2019-04-10 Nr. AB-9112-3-62-3-01371-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-811-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01371-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1 Eur turtinei ir 20 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atvykus į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI, atsakovo atstovas) konvojumi, buvo atliekama krata. Daiktų patikrinimo metu pareigūnas sulaužė pareiškėjo tušinuką, pažeisdamas kratos taisykles, kadangi atlikdami kratą pareigūnai turi elgtis pagarbiai, nežeminti žmogaus orumo bei nelaužyti asmens daiktų. Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno TI pareigūnams sulaužius tušinuką, jis negalėjo juo naudotis, o tušinuką buvo nupirkusi jo motina. Atliekant kratą 2017 m. sausio 9 d., pareigūnas, norėdamas patikrinti tušinuko vidų, bandė atsukti dalį, kuri neatsisuka, nes nėra sriegio, tačiau pareigūnas, naudodamas jėgą ir bandydamas atsukti tušinuką, jį sulaužė, tuo padarydamas 1 Eur turtinę ir 20 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas nurodė, kad dėl sulaužyto tušinuko kreipėsi į Kauno TI, prašydamas išsiaiškinti, kaip bus atlyginta jam padaryta žala.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 9 d. atvyko į Kauno TI, buvo atlikta visuminė krata, kurios metu visi turimi daiktai buvo įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Pareigūnas, atlikdamas visuminę asmens kratą, teisėtai tikrino pareiškėjo tušinuką. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas matė situaciją ir tyčia nereiškė pastabos kratą atliekančiam pareigūnui dėl netinkamai tikrinamo asmeninio daikto. Atsakovo teigimu, reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos ir priežastinio ryšio tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos visumą. Kadangi pareiškėjui nebuvo padaryta turtinė žala, todėl jam nėra padaryta ir neturtinė žala.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2017 m. sausio 9 d. atvykus į Kauno TI, buvo atliekama visuminė krata, kadangi suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata atliekama privalomai, be kita ko, atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Iš suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolo nustatyta, kad protokole pažymėta, kokie daiktai iš pareiškėjo kratos metu buvo paimti, tarp jų nurodytas ir tušinukas. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pareikšti pretenzijas. Kauno TI pareigūnas protokole pažymėjo, kad pareiškėjas skundėsi dėl tušinuko, kuris buvo persuktas. 2017 m. sausio 10 d. su prašymu pareiškėjas kreipėsi į Kauno TI direktorių nurodydamas, kad pareigūnas sulaužė jo tušinuką, prašė išaiškinimo, ar pareigūnas nepažeidė savo pareigų, ir informuoti, ar padaryta žala bus kompensuota, ar reikia kreiptis į teismą. Kauno TI 2017 m. sausio 30 d. raštu Nr. 49-27 pareiškėją informavo, kad atlikdamas daiktų patikrinimą, pareigūnas atsuko ir patikrino jau įskilusį tušinuką ir apie tai pažymėjo protokole ir kad nėra pagrindo netikėti pareigūno įrašu protokole. Teismas nurodė, kad liudytojais byloje apklausti pareigūnai parodė, jog tušinukas nebuvo išskirtinis, buvo ne naujas, atliekant kratą jis jau buvo įskilęs per sriegį, sriegis buvo ties tušinuko viduriu, patikino, kad tušinukuose dažnai būna įdėti draudžiami daiktai, o nuteistieji yra nepatenkinti kratomis ir dažnai reiškia pretenzijas. Teismas vertino, kad pareiškėjas žinodamas, jog dėl žalos gali tekti kreiptis į teismą, nes apie tokią galimybę jis pats buvo nurodęs 2017 m. sausio 10 d. prašyme, su kuriuo kreipėsi į Kauno TI direktorių, realiai galėdamas ir turėdamas suprasti, kad ginčo atveju tušinukas būtų vertinamas įrodymu byloje, turėdamas galimybę tušinuką išsaugoti, jo neišsaugojo.

7. Teismas pažymėjo, kad dėl nepakankamo pareiškėjo atidumo ir rūpestingumo, nesiimant aktyvių veiksmų patirtos žalos faktui pagrįsti, vien subjektyvios pareiškėjo nuomonės, jog tušinukas buvo sulaužytas ne per sriegį ir jo nurodytomis aplinkybėmis, o neskilęs per sriegį jau prieš atliekant kratą, nepakanka atsakovo (pareigūnų) neteisėtiems veiksmams konstatuoti. Teismas pabrėžė, kad bylos duomenys nesudarė pagrindo išvadai, kad pareigūnas tušinuką suko neatsargiai ar siekė tyčia jį perlaužti ne per sriegį, norėdamas pareiškėją pažeminti, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Teismas nenustatė, kad Kauno TI pareigūnai visuminės kratos metu atliko ar galėjo atlikti neteisėtus veiksmus, nes bylos duomenys patvirtino, jog nors tušinukas galėjo būti įskeltas ar sulaužytas 2017 m. sausio 9 d. atliekamos kratos metu, tačiau jau kitą dieną, t. y. 2017 m. sausio 10 d. pareiškėjas galėjo rašyti prašymą Kauno TI direktoriui. Teismas darė išvadą, kad galimo neigiamo poveikio mastas ir intensyvumas ginčo atveju buvo pakankamai smulkmeniškas ir mažareikšmis, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti ir paties neturtinės žalos pasireiškimo fakto.

III. 8. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

9. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šališkai vertino aplinkybes, surinktą byloje medžiagą, parodymus ir informaciją, kurią jis pateikė pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Pasikeitus aplinkybėms nagrinėjamoje byloje, t. y. išaiškėjus, jog buvo paimtas tušinukas bei tai užfiksavus kratos protokole, yra pakankamas įrodymas, kad tušinukas nėra jo žinioje. Pareiškėjui išvykstant iš įstaigos ir ant protokolo užrašius, jog nepriima tušinuko bei tai patvirtinus parašu, yra pakankamas įrodymas, kad tušinuko nepriėmė, kadangi jam pasirašant dalyvavo Kauno TI pareigūnas. Pareiškėjo teigimu, apie tai, jog pareigūnai duoda kvitus, jis pirmą kartą sužinojo pirmosios instancijos teismo sprendime. Pareiškėjas pažymi, jog Kauno TI pareigūnams pareiškėjui kvito neišdavus, tai laikytina aplaidaus darbo rezultatu. Pareigūnas naudojo jėgą atsukdamas tušinuką toje vietoje, kurioje nėra sriegio, kur buvo gamyklinis sujungimas, ir tai buvo užfiksuota parodymuose, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas turi atlyginti padarytą žalą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Kauno TI nepagrįstai prarado jo asmeninį daiktą, kuris yra įrodymas byloje. Pareiškėjas pabrėžia, kad tušinuko funkcija yra rašyti, o sulūžęs tušinukas tokios funkcijos neatliks, todėl jam padaryta žala yra akivaizdi. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas šališkai nurodė, kad jis tyčia neišsaugojo tušinuko, nes pirmosios instancijos teismas nesivadovavo faktais.

10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepatikslina, kokiu būdu pasireiškė pirmosios instancijos teismo šališkumas, bei mano, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą priėmė nešališkai įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus. Pirmosios instancijos teismo sprendime išaiškinta, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog patirtą žalą patyrė dėl tušinuko sulaužymo, ir nenurodė, jog patirtą žalą kildina iš tušinuko dingimo. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje nurodė naują skundo pagrindą, t. y. aplinkybę, kad prašomą priteisti žalą kildina iš tušinuko dingimo, tačiau atsakovo atsiliepimas teisme gautas 2017 m. rugpjūčio 28 d., o skundo pagrindo tikslinimą pareiškėjas išreiškė tik 2017 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje, neįformino jo teikdamas patikslintą skundą, todėl toks pagrindo tikslinimas buvo įvertintas kaip pateiktas netinkama forma, pareiškėjas pavėluotai, t. y. praėjus daugiau nei keturiolikai kalendorinių dienų nuo atsakovo atsiliepimo gavimo dienos, toks skundo pagrindo tikslinimas sukurtų pareigą atsakovui parengti naują atsiliepimą į pareiškėjo argumentus, tuo nebūtų užtikrintas koncentruotas ir ekonomiškas teismo procesas, todėl minėtas skundo pagrindo tikslinimas nebuvo priimtas nagrinėti ir vertintas kaip nepatenkantis į nagrinėjamo ginčo ribas.

12. Atsakovas pažymi, kad tušinuko galimo sugadinimo tyrimą teismas atliko itin nuosekliai ir išsamiai, t. y. surinko visą įmanomą rašytinę medžiagą, apklausė kratą atlikusius pareigūnus, išklausė pareiškėjo paaiškinimus ir atsakovo atstovo Kauno TI paaiškinimus, taip pat išanalizavo teisės normas, reglamentuojančias kratų atlikimo procedūras bei kratų atlikimo tikslus, leistinus ir draudžiamus pareigūnams veiksmus. Atsakovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išdėstė visą galimos turtinės ir neturtinės žalos tyrimo eigą ir nuosekliai priėjo prie išvados, kad skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1 Eur turtinės ir 20 neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui E. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl neteisėtų Kauno TI pareigūnų veiksmų (tušinuko sulaužymo kratos atlikimo metu).

14. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų, nes įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog nėra CK 6.271 straipsnyje nustatytų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos patirtos neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad atsakovo atstovo pareigūnai, atlikdami kratą, bandė atsukti tušinuko dalį, kuri neatsisuka, nes nėra sriegio, ir dėl to sulaužė tušinuką. Priešingai, buvo nustatyta, kad tušinukas atsisuko, buvo įskilęs per sriegį.

15. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjo teismo posėdyje nurodyto ir kito skundo pagrindo, t. y. aplinkybės, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina ir iš tušinuko dingimo, nes pareiškėjas nepateikė patikslinto skundo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir terminu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, dėl kurių nebuvo nagrinėtos aplinkybės, susijusios su tuo, kad pareiškėjas patyrė žalą dėl tušinuko dingimo. Šios aplinkybės yra skundo pagrindas (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.), o pareiškėjas tikslinti skundo pagrindą turėjo teisę per keturiolika dienų nuo atsakovo atsiliepimo į skundą gavimo.

16. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatyta faktine aplinkybe, kad atsakovo atstovo pareigūnai, atlikdami kratą, nepadarė turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjui neteisėtais veiksmais.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

18. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo skundas netenkintinas.

19. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas nešališkai vertino aplinkybes, surinktą medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus, nes išsamiai tyrė ir analizavo visus įrodymus, aiškinosi teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su kratos atlikimu, pareigūnų veiksmais, tikrinant tušinuką.

20. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

21. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

22. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, teigdamas, kad jo tušinukas buvo sulaužytas dėl neteisėtų atsakovo atstovo pareigūnų, atlikusių kratą, veiksmų ir dėl to jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, nenurodo įrodymų, kurie patvirtintų tokią aplinkybę, teisiškai pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tušinukas kratos metu jau buvo įskilęs. Tai patvirtina pareigūnų G. M. ir M. L. parodymai. Dėl to, kad pareigūnai kratos metu turėjo teisę patikrinti tušinuką, ginčo byloje nėra, nes iš bylos duomenų buvo nustatyta, kad pareigūnas atsuko tušinuką kratos metu pareiškėjui 2017 m. sausio 9 d. atvykus į Kauno TI, vadovaudamasis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 26 d) 148–157 punktais, nustatančiais kratų ir apžiūrų atlikimo tvarką. Atsakovas yra nurodęs, kad atsukti tušinuką yra būtina, nes tušinukuose sulaikytieji ar kalinamieji dažnai siekia laikyti neleidžiamų medžiagų ar daiktų. Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole įrašyta, kad nuteistasis (pareiškėjas) skundėsi dėl tušinuko ir kad matosi, jog tušinukas persuktas, tušinukas įdėtas į virdulį (b. l. 53), tačiau protokole nėra nurodyta, kad tušinukas yra sulaužytas, sugadintas dėl to, jog jis buvo neatsukamas, o pareigūnas jį atsuko.

24. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jis (pareiškėjas) sąmoningai neišsaugojo tušinuko, ir teigia, kad tokio pobūdžio pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas, išvykdamas iš Kauno TI, priėmė visus jo saugotus asmeninius daiktus, išskyrus tušinuką, o protokole (b. l. 57) nenurodė nepriėmimo motyvų, nesiėmė priemonių išsaugoti tušinuką kaip įrodymą. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, pareiškėjo inicijuoto ginčo pobūdį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas visus byloje įrodymus ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai įvertino ir tai, kad pareiškėjas, turėdamas galimybę išsaugoti tušinuką ir jį pateikti teismui, jo neišsaugojo ir nepateikė teismui. Pažymėtina, kad pareiškėjas šioje byloje nėra pateikęs įrodymų, jog tušinuką perdavė saugoti atsakovo atstovui, ir atsakovo atstovas, saugodamas tušinuką, jį prarado.

25. Taigi nenustačius atsakovo vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui turi būti priteista jo nurodyta turtinė ir neturtinė žala. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis patyrė neturtinę žalą dėl tušinuko, nes nurodė abstrakčius teiginius dėl patirtos neturtinės žalos, pareiškėjas kitą dieną, t. y. 2017 m. sausio 10 d., galėjo rašyti prašymą Kauno TI direktoriui (b. l. 58).

26. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

27. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo, byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dalia Višinskienė Virginija Volskienė