2023-06-07 Nr. AB-11941-3-61-3-02004-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-318-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02004-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. C. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. C. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2021 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 48S-62-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje N. S. (mirusi)“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad yra N. S., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinė. N. S. buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią buvusio savininko S. J. nuosavybės teisėmis valdytą 3,16 ha žemės dalį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos prašymu Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) 2009 m. vasario 24 d. išvada Nr. 41-2.12-1577 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada) grąžintinam sklypui projektuoti buvo persiųsta į (duomenys neskelbtini), lygiavertis žemės sklypas pareiškėjai buvo projektuojamas (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.

3. Skundžiamu Sprendimu mirusios N. S. vardu pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,13 ha žemės atlyginant pinigais (vertė 817 Eur). Pareiškėja siekė nuosavybės teisių atkūrimo už valstybės išperkamą žemę perduodant lygiavertį žemės sklypą, tačiau be jos sutikimo nuosavybės teisės buvo atkurtos išmokant piniginę kompensaciją.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad dėl savo lėtinės ligos, du kartus (2019 m. gruodžio 13 d. ir 2020 m. birželio 18 d.) neatvyko į pretendentų susirinkimą rinktis projektuojamo žemės sklypo, tačiau pateikė medicininius dokumentus, patvirtinančius, jog pretendentų susirinkimuose negalėjo dalyvauti dėl sveikatos sutrikimo, t. y. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, jokie teisės aktai atsakovui nesuteikia teisės vertinti pretendentų pateiktus medicininius dokumentus ir spręsti ar pretendento sveikatos būklė leidžia jam dalyvauti susirinkime ar ne. Pareiškėja sąžiningai informavo atsakovą, nurodė pateisinančias neatvykimo į susirinkimus priežastis. Pareiškėjai nėra žinoma, kokiu pagrindu atsakovas vertino jos nurodytas neatvykimo į susirinkimus priežastis.

5. Pareiškėja laikė nepagrįstu atsakovo argumentą, kad ji galėjo dalyvauti susirinkimuose per atstovą, kadangi susirinkimo metu pretendentas pats renkasi sklypą, į kurį jam bus atkurtos nuosavybės teisės. Pretendentas turi asmeniškai susipažinti su visų jam siūlomų žemės sklypų duomenimis ir išsirinkti jam tinkamiausią. Tokiu būdu pareiškėja negali šios teises perduoti atstovui.

6. Pareiškėja teigė, kad šiuo metu ji nėra įtraukta į pretendentų, kuriems sklypai bus projektuojami (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, sąrašą, nes ji buvo pašalinta iš pretendentų sąrašo už tai, jog dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti dviejuose susirinkimuose.

7. Pareiškėja prašė vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 6 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 105 punkte nustatyta, kad jeigu iki rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pabaigos paaiškėja, jog pilietis į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, jam perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas šio žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje laisvos žemės fondo žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų. Jeigu šis faktas paaiškėja po šio žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais priėmimo, piliečiui perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas rengiant kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą.

8. Skundžiamu Sprendimu padarytas pareiškėjos turtinių teisių pažeidimas, nes jos neatvykimo į susirinkimą priežastys buvo vertinamos neobjektyviai, nagrinėjamojoje byloje nebuvo susiklosčiusi situacija, numatyta Tvarkos 105¹ punkte, kai atsakovas turi teisę panaikinti išvadą dėl žemės perdavimo neatlygintinai ir parengti dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti. Atsakovas pažeidė gero administravimo principą, kuriuo remiantis jis privalėjo priiminėti sprendimus nuosavybės teisės atkūrimo procese, todėl skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas.

9. Pareiškėja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad serga viso nuosavybės teisių atkūrimo metu. Į pretendentų atkurti nuosavybės teises susirinkimus buvo kviečiama 5 kartus: 2 kartus dalyvavo, 1 kartą susirinkimas buvo atšauktas dėl COVID-19 pandemijos, 2 kartus dėl sveikatos būklės dalyvauti negalėjo, pateikė medicinos pažymėjimus. Atstovo nesusirado, nes nepažįsta kompetentingų asmenų, kuriems galėtų pavesti rinktis sklypą. Atstovas rinktųsi sklypą savo nuožiūra, pareiškėja nepasitiki atstovais šioje srityje.

10. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja prašė lygiavertį turėtajam žemės sklypą suprojektuoti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje, tačiau 2013 m. rugsėjo 23 d. atvykusi į susirinkimą žemės, miško sklypo nepasirinko ir tą pačią dieną pateikė prašymą suprojektuoti lygiavertį turėtam žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje. Vilniaus rajono skyrius 2013 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjos prašymą tenkino, rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą pareiškėja iš laisvos žemės fondo žemės plotų pasirinko pageidaujamus gauti lygiaverčius turėtajam žemės sklypus, tačiau 2014 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako suprojektuotų žemės sklypų ir pageidauja žemės sklypus suprojektuoti rengiant kitą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Prašymas buvo patenkintas.

12. Vilniaus rajono skyrius kvietė pareiškėją į 2016 m. balandžio 1 d. organizuojamą susirinkimą iš laisvos žemės fondo žemės plotų pasirinkti žemės sklypą. Pareiškėja į susirinkimą neatvyko, ji buvo pakviesta į papildomą susirinkimą žemės sklypui pasirinkti. Į papildomai suorganizuotą susirinkimą žemės sklypui iš laisvos žemės fondo žemės plotų pasirinkti pareiškėja atvyko, tačiau žemės, miško sklypo nesirinko (atsisakė rinktis). Pareiškėja 2016 m. balandžio 8 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą už Išvadoje nurodytą vertę suprojektuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje. Prašymas buvo patenkintas, N. S. įrašyta į NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-928-(14.48.2.) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą asmenų sąrašą žemės, miško sklypui rengiamame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti.

13. Vilniaus rajono skyrius 2019 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 48SD-16982-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ pakvietė pareiškėją dalyvauti 2019 m. gruodžio 13 d. organizuojamame susirinkime lygiaverčiam žemės, miško sklypui pasirinkti iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje turimų laisvos žemės fondo žemės plotų, tačiau, remiantis 2019 m. gruodžio 13 d. įvykusio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje IX eiliškumo (eil. 73-91) pretendentų susirinkimo protokolu (2020 m. sausio 29 d. Nr. 48PRT-22- (14.48.6.)), pareiškėja į susirinkimą žemės ar miško sklypui pasirinkti neatvyko.

14. Atsakovas pažymėjo, kad protokole nurodyta, jog pabaigus projektavimą liko apie 20 ha laisvų miško žemės plotų, ir, jeigu neatvykę į susirinkimą pretendentai pateiks dokumentą, patvirtinantį, kad jų neatvykimas į projektavimą įvyko ne dėl nuo jų valios priklausančių aplinkybių, pretendentai bus pakviesti į parengto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimo susirinkimą. Pareiškėja Vilniaus rajono skyriui pateikė 2019 m. gruodžio 17 d. prašymą, kuriame nurodė, kad į 2019 m. gruodžio 13 d. vykusį susirinkimą atvykti negalėjo, nes sirgo ir pateikė Antakalnio poliklinikos 2019 m. gruodžio 13 d. išduotą nedarbingumo pažymėjimo kopiją, pagal kurią nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. pareiškėjai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Vilniaus rajono skyrius 2020 m. kovo 4 d. raštu Nr. 48SD-3286-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimą“, pakvietė pareiškėją į viešąjį svarstymą, tačiau dėl šalyje paskelbto karantino susirinkimas neįvyko. Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 48SD-7025-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimą“, pareiškėja buvo pakviesta į 2020 m. birželio 18 d. organizuojamą parengto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešojo svarstymo rezultatų aptarimo susirinkimą.

Tačiau ir į šį susirinkimą pareiškėja neatvyko, o 2020 m. birželio 26 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą „perkelti į kitą projekto svarstymą“ ir prie prašymo pridėjo jau kitos gydymo įstaigos – Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2020 m. birželio 18 d. Medicinos dokumentų išrašo kopiją (nepatvirtinta) apie kreipimąsi į šią gydymo įstaigą. Vilniaus rajono skyrius 2020 m. liepos 27 d. raštu Nr. 48SD-9938-(14.48.104.) „Dėl N. S. išvados realizavimo“ informavo pareiškėją, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje šiuo metu laisvos valstybinės žemės fonde yra tik miškų ūkio paskirties žemės sklypai, kad Išvados realizavimo klausimas bus sprendžiamas.

NŽT 2020 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėja pateikė prašymą (reg. Nr. 1GP-6000) dėl Vilniaus kolegijai priklausiusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini) kaime įtraukimo į laisvos žemės fondą ir toje vietoje pareiškėjai suprojektavimo žemės ūkio paskirties sklypą. NŽT 2020 m. spalio 9 d. raštu Nr. 1SS-1908-(7.5.) „Dėl prašymų nagrinėjimo“ raštu informavo pareiškėją, kad nuosavybės teisės į 1,13 ha žemės turėtų būti atkurtos atlyginant pinigais.

15. Atsakovas teigė, kad liga svarbia termino praleidimo priežastimi pripažintina tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, jog dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu. Pareiškėja kreipėsi į medicinos įstaigas konkrečiomis vykusių susirinkimų dienomis, t. y. (2019 m. gruodžio 13 d. ir 2020 m. birželio 18 d.). Atsakovo vertinimu, pareiškėja, žinodama savo sveikatos būklę, galėjo tinkamai pasirūpinti jos atstovavimu projektuojant žemės sklypus. Be to, pareiškėja ir ankščiau nedalyvavo kitose kadastro vietovėse vykusiuose susirinkimuose, nors lygiaverčių žemės sklypų projektavimo pagal Išvadą procesui vykstant apie 10 metų, pareiškėjai turėjo būti žinoma projektavimo tvarka.

16. Atsakovas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu pasirinkti žemės sklypų iš turimų laisvos žemės plotų pareiškėja neatvyko. Pareiškėja nenurodė objektyvių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių jai atvykti į organizuojamus pretendentų susirinkimus. Tokiu būdu atsakovas ginčijamu Sprendimu nusprendė pareiškėjai atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

18. Teismas nustatė, kad VAVA 2009 m. vasario 24 d. parengė išvadą Nr. 41-2.12-1577 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pagal N. S. (mirusi) prašymą. Pareiškėja 2011 m. spalio 26 d. pateikė prašymą lygiavertį turėtajam žemės sklypą suprojektuoti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2543 „Dėl piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę, mišką, vandens telkinį natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ pareiškėja įrašyta į pretendentų sąrašą. NŽT Vilniaus skyrius 2013 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-6755 „Dėl žemės sklypų projektavimo“ informavo pareiškėją apie numatomą susirinkimą, vyksiantį 2013 m. rugsėjo 23 d. 10.15 val., dėl asmenų pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

19. Pareiškėja 2013 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą suprojektuoti lygiavertį turėtam žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajono kadastro vietovės teritorijoje. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2212 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1253 pakeitimo“ pareiškėja įrašyta į pretendentų sąrašą.

20. Pareiškėja 2014 m. liepos 30 d. pateikė prašymą leisti rinktis likusį laisvos valstybinės žemės fondo sklypą. 2014 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėja NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako suprojektuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir pageidauja žemės sklypus suprojektuoti rengiant kitą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

21. Pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 5 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako suprojektuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir pageidauja žemės sklypus suprojektuoti rengiant kitą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-313-(14.48.2) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ pareiškėjos 2014 m. rugpjūčio 4 d. prašymas buvo tenkintas.

22. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2016 m. kovo 22 d. raštu Nr. 48SD-3236-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ pakvietė pareiškėją į 2016 m. balandžio 1 d. organizuojamą susirinkimą iš laisvos žemės fondo žemės plotų pasirinkti žemės sklypą. Pareiškėja į minėtą susirinkimą neatvyko. 2016 m. balandžio 19 d. (protokolas surašytas 2016 m. gegužės 13 d.) vyko papildomas susirinkimas žemės sklypui pasirinkti. Pareiškėja atvyko, tačiau jokio sklypo nesirinko (atsisakė rinktis) (2016 m. balandžio 4 d. NŽT Vilniaus rajono skyrius susirinkimo protokolas Nr. 48PRT-85-(14.48.65.).

23. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2271-(14.48.2) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ išbraukė N. S. iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sąrašo.

24. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. kovo 15 d. raštu Nr. 48SD-3074-(14.48.104.) „Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ informavo pareiškėją, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje esančių laisvos žemės fondo žemės plotų bei žemės sklypų nėra pakankamai, todėl pareiškėjai pasiūlyta pasirinkti kitą tos ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę lygiaverčiams žemės sklypams suprojektuoti ir iki 2019 m. balandžio 5 d. informuoti NŽT Vilniaus rajono skyrių.

25. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. lapkričio 21 d. raštu „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ pakvietė pareiškėją atvykti į 2019 m. gruodžio 13 d. susirinkimą dėl pretendentei N. S. projektuojamo žemės sklypo ir ribų. 2019 m. gruodžio 13 d. vyko (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės IX eiliškumo pretendentų susirinkimas, kuriame pareiškėja nedalyvavo (2020 m. sausio 29 d. surašytas protokolas). Pareiškėja 2019 m. gruodžio 17 d. informavo NŽT Vilniaus rajono skyrių, jog 2019 m. gruodžio 13 d. vykusiame susirinkimą negalėjo dalyvauti, nes sirgo ir pateikė 2019 m. gruodžio 13 d. išduotą nedarbingumo pažymėjimo kopiją, pagal kurią nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. pareiškėjai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

26. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. kovo 4 d. raštu Nr. 48SD-3286-(14.48.104) „Dėl kvietimo atvykti į projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimą“ pakvietė pareiškėją į viešąjį svarstymą 2020 m. kovo 18 d.

27. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 48SD-7025-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimą“ pareiškėja buvo pakviesta į 2020 m. birželio 18 d. organizuojamą parengto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešojo svarstymo rezultatų aptarimo susirinkimą. Pareiškėja 2020 m. birželio 26 d. informavo NŽT Vilniaus rajono skyrių, jog 2020 m. birželio 18 d. vykusiame susirinkime negalėjo dalyvauti, nes sirgo ir pateikė 2020 m. birželio 18 d. kreipimosi į gydymo įstaigą pažymą.

28. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. liepos 27 d. raštu Nr. 48SD-9938-(14.48.104.) „Dėl N. S. išvados realizavimo“ informavo pareiškėją, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje šiuo metu laisvos valstybinės žemės fonde yra tik miškų ūkio paskirties žemės sklypai ir, kad VAVA 2009 m. vasario 24 d. išvados Nr. 41-2.12-1577 realizavimo klausimas dar bus sprendžiamas.

29. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 14 d. (NŽT Vilniaus rajono skyriuje registruota 2020 m. rugpjūčio 18 d.) pateikė prašymą dėl Vilniaus kolegijai priklausiusio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaime įtraukimo į laisvos žemės fondą ir toje vietoje pareiškėjai suprojektavimo žemės ūkio paskirties sklypą.

30. NŽT 2020 m. spalio 9 d. raštu Nr. 1SS-1908-(7.5.) „Dėl prašymų nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, jog nuosavybės teises į 1,13 ha žemės plotą, esantį Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaime turėtų būti atkurtos atlyginant pinigais.

31. NŽT 2021 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 48S-62-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje N. S. (mirusi)“ nusprendė atkurti nuosavybės teises į N. S. (mirusi) tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,13 ha žemės atlyginant pinigais (vertė 817 Eur). NŽT Vilniaus skyrius 2021 m. gegužės 7 d. pranešimu Nr. 48SD-6651-(14.48.104.) „Dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo originalo išsiuntimo“ įteikė pareiškėjai ginčijamą Sprendimą ir NŽT 2021 m. gegužės 6 d. pažymą Nr. 48PAŽI-34-(14.48.34.), kurioje valstybės išperkamo ir nesugrąžinamo natūra nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta – 510,53 Eur, o indeksuota vertė – 817 Eur.

32. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatomis. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiškėja neatvyko į 2020 m. birželio 18 d. organizuotą parengto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešojo svarstymo rezultatų aptarimo susirinkimą. Prieš tai organizuotas 2020 m. kovo 18 d. susirinkimas nevyko dėl pandemijos. Į prieš tai organizuotą 2019 m. gruodžio 13 d. susirinkimą pareiškėja neatvyko. Abiem atvejais pareiškėja nurodė, kad neatvyko dėl ligos, pateikė medicininius dokumentus apie susirinkimo dieną jai išduotus nedarbingumo pažymėjimus.

33. Teismas pritarė atsakovo vertinimui, kad pareiškėja nepasirūpino tinkamu atstovavimu, o tai priklausė nuo pareiškėjos valios. Teismui pareikalavus, pareiškėja patvirtino, kad ji serga visą nuosavybės teisių atkūrimo laikotarpį, taigi liga nebuvo siurprizinė, pareiškėja apie ją žinojo, liga kartojasi, kartas nuo karto paūmėja. Taigi pareiškėja, būdama rūpestinga, nuosavybės teisių atkūrimo procese turi dalyvauti sąžiningai ir turi teisę pasinaudoti visomis jai teisės aktų suteikiamomis teisėmis bei taip pat vykdyti jai kylančias pareigas. Pareiškėja sirgo paskutinį vykusį susirinkimą (t. y. 2019 m. gruodžio 13 d.), tačiau atstovavimu nepasirūpino. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad ji niekuo nepasitiki, niekas negali už ją pasirinkti žemės sklypo. Be to, atsakovas elgėsi apdairiai ir rūpestingai – išaiškino jai teisę pasirūpinti atstovavimu (pareiškėjai siunčiamuose raštuose nurodyta, kad dalyvauti gali pati pareiškėja asmeniškai ar jos atstovas) ir pirmą kartą susirgus pareiškėjai, sudarė jai galimybę pasirūpinti atstovavimu, dalyvauti dar kartą (2019 m. gruodžio 13 d. ir 2020 m. birželio 18 d. susirinkimai).

34. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmens liga pati savaime negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Liga svarbia priežastimi gali būti pripažinta tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, jog ribojo asmens teises pačiam arba pasitelkus kitus asmenis nustatyta tvarka naudotis jai suteikiamomis teisėmis, vykdyti pareigas, o byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokį pareiškėjos minimo jos negalavimo pobūdį. Iš byloje esančių įrodymų (medicininių dokumentų, pareiškėjos paaiškinimų) teismas nustatė, kad pareiškėja nuosavybės teisių atkūrimo metu žinojo apie savo ligą, jai buvo sudaryta galimybė paūmėjus ligai pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tačiau pareiškėja to nepadarė. Pareiškėjos liga nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos ligos (sveikatos būklė) ribojo jos galimybes per įgaliotus asmenis dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese. Teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja į susirinkimą neatvyko ir žemės sklypo nepasirinko be pateisinamos priežasties dėl savo pačios nepakankamo rūpestingumo ir atidumo bei pasirinkto netinkamo elgesio modelio.

35. Teismas pažymėjo, kad Sprendimo detalūs motyvai išaiškinti pareiškėjai NŽT 2020 m. spalio 9 d. rašte „Dėl prašymų nagrinėjimo“, motyvai yra aiškūs ir suprantami. Tai, kad pareiškėja subjektyviai kitaip vertina situaciją, nedaro Sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

36. Teismas sprendė, kad jog NŽT 2021 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. 48S-62-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje N. S. (mirusi)“ yra teisėtas ir pagrįstas, motyvuotas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

III. 37. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjos skundą tenkinti.

38. Pareiškėja nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

39. Teigia, kad rūpestingai ir sąžiningai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese. Nuosavybės teisių atkūrimo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika (patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Metodika). Metodikos 34 punkte nurodyta, kad žemės sklypai projektuojami, jų vieta ir ribos su į pretendentų sąrašą įtrauktais pretendentais aptariamos bei derinamos pretendentų susirinkimuose. Pareiškėja į tokį susirinkimą, kuriame žemės sklypai buvo projektuojami, derinama jų vieta ir ribos, buvo kviesta vieną kartą – atsakovo 2019 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 48SD-16982-(14.48.104) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“. Šiame susirinkime ji realiai galėjo išreikšti valią dėl pageidaujamo žemės sklypo vietos ir ribų. Tačiau ji susirgo, todėl 2019 m. gruodžio 13 d. susirinkime dalyvauti negalėjo.

40. Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo argumentu, jog atsakovas du kartus sudarė galimybę jai dalyvauti susirinkimuose. Susirinkimas vyko vieną kartą, antrą kartą vyko projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimas.

41. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jeigu pilietis <...> neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietoje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos pinigais. Pareiškėja rūpestingai ir sąžiningai informavo atsakovą apie neatvykimo į 2019 m. gruodžio 13 d. susirinkimą priežastis. Pažymi, kad 2019 m. gruodžio 13 d. pretendentų susirinkimas buvo vienintelis, kuriame pretendentai galėjo aptarti ir derinti su projekto autoriumi žemės sklypų vietą ir ribas.

42. Metodikos 42 punkte nurodyta, kad projekto autorius, užbaigęs žemės sklypų projektavimą parengia žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo aktą. Dalyvauti projekto aptarime ir žemės sklypų vietos ir ribų derinime pareiškėja buvo kviesta tik vieną kartą, nors Metodikoje nurodyta, kad projektas aptariamas pretendentų susirinkimuose, o ne susirinkime. Reiškia Metodikos leidėjas turėjo mintyje, kad susirinkimų skaičius turėtų būti ne vienas. Organizuodamas tik vieną pretendentų susirinkimą atsakovas apribojo pareiškėjos galimybę realizuoti savo teisę rinktis žemės sklypą įsigilinus į siūlomų žemės sklypų ypatumus: vietą, formą, servitutus, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

43. Pareiškėja nurodo, kad antrą kartą, atsakovo 2020 m. kovo 4 d. raštu Nr. 48SD-3296(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimą“ ji buvo kviesta ne į pretendentų susirinkimą, kaip nurodoma teismo sprendime, o į projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimą, kuriame jokių sklypų pretendentams nebuvo siūloma rinktis. Nors pareiškėja šiame susirinkime negalėjo dalyvauti taip pat dėl ligos, jokių teisiškai reikšmingų procedūrų jame nevyko, jis skirtas projekto autoriaus atsakymams į pretendentų pastabas dėl projekto. Realizuoti savo teisę rinktis sklypą ji galėjo tik 2019 m. gruodžio 13 d. pretendentų susirinkime. Pažymi, kad 2020 m. kovo 18 d. dėl pandemijos neįvyko projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimas, o ne pretendentų susirinkimas, kaip nurodyta teismo sprendime. Taigi pareiškėja nedalyvavo tik viename 2019 m. gruodžio 13 d. pretendentų susirinkime, kuriame projektuojamų žemės sklypų ribos ir vieta buvo derinamos su pretendentais. Pareiškėja laiku ir tinkamai pateikė atsakovui medicinos dokumentus, patvirtinančius, kad dalyvauti negalėjo dėl svarbios priežasties. Todėl teismo sprendimo argumentai dėl jos nerūpestingumo, neapdairumo ir nesąžiningumo atmestini.

44. Pareiškėja teigia, kad susirinkimo metu pretendentas renkasi sklypą, į kurį jam bus atkurtos nuosavybės teisės. Reiškia pretendentas turi asmeniškai susipažinti su visų jam siūlomų žemės sklypų duomenimis (vieta, plotas, žemės naudmenos) ir išsirinkti jo nuomone geriausią. Kuris iš siūlomų sklypų yra geriausias sprendžia asmeniškai pretendentas. Pareiškėja nenori perduoti atstovui teisės spręsti už ją, kuris iš siūlomų sklypų yra jai tinkamiausias. Pareiškėja nesutinka su teismo sprendimo argumentu, kad jos nerūpestingumą patvirtina faktas, jog ji nepasirūpino tinkamu atstovavimu pretendentų susirinkime. Veikti per atstovą yra asmens teisė, bet ne pareiga. Pareiškėja neturi jai priimtino kandidato atstovauti pretendentų susirinkimuose. Skundžiamu Sprendimu atsakovas pažeidė jos turtines teises, nubaudė ją už neatvykimą į vieną pretendentų susirinkimą ir vieną projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimą dėl ligos. Pretendentų susirinkimas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu buvo organizuotas tik vieną kartą, nors Metodika nedraudžia rengti kelis susirinkimus. Jeigu susirinkimų būtų daugiau ir pareiškėja nedalyvautų nei viename iš jų, būtų pagrindas kelti klausimą dėl jos nesąžiningumo. Nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti, kad ji skirtų atstovą pretendento teisėms įgyvendinti.

45. Nuosavybės teisės piliečiui yra atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais paties piliečio pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo/atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Tik esant specialiems teisės normose numatytiems pagrindams nuosavybės teises atkurianti institucija (atsakovas) gali nepaisyti piliečio valios dėl būdo ir nuosavybės teises atkurti kitu įstatyme numatytu būdu. Šiuo metu pareiškėja nėra įtraukta į pretendentų, kuriems sklypai bus projektuojami (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, sąrašą, ji pašalinta iš pretendentų sąrašo už tai, kad dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti dviejuose susirinkimuose. Pareiškėja medicininius dokumentus pateikė atsakovui iš karto po susirinkimų, toks elgesys patvirtina, kad savo neatvykimu į susirinkimą ji nesiekė atsisakyti galimybės rinktis iš siūlomų žemės sklypų, o neatvyko dėl ūmaus sveikatos sutrikimo.

46. Oficialiame atsakovo tinklalapyje patalpintas atsakovo Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 48VĮ-2242-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“, kuriuo nuspęsta rengti naują (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir patvirtinta 164,72 ha ploto teritorija projektui rengti. Projekto rengimo pradžia – 2021 m. sausio 29 d. Oficialus atsakovo tinklalapis patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nuolat tvirtinami vis nauji laisvos žemės fondo žemės plotai. Nesant baigtiniam sąrašui žemės sklypų, kuriuos galima grąžinti pretendentams, priverstinis kompensacijų mokėjimas skundžiamu Sprendimu yra neskaidrus, diskriminacinio pobūdžio administracinis veiksmas.

47. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas pažeidė gero administravimo principą, kuriuo remiantis jis privalėjo priiminėti sprendimus nuosavybės teisės atkūrimo procese, todėl Sprendimas turėtų būti panaikintas. Pareiškėjos skundas teismo sprendimu atmestas vieninteliu pagrindu – žinodama, kad serga, turėjo įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese per atstovą. Akivaizdu, kad asmens pasirinkimas įgyvendinti savo teises ir pareigas pačiam, nesinaudojant atstovų pagalba, turi būti gerbiamas ir ginamas. Teismo sprendimas, kuris neigia pareiškėjos teisę veikti savarankiškai nuosavybės teisių atkūrimo procese, turi būti panaikintas.

48. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

49. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, tinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas.

50. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės aplinkybėmis, nurodytomis atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

51. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad nedalyvavimas susirinkimuose dėl ligos nepriklausė nuo jos valios ir kad pareiškėja pageidavo pati asmeniškai rinktis žemės sklypus, o ne per įgaliotą asmenį. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėja ne kartą kreipėsi į gydymo įstaigas dėl sveikatos pablogėjimo, todėl žinodama savo sveikatos būklę, galėjo laiku pasirūpinti dalyvavimu ar tinkamu atstovavimu projektuojant žemės sklypus. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytos priežastys dėl neatvykimo į susirinkimą dėl ligos bei noras pačiai rinktis sklypus, o ne per įgaliotą asmenį, laikytinos subjektyviomis, t. y. priklausiusiomis nuo jos valios, todėl atmestinos. Pareiškėja turėjo ne tik teisę rinktis žemės sklypus, bet ir pareigą pasirūpinti tinkamu jos atstovavimu.

52. Atsakovas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad <...> pareiškėja į susirinkimus neatvyko ir žemės nepasirinko be pateisinamos priežasties dėl savo pačios nepakankamo rūpestingumo ir atidumo bei pasirinkto netinkamo elgesio modelio, todėl NŽT Vilniaus rajono skyrius pagrįstai priėmė Sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo.

53. Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 54. Byloje ginčas kilo dėl NŽT 2021 m. vasario 22 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į N. S., mirusiai (duomenys neskelbtini), tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,13 ha žemės, pinigais (vertė 817 Eur), teisėtumo ir pagrįstumo.

55. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja į susirinkimus pasirinkti žemės sklypą neatvyko ir žemės sklypo nepasirinko be pateisinamos priežasties dėl pačios nepakankamo rūpestingumo ir atidumo bei pasirinkto netinkamo elgesio modelio, sprendė, jog skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų.

56. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad ji buvo rūpestinga ir sąžiningai informavo atsakovą apie neatvykimo į 2019 m. gruodžio 13 d. susirinkimą, kuris buvo vienintelis, priežastis, pateikė įrodymus, kad sirgo. Nesutinka, kad atsakovas du kartus sudarė galimybę jai dalyvauti susirinkimuose, kadangi susirinkimas vyko vieną kartą, antrą kartą vyko projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimas, į kurį ji atvykti negalėjo dėl ligos ir pateikė atsakovui įrodymus. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas pažeidė gero administravimo principą. Teismas sprendimu pareiškėjos skundą atmetė vieninteliu pagrindu, t. y., kad ji sirgdama ir negalėdama dalyvauti susirinkimuose, savo teisę nuosavybės teisių atkūrimo procese turėjo įgyvendinti per atstovą. Teismo sprendimas, kuris neigia jos teisę veikti savarankiškai nuosavybės teisių atkūrimo procese, nepagrįstas ir naikintinas.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

58. Taip pat akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

59. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

60. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

61. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjos ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, dėl to jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

62. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje, kuri įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d., reglamentuota situacija, numatanti, kad tuo atveju, kai pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, <...> Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

63. Tvarkos 103 punkte nustatyta, kad <...> Jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 1021 punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 1051 punkte nustatyta tvarka. Jeigu iki rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pabaigos paaiškėja, kad pilietis į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, jam grąžinamas natūra žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas šio žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje natūra grąžintinoje žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų. Jeigu šis faktas paaiškėja po šio žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais priėmimo, piliečiui grąžinamas natūra žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas rengiant kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą.

64. Pagal Tvarkos 105 punktą, <...> Jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 1021 punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame projektuojami žemės sklypai, taip pat tais atvejais, kai pilietis atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba nebėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grąžinama vedėjui to žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje yra išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyta žemė, miškas ar vandens telkinys, apie tai raštu informuojant pilietį. Šiuo atveju nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 1051 punkte nustatyta tvarka. Jeigu iki rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pabaigos paaiškėja, kad pilietis į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, jam perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas šio žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje laisvos žemės fondo žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų. Jeigu šis faktas paaiškėja po šio žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais priėmimo, piliečiui perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas rengiant kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą.

65. Pagal Tvarkos 1051 punktą, atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį atlyginant pinigais šios tvarkos 103 ir 105 punktuose nustatytais atvejais, laikomasi šios tvarkos: Žemėtvarkos skyrius pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylą žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui, kuris per mėnesį nuo šios bylos gavimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką apskaičiuoja valstybės išperkamo turto vertę, parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti, ir pateikia juos žemėtvarkos skyriaus vedėjui. Tuo atveju, jei išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengta: žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu panaikina išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn arba ją patikslina (jeigu nuosavybės teisės atkurtos į dalį išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyto žemės, miško ar vandens telkinio ploto); žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo priėmimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką perskaičiuoja valstybės išperkamos žemės vertę (jeigu šios žemės vertė buvo apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką) ir parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti.

66. Byloje nustatyta, kad pareiškėja į 2019 m. gruodžio 13 d. vykusį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės IX eiliškumo pretendentų susirinkimą neatvyko ir 2019 m. gruodžio 17 d. informavo NŽT Vilniaus rajono skyrių, kad į susirinkimą negalėjo atvykti dėl ligos, pateikė viešosios įstaigos Antakalnio poliklinikos 2019 m. gruodžio 13 d. išduotą nedarbingumo pažymėjimą (nedarbinga iki 2019 m. gruodžio 16 d.). NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. kovo 4 d. raštu Nr. 48SD-3286-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimą“ pakvietė pareiškėją į viešąjį svarstymą 2020 m. kovo 18 d., tačiau dėl šalyje paskelbto karantino susirinkimas neįvyko. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. gegužės 28 d. raštu Nr. Nr. 48SD-7025-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimą“ pareiškėja buvo pakviesta į 2020 m. birželio 18 d. organizuojamą parengto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešojo svarstymo rezultatų aptarimo susirinkimą, tačiau pareiškėja į jį taip pat neatvyko. Pareiškėja 2020 m. birželio 26 d. raštu informavo NŽT Vilniaus rajono skyrių, kad 2020 m. birželio 18 d. vykusiame susirinkime negalėjo dalyvauti, nes sirgo, pateikė viešosios įstaigos Vilniaus rajono centrinės poliklinikos medicinos dokumentų išrašo/siuntimo apie 2020 m. birželio 18 d. kreipimosi į gydymo įstaigą kopiją.

67. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. liepos 27 d. raštu Nr. 48SD-9938-(14.48.104.) „Dėl N. S. išvados realizavimo“ informavo pareiškėją, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje šiuo metu laisvos valstybinės žemės fonde yra tik miškų ūkio paskirties žemės sklypai ir, jog Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. išvados Nr. 41-2.12-1577 realizavimo klausimas dar bus sprendžiamas.

68. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 14 d. NŽT (gautas 2020 m. rugpjūčio 18 d.) pateikė prašymą dėl Vilniaus kolegijai priklausiusio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaime įtraukimo į laisvos žemės fondą ir toje vietoje pareiškėjai suprojektavimo žemės ūkio paskirties sklypą. NŽT 2020 m. spalio 9 d. raštu Nr. 1SS-1908-(7.5.) „Dėl prašymų nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad ji ar ją atstovaujantis asmuo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu pasirinkti žemės sklypų iš turimų laisvos žemės fondo žemės plotų neatvyko, todėl nėra priežasčių, dėl kurių lygiaverčių žemės sklypų suprojektavimas turėtų būti tęsiamas paskesniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose. N. S. nuosavybės teisės į 1,13 ha žemės, remiantis Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatomis, turėtų būti atkurtos atlyginant pinigais. Nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriui pavedė spręsti klausimą dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises N. S. vardu, už buvusio žemės savininko S. J. iki nacionalizacijos 1,13 ha turėtos žemės plotą atlyginant pinigais.

69. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2021 m. vasario 1 d. raštu Nr. 48SD-1183-(14.48.104.) išsiuntė pareiškėjai sprendimo atkurti nuosavybės teises pinigais projektą susipažinti ir, jeigu pareiškėja sutinka su projektu, iki 2021 m. vasario 19 d. informuoti NŽT Vilniaus rajono skyrių. Neinformavus, sprendimas bus priimtas ir išsiųstas pareiškėjai.

70. Pareiškėja raštu, NŽT Vilniaus rajono skyriuje gautas 2021 m. vasario 23 d., informavo, kad su jai pateiktu sprendimo projektu nesutinka. Prašė įtraukti ją į pretendentų, pageidaujančių gauti neatlygintinai žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje sąrašą. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2021 m. gegužės 11 d. raštu informavo pareiškėją, kad prašyme pateikti klausimai buvo išnagrinėti ir atsakymas pateiktas NŽT 2020 m. spalio 9 d. rašte, todėl prašymą paliko nenagrinėtą remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu. Informavo apie 2021 m. vasario 22 d. priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais.

71. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimas pagal Įstatymą yra grindžiamas pretendentų valia ir jai teikiamas prioritetas, kiek tai atitinka nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus, nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, paisant imperatyvų, kylančių iš protingo asmens elgesio standarto (lot. bonus pater falias) ir gero administravimo principo.

72. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pažymi, kad pareiškėja, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, viso nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu elgėsi pasyviai, nesiekė, kad nuosavybės teisės jai būtų atkurtos ir žemės sklypas suprojektuotas kaip įmanoma greičiau (dažnai keitė nuomonę dėl teritorijos, kurioje pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtajam žemės, miško sklypus, neatvykdavo į susirinkimus, o jeigu atvykdavo, žemės, miško sklypų iš turimo pakankamo laisvos žemės fondo žemės ar miško plotų, nepasirinkdavo). Pareiškėja, kviečiama į 2019 m. gruodžio 13 d., neatvyko dėl ligos, todėl atsakovas, vadovaudamasis aukščiau minėtomis aktualiomis teisės aktų nuostatomis, pakvietė pareiškėją į 2020 m. kovo 18 d. viešąjį svarstymą, tačiau jis neįvyko dėl paskelbto karantino, taip pat atsakovas pakvietė pareiškėją į 2020 m. birželio 18 d. susirinkimą, į kurį pareiškėja taip pat neatvyko, nurodė, kad sirgo.

73. Sutiktina, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui pareiškėjos pageidaujamu būdu. Pažymėtina, kad pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyksta pakankamai ilgai, todėl pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo bei žemės sklypų projektavimo tvarkos turėjo būti žinomos. Kaip pagrįstai procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovas bei pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį sprendime, kad pareiškėja, žinodama savo sveikatos būklę, elgdamasi apdairiai ir rūpestingai, negalėdama pati dalyvauti susirinkimuose pasirenkant žemės sklypus, turėjo galimybę pasirūpinti atstovavimu, tačiau to nepadarė. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad ji neturi atstovo, kuriam galėtų pavesti atstovauti ją susirinkimuose pasirenkant žemės sklypą, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

74. Teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš pateiktų pareiškėjos medicininių dokumentų bei paaiškinimų negalima spręsti, jog pareiškėjos sveikatos būklė buvo tokia, kad ribojo jos galimybes asmeniškai ar per atstovą dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl pačios pareiškėjos nepakankamas rūpestingumas ir atidumas bei netinkamas pasirinkto elgesio modelis lėmė skundžiamo NŽT Vilniaus rajono skyriaus Sprendimo priėmimą.

75. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

76. Pareiškėja pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos procedūros tebevyksta, todėl jai gali būti projektuojamas žemės sklypas rengiant kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje.

77. Nagrinėjamu atveju šioje byloje neturi teisinės reikšmės pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ir tebevykstančios procedūros, kadangi, kaip nurodo pareiškėja, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1662-(14.48.2) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas po pareiškėjos skundžiamo Sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo prijungti prie bylos papildomus įrodymus.

78. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

79. Pareiškėja prašo priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

80. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė