2e6f99d7-2879-4c6b-9e77-ea8eae89885d · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedâKlaipÄdos SmeltÄâ kasacinį skundÄ dÄl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiÅ«rÄjimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo Laivų krovos akcinÄs bendrovÄs âKlaipÄdos SmeltÄâ ieÅ¡kinį atsakovui valstybÄs įmonei KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijai dÄl įpareigojimo pakeisti jÅ«rų uosto žemÄs nuomos sutarties sÄ lygÄ ir perskaiÄiuoti nuomos mokesÄio dydį.  Â
Legislator headnote
AI generated2e6f99d7-2879-4c6b-9e77-ea8eae89885d · Lietuvos apeliacinis teismas:            Pagal ieÅ¡kovo Laivų krovos AB âKlaipÄdos SmeltÄâ ir atsakovo valstybÄs įmonÄs KlaipÄdos valstybino jÅ«sų uosto direkcijos (toliau â ir uosto direkcija) 2002 m. rugpjÅ«Äio 20 d. sudarytÄ terminuotÄ KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto žemÄs nuomos sutartį Nr. 20-58/2002ž su vÄlesniais jos pakeitimais ir papildymais atsakovas nuomoja ieÅ¡kovui 226 849 kv. m KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto (toliau â ir uostas) žemÄs, esanÄios prie krantinių Nr. 82â100, bei 25 260 kv. m uosto žemÄs, esanÄios prie krantinių Nr. 105â106.
Full text
KasacinÄs instancijos teismo praneÅ¡Äjas
                                                                                                        CivilinÄ byla Nr. 3K-3-246/2010
                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 50.8
(S)Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â
          Â
LIETUVOS AUKÅ ÄIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužÄs 31 d.
Vilnius
           Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iš teisÄjų: Egidijaus Baranausko, BirutÄs JanaviÄiÅ«tÄs ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas),
raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo Laivų krovos akcinÄs bendrovÄs
âKlaipÄdos SmeltÄâ kasacinį skundÄ dÄl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiÅ«rÄjimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo Laivų krovos akcinÄs bendrovÄs âKlaipÄdos SmeltÄâ ieÅ¡kinį atsakovui valstybÄs įmonei KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijai dÄl įpareigojimo pakeisti jÅ«rų uosto žemÄs nuomos sutarties sÄ lygÄ ir perskaiÄiuoti nuomos mokesÄio dydį.  Â
TeisÄjų kolegija
n u s t a t Ä :
I. GinÄo esmÄ
           Pagal ieÅ¡kovo Laivų krovos AB âKlaipÄdos SmeltÄâ ir atsakovo valstybÄs įmonÄs KlaipÄdos valstybino jÅ«sų uosto direkcijos (toliau â ir uosto direkcija) 2002 m. rugpjÅ«Äio 20 d. sudarytÄ terminuotÄ KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto žemÄs nuomos sutartį Nr. 20-58/2002ž su vÄlesniais jos pakeitimais ir papildymais atsakovas nuomoja ieÅ¡kovui 226 849 kv. m KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto (toliau â ir uostas) žemÄs, esanÄios prie krantinių Nr. 82â100, bei 25 260 kv. m uosto žemÄs, esanÄios prie krantinių Nr. 105â106.
           Remdamasis CK 6.545 straipsnio 2 dalimi, 6.552 straipsnio 2 dalimi, KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo (toliau â ir KVJUÄ®) 4 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 2 dalimi, susisiekimo ministro 1997 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 286 patvirtintos KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto žemÄs nuomos mokesÄio apskaiÄiavimo tvarkos (toliau â ir Tvarka) 1 punktu, ieÅ¡kovas nurodo, kad KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto žemÄs nuomos mokesÄio apskaiÄiavimas ir dydis reglamentuojamas teisÄs aktų, o ne nustatomas Å¡alių susitarimu. Taigi nuomotojas turi pareigÄ apskaiÄiuoti uosto žemÄs nuomos mokestį bÅ«tent teisÄs aktuose nustatyta tvarka ir teisÄ reikalauti iÅ¡ nuomininko tik tokiu bÅ«du apskaiÄiuoto Å¡io mokesÄio mokÄjimo.
Tvarkos 6.6 punkte (susisiekimo ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 30-333, įsigaliojusio 2002 m. rugpjÅ«Äio 1 d., redakcija) nustatyta, kad kai nuomininkas uosto funkcinei paskirÄiai nepritaikytÄ pastatÄ nustatyta tvarka nugriauna ir atsilaisvinusį žemÄs plotÄ pritaiko ir naudoja pagal uosto funkcinÄ paskirtį, nuomininko praÅ¡ymu penkerius metus nuo paskirties pakeitimo to ploto uosto žemÄs nuomos mokesÄio dydis prilyginamas nurodytam Å¡ios tvarkos 4 punkte žemÄs nuomos mokesÄio dydžiui Kv (0,1224 Lt/m2).
IeÅ¡kovo teigimu, jis įgijo teisÄ Ä¯ Tvarkos 6.6 punkte įtvirtintÄ uosto žemÄs nuomos mokesÄio lengvatÄ , nes krantinių Nr. 82â89 rajone vietoje buvusių ir nugriautų uosto funkcinei paskirÄiai nepritaikytų ir nereikalingų pastatų per 2006 metų I pusmetį baigÄ naujos universalios sandÄliavimo aikÅ¡telÄs Nr. 1 statybos pirmÄ jį etapÄ , įrengdamas
35 594 kv. m ploto aikÅ¡telÄ, kuri pripažinta tinkama naudoti 2006 m. liepos 18 d., o per 2006 m. II pusmetį â antrÄ jį etapÄ , įrengdamas 37 774 kv. m ploto aikÅ¡telÄ, kuri pripažinta tinkama naudoti 2006 m. gruodžio 21 d. Å i universali sandÄliavimo aikÅ¡telÄ Nr. 1 pritaikyta ir naudojama pagal uosto funkcinÄ paskirtį nuo pat jos pripažinimo tinkama naudoti dienos. 50 371 kv. m ploto aikÅ¡telÄs dalis užima žemÄ, ieÅ¡kovo iÅ¡sinuomotÄ iki 2007 m. balandžio 27 d., o 23 097 kv. m plotÄ jis nuomoja nuo 2007 m. balandžio 27 d. IeÅ¡kovo nuomone, plotas, dÄl kurio taikytina nuomos mokesÄio lengvata, apima plotÄ , atsilaisvinusį nugriovus pastatus (t. y. užstatytÄ plotÄ ), taip pat plotÄ aplink juos, nes aikÅ¡telei tinkamai naudoti reikalingas ir papildomas plotas. DÄl to neturi reikÅ¡mÄs ta aplinkybÄ, kad dalis nugriautų pastatų stovÄjo ne universalios sandÄliavimo aikÅ¡telÄs Nr. 1 teritorijoje.
Manydamas, kad dÄl pirmiau nurodytų aplinkybių įgijo teisÄ Ä¯ tai, jog 24 268 kv. m (uosto žemÄs ploto, pritaikyto uosto funkcinei paskirÄiai, užbaigus universalios sandÄliavimo aikÅ¡telÄs Nr. 1 pirmÄ jį etapÄ ) ir 26 103 kv. m (uosto žemÄs ploto, pritaikyto uosto funkcinei paskirÄiai, užbaigus universalios sandÄliavimo aikÅ¡telÄs Nr. 1 antrÄ jį etapÄ ) nuomos mokesÄio dydis K, apskaiÄiuojamas pagal formulÄ Kv * k (mokesÄio dydį Kv dauginant iÅ¡ uosto žemÄs nuomos koeficiento k), penkeriems metams atitinkamai nuo 2006 m. liepos 19 d. ir 2006 m. gruodžio 22 d. butų prilygintas žemÄs nuomos mokesÄio dydžiui Kv (0,1224 Lt/m2), ieÅ¡kovas 2007 m. vasario 7 d.â2007 m. gruodžio 20 d. laikotarpiu ne kartÄ kreipÄsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas taikyti jam Tvarkos 6.6 punkte nustatytÄ uosto žemÄs nuomos mokesÄio lengvatÄ , taÄiau Å¡is 2008 m. sausio 3 d. raÅ¡tu Nr. UD-7.2-11.14.21 atsisakÄ laikinai sumažinti 50 371 kv. m (24 268 kv. m + 26 103 kv. m) ploto uosto žemÄs nuomos mokesÄio dydį.
IeÅ¡kovas praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos pakeisti jo ir atsakovo 2002 m. rugpjÅ«Äio 20 d. sudarytÄ KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto žemÄs nuomos sutartį Nr. 20-58/2002ž su vÄlesniais jos pakeitimais ir papildymais, perskaiÄiuojant uosto žemÄs nuomos mokesÄio dydį tokiu bÅ«du ir tvarka:
dÄl universalios sandÄliavimo aikÅ¡telÄs Nr. 1 statybos pirmojo etapo užbaigimo laikotarpiui nuo 2006 m. liepos 19 d. iki 2011 m. liepos 18 d. nuomojamos uosto žemÄs dalies, kurios plotas 24 268 kv. m, nuomos mokesÄio dydį K prilyginti žemÄs nuomos mokesÄio dydžiui Kv (0,1224 Lt/m2);
dÄl universalios sandÄliavimo aikÅ¡telÄs Nr. 1 statybos antrojo etapo užbaigimo laikotarpiui nuo 2006 m. gruodžio 22 d. iki 2011 m. gruodžio 21 d. nuomojamos uosto žemÄs dalies, kurios plotas 26 103 kv. m, nuomos mokesÄio dydį K prilyginti žemÄs nuomos mokesÄio dydžiui Kv (0,1224 Lt/m2).     Â
II. Pirmosios ir apeliacinÄs instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmÄ
           KlaipÄdos apygardos teismas 2009 m. gegužÄs 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ.
           Teismas pažymÄjo, kad pagal Tvarkos 6.6 punktÄ nuomininkas įgyja teisÄ gauti uosto žemÄs nuomos mokesÄio lengvatÄ esant visoms Å¡iame punkte nustatytoms sÄ lygoms: 1) nuomininkas nugriovÄ pastatÄ ; 2) Å¡is buvo nepritaikytas uosto funkcinei paskirÄiai; 3) pastatas nugriautas laikantis teisÄs aktuose nustatytų reikalavimų; 4) dÄl pastato nugriovimo atlaisvintÄ Å¾emÄs plotÄ nuomininkas pritaikÄ ir naudoja pagal uosto funkcinÄ paskirtį; 5) nuomininkas pateikÄ praÅ¡ymÄ taikyti Å¡iÄ mokesÄio lengvatÄ .
NustatÄs, kad ieÅ¡kovas, pagal įstatų 10 punktÄ užsiimantis krovinių krovos ir kitų su krovinių krova susijusių paslaugų teikimu: 1) VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, kuriuo praÅ¡Ä remtis ieÅ¡kovo atstovÄ, duomenimis, atsakovo jam iÅ¡nuomotame uosto žemÄs plote daugiausia nugriovÄ sandÄlių; 2) vietoje nugriautų sandÄlių ir kitų pastatų pastatÄ universaliÄ sandÄliavimo aikÅ¡telÄ Nr. 1, pritaikytÄ kroviniams sandÄliuoti ir skirtÄ su krovinių krova susijusioms paslaugoms teikti; 3) ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad nugriovÄ perteklinius ir nebereikalingus pastatus, kurių dalis apskritai nepateko į universalios sandÄliavimo aikÅ¡telÄs Nr. 1 ribas; 4) nepateikÄ Ä¯ bylÄ Ä¯rodymų, kad jo daugelį metų naudoti nugriauti sandÄliai ir kiti pastatai nebuvo pritaikyti uosto funkcinei paskirÄiai ir nebuvo naudojami teikti su krovinių krova susijusias paslaugas, teismas sprendÄ, kad atsakovas, nenustatÄs esminÄs Tvarkos 6.6 punkte nurodytos sÄ lygos â nugriautų pastatų neatitikties uosto funkcinei paskirÄiai, pagrįstai atsisakÄ taikyti ieÅ¡kovui uosto žemÄs nuomos mokesÄio lengvatÄ â nurodytame punkte nustatyta tvarka penkeriems metams sumažinti Å¡io mokesÄio dydį. Teismas atmetÄ ieÅ¡kinio reikalavimus, konstatavÄs, kad ieÅ¡kovas nepateikÄ juos pagrindžianÄių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi KlaipÄdos apygardos teismo 2009 m. gegužÄs
4 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .
           TeisÄjų kolegija nustatÄ,
kad pradiniai ieÅ¡kovo nugriautų pastatų ir statinių, stovÄjusių (duomenys neskelbtini), savininkai
buvo Lietuvos valstybinÄs žvejybos laivyno įmonÄ âJÅ«raâ, kuri vertÄsi laivyba ir jos turÄti pastatai buvo skirti laivams aptarnauti, bei AB âŽuvų konservaiâ, kurios veikla buvo orientuota į žuvų pramonÄ. Kadangi ieÅ¡kovas užsiima krovinių krova, tai jam įsigyti pastatai nebuvo reikalingi, taÄiau suteikÄ teisÄ be konkurso, t. y. derybų su vieninteliu pretendentu bÅ«du (KVJUÄ® 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas, susisiekimo ministro 1997 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 286 patvirtintų KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto žemÄs nuomos konkurso nuostatų 5.1 punktas), iÅ¡sinuomoti KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto žemÄ. 2002 m. rugpjÅ«Äio 20 d. bylos Å¡alys pasiraÅ¡Ä terminuotÄ KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto žemÄs nuomos sutartį Nr. 20-58/2002ž, kuri vÄliau Å¡alių buvo keiÄiama ir pildoma. 2002 m. rugpjÅ«Äio 20 d.â2007 m. balandžio 27 d. laikotarpiu ieÅ¡kovas nuomojo 226 849 kv. m prie krantinių Nr. 82â100 ir Nr. 105â106 esanÄios uosto žemÄs, skirtos uosto funkcinÄ paskirtį atitinkanÄiai veiklai, o nuo 2007 m. balandžio 27 d. iÅ¡sinuomojo dar 23 573 kv. m prie nurodytų krantinių esanÄios uosto žemÄs, skirtos Å¡aldytiems maisto produktams apdoroti ir sandÄliuoti (logistikai). 2007 m. birželio 21 d. ieÅ¡kovo nuomojama 23 573 kv. m uosto žemÄs ploto dalis padidinta iki 25 260 kv. m. Atsakovas inicijavo, kad KlaipÄdos m. taryba 2000 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 68 patvirtintų âTeritorijos tarp Nemuno, Minijos, VarnÄnų, SmiltelÄs g. ir kratinių Nr. 80-115, KlaipÄdoje, detalųjį planÄ â. TeisÄjų kolegija atkreipÄ dÄmesį į tai, kad detaliajame plane nustatyta teritorijos plÄtros kryptis buvo susijusi su specialių krovinių krova, todÄl atsakovas neprieÅ¡taravo, jog ieÅ¡kovas nugriautų nenaudojamus pastatus. 1999 m. rugpjÅ«Äio 3 d.â2000 m. birželio 23 d. laikotarpiu (t. y. iki nuomos
sutarties sudarymo) ieÅ¡kovas turÄjo leidimÄ vykdyti griovimo darbus ir de facto nugriovÄ sandÄlį (3F1p), du
rÅ«kymo cechus (2P1p, 10P1p), katilinÄ (42H1p); 2002 m. birželio 27 d. â 2002 m. liepos 5 d. laikotarpiu (t. y. iki nuomos sutarties sudarymo) ieÅ¡kovas turÄjo leidimÄ griauti penkis sandÄlius (134F1p, 135F1p, 136F1p, 93F1ž, 51F1b), tris gamybinius pastatus (61F1p, 63P1p, 95P1p), siurblinÄ (18H1p), taÄiau byloje nÄra patikimų įrodymų, kada â iki ar po ginÄo nuomos sutarties sudarymo â Å¡ie buvo de facto nugriauti; 2002 m. spalio 28 d. â 2006 m. kovo 21 d. laikotarpiu (t. y. po nuomos sutarties sudarymo) ieÅ¡kovas turÄjo leidimus ir de facto nugriovÄ administracinius pastatus (36B2p, 58B3p), džiovyklÄ (40H1p), sandÄlius (10I1p, 11F1p, 38F1p, 41F1p), dirbtuves (37H1p, 39H1p, 59P1p, 60P2p), maitinimo pastatÄ (1M1p), laivų remonto stoties pastatÄ (22P2p), gamybinį cechÄ (9P1p), siurblinÄ (14H1p), transformatorinÄ (25H1p). 2006 m. birželio 5 d. KlaipÄdos miesto savivaldybÄs administracija iÅ¡davÄ ieÅ¡kovui statybos leidimÄ Nr. 99 (1.0) â T/05 adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. kratinių Nr. 82â89 gretimybÄje, statyti universaliÄ sandÄliavimo aikÅ¡telÄ Nr. 1, statybos procesÄ suskirstant į du etapus, kurių pirmÄ jį (įrengdamas 35 694 kv. m plotÄ ) ieÅ¡kovas baigÄ 2006 m. liepos 18 d., o antrÄ jį (įrengdamas 37 774 kv. m plotÄ ) â 2006 m. gruodžio 21 d.
PažymÄjusi, kad iki ginÄo nuomos sutarties sudarymo (nebÅ«damas nuomininkas) ieÅ¡kovas nugriovÄ 4 pastatus, po sutarties sudarymo (bÅ«damas nuomininku) â 16 pastatų, o duomenų dÄl kitų 9 pastatų nugriovimo datos byloje nÄra, teisÄjų kolegija sprendÄ, kad ieÅ¡kovas tik dÄl dalies (16 iÅ¡ 29) pastatų atitinka Tvarkos 6.6 punkto taikymo pirmÄ jÄ sÄ lygÄ â nuomininkas nugriovÄ pastatÄ (pastatus). TeisÄjų kolegija konstatavo, kad kitų trijų sÄ lygų (pastatų griovimo teisÄtumas; atsilaisvinusio ploto pritaikymas bei naudojimas pagal uosto funkcinÄ paskirtį; nuomininko praÅ¡ymas taikyti nuomos mokesÄio lengvatÄ ) buvimas nekelia abejonių, esminis Å¡alių ginÄas kilo tik dÄl to, ar nugriauti pastatai nebuvo pritaikyti uosto funkcinei paskirÄiai.
TeisÄjų kolegijos nuomone, Tvarkos 6.6 punkto nuostata dÄl pastatų nepritaikymo uosto funkcinei paskirÄiai reiÅ¡kia, kad pastatai (statiniai) nepasižymi atitinkamomis konstrukcinÄmis savybÄmis, kurios leistų eksploatuoti juos pagal uosto funkcinÄ paskirtį (aptarnauti uoste stovinÄius laivus ar vykdyti kitokiÄ su laivyba susijusiÄ komercinÄ ir Å«kinÄ veiklÄ ), nepriklausomai nuo to, kam pastatai (statiniai) faktiÅ¡kai buvo naudojami. TeisÄjų kolegija sprendÄ, kad Tvarkos 6.6 punkte įtvirtinta uosto žemÄs nuomos mokesÄio lengvata taikytina tais atvejais, kai, iÅ¡plÄtus uosto ribas, į uosto teritorijÄ pakliÅ«na pastatai (statiniai), kurie iki Å¡iol buvo nepritaikyti uosto funkcinei paskirÄiai.
IeÅ¡kovas įsigijo pastatų, kurie neatitiko jo vykdomos Å«kinÄsâkomercinÄs veiklos (krovinių krovos, sandÄliavimo) specifikos, taÄiau, teisÄjų kolegijos vertinimu, neįrodÄ (CPK 178 straipsnis), kad pradiniai nugriautų pastatų savininkai Lietuvos valstybinÄs žvejybos laivyno įmonÄ âJÅ«raâ ir AB âŽuvų konservaiâ veikÄ uosto funkcinÄs paskirties neatitinkanÄiuose pastatuose arba kad vÄlesnį Å¡ių savininkai uosto funkcinei paskirÄiai pritaikytus pastatus bÅ«tų pritaikÄ veiklai, neatitinkanÄiai uosto funkcinÄs paskirties. IeÅ¡kovo iÅ¡vardytas aplinkybes â pastatų nereikalingumÄ jo veiklai vykdyti; detaliojo plano, uosto plÄtros kryptį siejant su krovinių krova, patvirtinimÄ ; pastatų nugriovimo, be kita ko, turint atsakovo sutikimÄ , faktÄ ; naujo pastato (statinio) pastatymÄ â teisÄjų kolegija vertino kaip savaime nesuponuojanÄias iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo nugriauti pastatai buvo nepritaikyti uosto funkcinei paskirÄiai. TeisÄjų kolegijos įsitikinimu, ieÅ¡kovas ne vietoje uosto funkcinei paskirÄiai nepritaikytų pastatų pastatÄ uosto funkcinei paskirÄiai pritaikytÄ pastatÄ (statinį), o uosto funkcinei paskirÄiai pritaikytus pastatus pakeitÄ kitokio pobÅ«džio uosto funkcinei paskirÄiai pritaikytu pastatu (statiniu), kuris atitinka ieÅ¡kovo vykdomÄ komercinÄ ir Å«kinÄ veiklÄ .         Â
DÄl ieÅ¡kovo argumentų, susijusių su Tvarkos 6.6 punkte įvardytų nugriautų pastatų nereikalingumu uosto funkcinei paskirÄiai, teisÄjų kolegija pažymÄjo, kad žodis ânereikalingasâ platesnis už Tvarkos 6.6 punkto žodį ânepritaikytasâ, nes kiekvienas uosto funkcinei paskirÄiai nepritaikytas pastatas yra nereikalingas, taÄiau ne kiekvienas nereikalingas pastatas kartu bÅ«na nepritaikytas uosto funkcinei paskirÄiai. DÄl to, teisÄjų kolegijos nuomone, dÄl pastato (ne)pritaikomumo uosto funkcinei paskirÄiai negali bÅ«ti sprendžiama pagal ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡vardytus kriterijus: pastato vietÄ , jo reikalingumÄ uostui atitinkamu laiku, uosto plÄtros kryptis, uosto naudotojo komercinÄ ir Å«kinÄ veiklÄ .
Pripažinusi, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas uosto žemÄs nuomininkas, nugriovÄ uosto funkcinei paskirÄiai pritaikytus pastatus (statinius), teisÄjų kolegija sprendÄ, jog Tvarkos 6.6 punkte įtvirtinta uosto žemÄs nuomos mokesÄio lengvata ieÅ¡kovui nepriklauso.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
           Kasaciniu skundu ieÅ¡kovas Laivų krovos AB âKlaipÄdos SmeltÄâ praÅ¡o panaikinti teismų sprendimÄ bei nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad apeliacinÄs instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino Tvarkos
6.6 punkto sÄ vokÄ âuosto funkcinei paskirÄiai nepritaikytas pastatasâ, taip pat tam tikras KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo nuostatas, todÄl padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog universalios sandÄliavimo aikÅ¡telÄs Nr. 1 vietoje buvÄ ieÅ¡kovo nugriauti pastatai buvo pritaikyti uosto funkcinei paskirÄiai:
1. Teismo aiÅ¡kinimas, kad Tvarkos 6.6 punktas taikytinas tik tais atvejais, kai prie KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijos yra prijungiamos uosto rezervinÄs teritorijos, kuriose yra uosto funkcinei paskirÄiai nepritaikytų pastatų, prieÅ¡tarauja Å¡io punkto turiniui ir esmei bei apskritai paneigia jo taikymo galimybÄ.
Tvarkoje reglamentuojamas nuomos mokesÄio, nuomojant KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijos žemÄ, apskaiÄiavimas. Å is reglamentavimas neapima uosto rezervinių teritorijų prijungimo klausimų. Nei Tvarkos 6.6 punkte, nei jokioje kitoje Å¡io teisÄs akto nuostatoje nenustatyta, kad nuomos mokesÄio lengvata taikytina tik prie uosto teritorijos prijungtai rezervinei teritorijai. Kasatoriaus teigimu, uosto funkcinei paskirÄiai nepritaikytų pastatų gali bÅ«ti bei atsirasti ir uosto teritorijoje.
Toks teismo aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja KVJUÄ® 22 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad uosto rezervinÄse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas negali bÅ«ti perduodami privaÄion (taigi â ir uosto žemÄs nuomininko) nuosavybÄn. Uosto nuomininkas, negalÄdamas bÅ«ti uosto rezervinÄse teritorijose esanÄių pastatų (taip pat ir nepritaikytų uosto funkcinei paskirÄiai) savininkas, niekada negalÄtų pasinaudoti Tvarkos
6.6 punkte nustatyta uosto žemÄs nuomos mokesÄio lengvata.
Nurodytas teismo aiÅ¡kinimas taip pat neatitinka KVJUÄ® 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad uosto naudotojai uosto teritorijoje gali vykdyti tik uosto funkcinÄ paskirtį atitinkanÄiÄ komercinÄ ir Å«kinÄ veiklÄ , bei 5 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad uosto direkcija turi teisÄ iÅ¡nuomoti uosto žemÄ su uosto veikla susijusioms reikmÄms. Pagal Å¡ias nuostatas uosto žemÄ negali bÅ«ti iÅ¡nuomota uosto rezervinÄse teritorijose esanÄių uosto funkcinei paskirÄiai nepritaikytų pastatų savininkams, nes tai neatitiktų uosto funkcinÄs paskirties. Taigi tokių uosto rezervinÄse teritorijose esanÄių pastatų savininkas, negalÄdamas tapti uosto žemÄs nuomininku, taip pat niekada negalÄtų pasinaudoti Tvarkos 6.6 punkte įtvirtinta nuomos mokesÄio lengvata. Â
           2. Nepagrįstas apeliacinÄs instancijos teismo aiÅ¡kinimas, kad dÄl Tvarkos 6.6 punkte minimo nugriautų pastatų (ne)pritaikomumo sprÄstina tik KVJUÄ® 4 straipsnio 1 dalies normų, įtvirtinanÄių uosto apibrÄžtį, kontekste. Kasatoriaus teigimu, Å¡ioje įstatymo nuostatoje įtvirtinta uosto kaip Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalies, skirtos laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir Å«kinei veiklai vykdyti, apibrÄžtis visiÅ¡kai neatsako į klausimÄ , kokios bÅ«tent paskirties pastatai pripažintini atitinkanÄiais uosto funkcinÄ paskirtį. Remiantis Å¡ia abstrakÄia KVJUÄ® 4 straipsnio 1 dalies nuostata, visi uosto teritorijoje esantys sandÄliavimo, administracinÄs, gamybinÄs ir kt. paskirties pastatai bÅ«tų pripažįstami atitinkanÄiais uosto funkcinÄ paskirtį. TaÄiau toks (tik paÄia pastatų paskirtimi grindžiamas) aiÅ¡kinimas ir taikymas iÅ¡ esmÄs paneigtų Tvarkos 6.6 punkto taikymo galimybÄ, nes uosto teritorijoje niekada nebÅ«tų uosto funkcinei paskirÄiai nepritaikytų pastatų. Kasatoriaus nuomone, dÄl Tvarkos 6.6 punkte nurodyto pastatų (ne)pritaikomumo sprÄstina, kiekvienu konkreÄiu atveju įvertinant tam tikrų konkreÄių aplinkybių ir kriterijų visumÄ :
a) pastato dislokacijos uosto teritorijoje vietÄ ; b) laikÄ (ar konkreÄiu laiku pastatas reikalingas uosto funkcinei paskirÄiai); c) uosto ar tam tikros jo teritorijos dalies plÄtros kryptis, kurių nustatymas yra atsakovo kompetencija; d) uosto naudotojo, kuriam iÅ¡nuomota tam tikra uosto teritorijos dalis, veiklos pobÅ«dį ir darbo organizavimÄ (remiantis KVJUÄ® 11 straipsnio
4 punkte įtvirtintu efektyvaus uosto žemÄs valdymo ir naudojimo principu, uosto naudotojo vykdomai veiklai pagal savo funkcinÄ paskirtį nereikalingi ir pertekliniai pastatai negali bÅ«ti pripažįstami pritaikytais uosto funkcinei paskirÄiai). Â
           Atsiliepime į kasacinį skundÄ atsakovas VÄ® KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija praÅ¡o ieÅ¡kovo kasacinį skundÄ atmesti. Jame nurodoma, kad:
           1. ApskųstÄ nutartį priÄmÄs apeliacinÄs instancijos teismas, remdamasis KVJUÄ® 4 straipsnio 1 dalyje apibrÄžta uosto paskirtimi, atskyrÄ ir motyvuotai iÅ¡aiÅ¡kino uosto funkcinei paskirÄiai nepritaikyto pastato ir kasatoriaus vykdomai veiklai nereikalingo pastato sampratas bei padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dÄl vienos iÅ¡ esminių Tvarkos 6.6 punkto taikymo sÄ lygų nebuvimo.Â
           2. Kasatoriaus vardijami kriterijai (uosto vieta; laikas; teritorijos plÄtros kryptys; uosto naudotojo veiklos pobÅ«dis) faktiÅ¡kai yra skirti ne pastatų pritaikomumo ar nepritaikomumo uosto funkcinei paskirÄiai, o Å¡ių pastatų reikalingumo ar nereikalingumo konkretaus uosto naudotojo (nuomininko) veiklai įvertinti. Å ios sÄ vokos negali bÅ«ti tapatinamos. Nuomos mokesÄio lengvata, dÄl kurios taikymo sprendžiama nagrinÄjamoje byloje, reglamentuojama imperatyvaus pobÅ«džio normų, kurios negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos pleÄiamai.  Â
           3. ApeliacinÄs instancijos teismas tik nurodÄ, kad Tvarkos 6.6 punkte įtvirtinta nuomos mokesÄio lengvata gali bÅ«ti taikoma tais atvejais, kai uosto teritorija iÅ¡pleÄiama, taÄiau nekonstatavo, jog tai vienintelis Å¡ios lengvatos taikymo atvejis. Be to, teismas nieko nepasisakÄ dÄl rezervinių teritorijų. Uosto teritorija gali bÅ«ti iÅ¡plÄsta ne tik į rezervinÄ teritorijÄ . Neneigtina, kad ir uosto teritorijoje gali bÅ«ti ar atsirasti uosto funkcinei paskirÄiai nepritaikytas statinys, taÄiau kiekvienu konkreÄiu atveju tai turi bÅ«ti įrodyta.
           4. Tvarkos 6.6 punkto nuostata siekiama skatinti uosto žemÄs nuomininkus pritaikyti uosto funkcinei paskirÄiai (uosto veiklai) apskritai nepritaikytas teritorijas; joje įtvirtintas reglamentavimas dÄl teritorijų, naujai įtrauktų į uosto teritorijÄ . Tuo tarpu ginÄo teritorijoje uostas veikia daugiau kaip 50 metų. Visi joje pastatyti pastatai buvo pritaikyti uosto funkcinei paskirÄiai ir buvo naudojami uosto veiklai vykdyti. Sutikus su kasaciniam skunde pateiktu Tvarkos 6.6 punkto aiÅ¡kinimu, jame įtvirtinta nuomos mokesÄio lengvata bÅ«tų skatinamas ir finansuojamas vienos konkreÄios įmonÄs veiklos pobÅ«džio pakeitimas (kaip, pvz., nagrinÄjamu atveju, kai vietoje kelių dengtų sandÄlių buvo pastatyta viena atvira sandÄliavimo aikÅ¡telÄ) arba net finansuojama įprasta įmonÄs veikla (pvz., kai vietoje nusidÄvÄjusio pastato pastatomas tos paÄios paskirties naujas pastatas). Tai neatitiktų pirmiau nurodytos Å¡ios mokesÄio lengvatos taikymo paskirties.
             Â
          TeisÄjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
DÄl KlaipÄdos valstybinio jÅ«rų uosto žemÄs nuomos mokesÄio apskaiÄiavimo tvarkos
6.6 punkto aiškinimo
           Tvarkos 6.6 punkte nustatyta, kad kai uosto žemÄs nuomininkas uosto funkcinei paskirÄiai nepritaikytÄ pastatÄ nustatyta tvarka nugriauna ir atsilaisvinusį žemÄs plotÄ pritaiko ir naudoja pagal uosto funkcinÄ paskirtį, nuomininko praÅ¡ymu penkerius metus nuo paskirties pakeitimo to ploto uosto žemÄs nuomos mokesÄio dydis prilyginamas nurodytam Å¡ios tvarkos 4 punkte žemÄs nuomos mokesÄio dydžiui.
           ApeliacinÄs instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį dÄl žemÄs nuomos mokesÄio lengvatos taikymo, nutartyje pasisakÄ, kad uosto žemÄs nuomos mokesÄio lengvata taikytina tais atvejais, kai, iÅ¡plÄtus uosto ribas, į uosto teritorijÄ pakliÅ«na pastatai (statiniai), kurie iki tol nebuvo pritaikyti uosto funkcinei paskirÄiai. Toks Tvarkos 6.6 punkto aiÅ¡kinimas neteisingas, nes juo susiaurinamas Å¡iame punkte įtvirtintos uosto žemÄs nuomos mokesÄio lengvatos taikymas uosto naudotojams, kurie uosto teritorijoje vykdo komercinÄ ir Å«kinÄ veiklÄ , atitinkanÄiÄ uosto funkcinÄ paskirtį, ir uosto funkcinei paskirÄiai nepritaikytÄ pastatÄ nustatyta tvarka nugriauna, o atsilaisvinusį žemÄs plotÄ pritaiko ir naudoja pagal uosto funkcinÄ paskirtį. TeisÄjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad nors apeliacinÄs instancijos teismas, konstatuodamas, jog žemÄs nuomos mokesÄio lengvata taikytina tais atvejais, kai iÅ¡pleÄiama uosto teritorija, neteisingai aiÅ¡kino Tvarkos 6.6 punktÄ , taÄiau Å¡iuo aspektu materialiosios teisÄs normos pažeidimas neturÄjo įtakos neteisÄtos nutarties priÄmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes nagrinÄjamu atveju uosto ribos nebuvo iÅ¡plÄstos. DÄl to pirmasis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas. Â
NagrinÄjamoje byloje yra kilÄs ginÄas, ar ieÅ¡kovo pastatytos universalios sandÄliavimo aikÅ¡telÄs Nr. 1 vietoje buvÄ ieÅ¡kovo nugriauti pastatai buvo pritaikyti uosto funkcinei paskirÄiai.
Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo įmonÄ Laivų krovos AB âKlaipÄdos SmeltÄâ įregistruota 1991 m. rugsÄjo 5 d. Pradiniai nugriautų sandÄlių, rÅ«kymo cechų, katilinÄs, gamybinių ir administracinių pastatų, siurblinių, džiovyklos, dirbtuvių, laivų remonto stoties, transformatorinÄs, maitinimo pastato ir kt., buvusių (duomenys neskelbtini), savininkai buvo Lietuvos valstybinÄs žvejybos laivyno įmonÄ
âJÅ«raâ ir AB âŽuvų konservaiâ. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymÄjo, kad Lietuvos
valstybinÄs žvejybos laivyno įmonÄ âJÅ«raâ vertÄsi laivyba ir jos turÄti pastatai buvo skirti laivams aptarnauti, o AB âŽuvų konservaiâ veikla buvo orientuota į žuvies apdirbimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinÄ ieÅ¡kovo veikla yra susijusi su krovinių krova, įsigyti pastatai ieÅ¡kovui nebuvo reikalingi, taÄiau suteikÄ teisÄ be konkurso iÅ¡sinuomoti uosto žemÄ. ApeliacinÄs instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas įsigijo pastatus, kurie neatitiko jo vykdomos komercinÄs ir Å«kinÄs veiklos (krovinių krovos, sandÄliavimo) specifikos, taÄiau neįrodÄ (CPK 178 straipsnis), jog pradiniai jo nugriautų pastatų savininkai Lietuvos valstybinÄs žvejybos laivyno
įmonÄ âJÅ«raâ ir AB âŽuvų konservaiâ dirbo nurodytos uosto funkcinÄs paskirties
neatitinkanÄiuose pastatuose. PažymÄtina, kad pagal byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovui Å¡ios aplinkybÄs nereikÄjo įrodinÄti, nes ji nereikÅ¡minga bylai ir nebuvo įrodinÄjimo dalykas. ApeliacinÄs instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas taikyti uosto žemÄs nuomos mokesÄio lengvatÄ , motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovas ne vietoje uosto funkcinei paskirÄiai nepritaikytų pastatų pastatÄ uosto funkcinei paskirÄiai pritaikytÄ pastatÄ (statinį), o uosto funkcinei paskirÄiai pritaikytus pastatus pakeitÄ kitokio pobÅ«džio uosto funkcinei paskirÄiai pritaikytu pastatu (statiniu), atitinkanÄiu ieÅ¡kovo vykdomÄ komercinÄ ir Å«kinÄ veiklÄ . Å i teismo iÅ¡vada atitinka KVJUÄ® 4 straipsnio nuostatas, kad uosto naudotojai uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokiÄ komercinÄ ir Å«kinÄ veiklÄ , kuri atitinka uosto funkcinÄ paskirtį â laivų aptarnavimo bei kitos su laivyba susijusios komercinÄs ir Å«kinÄs veiklos vykdymÄ . TaÄiau teismo padaryta iÅ¡vada, kad dar prieÅ¡ ieÅ¡kovo įmonÄs įsteigimÄ uosto teritorijoje veikusios įmonÄs vykdomai komercinei ir Å«kinei veiklai naudojo pastatus, tuo metu atitinkanÄius uosto funkcinÄ paskirtį, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog jie nugriovimo ir Å¡iuo metu, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo vykdomÄ komercinÄ ir Å«kinÄ veiklÄ bei uosto funkcinÄ paskirtį, atitinka uosto funkcinÄ paskirtį. TeisÄjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad, nenustaÄius reikÅ¡mingos bylai aplinkybÄs, ar ieÅ¡kovo nugriauti pastatai buvo pritaikyti dabartinei uosto funkcinei paskirÄiai, negalima padaryti teisingos iÅ¡vados dÄl Tvarkos 6.6 punkte įtvirtintos uosto žemÄs nuomos mokesÄio lengvatos taikymo ieÅ¡kovui.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , konstatuoja, kad apeliacinÄs instancijos teismas pažeidÄ materialiosios ir proceso teisÄs normas, Å¡is pažeidimas galÄjo turÄti įtakos neteisÄtos nutarties priÄmimui, todÄl nutartis naikintina, o byla perduotina nagrinÄti iÅ¡ naujo apeliacinÄs instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).Â
           Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
 n u t a r i a :
          Â
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti apeliacinÄs instancijos teismui.
Å i Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis yra galutinÄ, neskundžiama ir įsiteisÄja nuo priÄmimo dienos.
TeisÄjai                                                                                                Egidijus
Baranauskas
                                                                                                                       BirutÄ
JanaviÄiÅ«tÄ
                                                                                                                       Pranas
Žeimys