2026-03-18 Nr. AB-5532-3-61-3-07366-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „JF investicijos“).
Legislator headnote
AI generated2026-03-18 Nr. AB-5532-3-61-3-07366-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja J. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) (toliau – ir atsakovas) 2023 m. birželio 2 d. raštą Nr. 49SD-7212-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas, Sprendimas) ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 13 d. pateiktą prašymą (toliau – ir Prašymas) bei iš naujo spręsti dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo. Pareiškėja taip pat prašė atlyginti jos turėtas proceso išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-335-492/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07366-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 16.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „JF investicijos“).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėja J. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) (toliau – ir atsakovas) 2023 m. birželio 2 d. raštą Nr. 49SD-7212-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas, Sprendimas) ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 13 d. pateiktą prašymą (toliau – ir Prašymas) bei iš naujo spręsti dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo. Pareiškėja taip pat prašė atlyginti jos turėtas proceso išlaidas.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Jai (pareiškėjai) nuosavybės teise priklauso 18/2653 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ir negyvenamoji patalpa – parduotuvė (patalpos pažymėtos plane nuo 14–1 iki 14–3, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1B4/p , adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame Žemės sklype vidiniame kieme neteisėtai yra įrengtas kelio užtvaras bei metaliniai automobilių stovėjimo vietų stulpeliai, kuriais yra eliminuotas patekimas, įvažiavimas į Žemės sklypo teritoriją bei netrukdomas judėjimas Žemės sklypo teritorijoje.
2.2. Siekiant pašalinti pareiškėjos nuosavybės teisės ir netrukdomo naudojimosi ja pažeidimus, 2022 m. rugsėjo 13 d. buvo kreiptasi su prašymu į eilę institucijų, tarp jų ir į NŽT Vilniaus miesto skyrių. Kartu su Prašymu buvo pateikti jame nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai (žemės sklypo planas bei kelio užtvaro fotonuotraukos). Skyrius 2023 m. sausio 30 d. 14:00 val. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą bei surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-33-(14.49.81.). Skyriaus 2023 m. vasario 27 d. raštu Nr. 49SD-1954-(14.49.136 E.) (toliau – ir 2023 m. vasario 27 d. raštas) nutarta medžiagą persiųsti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Vilniaus AVPK). Pareiškėja, nesutikdama su 2023 m. vasario 27 d. raštu, kreipėsi su 2023 m. kovo 13 d. skundu į NŽT.
2.3. NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo departamento direktorės, atliekančios direktoriaus pavaduotojo funkcijas, 2023 m. kovo 22 d. rašte Nr. 1SS-419-(5.59 E.) „Dėl gauto skundo“ (toliau –ir 2023 m. kovo 22 d. raštas) konstatuota, jog Skyrius yra įpareigotas išsamiai ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašyme nurodytas Žemės sklypo dalies aptvėrimo aplinkybės. Atsakovas 2023 m. birželio 2 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teisenos procedūrą bei iš esmės atsisakė imtis veiksmų dėl pareiškėjos nuosavybės teisės esminio pažeidimo, trukdant jai patekti į aptverto Žemės sklypo dalį, pašalinimo.
2.4. Sprendimą priėmusi institucija yra ir valstybinės žemės valdymo ir naudojimo patikėtinis, o Žemės sklypo 2340/2653 dalys priklauso būtent Lietuvos Respublikai (NŽT Teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. Ž49-1909). NŽT, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsnio nuostatomis, turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokie vieši duomenys, galintys patvirtinti įrengto kelio užtvaro teisėtumą, o taip pat juo užtvertos bendrąja nuosavybės teise priklausančios Žemės sklypo dalies naudojimo asmeniniams atskirų asmenų interesams teisėtumą, taip pat nėra išviešinta minėto kelio užtvaro nuosavybės teisė. Priimant Sprendimą į šias esmines aplinkybes bei pareiškėjos motyvus iš viso nebuvo pasisakyta, tuo pažeidžiant teisėtumo ir gero administravimo principus. Nurodytais tęstiniais veiksmais yra pažeidžiama pareiškėjos nuosavybės teisė ir CK 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatos.
2.5. Sprendime nurodoma, jog „Patekti į žemės sklypą galimybės neapribotos, tai patvirtina fotofiksacija.“ Tačiau ši atsakovo išvada prieštarauja objektyviems faktams, nes nei pareiškėja, nei atsakovas neturi techninių priemonių, leidžiančių valdyti neteisėtą užkardą, ir nei pareiškėja, nei buvęs Žemės sklypo dalies valdytojas niekada nėra davę sutikimo įrengti bet kokias eismą ribojančias priemones Žemės sklype. Situacijos fotonuotraukos patvirtina, kad pagrindinė savavališkai užtvertos teritorijos paskirtis yra būtent automobilių pravažiavimui ir stovėjimui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio turinio prasme pareiškėja turi subjektinę teisę netrukdomai patekti automobiliu į bet kurią užtvertos Žemės sklypo dalies teritoriją. Sprendimo argumentacija patvirtina atsakovo šališkumą nagrinėjant pareiškėjos prašymą bei akivaizdžiai siekiama ignoruoti Skyriui privalomus nurodymus, išdėstytus 2023 m. kovo 22 d. rašte.
2.6. Pareiškėjai yra žinoma ir suprantama automobilių eismą ribojančių priemonių (užtvarų, stulpelių) paskirtis bei veikimo principai. Sprendimo teiginiai apie tai, kad pareiškėjai turėtų būti suprantamas jų veikimo principas, neturi jokio teisinio-loginio ryšio su pareiškėjos nurodytu jos nuosavybės teisės pažeidimu. Atsakovas privalėjo ištirti ir nustatyti ne tik minėtų įrenginių teisėtumą, juos įrengusius asmenis, bet ir objektyviai pagrįsti, kad šie įrenginiai gali teisėtai bet kokia forma riboti pareiškėjos, kaip Žemės sklypo dalies valdytojos, teises ir teisėtus interesus. Atsakovo Sprendimas šioje dalyje yra be motyvų, t. y. nenurodyti paties atsakovo minimų teiginių teisiniai pagrindai.
2.7. Sprendime nepagrįstai ir subjektyviai teigiama, kad šiuo atveju nėra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnyje reglamentuotų pažeidimo požymių, sudarančių pagrindą pradėti administracinio nusižengimo teisenos tyrimą. Priešingai, pareiškėjos pateikta medžiaga, fotonuotraukos ir paties atsakovo atliktas patikrinimas vietoje patvirtina ir įrodo, kad egzistuoja objektyvūs faktiniai ir teisiniai pagrindai pradėti nurodyto turinio administracinio nusižengimo tyrimą.
2.8. Dėl užtvaro derinimo į Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių su 2017 m. gruodžio 1 d. prašymu kreipėsi J. M. ((duomenys neskelbtini)), J. I. ((duomenys neskelbtini)), E. B. ((duomenys neskelbtini)). Kartu su minėtu prašymu nebuvo pateikti jokie Žemės sklypo, kuriame siekiama derinti minėto užkardo faktą, nuosavybės ar teisėto naudojimo dokumentai. 2017 m. gruodžio 1 d. prašymą pasirašę asmenys J. I. ir E. B. neturėjo ir negalėjo turėti jokių nuosavybės arba teisėto valdymo teisių į Žemės sklypą, nes savo suinteresuotumą sieja su patalpomis, kurios yra pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kuris net nepatenka į Žemės sklypo teritoriją. 2017 m. gruodžio 1 d. prašymą pasirašęs J. M. prašymo teikimo metu taip pat jokia forma nevaldė Žemės sklypo teritorijos, todėl neturėjo jokio teisinio pagrindo kreiptis dėl techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schemos ar projekto derinimo. Minėti asmenys neturėjo tuometinio Žemės sklypo nuosavybės valdytojo – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, sutikimo techninių eismo reguliavimo priemonių derinimui arba įgaliojimo šiam derinimui. Dėl šių esminių pareiškėjos argumentų Sprendime iš viso nepasisakyta ir jie nebuvo paneigti.
2.9. Nagrinėjamu atveju yra visi teisiniai pagrindai pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, kadangi yra aiškūs minėtą administracinį nusižengimą darantys asmenys, todėl atsakovas pirmiausia privalėjo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą pagal ANK 110 straipsnį, taip savarankiškai inicijuoti teisminį procesą dėl nuosavybės teisės gynimo prieš šią teisę neteisėtai ribojančius asmenis CK 4.98 straipsnio pagrindais. Formalus sprendimas, visiškai nevertinant konkrečių pareiškėjos pažeistų teisių gynybos motyvų, yra aiškiai nepagrįstas, prieštarauja viešojo administravimo principams bei taisyklėms bei sudaro sąlygas tolimesniam tiek pareiškėjos, tiek Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į žemės sklypą pažeidimui ir netrukdomam naudojimuisi.
2.10. Nors Sprendime nurodoma, kad nėra pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teisenos dėl pažeidimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, tačiau tuo pačiu pareiškėjai nurodoma, kad „atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo metu Skyriuje vykdomos administracinės teisenos procedūros ANK nustatyta tvarka dėl atitinkamo procesinio sprendimo (nutarimo) priėmimo“. Tokiu būdu atsakovas nurodo tarpusavyje prieštaraujančius motyvus dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo bei klaidina pareiškėją, nes Sprendimo turinys apie šiuo metu „vykdomą administracinės teisenos procedūrą ANK nustatyta tvarka“ yra be jokių motyvų, objektyvių duomenų ir įrodymų. Iš Sprendimo teiginio nėra aišku, kada buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, koks yra pradėtos teisenos identifikacinis numeris, dėl kokio konkrečiai galimo nusižengimo, ar yra nustatyti pažeidimą padarę asmenys bei kokioje stadijoje yra dabartinis tyrimas (jei toks iš viso yra atliekamas). Todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas vien šiuo pagrindu, kaip neatitinkantis motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte.
2.11. Patikrinimo metu bei schemoje netinkamai buvo nustatytas servituto plotas bei ribos, kas taip pat turėjo reikšmės netinkamam situacijos vertinimui.
2.12. Atsakovas pažeidė pareiškėjos teisę į objektyvų prašymo išnagrinėjimą, sprendimo priėmimą bei informacijos gavimą. Atsakovas vilkino administracinės procedūros atlikimą bei neteisėtai du kartus 2023 m. balandžio 14 d. ir 2023 m. balandžio 27 d. pranešimais pratęsė pareiškėjos prašymo nagrinėjimo terminą. VAĮ 10 straipsnio 4 dalis nenumato pakartotinės galimybės institucijai naudotis administracinės procedūros užbaigimo termino pratesimo galimybe, t. y. viešojo administravimo subjektas turi teisę tik vieną kartą pasinaudoti šia teise konkrečioje administracinėje procedūroje. Toks teisės aiškinimas grindžiamas teisės taikymo taisykle, kad pakartotinis administracinės procedūros termino pratęsimas nėra suderinimas su šios procedūros koncentracijos ir operatyvumo principais bei prieštarautų įstatymų leidėjo suformuluotam esminiam tikslui – administracinės procedūros sprendimo priėmimo per 20 darbo dienų terminą, ir su tuo siejamam imperatyviam reglamentavimui.
3. Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. NŽT žemės naudojimo patikrinimus atlieka ir vietovėje vertina žemės sklypų naudojimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 11 punkte nurodytas baigtinis tikrinamų kriterijų sąrašas, t. y. nurodyti konkretūs kriterijai, kurie turi būti tikrinami vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir kurių nesilaikymas būtų vertinamas kaip žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, kuriuos nagrinėja NŽT ir už kuriuos atsakomybė numatyta ANK. Nuostatų 11.6 papunktyje nurodytas tikrinimo kriterijus, ar žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai, kurio nesilaikymas vertinamas kaip žemės naudojimo tvarkos pažeidimas ir taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas ir naudojimas) nuostatas.
4.2. Vilniaus miesto skyrius 2023 m. sausio 30 d. 14:00 val. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą bei surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-33-(14.49.81.). Patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypui nustatytas inžinerinių tinklų ir kelio servitutas. Žemės sklypo vidiniame kieme yra pakeliamojo kelio užtvaro įrenginiai, patikrinimo metu ant įrengimo nebuvo pakeliamosios svirties. Vidiniame kieme taip pat įrengti automobilių stovėjimo vietas žymintys metaliniai stulpai su lentelėmis „Rezervuota“. Vietovėje atlikta fotofiksacija, pamatuota kelio užtvaro įrenginių bei metalinių stulpų vieta. Nustatyta, kad metaliniai stulpai ir pakeliamojo užtvaro įrenginiai įrengti servituto teritorijoje. Žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, kurie atitiktų ANK 110, 112, 257, 258, 261, 333 straipsniuose numatytus požymius, nenustatyta.
4.3. Teisės aktai nesuteikė žemės sklypų savininkams (naudotojams) teisės savavališkai apriboti naudojimosi servitutu, todėl šių asmenų veiksmuose galėtų būti ANK 518 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo (savavaldžiavimo) požymiai. Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 49 punktu, administracinio nusižengimų teiseną dėl savavaldžiavimo pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policija. Vilniaus miesto skyrius neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimo dėl įrengtų metalinių stulpų bei pakeliamosios svirties, todėl minėta informacija buvo persiųsta Vilniaus AVPK. Vilniaus miesto skyrius 2023 m. gegužės 18 d. gavo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato raštą „Dėl priimto nutarimo Reg. 10-G-13607“, kuriame informuojama, kad „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 str. 1 d. 1 p., padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, 2023 m. kovo 14 d. priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Administracinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Kelio užtvaras įrengtas teisėtai. Apie tai informuota pareiškėja J. B.“. Vilniaus miesto skyriui 2023 m. gegužės 31 d. telefoninio pokalbio metu su minėtą nutarimą priėmusia vyriausiąja tyrėja buvo suteikta informacija, kad priimtas nutarimas nebuvo apskųstas, todėl laikomas galiojančiu.
4.4. Vilniaus miesto skyrius 2023 m. sausio 30 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimą ir užfiksavo, kad Žemės sklypo vidiniame kieme pakeliamojo kelio užtvaro įrenginiai, metaliniai stulpai yra įrenginiai (bet ne statiniai), reguliuojantys automobilių statymo galimybes, t. y. įprasti kelių eismo dalyviui gerai žinomi mechanizmai, kurių veikimo principas kiekvienam vairuotojui taip pat turėtų būti aiškus, suvokiamas ir nuspėjamas. Žemės sklype įrengti minėti įrenginiai nelaikytini žemės naudojimo tvarkos pažeidimais, už kuriuos būtų taikoma atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio nuostatas, kadangi NŽT teisės aktais nėra priskirta spręsti klausimų, susijusių su transporto priemonių judėjimu ar jų statymu valstybinėje ar privačioje žemėje, taip pat ir dėl įrenginių, reguliuojančių automobilių statymo galimybes. Patekti į Žemės sklypą galimybės neapribotos, tai patvirtina fotofiksacija.
4.5. Remiantis ANK 39 straipsniu, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Taigi, NŽT turi išnagrinėti gautą skundą ir priimti sprendimus per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, kas ir buvo atlikta priėmus 2023 m. birželio 26 d. nutarimą, registracijos Nr. ROIK:23210573558 (toliau – ir Nutarimas).
4.6. Pagal formuojamą teismų praktiką, situacija nagrinėjamu atveju vertintina kaip civilinis ginčas tarp žemės savininkų, todėl esant nustatytiems pažeidimams, žemės savininkai turi ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Todėl Rašte pagrįstai nurodyta, jog pareiškėja savo pažeistas teises gali ginti vadovaudamasi CK nuostatomis bendrosios kompetencijos teisme.
4.7. NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė ir institucija, kuri atlieka žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko visus jai pagal kompetenciją priskirtus veiksmus, įvykdė administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą ir 2023 m. birželio 26 d. priėmė Nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, o skundžiamas Raštas yra pagrįstas, motyvuotas, jame išdėstyti motyvai, teismų praktika ir teisės aktai, reglamentuojantys ginčą, taip pat jame nurodyta, kokiomis priemonėmis pareiškėja gali ginti savo pažeistas teises bendrosios kompetencijos teisme.
II. 5. Regionų administracini teismas 2024 m. spalio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjos J. B. skundą.
6. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto skyrius 2023 m. sausio 30 d.14:00 val. atliko Žemės sklypo, naudojimo patikrinimą bei surašė Patikrinimo aktą. Patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypui nustatytas inžinerinių tinklų ir kelio servitutas. Žemės sklypo vidiniame kieme yra pakeliamojo kelio užtvaro įrenginiai, patikrinimo metu ant įrengimo nebuvo pakeliamosios svirties. Vidiniame kieme taip pat įrengti automobilių stovėjimo vietas žymintys metaliniai stulpai su lentelėmis „Rezervuota“. Vietovėje atlikta fotofiksacija, pamatuota kelio užtvaro įrenginių bei metalinių stulpų vieta. Nustatyta, kad metaliniai stulpai ir pakeliamojo užtvaro įrenginiai įrengti servituto teritorijoje. Žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, kurie atitiktų ANK 110, 112, 257, 258, 261, 333 straipsniuose numatytus požymius, nenustatyta.
7. Teismas nurodė, kad pagal ANK 589 straipsnio 49 punktą, administracinio nusižengimų teiseną dėl savavaldžiavimo pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policija. NŽT Vilniaus miesto skyrius neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimo dėl įrengtų metalinių stulpų bei pakeliamosios svirties, todėl minėta informacija buvo persiųsta Vilniaus AVPK.
8. Teismas akcentavo, kad Vilniaus miesto skyrius 2023 m. sausio 30 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą ir užfiksavo, jog Žemės sklypo vidiniame kieme pakeliamojo kelio užtvaro įrenginiai, metaliniai stulpai yra įrenginiai (bet ne statiniai), reguliuojantys automobilių statymo galimybes, t. y. įprasti kelių eismo dalyviui gerai žinomi mechanizmai, kurių veikimo principas kiekvienam vairuotojui taip pat turėtų būti aiškus, suvokiamas ir nuspėjamas. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad Žemės sklype įrengti minėti įrenginiai nelaikytini žemės naudojimo tvarkos pažeidimais, už kuriuos būtų taikoma atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio nuostatas, kadangi NŽT teisės aktais nėra priskirta spręsti klausimų, susijusių su transporto priemonių judėjimu ar jų statymu valstybinėje ar privačioje žemėje, taip pat ir dėl įrenginių, reguliuojančių automobilių statymo galimybes. Patekti į žemės sklypą galimybės neapribotos, tai patvirtina fotofiksacija.
9. Teismas pažymėjo, kad situacija nagrinėjamu atveju vertintina kaip civilinis ginčas tarp žemės savininkų, todėl, esant nustatytiems pažeidimams, žemės savininkai turi ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Teismas konstatavo, kad Rašte pagrįstai nurodyta, jog pareiškėja savo pažeistas teises gali ginti vadovaudamasi CK nuostatomis bendrosios kompetencijos teisme.
10. Teismas priėjo prie išvados, kad NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė ir institucija, kuri atlieka žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko visus jai pagal kompetenciją priskirtus veiksmus, įvykdė administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą ir 2023 m. birželio 26 d. priėmė Nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną.
11. Teismo vertinimu, skundžiamas Raštas yra pagrįstas, motyvuotas, jame išdėstyti motyvai, teismų praktika ir teisės aktai, reglamentuojantys ginčą, taip pat jame nurodyta, kokiomis priemonėmis pareiškėja gali ginti savo pažeistas teises bendrosios kompetencijos teisme, t. y. Raštas atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus.
12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 13 d. pateiktą prašymą bei iš naujo spręsti dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo yra išvestinis reikalavimas, todėl taip pat atmestinas.
13. Teismas nurodė, kad sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
III. 14. Pareiškėja J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą visa apimtimi. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos ir apeliaciniame procese.
15. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja skunde nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus, kad atsakovo Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai išnagrinėjus pareiškėjos Prašymą bei nepagrįstai nepradėjus administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, papildomai pažymi, kad:
15.1. Priimant skundžiamą teismo sprendimą, buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisingą teismo procesą bei teisėtą teismo sprendimą. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje tik formaliai pakartoti atsakovo Sprendimo teiginiai, subjektyvios prielaidos. Teismas neatliko jokio teisinio vertinimo, nepasisakė ir nevertino esminių pareiškėjos motyvų, be kita ko, kad pareiškėjos nurodyti ir atsakovo užfiksuoti eismą ribojantys įrenginiai (kelio užvaras, metaliniai stulpeliai, grandinės) a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų) negali būti Žemės sklypo dalyje, kurioje yra nustatytas ir įregistruotas servitutas.
15.2. Iš teismo sprendimo neaišku, apie kokį konkrečiai civilinį ginčą tarp žemės savininkų nurodoma teismo sprendime, nes tokio ginčo nėra. Neteisėti eismą ir patekimą į Žemės sklypą ribojantys įrenginiai yra įrengti ir valdomi pašalinių asmenų, niekada neturėjusių jokios nuosavybės teisės į Žemės sklypą.
15.3. Teismas sprendime nepasisakė ir dėl esminę reikšmę turinčio fakto, kad atsakovui yra objektyviai žinomi pareiškėjos nurodomas nuosavybės teises į Žemės sklypą pažeidžiantys asmenys, kurie sąmoningai ir neteisėtai suklaidino Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių, pateikiant 2017 m. gruodžio 1 d. prašymą dėl minėtų įrenginių derinimo ir įteisinimo, tačiau atsakovas dėl subjektyvių ir šališkų priežasčių siekia ignoruoti šiuos faktus bei tęstinį neteisėtą žemės užgrobimą ir esminį pareiškėjos, kaip Žemės sklypo bendraturtės, nuosavybės teisių ribojimą.
15.4. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pabrėžė teismui, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783 „Dėl Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo 9 punktu, nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomų teritorijų ribose techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą inicijuoja patys teritorijų savininkai ar valdytojai, parengę ir suderinę eismo organizavimo projektą su Vilniaus AVPK Kelių policijos valdyba, ir apie techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą valdomojoje teritorijoje informuoja priskirtos teritorijos seniūnijos atstovą. 2017 m. gruodžio 1 d. prašymą pasirašę asmenys nebuvo nei Žemės sklypo savininkai bei neturėjo tuometinio Žemės sklypo nuosavybės valdytojo – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, sutikimo techninių eismo reguliavimo priemonių derinimui arba įgaliojimo šiam derinimui.
16. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.
17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį pakartoja tuos pačius argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą, papildomai pažymi, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatoms bei remiantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punktu, žemės naudojimo valstybinę priežiūrą organizuoja ir vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 13 d. pateiktą prašymą bei iš naujo spręsti dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, negalėtų būti įgyvendintas, kadangi nuo 2024 m. sausio 1 d. NŽT šios funkcijos neatlieka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. birželio 2 d. rašto Nr. 49SD-7212-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 13 d. pateiktą prašymą bei iš naujo spręsti dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo.
19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, padarė išvadą, kad NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė ir institucija, kuri atlieka žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko visus jai pagal kompetenciją priskirtus veiksmus, pagrįstai atsisakė pradėti administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį; pažymėjo, kad esant nustatytiems pažeidimams, žemės savininkai turi ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
20. Pareiškėja, apeliaciniame skunde nesutikdama su teismo sprendimu, nurodė, kad jis nėra tinkamai motyvuotas, nėra įvertinti esminiai skundo argumentai, kad užfiksuoti eismą ribojantys įrenginiai (kelio užvaras, metaliniai stulpeliai, grandinės) a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų) negali būti Žemės sklypo dalyje, kurioje yra nustatytas ir įregistruotas servitutas; teismo sprendime motyvas dėl civilinio ginčo tarp žemės sklypo savininkų niekuo nepagrįstas, nes eismą ribojantys įrenginiai yra įrengti ir valdomi pašalinių asmenų, niekada neturėjusių jokios nuosavybės teisės į Žemės sklypą.
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme nei pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga.
22. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
23. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama atlikti kompleksinį žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrengto kelio užtvaro teisėtumo vertinimą bei užtvertos žemės sklypo dalies naudojimo teisinį vertinimą; turimos kompetencijos ribose nustatyti kaltus asmenis, inicijuoti administracinių nusižengimų teisenos procedūras ir įpareigoti pašalinti pareiškėjos teisės į netrukdomą naudojimąsi Žemės sklypu pažeidimus.
24. Byloje ginčijamu atsakovo 2023 m. birželio 2 d. raštu Nr. 49SD-7212-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjai buvo atsakyta į jos 2023 m. kovo 13 d. ir 2023 gegužės 22 d. prašymus „Dėl informacijos suteikimo apie prašymo nagrinėjimo eigą dėl (duomenys neskelbtini)“. NŽT Rašte nurodyta, kad atlikto patikrinimo metu nustatyti pažeidimai atitinka ANK 518 straipsnį ir minėta informacija perduota Vilniaus apskrities vyriausiajam komisariatui pagal kompetenciją. Vilniaus AVPK informavo, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, 2023 m, kovo 14 d. priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nustatyta, kad kelio užtvaras buvo įrengtas teisėtai, nutarimas nebuvo skųstas. NŽT nurodė, kad Žemės sklype įrengti pakeliamojo kelio užtvaro įrenginiai, metaliniai stulpeliai yra įrenginiai (ne statiniai), nelaikytini žemės naudojimo tvarkos pažeidimais, už kuriuos pagal ANK 110 straipsnio nuostatas būtų taikoma atsakomybė, nes NŽT teisės aktais nėra pavesta spręsti klausimų, susijusių su transporto priemonių ar jų statymu valstybinėje ar privačioje žemėje, taip pat dėl įrenginių, reguliuojančių automobilių statymo galimybes. Esant nustatytiems pažeidimams, žemės savininkai turi ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, taip pat ir reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.).
25. Sprendžiant dėl ginčijamo Rašto atitikties VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtintiems reikalavimams, kurie nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, būtina atsižvelgti į konkretaus administracinio sprendimo priėmimo aplinkybes ir tikslus, kuriems turi įtaką pareiškėjos prašymo pobūdis ir jos nurodomų interesų pažeidimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtinti reikalavimai neturi būti vertinami formaliai, jų paskirtis tinkamai informuoti suinteresuotus asmenis apie administracinio sprendimo priėmimą nulėmusius faktus ir reikšmingas aplinkybes.
26. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 13 d. raštu iš esmės prašė atlikti kompleksinį Žemės sklype įrengto kelio užtvaro teisėtumo bei užtvertos žemės sklypo dalies naudojimo vertinimą; inicijuoti administracinių nusižengimų teisenos procedūras ir įpareigoti pašalinti pareiškėjos teisės pažeidimus. Pareiškėja 2023 m. kovo 3 d. skundu nesutiko su medžiagos perdavimu Vilniaus AVPK pagal kompetenciją. Taigi ginčijamo Rašto atitikties VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtintiems reikalavimams vertintina atsižvelgiant į pareiškėjos kreipimuose nurodytas aplinkybes ir konkrečius prašymus, taip pat atsižvelgiant į pareiškėjos informavimą apie administracinės procedūros eigą.
27. Teisėjų kolegija, apibrėždama bylos nagrinėjimo dalyką, atkreipia dėmesį, kad NŽT priėmė 2023 m. birželio 26 d. nutarimą registracijos Nr. ROIK:23210573558 „Nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną“ dėl 2023 m. sausio 30 d. atlikto Žemės sklypo naudojimo patikrinimo, kurio metu buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-33-(14.49.81). Nutarime konstatuota, kad nenustatyta žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, kurie atitiktų ANK 110, 112, 257, 258, 261, 333 straipsniuose numatytus požymius. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nesuteikia žemės sklypų savininkams (naudotojams) teisės savavališkai apriboti naudojimosi servitutu, padaryta išvada, kad šių asmenų veiksmuose gali būti ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo (savavaldžiavimo) požymiai, teiseną dėl to pradeda, tyrimą atlieka ir protokolus surašo policija (ANK 589 str. 49 p.); informacija persiųsta Vilniaus AVPK. Priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kuriame faktinės aplinkybės nustatytos tų duomenų, kurie buvo surinkti pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 13 d. kreipimosi pagrindu, laikytinas rašytiniu įrodymu byloje.
28. Teisėjų kolegija, kai į bylą nepateikta kitokių faktinių duomenų, neturi pagrindo teisinių išvadų vertinti kitaip, negu nustatyta kompetentingo subjekto nutarimu, todėl laikytina, kad ir atsakovo Rašte pagrįstai nurodyta, jog atlikto patikrinimo metu nėra nustatyti tokie žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, už kuriuos pagal ANK 110 straipsnio nuostatas NŽT būtų kompetentinga taikyti atsakomybę; nustatyti pažeidimai galbūt atitinka ANK 518 straipsnį (savavaldžiavimas), ir dėl to medžiaga pagrįstai perduota Vilniaus AVPK. Pirmosios instancijos teismui taip pat nebuvo pagrindo minėtų Rašte nurodytų aplinkybių vertinti kitaip, negu buvo nustatyta nutarime, kuriuo buvo baigta administracinio nusižengimo tyrimo procedūra, tuo pačiu apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo tirti ir kitaip vertinti skundo argumentus, jog užfiksuoti eismą ribojantys įrenginiai (kelio užvaras, metaliniai stulpeliai, grandinės) a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų) negali būti Žemės sklypo dalyje, kurioje yra nustatytas ir įregistruotas servitutas, laikytini nepagrįstais ir atmestini. Ta aplinkybė, kad pareiškėja subjektyviai nesutinka su esminiu aplinkybių vertinimu, kuriuo grindžiamas tiek Raštas, tiek 2023 m. birželio 26 d. nutarimas, t. y. kad nėra nustatyti tokie žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, už kuriuos pagal ANK 110 straipsnio nuostatas NŽT būtų kompetentinga taikyti atsakomybę, negali savaime reikšti, jog ginčijamos aplinkybės teismo sprendime nėra tinkamai įvertintos ar teismo sprendimas netinkamai motyvuotas. Pažymėtina, kad pareiškėja byloje nenurodo pagrįstų argumentų, kurie leistų daryti kitokias išvadas apie atsakovo teisines galimybes spręsti dėl klausimų, susijusių su transporto priemonių ar jų statymu valstybinėje ar privačioje žemėje, taip pat dėl įrenginių, reguliuojančių automobilių statymo galimybes, įrengimo teisėtumo.
29. Rašte pagrįstai nurodytas argumentas, kad žemės savininkai turi ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, taip pat ir reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Pareiškėja yra tokią savo teisę įgyvendinusi, tai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1983-430/2025 (vieši duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko), kuria paliktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. papildomas sprendimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimu ieškovų J. B. ir A. B. ieškinys buvo patenkintas iš dalies, įpareigojant atsakovus J. I. ir E. B. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš žemės sklypo (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), visas eismą ribojančias priemones, t. y. pakeliamą kelio užtvarą, metalinius automobilių stovėjimo vietų stulpelius, eismą ribojančius stulpelius tarpusavyje sujungtus grandinėmis ir spynomis, o atsakovams to nepadarius – leisti ieškovams J. B. ir A. B. įrenginius pašalinti atsakovų lėšomis.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pagrindinius apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų jį tenkinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir objektyviai įvertino visas tarp šalių kilusiam ginčui byloje išspręsti reikšmingas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad Raštas atitinka administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus; ta aplinkybė, kad administracinė procedūra buvo pratęsiama, savaime nepažeidė pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų, neturėjo įtakos galutiniam rezultatui, pareiškėja apie jos eigoje priimamus sprendimus buvo nuosekliai informuojama, taigi Rašto priėmimą nulėmusios aplinkybės pareiškėjai buvo gerai žinomos.
31. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, pareiškėja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgyja (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys
Virginija Volskienė