2e679554-7d7f-4e05-866e-e35fdb548128 · Klaipėdos apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-313-360/2018 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00625-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 21.11.10. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 7 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos D. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimo, n u s t a t ė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas M. J. 2017 m. lapkričio 27 d. surašė D. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį administracinio nusižengimo protokolÄ su administraciniu nurodymu iki 2017 m. gruodžio 12 d. savanoriÅ¡kai sumokėti 5 eurų baudÄ už tai, kad ji 2017 m. lapkričio 20 d., apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktÄ , 136.4, 136.5 papunkčius, vairavo transporto priemonę „Mitsubishi Lancer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, neįvertino atstumo iki lenkiamo dviratininko ir baigdama lenkimÄ neįsitikino, kad ji galės saugiai grįžti į savo eismo juostÄ , grįždama į savo eismo juostÄ nepasirinko saugaus Å¡oninio tarpo ir kliudė dviratininkÄ A.

Ž., eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir dviratis. D. B. 2017 m. gruodžio 5 d. sumokėjo administraciniu nurodymu paskirtÄ 5 eurų baudÄ . Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos virÅ¡ininkas Mindaugas Džermeika, vadovaudamasis ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 661 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimu atnaujino administracinės bylos administracinę teisenÄ , motyvuodamas tuo, kad administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyta, jog A. Ž. dviračiui prakirsta padanga, apgadintas priekis, o D.

B. automobiliui apgadintas automobilio veidrodėlis, perbrauktas automobilio Å¡onas. A. Ž. (nukentėjusysis) liko eismo įvykio vietoje, o D. B. iÅ¡ eismo įvykio iÅ¡vyko savo automobiliu; tokie D. B. veiksmai atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalies nusižengimo požymius. Šį nutarimÄ D. B. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. tenkino D. B. skundÄ , panaikino Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimÄ atnaujinti administracinę teisenÄ administracinio nusižengimo byloje bei administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukė motyvuojant tuo, jog jokių iÅ¡skirtinių naujų aplinkybių, turinčių pagrindÄ atnaujinti administracinę teisenÄ byloje, nepaaiÅ¡kėjo; visos faktinės aplinkybės dėl galimai padarytos žalos transporto priemonei – A.

Ž. dviračiui, nurodytos 2017 m. lapkričio 27 d. -administracinio nusižengimo protokole. Šį nutarimÄ nukentėjusysis A. Ž. apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 6 d. nutarimÄ ir paliko galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos virÅ¡ininko M. Džermeikos 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimÄ atnaujinti administracinę teisenÄ .

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė E. K. 2018 m. gegužės 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ D. B. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2017 m. lapkričio 20 d., apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 9 punktÄ , 136.4, 136.5 papunkčius, vairavo transporto priemonę („Mitsubishi Lancer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, neįvertino atstumo iki lenkiamo dviratininko ir baigdama lenkimÄ neįsitikino, kad ji galės saugiai grįžti į savo eismo juostÄ , grįžtant į savo eismo juostÄ nepasirinko saugaus Å¡oninio tarpo ir kliudė dviratininkÄ A.

Ž., eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir dviratininkas; iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, apie eismo įvykį policijai nepranešė Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė V. K. 2018 m. gegužės 18 d. nutarimu D. B. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį paskyrė 11 eurų baudÄ , pagal 426 straipsnio 1 dalį 725 eurų baudÄ , ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskyrė galutinę 725 eurų baudÄ . Administracinėn atsakomybėn patrauktos D.

B. atstovas advokatas Vytautas Agintas nutarimÄ apskundė apylinkės teismui. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimu D. B. atstovo advokato skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir panaikino 2018 m. gegužės 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje dalį, kuria D. B. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį paskirta 11 eurų bauda bei dalį, kuria, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, D. B. paskirta galutinė 725 eurų bauda. Administracinėn atsakomybėn patraukta D. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o apylinkės teismo nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

Nurodo, kad teismas netinkamai vertino KET pažeidimo padarymo aplinkybes ir abejones vertino ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. A. Ž. 2017 m. lapkričio 20 d. 8.02 paskambinęs į BendrÄ jį pagalbos centrÄ nenurodė, kad įvykio metu bÅ«tų buvęs apgadintas dviratis, todėl manoma, kad policijos pareigÅ«nai buvo kviečiami dėl jį sumuÅ¡usio vyriÅ¡kio veiksmų, o ne dėl eismo įvykio. Dviratis, kaip transporto priemonė, dalyvavusi eismo įvykyje vizualiai buvo apžiÅ«rėtas 2017 m. lapkričio 20 d. policijos pareigÅ«nų, atvykusių į eismo įvykio vietÄ , ir nenustačius jokių dviračio apgadinimų, buvo atiduotas A.

Ž. žmonai, A. Ž. atvykusiems pareigÅ«nams jokių dviračio apgadinimo požymių nenurodė. Apgadinimų nematyti ir neÅ¡iojamo vaizdo registratoriaus vaizdo įraÅ¡e. Tik kitÄ dienÄ po įvykio į Klaipėdos kelių policijÄ besikreipusio A. Ž. pateiktame 2017 m. lapkričio 20 d. pareiÅ¡kime nurodoma aplinkybė dėl tiriamo įvykio metu galimai sugadintos dviračio padangos A. Ž., galimai iÅ¡sigandus gresiančios atsakomybės dėl D. B. automobiliui padaryto apgadinimo. A. Ž. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bÅ«tent dėl D.

B. neteisėtų veiksmų patyrė žalÄ , tai yra buvo sugadintas jo dviratis, todėl Å¡iuo atveju nėra priežastinio ryÅ¡io tarp D. B. veiksmų ir atsiradusios žalos, tai yra sugadintos dviračio padangos. Taip pat nagrinėjamu atveju, kokia žala buvo padaryta A. Ž., lieka neaiÅ¡ku, nes jis teisme nurodė, kad keitė dviračio padangÄ , tačiau, ar iÅ¡ tiesų buvo keista padanga, už kokiÄ sumÄ buvo pirkta nauja padanga, ar įvykio metu iÅ¡ tiesų padanga buvo prakirsta. Todėl nenustatyti visi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

Pažymėtina, jog pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , tam, kad asmuo bÅ«tų patrauktas atsakomybėn už sukeltÄ eismo įvykį, bÅ«tina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktÄ . Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė už sukeltÄ eismo įvykį nekyla. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nepraėjus valandai po įvykio, jai, D. B., atvykus į policijÄ , Kelių policijos tarnybos tyrėjas M. J. nurodė, kad jokio eismo įvykio nebuvo, tačiau kitÄ dienÄ pareigÅ«nas asmeniÅ¡kai priėmė A.

Ž. 2017 m. lapkričio 20 d. pareiÅ¡kimÄ (kaip gautas skundas neužregistruotas Kelių policijos tarnyboje), ir 2017 m. lapkričio 21 d., dalyvaujant tik A. Ž., sudarė eismo įvykio vietos schemÄ pagal A. Ž. nurodytas aplinkybes. Su sudaryta schema apeliantė nebuvo supažindinta, eismo įvykio schemoje pasirašė tik A. Ž., o jai 2017 m. lapkričio 22 d. atvykus į policijos komisariatÄ pas M. J. dėl įvykio bei pareigÅ«nui apžiÅ«rėjus automobilį ir nuvykus į įvykio vietÄ , buvo iÅ¡kviestas A.

Ž. ir nubraižyta kita schema. PareigÅ«no M. J. 2017 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, dviratis eismo įvykio vietoje nebuvo apžiÅ«rėtas, dviračio nuotraukos kartu su transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktu pateiktos tik 2018 m. gegužės 5 d., taigi dviračio apžiÅ«ra tinkamai procesiÅ¡kai nebuvo atlikta. Nei kitÄ dienÄ po įvykio, nei po A. Ž. 2018 m. gruodžio 6 d. skundo, dviratis nebuvo iÅ¡reikalautas ir apžiÅ«rėtas.

Todėl neaiÅ¡ku, kokiais objektyviais ir abejonių nekeliančiais duomenimis tiek tyrėjas M. J. administracinio nusižengimo protokole, tiek specialistė V. K., formuluodami pažeidimo esmę, įrašė, jog eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir dviratis. Kaip matyti, Å¡i aplinkybė dėl dviračio apgadinimo, tikėtina dėl aplaidaus pareigÅ«nų darbo, tirta nebuvo. Jei ir tikėti, kad A. Ž. dviratis policijos pareigÅ«nų buvo nufotografuotas 2017 m. lapkričio 21 d. po 20.00 val., tai yra praėjus daugiau kaip parai laiko po įvykio, tai per tokį laikÄ galima imituoti bet kokius dviračio apgadinimus, priderinant juos prie eismo įvykio aplinkybių.

Apeliaciniame skunde D. B. pažymi, kad nepraėjus nė valandai po įvykio, sutvarkiusi svarbius darbinius reikalus, apie 9 val. jau buvo atvykusi į Klaipėdos apskrities VPK, kur ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui pranešė apie įvykį. 2017 m. lapkričio 20 d. po 9.00 val., tai yra po apklausos pas ikiteisminio tyrimo tyrėjÄ , ji nuvyko pas teismo ekspertus dėl po eismo įvykio jai padaryto A. Ž. sumuÅ¡imo, kadangi tyrėja jai davė siuntimÄ atlikti ekspertizę ir buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Specialisto iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės (iÅ¡vada pridėta prie administracinės bylos) patvirtino, kad 2017 m. lapkričio 20 d. apie 8 val., jai buvo suduotas smÅ«gis kietu, buku daiktu į lÅ«pÄ . Apeliantė teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad jokio skuboto pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio nebuvo, kad įvykio vietoje jokie apgadinimai A. Ž. dviračiui nebuvo nustatyti ir užfiksuoti, o vėliau administracinėje byloje atsiradęs dviračio techninės apžiÅ«ros aktas ir fotonuotraukos kelia pagrįstų abejonių, kad ji, D.

B., po įvykio nepraėjus nė valandai po įvykio, apie 9.00 val. pati nuvyko į policijos komisariatÄ ir pranešė apie įvykį, bei tai, kad tiek Kelių policijos pareigÅ«no M. J. tarnybiniuose praneÅ¡imuose neįžvelgiamos jokių jos pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos aplinkybių, tiek Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarime nenustatyti ANK 426 straipsnio 1 dalies sudėties požymiai, konstatuotina, kad jos elgesyje nebuvo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad Kelių policijos tarnyba atsiliepimu į skundÄ prašė palikti galioti 2017 m. lapkričio 27 d.

Klaipėdos kelių policijos tarnybos nutarimÄ , kuriuo D. B. buvo nubausta tik pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, be to, 2017 m. lapkričio 27 d. administracinio nusižengimo protokole jai nebuvo inkriminuotas pažeidimas, numatytas ANK 426 straipsnio l dalyje. Taigi, iÅ¡ Institucijos pateikto atsiliepimo galima suprasti, kad jie sutinka su jos skundu, nes praÅ¡o palikti galioti sprendimÄ tik dėl teisės pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje padarymo. Teismas, atmesdamas skundÄ , konstatavo, kad D. B., vairuodama automobilį, kliudė dviratį, dėl ko jis buvo apgadintas, tačiau kaip jau buvo anksčiau minėta, dviračio sugadinimas, kaip faktinė aplinkybė, jai inkriminuota nebuvo (ANK 618 straipsnio 2 dalis – nutarime turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės).

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, teismas Å¡ios aplinkybė nevertino ir atmetė toje dalyje skundÄ , konstatuodamas, kad D. B. įvykio metu sugadino dviratį, kurio sugadinimas Kelių policijos tarnybos nutarime nenurodytas ir jai nutarimu nekonstatuotas. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi bÅ«ti parengta kokybiÅ¡kai. Å iuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nerinko bÅ«tinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, jie byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, Å¡aliÅ¡kai ir tendencingai, nepaÅ¡alino iÅ¡kilusių abejonių, netyrė visų bÅ«tinų pažeidimo sudėties požymių įrodymui reikÅ¡mės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių.

Asmens nekaltumo prezumpcijÄ turi paneigti ne kas nors kitas, o bylÄ inicijavusi ir protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, todėl Å¡iuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimÄ ar abejonių nepanaikinimÄ tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai Institucijai. Atsiliepimais į apeliacinį skundÄ nukentėjusysis A. Ž. bei Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumÄ . Nagrinėjamu atveju D. B. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu pakeitus ne teismo tvarka priimtÄ nutarimÄ , patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde D. B. neneigia, jog atlikdama lenkimo manevrÄ , grįždama į savo eismo juostÄ kliudė dviratininkÄ , sutinka su jai dėl Å¡io įvykio 2017 m. lapkričio 27 d. administracinio nusižengimo protokole suraÅ¡ytu administraciniu nurodymu dėl ANK 417 straipsnio 8 dalies pažeidimo, kurį įvykdė 2017 m. gruodžio 5 d., tačiau apeliantė nesutinka su jos nubaudimu dėl pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos ir ginčydama įrodymų vertinimÄ , pažymi, jog į policijÄ nepraėjus pilnai valandai ji kreipėsi įvykio dienos rytÄ , iÅ¡ pareigÅ«nų sužinojo, kad eismo įvykio nebuvo, tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos neturėjo, be to, nenustatyta tiksli A.

Ž. dviračiui padaryta žala, dviračio apgadinimai tinkamai neužfiksuoti, todėl, remiantis praktika, nebebuvo pagrindo taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnį. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, su apeliantės argumentais nesutinka. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti;

Å¡ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Patikrinęs Å¡ios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs D. B. atstovo advokato skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamo nutarimo iÅ¡vados yra pagrįstos iÅ¡samiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, itin iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.

Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigÅ«no) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigÅ«nui) tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiÅ«lymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

Å iuo konkrečiu atveju apylinkės teismas iÅ¡analizavo bei įvertino iÅ¡tirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko plačios apimties įrodymų tyrimÄ , iÅ¡vadas iÅ¡samiai motyvavo remdamasis įrodymų visuma, nutarime įrodymai aptarti, sugretinti tarpusavyje, jokių prieÅ¡taravimų nėra. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su apylinkės teismo nutarime iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamo nutarimo iÅ¡vadoms dėl D. B. kaltės. Administracinėn atsakomybėn patraukta D.

B. neneigia sukėlusi eismo įvykį, t. y. atlikdama lenkimo manevrÄ kliudžiusi dviratininkÄ , kaip patvirtino apylinkės teismo posėdyje, ji pajuto kontaktÄ ir dėl to sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pastebėjo ant savo automobilio paliktas žymes bei nuėjo prie taip pat sustojusio dviratininko, tačiau įvykus konfliktus, dviratininkui jai sudavus, ji dėl patirto smurto ir Å¡oko sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo į darbÄ . Tokia apeliantės pozicija vertinama kaip pasirinkta gynybinė, kuri argumentuotai paneigta skundžiamame nutarime.

Apygardos teismas visiÅ¡kai pritaria skundžiamo nutarimo iÅ¡samiems ir labai konkretiems motyvams. IÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia neabejotinai spręsti, jog D. B. suprato vairuodama kliudžiusi dviratininkÄ , tai pajuto ir sustojo, automobilio ir dviračio kontaktas ant apeliantės automobilio paliko aiÅ¡kiai matomas žymes, taigi, suprasdama, kad kliudė kitÄ eismo dalyvį, D. B. turėjo pareigÄ su dviračiu važiavusiu A. Ž. iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, kiekvieno iÅ¡ eismo dalyvių patirtÄ Å¾alÄ , kaip to ir reikalauja skundžiamame nutarime iÅ¡samiai aptarti KET punktai, nepavykus rasti sutarimo, į eismo įvykio vietÄ kviesti policijÄ .

Tačiau, kaip apylinkės teismo posėdyje pripažino pati D. B., ji neklausė A. Ž. nei dėl sveikatos, nei dėl dviračio bÅ«klės, tiesiog vizualiai įvertino, jog nieko nenutiko ir, pati darydama lenkimo manevrÄ kliudžiusi kitÄ eismo dalyvį, iÅ¡ esmės pokalbį pradėjo priekaiÅ¡tais, kodėl dviratininkas nereagavo į jos signalÄ ir nepasitraukė į kelkraÅ¡tį. Taigi Å¡iuo atveju D. B. elgesys negali bÅ«ti suderinamas su KET reikalavimais, įvykus konfliktui su A. Ž., nesant tarp eismo dalyvių jokio sutarimo, kas už kÄ yra atsakingas, aiÅ¡kiai suvokdama, jog vairuodama automobilį kliudė kitÄ eismo dalyvį, teisindamasi iÅ¡gÄ sčiu, Å¡oku ir svarbiais darbiniais reikalais, iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Kaip matyti iÅ¡ faktinių aplinkybių, kitas eismo dalyvis A. Ž., nors taip pat tuo metu vyko į darbÄ , įvykio vietoje vis dėlto pasiliko ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu bei pranešė apie eismo įvykį, sprendžiant iÅ¡ apylinkės teismui pateikto Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo, operatorei nupasakojo įvykio aplinkybes bei įvykio vietoje liko laukti pareigÅ«nų. Taigi akivaizdu, jog vienas iÅ¡ dviejų eismo dalyvių aiÅ¡kiai suvokė, kad įvyko eismo įvykis, kitas jo dalyvis nuvažiavo neiÅ¡siaiÅ¡kinus aplinkybių, todėl skambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ .

Nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti, jog ir D. B. galėjo ir turėjo suvokti savo pareigÄ , nesant sutarimo dėl eismo įvykio aplinkybių, pasilikti įvykio vietoje ir kviesti pareigÅ«nus. KET reikalavimas kviesti policijos pareigÅ«nus nesant eismo įvykio dalyvių sutarimo dėl eismo įvykio aplinkybių ir pasilikti įvykio vietoje nėra bereikÅ¡mis, kadangi tik tokiu bÅ«du, eismo įvykio dalyviams nepasitraukus iÅ¡ įvykio vietos, atvykę pareigÅ«nai gali operatyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes, atlikti reikalingus proceso veiksmus, užfiksuoti paliktus pėdsakus, nustatyti atsakingus asmenis, prieÅ¡ingu atveju tokių veiksmų atlikimas yra itin apsunkinamas bei užsitęsia, kas Å¡iuo atveju ir atsitiko bei dėl ko priekaiÅ¡tauja ir pati apeliantė (eismo įvykio schemos braižymo, dviračio apgadinimų fiksavimo aplinkybių).

Taigi, įvertinus byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , apygardos teismui nekyla jokių abejonių, kad D. B. tikrai suprato, kad kliudė dviračiu važiavusį A. Ž. ir taip sukėlė eismo įvykį, tačiau, nesant sutarimo dėl eismo įvykio aplinkybių, nepraneÅ¡usi policijai iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo. Nors apeliantė savo pasitraukimÄ iÅ¡ įvykio vietos teisina Å¡oku, mobiliojo telefono iÅ¡sikrovimu, tačiau D. B. nurodomos aplinkybės nepateisina jos pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos.

Kaip matyti iÅ¡ faktinių aplinkybių, A. Ž. turėjo veikiantį mobilųjį telefonÄ , todėl D. B. telefonui neveikiant, kitas eismo dalyvis turėjo galimybę susisiekti su pareigÅ«nais, kÄ ir padarė. Be to, kaip savo paaiÅ¡kinimuose teigia ir pati apeliantė, nuvykusi į darbÄ ji jau turėjo galimybę skambinti telefonu, paskambino savo draugui D. V., tačiau ne į policijÄ . Kita vertus apeliantės argumentai apie jos iÅ¡gÄ stį ir Å¡okÄ neįtikinantys, kadangi, kaip proceso metu nurodė tiek D.

B., tiek ir A. Ž., bÅ«tent ji pati atėjo prie dviratininko pareikÅ¡ti priekaiÅ¡tų, jog Å¡is kelyje nereagavo į jos signalÄ , dviratininkas tuo metu buvo ant Å¡aligatvio, apžergęs dviratį, taigi jis tiesiog objektyviai negalėjo užpulti apeliantės, todėl net jei tarp jų ir įvyko susistumdymas, pagal abiejų konflikto dalyvių pasakojimus, tai negalėjo bÅ«ti tokio intensyvumo agresija, dėl kurios D. B. turėjo natÅ«raliai tiek iÅ¡sigÄ sti, kad nebesuvoktų savo, kaip eismo įvykį sukėlusios vairuotojos pareigų.

BÅ«tent ji atėjo prie dviratininko ir laisvai galėjo nuo jo pasitraukti, jeigu iÅ¡ tikrųjų pajuto kokiÄ nors grėsmę iÅ¡ A. Ž. pusės, apeliantė neužsimena, kad nukentėjusysis jÄ bÅ«tų vijęsis ar kokiais nors kitais veiksmais įbauginęs. Asmenų tarpusavio konfliktai, kaltininkų nustatinėjimas nesant bendro sutarimo, be abejo gali sukelti nemalonias emocijas, stresÄ , tačiau tai savaime nepateisina teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymo. Apygardos teismas pastebi ir tai, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-60554-17 (apie tyrimÄ D.

B., paklausta nukentėjusiojo A. Ž. atstovo advokato apylinkės teismo posėdyje, taip pat užsiminė) dėl to paties įvykio aplinkybių, kurio metu buvo aiškinamasi, ar A. Ž. po eismo įvykio, nagrinėjamo ir šioje administracinio nusižengimo byloje, kilusio konflikto metu, dešinės rankos kumščiu sudavė D. B. į lūpas, tačiau ikiteisminis tyrimas įsiteisėjusiais sprendimais yra nutrauktas nustačius, kad jokia nusikalstama veika nebuvo padaryta, o pati D. B. įvykio metu elgėsi agresyviai, šaukė ant A.

Ž., aktyviais veiksmais jį provokavo, stumdė, bandė suduoti jam smÅ«gius, A. Ž. po įvykusio eismo įvykio elgėsi adekvačiai įvykusiai situacijai, D. B. neprovokavo, ramino, stengėsi iÅ¡vengti konflikto. Å ias baudžiamajame procese nustatytas aplinkybes atitinka ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teikti A. Ž. paaiÅ¡kinimai, kuriuos patvirtina kiti įrodymai (jo skambučio į bendrÄ jį pagalbos centrÄ Ä¯raÅ¡as, į įvykio vietÄ atvykusio pareigÅ«no J. M. tarnybinis praneÅ¡imas bei parodymai apylinkės teisme, taip pat pareigÅ«no turėtos kameros vaizdo įraÅ¡as, kur užfiksuota, kÄ nukentėjusysis nurodė po įvykio).

Taigi aptartų aplinkybių visuma leidžia paneigti apeliantės argumentus apie jos neva patirtÄ Å¡okÄ dėl tariamo A. Ž. smurto. Atsižvelgdamas į visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad D. B. elgesys nagrinėjamu atveju atitinka požymius nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnyje. Nors apeliantė atkreipia dėmesį, kad nepraėjus valandai po įvykio pati kreipėsi į policijÄ , tačiau toks jos prieÅ¡taringas argumentas jos atsakomybės dėl inkriminuoto nusižengimo nepaÅ¡alina ir vertinamas tik kaip bandymas suÅ¡velninti savo kaltę, kadangi duodama parodymus apylinkės teisme, D.

B. pabrėžė, jog iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo galvodama, jog apgadintas tik jos automobilis, vadinasi, vertindama, jog pareigos pasilikti įvykio vietoje neturėjo, į policijÄ ji kreipėsi dėl kitų priežasčių, t. y. norėdamas pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl jos sumuÅ¡imo, o ne siekdama praneÅ¡ti apie savo sukeltÄ eismo įvykį. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į pareigÅ«nų tarnybinius praneÅ¡imus, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 6 d. nutarimÄ , kuriuose, pasak apeliantės, jos veiksmuose nebuvo įžvelgta ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių.

Tačiau administracinio nusižengimo byloje sprendžiant dėl asmens kaltės padarius inkriminuojamÄ nusižengimÄ , vertinami ne pavieniai duomenys, atskiri dokumentai, o vadovaujamasi įrodymų visuma. Å iuo atveju, kaip jau minėta, apylinkės teismas laikėsi aptartų ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo. Nemaža dalis apeliacinio skundo argumentų susiję su A. Ž. dviračio apgadinimų nustatymu, akcentuojant, kad apgadinimai iÅ¡kart nebuvo užfiksuoti, jų iÅ¡ pradžių nenurodė ir pats A.

Ž., apgadinto dviračio nuotraukos byloje atsirado vėliau, neaiÅ¡kus žalos dydis. ANK 426 straipsnyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui yra reikÅ¡mingas žalos dydis, jeigu jis nevirÅ¡ija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nusižengimas kvalifikuojamas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ nagrinėjamu atveju ir yra nubausta D. B.. IÅ¡ bylos duomenų (A. Ž. paaiÅ¡kinimų, transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akto) matyti, kad dėl eismo įvykio buvo prakirsta padanga bei nubrėžta kairės pusės rankena.

Nors A. Ž. dviračio apgadinimai procese iÅ¡ tikrųjų nebuvo operatyviai užfiksuoti, į įvykio vietÄ atvykęs pareigÅ«nas J. M. detaliai dviračio neapžiÅ«rėjo (tÄ jis patvirtino ir apylinkės teismo posėdyje), apžiÅ«ros aktas suraÅ¡ytas praėjus tik pusmečiui po įvykio, prie jo pridėtos nuotraukos, darytos dar 2017 m. lapkričio 21 d., taigi praėjus dienai po įvykio, tačiau Å¡ie trÅ«kumai apygardos teismo vertinimu neduoda pagrindo D. B. veiksmus vertinti kitaip nei tai padaryta skundžiamame nutarime.

IÅ¡ dalies galima sutikti su apeliante, jog administracinio nusižengimo medžiaga nebuvo parengta kokybiÅ¡kai, kai kurie procesiniai dokumentai suraÅ¡yti nedėmesingai (pvz. Institucijos atstovė apylinkės teisme pripažino, jog netiksliai suformuluotas atsiliepimo į D. B. skundÄ reikalavimas; 2018 m. gegužės 18 d. administracinio nusižengimo protokole bei ne teismo tvarka priimtame nutarime, apraÅ¡ant nusižengimo esmę, nurodoma, kad apgadinti automobilis ir dviratininkas, nors akivaizdu, jog apgadintas gali bÅ«ti dviratis, o ne dviratininkas).

Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinis procesas yra vieningas, pareigÅ«nų padarytus pažeidimus privalo iÅ¡taisyti nagrinėjantis skundÄ apylinkės teismas, o Å¡io teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundÄ apygardos teismas. Nesant tokios galimybės, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali bÅ«ti priimtas kitoks ANK numatytas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-14-139/2016). Å ioje byloje apylinkės teismas ėmėsi priemonių ir paÅ¡alino D.

B. keltas abejones dėl A. Ž. dviračio apgadinimų detalizavimo, nesavalaikio jų užfiksavimo. Nagrinėjant D. B. skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teisme buvo itin iÅ¡samiai aiÅ¡kinamasi A. Ž. dviračio apgadinimai, jų pobÅ«dis, galimybė juos pastebėti, užfiksavimo aplinkybės, teisėjas aktyviai uždavinėjo klausimus apklausiamiems asmenims, pačiam A. Ž., kada ir kaip jis pastebėjo apgadinimus, kaip juos remontavo. A. Ž. paaiÅ¡kino, kokias dviračio dalis keitė, nurodė, kad dėl savo darbo specifikos dviračių dalis gali gauti pigiau, pats ir susitvarkė savo dviratį, todėl apygardos teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl eismo įvykio padaryta žala nevirÅ¡ija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Netikėti, kad dėl eismo įvykio buvo padaryti bÅ«tent tokie apgadinimai, kurie yra nustatyti, taip pat nėra jokio pagrindo, kadangi jie visiÅ¡kai atitinka tiek A. Ž., tiek ir pačios D. B. nurodomas eismo įvykio aplinkybes bei mechanizmÄ , automobilio ir dviračio kontakto vietÄ bei pobÅ«dį, apgadinimai atitinkamai sutampa ir vieni kitus atitinka. Administracinėn atsakomybėn patraukta D. B. tap pat nurodo, kad dviračio sugadinimas kaip faktinė aplinkybė jai nebuvo inkriminuota. Tačiau apygardos teismas neturi pagrindo manyti, jog apeliantė nežinojo ar galėjo bÅ«ti suklaidinta dėl to, kuo yra kaltinama.

Dar 2017 m. lapkričio 27 d. jai surašytame administracinio nusižengimo protokole dėl ANK 417 straipsnio 8 dalies pažeidimo, aprašant nusižengimo esmę, be kita ko nurodoma, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobilis ir dviratis. Iš esmės identiškos faktinės aplinkybės nurodomos ir 2018 m. gegužės 18 d. atnaujintoje administracinio nusižengimo teisenoje surašytame administracinio nusižengimo protokole, tik klaidingai įrašyta, kad apgadinti automobilis ir dviratininkas bei papildomai nurodomas dar vienas veikos vertinimui reikšmingas faktas, jog D.

B. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Kaip girdima iÅ¡ teimo posėdžio garso įraÅ¡o, Klaipėdos apskrities VPK atstovė E. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino procesinių dokumentų suraÅ¡ymo aplinkybes bei ypatumus, padarytas raÅ¡ymo klaidas, administracinėn atsakomybėn patraukta D. B. bei jos atstovas advokatas turėjo galimybę Institucijos atstovei užduoti klausimų, kÄ ir darė. IÅ¡ byloje pateiktų D. B. skundo bei apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jai nekyla jokių abejonių dėl inkriminuojamų faktinių aplinkybių ir bÅ«tent susijusių su dviračio apgadinimais, kadangi Å¡ių aplinkybių nustatymui skiriama nemaža dalis skundų argumentų, taigi apeliantei nekyla jokių abejonių, dėl ko ji patraukta administracinėn atsakomybėn, atsižvelgdama į tai bei nesutikdama su jos veiksmų vertinimu, ji pasirinko ir tam tikrÄ gynybinę taktikÄ , kuri skundžiamame nutarime, remiantis iÅ¡tirtų įrodymų visuma, buvo motyvuotai paneigta.

Taigi nagrinėjant D. B. skundÄ apylinkės teisme, jai buvo visiÅ¡kai užtikrintas naudojimasis ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis. Ji naudojosi įgalioto atstovo – advokato pagalba, pati tiesiogiai ar per įgaliotÄ atstovÄ susipažino su bylos medžiaga, vieÅ¡ame teismo posėdyje davė teismui paaiÅ¡kinimus, teikė įrodymus, kurie buvo iÅ¡tirti, reiÅ¡kė praÅ¡ymus, dėl kurių priimti atitinkami sprendimai, apklausti liudytojai, kuriems ji ir jos atstovas uždavinėjo klausimus. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta iÅ¡vada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl D.

B. kaltės padarius jai inkriminuotÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimÄ nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

IÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ bei administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , apygardos teismas pripažįsta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, o D. B. pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį yra nubausta visiÅ¡kai pagrįstai. Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas n u t a r i a : Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patrauktos D.

B. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas Savinijus Katauskas