2020-01-29 Nr. AB-2001-3-61-3-03746-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-57-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03746-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. L. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti, kaip neteisėtą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. spalio 10 d. įsakyme Nr. P-1334 „Dėl kpt. P. L. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – Įsakymas) nurodytą atleidimo pagrindą „Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi ir 44 straipsnio 2 dalimi“ <...>“ Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. „Dėl Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo patvirtinimo, 3 punktu“ ir įpareigoti pakeisti atleidimo pagrindą į „Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 7 punktą“; 2) panaikinti Įsakymo 3 punktą, kuriame nurodyta kpt. P. L. Lietuvos kariuomenei grąžinti mokymo išlaidas 10 024 Eur (dešimt tūkstančių dvidešimt keturis eurus) iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadu Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartį; 3) panaikinti 2003 m. liepos 4 d. profesinės karo tarnybos sutarties, registracijos Nr. DS-65 (toliau – Sutartis) 1, 3, 6, 7 punktų sąlygas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2003 m. liepos 4 d. profesinės karo tarnybos sutarties (registracijos Nr. DS-65) 1, 3, 6, 7 punktų sąlygas, atsižvelgęs į tai, kad šios skundo dalies nagrinėjimas nepriskirtas administraciniams teismams.

Teismas, išanalizavę Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 48 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 57 straipsnį, nurodė, kad teisinis reglamentavimas aiškiai nurodo, kokius karo tarnybos ginčus nagrinėja administraciniai teismai (KASOKTĮ 48 straipsnio 2 dalis), o kuriems karo tarnybos ginčams iki kreipimosi į teismą yra taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka (KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalis). Taigi, profesinės karo tarnybos sutarties (jos dalių) panaikinimo klausimas teisme nenagrinėtinas nepasinaudojus minėta išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skundo reikalavimu dėl sutarties sąlygų panaikinimo kelią ginčą dėl minėtoje sutartyje apibrėžtų sutartinių santykių. Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį bei pažymėjo, kad šiuo atveju, pareiškėjas kelią ginčą ne dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, o dėl sutartinių teisinių santykių, todėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti sutarties sąlygas nagrinėjimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Likusią pareiškėjo skundo dalį teismas nutarė priimti.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį ir perduoti klausimą dėl skundo reikalavimo panaikinti 2003 m. liepos 4 d. profesinės karo tarnybos sutarties (registracijos Nr. DS-65) 1, 3, 6, 7 punktų sąlygas priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį į teismą gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pareiškėjas neturėjo teisės nutraukti Sutarties, bet ir net neturėdamas teisės nutraukti sutarties, negalėjo išvengti teisinių pasekmių, t. y. pareigos grąžinti mokymosi išlaidų, todėl pareiškėjas yra suinteresuotas, Sutarties nuostatos būtų panaikintos, nes jos pažeidžia pareiškėjo teises bei prieštarauja bendriesiems teisingumo ir protingumo principams.

Pareiškėjo atleidimas iš tarnybos yra toks, koks numatytas KASOKTĮ 48 straipsnio 2 dalyje, t. y. nesant drausmės pažeidimo, todėl jo ginčo nėra taikoma išankstinė karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS62-417/2011, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Minėtoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl padaryto drausmės pažeidimo.

Dėl teismingumo pareiškėjas nurodo, kad ABTĮ nenumato galimybės tokiu atveju ginčo šalims teisės pasirinkti, kokia teisme (administraciniame ar bendrosios kompetencijos) bus nagrinėjamas tarp jų ginčas. Jeigu pareiškėjas neskųs Sutarties, iš kurios kilęs ginčas, teismas, priimdamas sprendimą, pasisakys, kad Sutartis neginčijama ir nėra pagrindo keisti atleidimo pagrindą. Tokio pobūdžio teismo sprendimų yra daugiau, todėl pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, pasirinko būtent tokį savo teisių gynybos būdą.

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Krašto apsaugos ministerija teigia, kad pareiškėjas neskundžia Įsakymo 2 punkto, kuriuo nutraukiama sutartis su pareiškėju., todėl sudėtinga suprasti pareiškėjo pasirinktą gynimo būdą ir tik ginčyti nutrauktos Sutarties punktus. Sutartis su pareiškėju buvo sudaryta, vadovaujantis KASOKTĮ. Pareiškėjui Sutarties punktuose numatytos sąlygos jo kario teisėms ar interesams galėjo turėti įtakos jo tarnybos atlikimo metu tiek, kiek šių santykių nereglamentavo KASOKTĮ.

Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 57 straipsnį ir KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalį tarnybos metu kilę ginčai galėjo būti laikomi karo tarnybos ginčais ir jie būtų nagrinėjami išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Lietuvos kariuomenė teigia, kad pareiškėjas neprašo panaikinti Įsakymo 2 punkto, kuriuo nutraukta Sutartis ir jis atleidžiamas iš tarnybos. Lietuvos kariuomenė akcentuoja, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo KASOKTĮ pakeitimo įstatymas, kurio pagrindu sudaryta Sutartis su pareiškėju tapo terminuota. Sistemiškai vertinant KASOKTĮ reguliavimą, Įsakymo 3 punktu nustatytas reikalavimas grąžinti mokymosi išlaidas yra grindžiamas įstatymine norma, o ne sutartiniais santykiais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi ginčydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuri nepriskirta nagrinėti administraciniams teismams.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti, kaip neteisėtą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. spalio 10 d. įsakyme Nr. P-1334 „Dėl kpt. P. L. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – Įsakymas) nurodytą atleidimo pagrindą „Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi ir 44 straipsnio 2 dalimi“ <...>“ Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. „Dėl Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo patvirtinimo, 3 punktu“ ir įpareigoti pakeisti atleidimo pagrindą į „Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 7 punktą“; 2) panaikinti Įsakymo 3 punktą, kuriame nurodyta kpt. P. L. Lietuvos kariuomenei grąžinti mokymo išlaidas 10 024 Eur (dešimt tūkstančių dvidešimt keturis eurus) iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadu Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartį; 3) panaikinti 2003 m. liepos 4 d. profesinės karo tarnybos sutarties 1, 3, 6, 7 punktų sąlygas.

Vertinant pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjo trečiojo skundo reikalavimas nenagrinėtinas administraciniame teisme, pagrįstumą, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 22 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo matyti, kad byloje vyrauja administracinis teisinis santykis (skundžiamas Krašto apsaugos ministro Įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų bei pareiškėjas yra įpareigotas grąžinti mokymo išlaidas). Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo skundo trečiasis reikalavimas nagrinėtinas administraciniame teisme kartu su kitais skundo reikalavimais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl profesinės karo tarnybos sutarties punktų panaikinimo. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant bylą iš esmės ir vertinant Įsakymo pagrįstumą bei pareiškėjo atleidimą iš pareigų, neatsiejamai būtų vertinamos ir aplinkybės, susijusios su profesinės karo tarnybos sutarties sudarymu bei šios sutarties sąlygos.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl nutarties dalis dėl trečiojo skundo reikalavimo priimtinumo laikytina nepagrįsta. Dėl to yra pagrindas pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl sutarties punktų panaikinimo ir priimti pareiškėjo skundo reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti 2003 m. liepos 4 d. profesinės karo tarnybos sutarties1, 3, 6, 7 punktų sąlygas. Likusią pirmosios instancijos teismo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. L. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl profesinės karo sutarties punktų panaikinimo, panaikinti ir priimti pareiškėjo skundo reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti 2003 m. liepos 4 d. profesinės karo tarnybos sutarties 1, 3, 6, 7 punktų sąlygas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė