ , atitinkančiÄ uosto funkcinę paskirtį, ir uosto funkcinei paskirčiai nepritaikytÄ pastatÄ nustatyta tvarka nugriauna, o atsilaisvinusį žemės plotÄ pritaiko ir naudoja pagal uosto funkcinę paskirtį. Teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad nors apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog žemės nuomos mokesčio lengvata taikytina tais atvejais, kai iÅ¡plečiama uosto teritorija, neteisingai aiÅ¡kino Tvarkos 6.6 punktÄ , tačiau Å¡iuo aspektu materialiosios teisės normos pažeidimas neturėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes nagrinėjamu atveju uosto ribos nebuvo iÅ¡plėstos. Dėl to pirmasis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas. Â

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, ar ieškovo pastatytos universalios sandėliavimo aikštelės Nr. 1 vietoje buvę ieškovo nugriauti pastatai buvo pritaikyti uosto funkcinei paskirčiai.

Byloje nustatyta, kad ieškovo įmonė Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ įregistruota 1991 m. rugsėjo 5 d. Pradiniai nugriautų sandėlių, rūkymo cechų, katilinės, gamybinių ir administracinių pastatų, siurblinių, džiovyklos, dirbtuvių, laivų remonto stoties, transformatorinės, maitinimo pastato ir kt., buvusių (duomenys neskelbtini), savininkai buvo Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno įmonė

„Jūra“ ir AB „Žuvų konservai“. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos

valstybinės žvejybos laivyno įmonė „JÅ«ra“ vertėsi laivyba ir jos turėti pastatai buvo skirti laivams aptarnauti, o AB „Žuvų konservai“ veikla buvo orientuota į žuvies apdirbimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė ieÅ¡kovo veikla yra susijusi su krovinių krova, įsigyti pastatai ieÅ¡kovui nebuvo reikalingi, tačiau suteikė teisę be konkurso iÅ¡sinuomoti uosto žemę. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas įsigijo pastatus, kurie neatitiko jo vykdomos komercinės ir Å«kinės veiklos (krovinių krovos, sandėliavimo) specifikos, tačiau neįrodė (CPK 178 straipsnis), jog pradiniai jo nugriautų pastatų savininkai Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno

įmonė „Jūra“ ir AB „Žuvų konservai“ dirbo nurodytos uosto funkcinės paskirties

neatitinkančiuose pastatuose. Pažymėtina, kad pagal byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovui Å¡ios aplinkybės nereikėjo įrodinėti, nes ji nereikÅ¡minga bylai ir nebuvo įrodinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas taikyti uosto žemės nuomos mokesčio lengvatÄ , motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovas ne vietoje uosto funkcinei paskirčiai nepritaikytų pastatų pastatė uosto funkcinei paskirčiai pritaikytÄ pastatÄ (statinį), o uosto funkcinei paskirčiai pritaikytus pastatus pakeitė kitokio pobÅ«džio uosto funkcinei paskirčiai pritaikytu pastatu (statiniu), atitinkančiu ieÅ¡kovo vykdomÄ komercinę ir Å«kinę veiklÄ . Å i teismo iÅ¡vada atitinka KVJUÄ® 4 straipsnio nuostatas, kad uosto naudotojai uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokiÄ komercinę ir Å«kinę veiklÄ , kuri atitinka uosto funkcinę paskirtį – laivų aptarnavimo bei kitos su laivyba susijusios komercinės ir Å«kinės veiklos vykdymÄ . Tačiau teismo padaryta iÅ¡vada, kad dar prieÅ¡ ieÅ¡kovo įmonės įsteigimÄ uosto teritorijoje veikusios įmonės vykdomai komercinei ir Å«kinei veiklai naudojo pastatus, tuo metu atitinkančius uosto funkcinę paskirtį, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog jie nugriovimo ir Å¡iuo metu, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo vykdomÄ komercinę ir Å«kinę veiklÄ bei uosto funkcinę paskirtį, atitinka uosto funkcinę paskirtį. Teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad, nenustačius reikÅ¡mingos bylai aplinkybės, ar ieÅ¡kovo nugriauti pastatai buvo pritaikyti dabartinei uosto funkcinei paskirčiai, negalima padaryti teisingos iÅ¡vados dėl Tvarkos 6.6 punkte įtvirtintos uosto žemės nuomos mokesčio lengvatos taikymo ieÅ¡kovui.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, Å¡is pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, todėl nutartis naikintina, o byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).Â

           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 n u t a r i a :

          Â

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                Egidijus

Baranauskas

                                                                                                                       Birutė

Janavičiūtė

                                                                                                                       Pranas

Žeimys