2e69b1a9-a7dd-4d29-9409-d9ddcd4ea966 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo teisėja                                           Civilinė byla Nr. 2A-123-212/2014Liudmila Kuzmickienė                                                        Proceso Nr. 2-54-3-00270-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1;121.21     PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 8 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,kolegijos teisėjų:

Ramunė Čeknienė, Birutės Jonaitienės,Sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei I. V. ir jos atstovui adv. J. S.,atsakovui D. J. ir jo atstovei adv. J. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. V. apeliacinį skundÄ dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-320-731/2013 pagal ieÅ¡kovės I. V. ieÅ¡kinį atsakovui D. J. dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių patvirtinimo, patirtų iÅ¡laidų tvarkant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę iÅ¡ bendraturčio iÅ¡ieÅ¡kojimo ir atsakovo D.

J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei I. V., tretiesiems asmenims KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo tvarkos tarp bendraturčių patvirtinimo Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams naudojimosi tvarkÄ pagal 2013-02-21 UAB „AukÅ¡taitijos projektai“ paruoÅ¡tus žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planus ieÅ¡kovei: 1,0498 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atskirai naudotis indeksu „A“ plane nurodyta 5219 kv. m.

žemės sklypo dalimi, o atsakovui D. J. „B“ plane nurodyta 5219 kv. m. žemės sklypo dalimi; 4,7090 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ieškovei atskirai naudotis indeksu „A“ ir „A 1“ plane nurodytomis bendro 21662 kv. m. žemės sklypo dalimis, o atsakovui „B“ plane nurodyta 21662 kv. m. žemės sklypo dalimi ir bendrai su atsakovu naudotis indeksu „C‘ plane pažymėta 1883 kv. m. žemės sklypo dalimi; 1,1746 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei atskirai naudotis indeksu „A“ plane nurodyta 5249 kv. m.

žemės sklypo dalimi, o atsakovui „B“ plane nurodyta 5249 kv. m. žemės sklypo dalimi. Nurodė, jog ji užsakė planus dėl Å¡ių žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo, pranešė atsakovui, kad atvyktų pas notarę, tačiau jis pas notarę dėl parengiamųjų darbų pradėjimo žemės sklypų naudojimosi tvarkos sutarčiai sudaryti neatvyko. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti 4,7090 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal 2013-04-15 UAB „Baltijos mediena“ paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ : atsakovui paskirti atskirai naudotis žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu „A1“ – 21539 m2 ir indeksu „A2“ – 810 m2, o ieÅ¡kovei paskirti atskirai naudotis žemės sklypo indeksu plane pažymėtÄ indeksu „ B1“ – 21539 m2 ir indeksu „B2“- 810 m2; bendrai atsakovui su ieÅ¡kove paskirti naudotis žemės sklypu plane pažymėtus indeksais „Cl“-261 m2, „C2“-332 m2 ir „C3“- 1799 m2 ir ieÅ¡kovei naudotis paskirtame sklype „B1“ nustatyti servitutus pažymėtus ind.

S1-186 m2 (kelio servitutas) ir „S2“- 47 m2 (kelio servitutas), teisė važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku sklypų „A1“ ir „A2“ savininkui. Vėliau prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus tikslino, pateikdamas naujus planus. Teismo posėdyje prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti pagal pateiktÄ UAB „Matavimai“ 2013-10-10 parengtÄ planÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, ieÅ¡kininio reikalavimÄ dėl bendrÄ ja daline nuosavybės teise valdomų 1,0498 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 1,1746 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl servituto nustatymo paliko nenagrinėtu.

Nustatė 4,7090 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Matavimai“ 2013-10-10 parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ ir paskirti: ieÅ¡kovei naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtais indeksais B1 (13959 m2 ploto) ir B3 (3609 m2 ploto) 17 568 m2 plotu, atsakovui nustatė naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A1, 17 568 m2 ploto; abiems bendrai naudotis žemės sklypo dalimi nustatė plane pažymėtais A2, B2, C1, C2 (taÅ¡kai 16, 17, 23, 24, 25, 26).

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovo po 17 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Nustatė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo: 1,0498 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,1746 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 4,7090 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).(b. l.12-23). IeÅ¡kovė atsisakė nuo ieÅ¡kininio reikalavimo dėl bendrÄ ja daline nuosavybės teise valdomų 1,0498 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 1,1746 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl juos paliko panagrinėtus.

IeÅ¡kovė ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo po ½ dalį 4,7090 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojimosi tvarkÄ Å¡alys yra sutariusios 2008-04-29 sutartimi ir po ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat Å¡iame žemės sklype esantys statiniai: Å«kio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rÅ«sys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, o ieÅ¡kovei priklauso - Å«kio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Šį visÄ nekilnojamÄ jį turÄ Å¡alys 2007-08-14 paveldėjo. Teismas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl kelio servituto paliko nenagrinėtu, nes laikė, jog tarp Å¡alių ginčo nėra, ieÅ¡kovė netrukdo naudotis keliu, o patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas nebekelia klausimo dėl servituto nustatymo. Å alys nenurodė jokių svarių argumentų, dėl kurių tarp jų yra kilęs ginčas dėl anksčiau sutartos ir nusistovėjusios jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarkos.

Teismas iÅ¡ dalies sutiko su ieÅ¡kovės pateiktu UAB „AukÅ¡taitijos projektai“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu C (3 766 m²), kurioje yra abiems Å¡alims tiek asmeninės nuosavybės teise, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys pastatai, dėl kuriais naudojimosi tvarkos ginčo nėra, nustatė bendro naudojimo. Atsakovo UAB „Matavimai“ parengtÄ ir patikslintÄ planÄ pripažino neracionaliu, nes tokiu bÅ«tų apsunkintas naudojimasis tiek asmeninės nuosavybės teise, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausančiais pastatais, įrengtu giluminiu vandens gręžiniu, ritininiu Å¡uliniu, sodintu medelynu, dar labiau apsunkintų ir taip įtemptus Å¡alių tarpusavio santykius.Žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenka į nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – sodybos, unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre (duomenys neskelbtini), kurį Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. Ä®V-190 pripažinta valstybės saugoma ir nustatytas apsaugos tikslas saugoti vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui teritorijÄ bei apsaugos zonÄ , plane nurodoma koordinatėmis nuo 1 iki 7.

Teismas sprendė, jog tikslinga teritorijÄ , įeinančiÄ Ä¯ kultÅ«ros vertybių teritorijÄ ir apsaugos zonÄ palikti bendram naudojimui. Teismas laikė, jog UAB „Matavimai“ parengtame plane pažymėta indeksu C2, neįskaitant prieÅ¡ tai aptartos atsakovo siÅ«lomos žemės sklypu naudojimosi tvarkos, kuri kartu apima ir ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ variantÄ bendrai naudotis žemės sklypo dalimi prie pastatų, bÅ«tų pati protingiausia, racionaliausia ir atitiktų tarp bendraturčių nusistovėjusia tvarkÄ .

Be to, abi Å¡alys bendrai naudojasi pravažinėtu keliu, einančiu netoli nuo jiems priklausančio gyvenamojo namo iki jiems asmenine teise priklausančių pirčių, todėl nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ variantÄ , einantis kelias patektų į jos norimÄ naudoti žemės sklypo dalį, o nustačius tokiÄ Å¾emės sklypu naudojimosi tvarkÄ , ateityje tarp Å¡alių gali kilti nesutarimai. Todėl Å¡alims nustatė naudojimosi tvarka žemės sklypo dalimi bendram naudojimui pagal UAB „Matavimai“ 2013-10-10 parengtÄ planÄ â€“ plane pažymėtais indeksais A2, B2, C1, C 2 (taÅ¡kai 16, 17, 23, 24, 25, 26), kurios bendras plotas 11 954 m2 .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-11-07 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Mano, kad teismo nustatyta žemės naudojimosi tvarka padidins bendraturčių konfliktus naudojant bendrÄ turtÄ . Teismas iÅ¡ esmės leido atsakovui naudotis ieÅ¡kovės dviem Å¡iltadaržiais, jos sodintomis sukultÅ«rintomis avietėmis, naudoti obelų vaisius arba pareikalauti nugriauti Å¡iltadaržius bei nukirsti jos sodintas obelis.

IeÅ¡kovė pati pasodino vaiskrÅ«mius, įrengė Å¡iltadaržius ir jais naudojosi, tÄ pripažino ir atsakovas. Todėl teismas priskirdamas 1,1954 ha dydžio žemės sklypÄ bendram naudojimui nesilaikė LAT iÅ¡aiÅ¡kinimo ir praktikoje įtvirtintų nuostatų. Pagal teismo sprendimÄ neaiÅ¡ku kurioje kultÅ«ros paveldui priskirtÄ 1,1954 ha žemės sklypo dalyje turi ji atnaujinti želdinius, Å¡alinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje Å¡ienauti žolę ir genėti medžius, valyti Å¡iukÅ¡les, Å¡alinti tarÅ¡os Å¡altinius, jei nuosavybės teise Å¡iame žemės sklypo plote priklauso 0,5977 ha.

Mano, kad jokios įtakos kultÅ«ros paveldo teritorijai neturi tai, kad kultÅ«ros paveldo teritorijos kuo didesnė dalis butų priskirta kiekvienam iÅ¡ bendraturčių asmeniniam naudojimui. Esant kultÅ«ros paveldo kuo didesnei teritorijai asmeniniame naudojime, ji bÅ«tų prižiÅ«rima ir neesant ginčų butų tvarkoma aiÅ¡kiai žinant, kuris iÅ¡ bendraturčių privalo tvarkyti jam priskirtÄ asmeniniam naudojimui kultÅ«ros paveldo teritorijÄ . Pagal AukÅ¡taitijos projektai paruoÅ¡tame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane visiÅ¡kai pagrįstai bendram naudojimui buvo priskirta 0,3766 ha žemės plotas plane žymėtas indeksu „C“ ant kurio yra pastatyti sodybos pastatai, o po žeme įrengtos komunikacijos.

Å i sklypo dalis numatyta bendram naudojimui, nes esant požeminių įrenginių gedimui nebÅ«tų trikdžių bendraturčiams Å¡alinti gedimus, bei sunkiasvorio transporto privažiavimui prie kanalizacijos rezervuarų jų turinio iÅ¡siurbimui. Dėl Å¡ių aplinkybių prie prieÅ¡ieÅ¡kinio pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas ir vėliau atsakovo pateikti planai negali bÅ«ti pripažinti racionaliais. Teismas nesprendė klausimo dėl atsakovo pateikto patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio, tačiau patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį paliko byloje ir neįpareigojo atsakovo pateikti atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, nors tai privalėjo padaryti.

Tokiu bÅ«du neaiÅ¡ku kokį prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas sprendime visiÅ¡kai nepasisakė, kodėl nenagrinėjo dalies ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų, nes liko neiÅ¡spręstas jos reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 1 950 Lt iÅ¡laidų už kadastrinius matavimus bendrÄ ja daline nuosavybės teise valdomų sklypų ir 600 Lt iÅ¡laidų už trijų žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planų parengimÄ . Be to, iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad nuo taÅ¡ko Nr. 25 yra apvažiavimas per tiltelį, kuris nei viename teismui pateiktuose planuose nepažymėtas.

Nenustačius 50 kv. m. ploto žemės sklypo bendram naudojimui iÅ¡liks konfliktas, nes ginčo atveju ieÅ¡kovė gali uždrausti atsakovui važinėti per jai priskirtÄ asmeniniam naudojimui žemės sklypo dalį. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, nes ji neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo KultÅ«ros paveldo departamento prie kultÅ«ros ministerijos praÅ¡o ginÄÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), patenka į nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – sodybos, unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre (duomenys neskelbtini), kurį Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. Ä®V-190 pripažinta valstybės saugoma ir nustatytas apsaugos tikslas saugoti vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui – teritorijÄ bei apsaugos zonÄ . Mano, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.Atsilipimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog apeliantė neįrodė, kad patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį, kokiu nors bÅ«du bus pažeistos jos teisės. Teismas priimdamas sprendimÄ Ä¯vertino visų byloje pateiktų įrodymų visumÄ , o ne pirmenybę suteikė kuriam nors vienam įrodymui, kaip bando daryti ieÅ¡kovė. Apeliantė savaip interpretuoja kultÅ«ros paveldui keliamus reikalavimus ir Å¡iÄ normÄ reglamentuojantį įstatymÄ taiko sau naudinga linkme. Pažymi, jog apeliantė nesitarė su atsakovu dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo, o atsakovas priėmė ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ variantÄ , nors ir ne visai naudingÄ , todėl ieÅ¡kovė atsiėmė dalį ieÅ¡kinio reikalavimų.

IeÅ¡kovei buvo siÅ«lomi net keli žemės sklypo naudojimosi projektai, tačiau ji su jais nesutiko ir vadovavosi tik savo interesų visuma, o ne bendraturčių teisių įgyvendinimu. Apeliantės argumentai dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio prieÅ¡tarauja bylos medžiagai, nes iÅ¡važiuojamojo posėdžio metu buvo pasiÅ«lyta Å¡alims patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus ir žemės sklypo naudojimosi planus, nes pateikti planai žymiai skyrėsi nuo ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. Atsakovui patikslinus planus, teismas pagrįstai nelaikė kaip naujo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ bei priėmė į bylÄ .

Teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, konkrečiame žemės sklype esantys žemės naudojimo apribojimai reikÅ¡mingi ir į juos turi bÅ«ti atsižvelgta sprendžiant ne tik jos asmeninio savavaliÅ¡kai pasistatyto Å¡iltnamio ar kitokių veiksmų sklype atlikimÄ , bet ir nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , nes jie gali iÅ¡ esmės paveikti ir riboti galimybę iÅ¡ viso naudotis sklypo dalimi, kurioje nustatyti žemės naudojimo apribojimai. Teismas, paskirdamas bendram naudojimui žemės sklypo dalį, skirtÄ nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijai ir apsaugos zonai, vadovavosi įstatymais ir teisingumo principais.

Ši sklypo dalis privalo būti naudojama pagal tikslinę paskirtį ir negali būti naudojama kitais tikslais, todėl apeliantės teiginiai, jog ji negalės naudotis šiltnamiu ar skinti vaisius yra nepagrįsti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė I. V. ir atsakovas D. J. bendrosios nuosavybės teise valdo po ½ dalį 4,7090 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Å alys 2008-04-29 sutartimi nustatė naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ . Minėtame žemės sklype esančius priklausinius:

Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise valdo ieÅ¡kovė I. V., o Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – atsakovas D. J. (b. l. 18-23). Be to, Å¡alys bendrosios nuosavybės teise valdo po ½ dalį 1,0498 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,1746 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13, 15-16).Byloje nagrinėjamas Å¡alių ginčas dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo.IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti naudojimosi tvarkÄ visais trimis žemės sklypais, kuriuos valdo kartu su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise, pagal jos paruoÅ¡tus planus, priteisti iÅ¡ atsakovo jos turėtas iÅ¡laidas už atliktus žemės sklypų kadastrinius matavimus ir žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planų parengimÄ .

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu taip pat prašė nustatyti naudojimosi tvarkÄ minėtais žemės sklypais pagal jo paruoÅ¡tus planus.Nagrinėjant bylÄ parengiamajame posėdyje, Å¡alys abipusių susitarimu nustatė naudojimosi tvarkÄ 1,0498 ha ir 1,1746 ha žemės sklypais ir ieÅ¡kovė dalies reikalavimų atsisakė (b. l. 58-59). Ä®statymas reglamentuoja, jeigu ieÅ¡kovas atsisakė ieÅ¡kinio ir atsisakymÄ teismas priėmė, teismas bylÄ nutraukia (CPK 293 str. 4 p.). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Zarasų rajono apylinkės teismas ieÅ¡kovės atsisakymÄ dėl minėtų reikalavimų priėmė, tačiau bylos dalyje dėl naudojimosi tvarkÄ 1,0498 ha ir 1,1746 ha žemės sklypais nenutraukė, o paliko nenagrinėtu (b. l. 156, 159).

Kadangi pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė civilinio proceso normÄ , Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-11-07 sprendimas dalyje dėl ieÅ¡kinio reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarkÄ 1,0498 ha ir 1,1746 ha žemės sklypais palikimo nenagrinėtu, keistinas ir byla Å¡ioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, naudojimosi tvarkÄ ginčo 4,7090 ha žemės sklypu nustatė pagal atsakovo parengtÄ planÄ . IeÅ¡kovė su Å¡ia tvarka nesutinka.

Jos nuomone, teismas nepagrįstai žemės sklypo dalį, kurioje yra jos Å¡iltadaržiai, sodintos obelys, avietės, paskyrė bendram naudojimui; nustatyta naudojimosi tvarka dar labiau padidins tarpusavio konfliktus su atsakovu, nes bendram naudojimui paliktas labai didelis bendro naudojimo žemės sklypas.Apeliantės argumentai nepagrįsti ir atmestini.Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ nustato bendraturčiams nesusitarus, o ginčas sprendžiamas atsižvelgus į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinus nesutarimo priežastis, siekiant, jog nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

Byloje nustatyta, kad dalis Å¡alių valdomo 4,7090 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – sodybos, kurios unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre (duomenys neskelbtini), teritorijÄ bei apsaugos zonÄ . Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. Ä®V-190 minėta dalis žemės sklypo pripažinta valstybės saugoma ir nustatytas apsaugos tikslas saugoti vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui. IÅ¡ byloje esančio žemės sklypo plano, sudaryto 2012-09-13 UAB „AukÅ¡taitijos projektai“, matyti, kad nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės teritorija ir apsaugos zona užima 9 851 kv. m. (b. l. 124-125, 137).Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo (toliau- NKPAÄ®) nuostatas Å¡alys yra kultÅ«ros paveldo objekto valdytojai, todėl turi pareigÄ iÅ¡saugoti nekilnojamÄ jÄ kultÅ«ros vertybę.

Ä®statymas juos įpareigoja tinkamai prižiÅ«rėti ne tik kultÅ«ros paveldo objektÄ , bet ir jo teritorijÄ , laiku atnaujinti želdinius, Å¡alinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje Å¡ienauti žolę ir genėti medžius, valyti Å¡iukÅ¡les, Å¡alinti tarÅ¡os Å¡altinius ir pan. VieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto vietovėje, valdytojas gali juo naudotis nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės pase nurodytais bÅ«dais. Tačiau tokio objekto teritorijos apsaugos zonoje draudžiama statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar iÅ¡raiÅ¡ka nustelbtų kultÅ«ros paveldo objektÄ ar objektus arba trukdytų juos apžvelgti.

Ä®statymas taip pat reglamentuoja, kad siekiant, jog saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebÅ«tų padaryta neigiamo poveikio, turi bÅ«ti gautas už kultÅ«ros paveldo apsaugÄ atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima dalyti į atskiras dalis nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės teritorijoje esančius sklypus ir keisti jų ribas (NKPAÄ® 14, 16, 19 straipsniai).Teisėjų kolegija atsižvelgusi į teisinį reglamentavimÄ , į nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės teritorijos ir apsaugos zonos užimamÄ plotÄ , kuris yra įregistruotas vieÅ¡ajam registre, daro iÅ¡vadÄ , kad Zarasų rajono apylinkės teismas pagrįstai bendram naudojimui paskyrė žemės sklypo plotÄ , kuris patenka į nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės teritorijos apsaugos zonÄ .

IeÅ¡kovės Å¡iltnamiai yra kilnojami objektai, todėl, atsižvelgiant į ieÅ¡kovei tenkantį naudotis 13 959 kv. m. žemės sklypo plotÄ , gali bÅ«ti perkelti į kitÄ , galbÅ«t tinkamesnę vietÄ , nei kultÅ«ros vertybių teritorijos apsaugos zona.Skundžiamame teismo sprendime yra įvertinti Å¡alių pateikti naudojimosi žemės sklypu planai, aplinkybės, kurios lėmė nustatomÄ naudojimosi tvarkÄ , teismas nurodė, kodėl pagal atsakovo pateiktÄ UAB „Matavimai“ planÄ naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionalesnė, patogesnė.

Esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobÅ«džio bylose ir netinkamai nustatė naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklypu.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kinio reikalavimų priteisti iÅ¡ atsakovo 1 950 Lt iÅ¡laidų už atliktus žemės sklypų kadastrinius matavimus ir 600 Lt už trijų žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planų parengimÄ .

Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė šiuos reikalavimus vertino kaip turtinius, nes už juos sumokėjo žyminį mokestį (b. l. 7-8).Iš bylos duomenų ir skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti iš atsakovo sumas, laikė ieškovės bylinėjimosi išlaidomis ir dėl jų pasisakė, nurodydamas, kad šalys turėjo panašaus dydžio išlaidas, todėl jų nepriteisė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia teismo pozicija ir argumentavimu.

CPK 88 straipsnyje išvardintos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie tokių išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Šalių ginčas susijęs su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymu. Neatlikus kadastrinių matavimų, neparengus planų, pagal kuriuos siūloma naudotis valdomais žemės sklypais, bylos nagrinėjimas būtų negalimas, todėl ieškovės išlaidos pagrįstai priskirtos bylinėjimosi išlaidoms.

IeÅ¡kovė už atliktus kadastrinius matavimus prašė priteisti 1 950 Lt, tuo tarpu atsakovas už tuos pačius darbus turėjo 1 800 Lt iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė už žemės sklypų naudojimosi tvarkos planų parengimÄ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 600 Lt, tačiau duomenų, kad atsakovė Å¡iÄ sÄ skaitÄ apmokėjo, byloje nėra. Atsakovas už žemės sklypų naudojimosi tvarkos planų parengimÄ sumokėjo 350 Lt. Å ie duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys turėjo beveik vienodas iÅ¡laidas, rengdamos ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Kaip žinia reikalavimas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas žyminiu mokesčiu neapmokamas, todėl ieÅ¡kovei grÄ Å¾inamas be pagrindo sumokėtas 152 Lt žyminis mokestis tiek už ieÅ¡kinį, tiek už apeliacinį skundÄ (1 950 + 600=2 550 x 3 %=76 Lt x 2).Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei nurodo, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ dalyje dėl ieÅ¡kinio reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarkÄ 1,0498 ha ir 1,1746 ha žemės sklypais palikimo nenagrinėtu, pakeisti ir bylÄ dalyje dėl reikalavimų nustatyti naudojimosi tvarkÄ 1,0498 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,1746 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), nutraukti.Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.GrÄ Å¾inti I.

V., a. k. (duomenys neskelbtini) 152 Lt (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt du litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2013-03-22 (įmokėta 191 Lt) ir 2013-11-19 (įmokėta 220 Lt) „Swedbank“, AB Rytų Lietuvos filiale. Mokesčio grÄ Å¾inimÄ pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teisėjai                                                    Zina MickevičiÅ«tė                                                     Ramunė Čeknienė                                                     Birutė Jonaitienė