2e6d91ab-bbba-44cf-af2b-23659cd49675 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-990-764/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03269-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo F. A. (F. A.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas F. A. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ Nr. SP9-13-13;

2) panaikinti Departamento 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ Nr. S-13-6661;

3) įpareigoti DepartamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2020 m. rugsėjo 8 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiÅ¡kėjui neiÅ¡vykstant iÅ¡ Lietuvos Respublikos. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, jog 2020 m. sausio 17 d. atvyko į Lietuvos RespublikÄ Ä¯sigyti naudotų transporto priemonių. Dėl Å¡alyje nuo 2020 m. kovo 11 d. paskelbtos pandemijos, pareiÅ¡kėjas prarado galimybę iÅ¡vykti į savo kilmės Å¡alį. Pažymi, jog 2020 m. balandžio 23 d.

Kauno miesto apylinkės teismo nutarties pagrindu pareiÅ¡kėjas buvo suimtas nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. birželio 21 d., vėliau suėmimo terminas pareiÅ¡kėjui buvo pratęstas dar 2 mėnesiams. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi patenkino pareiÅ¡kėjo skundÄ bei suėmimÄ pakeitė intensyvia priežiÅ«ra bei nustatė draudimÄ pareiÅ¡kėjui pasiÅ¡alinti toliau nei 200 m nuo gyvenamosios vietos. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ra 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutraukė ikiteisminį tyrimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu dėl vagystės pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, pripažinus, jog pareiÅ¡kėjas nepadarė nusikalstamos veikos, panaikinus ir kardomÄ sias priemones.

Kauno apskrities VPK KP NNTV 3-iasis skyrius 2020 m. rugpjūčio 18 d. pareiÅ¡kėjui įteikė praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ dėl veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje padarymo, tačiau Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 6-ojo skyriaus nutarimu ikiteisminis tyrimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo nutrauktas perduodant jį laiduotojo atsakomybėn 2 metams be užstato. Dėl Å¡ių aplinkybių, pareiÅ¡kėjas neturėjo objektyvios galimybės iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

PareiÅ¡kėjas, siekdamas įgyti profesijÄ , kreipėsi į suaugusiųjų mokymo centrÄ , sudarė sutartį bei sumokėjo mokestį už mokymÄ si. Taip pat pareiÅ¡kėjas 2020 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo mokymosi pagrindu. Be to, siekdamas iki leidimo iÅ¡davimo gauti vizÄ , 2020 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Departamento Kauno skyrių, kur tÄ pačiÄ dienÄ jam buvo įteiktas sprendimas Nr. S-13-6661 “Dėl dokumentų grÄ Å¾inimo“ ir sprendimas Nr. SP9-13-13, kuriuo pareiÅ¡kėjas įpareigotas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t.y. iki 2020 m. rugsėjo 25 d.

Taigi pareiÅ¡kėjo vertinimu, jis dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių neturėjo galimybės kreiptis į DepartamentÄ dėl teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje. PareiÅ¡kėjo nuomone, skundžiami sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti, nes buvo priimti atsakovui nenustačius ir objektyviai neįvertinus visų pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytų reikÅ¡mingų aplinkybių, dalį jų interpretavo klaidingai, neteisingai taikė materialinės teisės normas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Nr. S-13-6661 „Dėl atsisakymo priimti praÅ¡ymÄ â€œ yra grindžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl praÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo vieÅ¡o administravimo subjektuose taisyklių“ 36 punktu, nedetalizuojant Å¡io sprendimo priėmimo faktinių ir teisinių pagrindų.

Pažymi, jog antrasis Departamento priimtas sprendimas Nr. SP9-13-13 „Dėl (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inimo į (duomenys neskelbtini)“ yra grindžiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir atsižvelgiant į Å¡io įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodomas aplinkybes bei į tai, kad nenustatyta Å¡io įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodomų priežasčių, dėl kurių bÅ«tų draudžiama grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kilmės Å¡alį.

Teigia, jog atsakovas, skundžiamÄ sprendimÄ priėmė pažeisdamas gero administravimo principÄ , nes pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, susipažinti su patikrinimo medžiaga, pasiaiÅ¡kinti. PareiÅ¡kėjas teigia bÅ«tų pateikęs atsakovui duomenis apie objektyvias priežastis, sukliudžiusias iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir (ar) teikti praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi. Todėl pareiÅ¡kėjo tvirtinimu, vien dėl aukščiau iÅ¡dėstytų priežasčių priimti sprendimai turėtų bÅ«ti naikintini kaip nepagrįsti.

Atsakovas Departamentas su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Dėl sprendimo, kuriuo Departamentas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo pažymi, jog 2020 m. rugsėjo 8 d. pareiÅ¡kėjas, per MIGRIS užpildęs praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atvyko į DepartamentÄ pateikti praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ gyventi. PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ užpildė pagal Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytÄ leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pagrindÄ .

Teigia, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ nebuvo priimtas, kadangi pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo pateikimo metu Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, t.y. pasibaigus vizoje nurodytam buvimo dienų skaičiui. PareiÅ¡kėjui žodžiu buvo paaiÅ¡kinta priežastis, kodėl nepriimtas jo praÅ¡ymas, taip pat įteiktas raÅ¡tiÅ¡kas paaiÅ¡kinimas, kuriame taip pat nurodoma priežastis, kodėl nepriimtas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas. Atsakovo teigimu, sprendimas priimtas nustačius, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo pateikimo metu Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai.

Per klaidÄ per MIGRIS sistemÄ buvo pažymėta, kad praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ priimtas, tačiau pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡siųstas informacinis raÅ¡tas Nr. S-13-6661, kuriuo pareiÅ¡kėjas informuotas apie klaidos iÅ¡taisymÄ . Nurodo, jog minėtas raÅ¡tas savaime pareiÅ¡kėjui nesukelia teisinių pasekmių, nes yra informacinio pobÅ«džio. Departamentas pažymi, jog nustačius aplinkybes apie pareiÅ¡kėjo neteisėtÄ buvimÄ Lietuvos Respublikoje, Departamentas taikė imperatyvias Ä®statymo nuostatas bei neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti, tačiau Å¡ios aplinkybės neužkerta kelio pareiÅ¡kėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo, jeigu pareiÅ¡kėjas atitiks leidimo gyventi iÅ¡davimo sÄ lygas.

Dėl sprendimo, kuriuo Departamentas nusprendė grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kilmės Å¡alį nurodo, kad pagal Ä®statymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , sprendimas grÄ Å¾inti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui. Priimant sprendimÄ taip pat buvo atsižvelgta į Ä®statymo 128 straipsnio, 130 straipsnio nuostatas. Teigia, jog prieÅ¡ priimant ginčijamÄ sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo grÄ Å¾inimo, pareiÅ¡kėjas buvo apklaustas, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina pareiÅ¡kėjo byloje esantis apklausos lapas.

Atkreipia dėmesį į tai, jog pareiÅ¡kėjas pats nurodė, kad pageidauja grįžti į kilmės ar užsienio valstybę, į kuriÄ jis turi teisę vykti ar kuri sutinka jį priimti (apklausos lapo 25 punktas), jokių papildomų aplinkybių pareiÅ¡kėjas nenurodė (apklausos lapo 26 punktas), o apklausos lapÄ pasirašė. Taip pat pažymi, jog pareiÅ¡kėjas nei iki jam nustatyto savanoriÅ¡ko iÅ¡vykimo į (duomenys neskelbtini) termino pabaigos, nei vėliau nesikreipė į DepartamentÄ , nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų ar papildomos informacijos.

Departamentas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiÅ¡kėjas neturėjo teisėto pagrindo bÅ«ti Lietuvos Respublikoje ir atlikdamas teisės aktais numatytÄ pareigÄ , priėmė ginčijamÄ sprendimÄ , kuriuo nusprendė grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kilmės valstybę. Departamentas nesutinka, jog priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Laikosi pozicijos, jog minėti sprendimai priimti laikantis teisės aktų reikalavimų ir nepažeidžiant procedÅ«rų. Departamento teigimu, sprendimai pagrįsti objektyviais, Departamento disponuojamais duomenimis, nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos.

Todėl Departamento įsitikinimu, priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiÅ¡kėjo skunde nurodomais argumentais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. S-13-6661 „Dėl atsisakymo priimti praÅ¡ymÄ â€œ ir 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. SP9-13-13 „Dėl (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inimo į (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo DepartamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .

Remiantis bylos raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2020 m. sausio 17 d. atvyko į Lietuvos RespublikÄ verslo/darbo tikslais, t.y. įgyti dėvėtų transporto priemonių. PareiÅ¡kėjui 2020 m. balandžio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismas suėmimo terminÄ pratęsė dar dviem mėnesiams. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ pakeitė intensyvia priežiÅ«ra bei uždraudė pareiÅ¡kėjui pasiÅ¡alinti toliau nei 200 m nuo gyvenamosios vietos.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ra 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutraukė ikiteisminį tyrimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu dėl vagystės pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nustačius, kad pareiÅ¡kėjas nepadarė nusikalstamos veikos, taip pat panaikino kardomÄ sias priemones. Kauno apskrities VPK KP NNTV 3-iasis skyrius 2020 m. rugpjūčio 18 d. pareiÅ¡kėjui įteikė praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ dėl veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalies padarymÄ . Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 6-ojo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutrauktas perduodant jį laiduotojo atsakomybėn dvejiems metams be užstato.

PareiÅ¡kėjas, siekdamas įgyti profesijÄ , kreipėsi į suaugusiųjų mokymo centrÄ , sudarė sutartį bei sumokėjo mokestį už mokymÄ si. Tuo pagrindu pareiÅ¡kėjas 2020 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi DepartamentÄ dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo. Taip pat siekdamas iki leidimo iÅ¡davimo gauti vizÄ , pareiÅ¡kėjas 2020 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į DepartamentÄ dėl vizos iÅ¡davimo, tačiau tÄ pačiÄ dienÄ pareiÅ¡kėjui buvo įteiktas sprendimas Nr. S-13-6661 ir sprendimas Nr. SP9-13-13, kuriais buvo atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kuriuo pareiÅ¡kėjas yra įpareigojamas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su ginčijamais sprendimais kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas juos panaikinti ir įpareigoti atsakovę pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės ginčijamų sprendimų neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ grindžia tuo, kad priimti sprendimai yra nemotyvuoti, nepagrįsti. Priimti, nesudarius galimybės pareiÅ¡kėjui susipažinti su patikrinimo medžiaga, neiÅ¡klausius pareiÅ¡kėjo argumentų, faktinių aplinkybių, sukliudžiusių pareiÅ¡kėjui iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos arba pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi.

IÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog pareiÅ¡kėjas Departamentui pateikė praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Ä®statymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ir keitimo pagrindai. Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Å¡io Ä®statymo 46 straipsnio nuostatas.

Pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) 59 punktÄ , praÅ¡ymas iÅ¡duoti arba pakeisti leidimÄ nepriimamas žodžiu ir (ar) raÅ¡tu paaiÅ¡kinus nepriėmimo priežastį ir suteikus reikiamÄ informacijÄ , jeigu: praÅ¡yme iÅ¡duoti arba pakeisti leidimÄ nenurodoma informacija apie save, ryÅ¡ius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, taip pat ryÅ¡ius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir karinėmis institucijomis; užsienietis atsisako pateikti biometrinius duomenis; prie praÅ¡ymo pateikiami ne visi reikiami duomenys ir (ar) dokumentai arba prie praÅ¡ymo pridėtos skaitmeninės dokumentų kopijos neatitinka užsieniečio pateiktų dokumentų originalų; nustatoma, kad užsienietis nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos arba konsulinio mokesčio, iÅ¡skyrus atvejus, kai užsienietis yra atleistas nuo pareigos mokėti valstybės rinkliavÄ arba konsulinį mokestį ir užsienietis atsisako sumokėti valstybės rinkliavÄ arba konsulinį mokestį Ä®statymo 28 straipsnyje nurodytoje institucijoje; pateiktuose dokumentuose yra klastojimo požymių, kelionės dokumentas yra negaliojantis ar netinkamas naudoti; praÅ¡ymas pakeisti leidimÄ ir (ar) prie praÅ¡ymo pridedami dokumentai pateikiami nesilaikant ApraÅ¡o reikalavimų.

Ä®statymo 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsienietis, esantis Lietuvos Respublikoje teisėtai, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi pateikia Departamentui, tačiau tokio praÅ¡ymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui bÅ«ti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus iÅ¡nagrinėtas užsieniečio praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ gyventi ir priimtas sprendimas. IÅ¡ surinktų byloje duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas turėjo vizÄ , galiojusiÄ nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d., leidžiančiÄ bÅ«ti Lietuvoje 90 dienų.

Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2020 m. kovo 26 d. Lietuvoje ir Å engeno erdvėje yra neteisėtai pasibaigus vizoje nurodytam buvimo dienų skaičiui, taigi atsakovas pagrįstai ir teisėtai nepriėmė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi. Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas nesutinka su Departamento 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. S-13-6661 „Dėl atsisakymo priimti praÅ¡ymÄ â€œ. Teigia, kad Departamentas ginčijamame sprendime nedetalizavo tokio sprendimo priėmimo faktinių ir teisinių pagrindų.

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais pareiÅ¡kėjo argumentais. Pirmiausia pažymėtina tai, jog pareiÅ¡kėjui minėtas sprendimas (raÅ¡tas) nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes Å¡is raÅ¡tas yra informacinio pobÅ«džio. Teisėjų kolegija pažymi kad, nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , jog bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti.

Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismÄ priklauso nuo procesinio pobÅ«džio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismÄ buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Atitinkamai vieÅ¡ojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobÅ«džio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali bÅ«ti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ABTÄ® nuostatų, reglamentuojančių kreipimÄ si į administracinį teismÄ , sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004 ir kt.).

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 ir kt.).

Kita vertus, nurodyta taisyklė turi bÅ«ti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbÄ (žr., pvz., LVAT 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008 ir kt.). VieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalÅ«s kriterijai. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundÄ , lemia ne jo forma, o turinys (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo raÅ¡to turinį nustatė, jog Å¡is raÅ¡tas yra informacinio pobÅ«džio, negalintis bÅ«ti ginčo dalyku administraciniame teisme. Ginčijamame raÅ¡te pareiÅ¡kėjui nėra imperatyviai formuluojamų privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų, todėl Å¡is raÅ¡tas pats savaime nesukelia pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į paminėtÄ teisinį reguliavimÄ bei jį aiÅ¡kinančiÄ LVAT praktikÄ konstatuotina, jog atsakovo raÅ¡tas nesukelia pareiÅ¡kėjui jokių teisinių pasekmių, kadangi jis yra informacinio pobÅ«džio.

Atitinkamai dėl to, administracinė byla dalyje, kurioje reiÅ¡kiamas pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl Å¡io raÅ¡to panaikinimo, nutraukiama. PareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka su Departamento 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. SP9-13-13 „Dėl (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inimo į (duomenys neskelbtini)“. Teigia, jog Departamentas ginčijamÄ sprendimÄ priėmė pažeisdamas gero administravimo principÄ , nes pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, susipažinti su patikrinimo medžiaga.

Sprendimų dėl užsieniečių grÄ Å¾inimo ir iÅ¡siuntimo į užsienio valstybes priėmimÄ reglamentuoja Ä®statymas ir Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo iÅ¡vykti, iÅ¡siuntimo, grÄ Å¾inimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijÄ priėmimo ir jų vykdymo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 :Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo iÅ¡vykti, iÅ¡siuntimo, grÄ Å¾inimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijÄ priėmimo ir jų vykdymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos apraÅ¡as).

Ä®statymo 125 straipsnyje nustatyta grÄ Å¾inimo į užsienio valstybę ir įpareigojimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos pagrindus. Pagal minėto įstatymo 1 dalies 3 punktÄ , sprendimas grÄ Å¾inti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui. Ä®statymo 128 straipsnyje nustatytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama priimant įpareigojimÄ iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, sprendimÄ grÄ Å¾inti užsienietį į užsienio valstybę ar iÅ¡siųsti užsienietį iÅ¡ Lietuvos Respublikos arba dėl kurių sprendimo iÅ¡siųsti užsienietį iÅ¡ Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas.

Priimant tokio pobÅ«džio sprendimÄ yra atsižvelgiama į pareiÅ¡kėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laikÄ , Å¡eiminius ryÅ¡ius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; socialinius, ekonominius ir kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika, tai pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo Å¡vietimo programÄ ; padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobÅ«dį ir mÄ stÄ . Ä®statymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad draudžiama iÅ¡siųsti arba grÄ Å¾inti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali bÅ«ti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę iÅ¡ kurios jis gali bÅ«ti vėliau nusiųstas į tokiÄ valstybę.

Užsienietis neiÅ¡siunčiamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos arba negrÄ Å¾inamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu bÅ«du baudžiamas. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas prieÅ¡ priimant ginčijamÄ sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo grÄ Å¾inimo į kilmės valstybę, buvo apklaustas. Apklausos lapo 25 punkte nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas pats pageidauja grįžti į kilmės valstybę, į kuriÄ jis turi teisę vykti ar kuri sutinka jį priimti.

Papildomų aplinkybių, kurias pareiÅ¡kėjas teigia norėjęs atskleisti Departamentui, apklausos metu nenurodė, tai patvirtina Apklausos lapo 26 punktas, o apklausos rezultatus patvirtino asmeniniu paraÅ¡u. Todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad buvo pažeista jo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam yra nepagrįsti, nes bylos medžiaga paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus. Atkreiptinas dėmesys, jog Departamentas, veikdamas kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ vadovautis imperatyviomis įstatymų normomis, todėl Departamentui nenustatyta diskrecijos teisė pasirinkti veikimo modelį, kadangi Ä®statymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai nustatyta, kad pasibaigus vizos galiojimui priimamas sprendimas grÄ Å¾inti užsienietį į kilmės valstybę ir įpareigojimas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju bÅ«tent ir susiklostė tokia situacija, laikytina, jog Departamentas pagrįstai ir teisėtai nusprendė priimti tokio pobÅ«džio sprendimÄ ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kilmės valstybę, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjo vizos galiojimo laikas baigėsi ir pareiÅ¡kėjas neturi teisinio pagrindo gyventi Lietuvos Respublikoje. PareiÅ¡kėjas, be kita ko, skunde nurodo, kad abu Departamento sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti neįvertinus reikÅ¡mingų aplinkybių, dalį jų interpretavus klaidingai bei neteisingai pritaikius materialinės teisės normas.

Atsižvelgiant į tai, jog bylos dalis, kurioje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė teismui reikalavimÄ dėl Departamento raÅ¡to Nr. S-13-6661 panaikinimo nutrauktina, dėl Å¡io sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo nepasisakytina, aptariamas tik sprendimo Nr. SP9-13-13 teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėtina, kad Departamentas yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais vieÅ¡osios teisės principais, įtvirtintais VAÄ® 3 straipsnyje. Atsakovo priimtiems sprendimams, kaip individualiems administraciniams aktams taikomi VAÄ® reikalavimai.

VAÄ® 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo virÅ¡enybės principas reikalauja iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo subjekto, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. Pagal VAÄ® 3 straipsnio 2 punktÄ (objektyvumo principas), reikalaujama, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai bÅ«tų neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s. Pagal VAÄ® 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAÄ® 8 straipsnio 2 dalis). AiÅ¡kindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009).

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas.

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440-14).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556- 633/2008 pažymėta, kad vadovaujantis VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis individualus administracinis aktas paprastai turėtų bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas. Tikrinant vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimÄ (bendrine prasme) VAÄ® 8 straipsnio aspektu turi bÅ«ti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iÅ¡ esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trÅ«kumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiÅ¡ko ir pakankamo pagrindo ginčijamÄ sprendimÄ pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). Pažymėtina, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimÄ , turi pareigÄ jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2014 m. kovo 28 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A858-111/2014). VAÄ® įpareigoja atsakovÄ , kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ savo veikloje laikytis vieÅ¡ojo administravimo srityje taikomų vieÅ¡ojo administravimo principų. Taigi, vieÅ¡ojo administravimo subjektas, pasirinkdamas atitinkamÄ sprendimo variantÄ , nėra absoliučiai laisvas, nes jam teisės aktais suteikta diskrecija galima tik įstatymų nustatytose ribose ir ja naudojantis turi bÅ«ti atsižvelgiama į įstatymų nustatytus reikalavimus, kad nebÅ«tų pažeidžiami bendrieji teisės principai, taip pat konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybÄ .

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ginčijamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Iš ginčijamo sprendimo turinio suprantama kokiu pagrindu ir kuo remiantis buvo priimtas būtent toks sprendimas. Apibendrinant darytina išvada, jog skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo pareiškėjo skunde nurodomais argumentais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Netenkinus Å¡io pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo, netenkintas ir iÅ¡vestinis pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, byla dalyje dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ (raÅ¡tÄ ) Nr. S-13-6661 nutrauktina, kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 1401 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo F. A. (F. A.) skundo dalį dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo SP9-13-13 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstÄ . Administracinės bylos dalį pagal pareiÅ¡kėjo F. A. (F. A.) skundÄ dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo (raÅ¡to) Nr. S-13-6661 panaikinimo nutraukti. Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Egidija Puzinskaitė Rasa Ragulskytė-Markovienė Eglė Žulytė – Janulionienė