Legislator Case Law & Legislation
2e668c0d-9843-441e-b83c-dc0bd4cc1b3c AI generated

2e668c0d-9843-441e-b83c-dc0bd4cc1b3c · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 2e668c0d-9843-441e-b83c-dc0bd4cc1b3c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Byla NrPranešėjas Artūras Ridikas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-719/2015Teisėjas Giedrius Avinas             Proceso Nr. 1-49-1-00409-2013-4             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4. (S)              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 22 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant: prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,nuteistajam G.

Legislator headnote

AI generated

2e668c0d-9843-441e-b83c-dc0bd4cc1b3c · Panevėžio apygardos teismas: Jis dėl tokio žmonos elgesio sakė, kad jÄ maža užmuÅ¡ti ir kitaip reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , tačiau jos nemušė. Å is jo pasakymas liudytojos O. V. buvo savotiÅ¡kai interpretuotas. Atkreipia dėmesį į O. V. nenuoseklius parodymus dėl tariamai matytų spyrių skaičiaus. Apibendrinęs Å¡ias aplinkybes gynėjas mano, kad byloje nėra įtikinamų ir neginčijamų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima pripažinti G. J. kaltu padarius jam inkriminuotÄ veikÄ , todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Byla NrPranešėjas Artūras Ridikas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-719/2015Teisėjas Giedrius Avinas             Proceso Nr. 1-49-1-00409-2013-4             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4. (S)              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 22 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant: prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,nuteistajam G.

J. (G. J.),gynėjui advokatui Romanui Bareikai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. J. ir jo gynėjo advokato Romano Bareikos apeliacinį skundÄ dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. areÅ¡tu 45 paroms. Taip pat iÅ¡ G. J. priteista S. J. (S. Y.), be kita ko, 10000 litų neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismasn u s t a t ė :

G. J. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 27 d. apie 20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo žmonÄ S. J., sukėlė jai fizinį skausmÄ ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniu skundu gynėjas advokatas R. Bareika praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtasis pažeidžiant BK 54, 55 bei 75 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 3 d., 5 d. ir 305 str. 1 d. 2 p., 3 p. reikalavimus.

Mano, kad teismas neatliko objektyvios įrodymų lyginamosios analizės, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias kryptingas iÅ¡vadas, be to, visiÅ¡kai nepasisakė dėl gynybos pateiktų teismui argumentų, buvo akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas, G. J. nuteisė remdamasis abejonėmis, tokiu bÅ«du pažeidė materialines teisės normas ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Teigia, kad teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , neobjektyvumÄ rodo visiÅ¡kai nemotyvuotas sprendimas pirmÄ kartÄ už nesunkų nusikaltimÄ teisiamÄ G.

J. nuteisti trumpalaikiu laisvės atėmimu bei nukentėjusiajai priteistas teismų praktikos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. numatytų kriterijų neatitinkantis neturtinės žalos dydis. Pažymi, kad S. J. civilinis ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 str. nustatytų civiliniam ieškiniui keliamų reikalavimų, nes jis visiškai nemotyvuotas, o teismo motyvai dėl neturtinės žalos priteisimo jai yra nepagrįsti.

Mano, kad nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neįrodyta, nes jis jos nepadarė ir nuteistas nepagrįstai. Pažymi, kad nuteistojo kaltė grindžiama išimtinai tik bylos baigtimi suinteresuotų nukentėjusiosios S. J. ir jos artimos giminaitės O. V. (nuteistojo asmeniniai santykiai su ja yra įtempti) parodymais, kurie yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems bei teismo medicinos specialisto ir medikų išvadoms, taip pat byloje surinktiems papildomiems įrodymams. Nurodo, kad teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje visiškai neaptarė ir nesivadovavo faktines bylos aplinkybes patvirtinančiais ir teismo metu išnagrinėtais įrodymais, kuriais paneigiama G.

J. kaltė. Teigia, kad nuosprendyje minimų liudytojų O. V., S. Č. bei A. L. parodymai patvirtina tik faktÄ , kad bÅ«dami neblaivÅ«s S. J. ir G. J. konfliktavo dėl S. J. iÅ¡laidavimo ir sÅ«naus auklėjimo, S. J. vežama į ligoninę elgėsi agresyviai, O. V. jokios informacijos ar pareiÅ¡kimo atvykusiems pareigÅ«nams apie tai, kad jos motinÄ sumušė G. J. nepateikė. Nurodo, kad iÅ¡ Visagino ligoninės priimamojo skyriaus žurnalo iÅ¡raÅ¡o matyti, kad S. J. 2013 m. gruodžio 27 d. elgėsi neadekvačiai, nenorėjo gydytis, sakė, kad susižalojo nugriuvusi, užsidarė tualete ir nenorėjo iÅ¡ ten iÅ¡eiti.

Nepaneigta, kad S. J. užsidariusi ligoninės tualete ar bÅ«dama policijos sulaikymo kameroje iki iÅ¡siblaivinimo negriuvinėjo (kaip teigia O. V.) ir negavo tų daugybinių nuteistajam inkriminuojamų neva jo basa koja suduotų trijų smÅ«gių (į kuriÄ vietÄ teismas taip ir nenustatė) kÅ«no sužalojimų. Å ių aplinkybių teismas nenagrinėjo nors neabejotinai nustatė, kad daugybinius kÅ«no sužalojimus padarė jai bÅ«tent G. J.. Beje, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje patvirtintas tik vienas trauminis poveikis S. J..

Taip pat gynėjas teigia, kad teismas visiÅ¡kai neanalizavo S. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų patikimumo, kuomet byloje esantys duomenys patvirtina jos neblaivumÄ ir neadekvatų elgesį įvykio metu ir po jo. Pažymi, kad 2013 m. gruodžio 30 d. apklausoje S. J. apie aplinkybę, kaip jai neva smÅ«giavo į kaktÄ ir kaip ji atsidÅ«rė ant grindų bei susižalojo galvÄ nieko nenurodė, todėl kyla pagrįsta abejonė, kad toks faktas iÅ¡ viso buvo. Mano, kad 2013 m. gruodžio 30 d.

S. J. pakeitė ir davė prieÅ¡taringus savo parodymus tam, kad pasiteisinti prieÅ¡ save už savo nederamÄ elgesį. Kartu skunde teigiama, kad G. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus save apkalbančius parodymus prisiimant kaltę lėmė teisinis neiÅ¡prusimas ir tuo metu jį gynusios advokatės suklaidinimas, kad prisipažinimas byloje jam bus naudingas, tačiau vėliau teismui jis nurodė realias faktines aplinkybes. Apeliantas teigia, kad žmona pati, bÅ«dama gerokai neblaivi, krito nuo kėdės ant grindų ir pakauÅ¡iu atsitrenkusi į grindjuostę prasikirto galvÄ ir liko gulėti ant grindų.

Jis dėl tokio žmonos elgesio sakė, kad jÄ maža užmuÅ¡ti ir kitaip reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , tačiau jos nemušė. Å is jo pasakymas liudytojos O. V. buvo savotiÅ¡kai interpretuotas. Atkreipia dėmesį į O. V. nenuoseklius parodymus dėl tariamai matytų spyrių skaičiaus. Apibendrinęs Å¡ias aplinkybes gynėjas mano, kad byloje nėra įtikinamų ir neginčijamų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima pripažinti G. J. kaltu padarius jam inkriminuotÄ veikÄ , todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Å i nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų bÅ«ti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti.

Sprendimo argumentavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v.

Finland).BPK 20 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. įtvirtinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinė teismo teisė ir pareiga, todėl klausimÄ , kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kiekvienu atskiru atveju iÅ¡imtinai sprendžia tik teismas (teisėjas), kurio žinioje yra byla.

Å ioje byloje iÅ¡nagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pripažindamas G. J. kaltu pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir iÅ¡vardijo jo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo konstatavimui reikÅ¡mės turinčius įrodymus, juos iÅ¡analizavo, atliko objektyvų jų vertinimÄ ir argumentavo savo sprendimÄ . Apylinkės teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisiamojo posėdžio metu.

BylÄ nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino įrodymų liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį, paÅ¡alino iÅ¡kilusius prieÅ¡taravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumÄ . Visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiÅ¡kiai nurodyti skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas visų jų nekartoja.Nukentėjusioji S. J. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad 2013 m. gruodžio 27 d. apie 20 val. jÄ namuose sumušė jos vyras G.

J. (1 t., 2–3, 13–18 b. l.). Liudytoja O. V. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad įvykio metu jai atėjus į tėvų namus ji pamatė nukentėjusiÄ jÄ S. J. gulinčiÄ ant grindų, matė, kaip G. J. naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ S. J. (1 t., 26 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. J. ir liudytoja O. V. iÅ¡ esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir juos patikslino (1 t., 159–162 b. l.). IÅ¡ policijos pareigÅ«nės S. Č. tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad atvykę pas G. ir S. J.

į namus iÅ¡ pradžių buto durų niekas neatidarė, girdėjosi triukÅ¡mas ir konfliktas tarp vyro ir moters. Vėliau buto duris atidarė liudytoja O. V.. Bute buvo neblaivÅ«s G. J. ir S. J.. G. J. buvo agresyvus. Vėliau jis patraukė S. J. prie buto durų, kuriÄ laiptinėje apžiÅ«rėję greitosios medicininės pagalbos darbuotojai dėl patirtų sužalojimų iÅ¡vežė į gydymo įstaigÄ , kur S. J. buvo suteikta medicininė pagalba (1 t., 27–29 b. l.). Å ias aplinkybes policijos pareigÅ«nė patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu (1 t., 180 – 181 b. l.).

Apie tai, kad įvykio metu nukentėjusioji S. J. buvo sumuÅ¡ta, kad dėl patirtų sužalojimų ji buvo iÅ¡vežta į gydymo įstaigÄ , teisiamojo posėdžio metu patvirtino policijos pareigÅ«nas A. L. (2 t., 29–30 b. l.). Pagal specialisto iÅ¡vadÄ seka, kad S. J. į ligoninę buvo pristatyta 2013 m. gruodžio 27 d. 22.10 val. dėl patirtų sužalojimų, vėliau nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2014 m. sausio 6 d. gydėsi chirurgijos skyriuje (1 t., 32 b. l.). IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų kopijų taip pat matyti, kad nukentėjusioji S. J. 2013 m. gruodžio 27 d.

į gydymo įstaigÄ buvo atvežta, be kita ko, dėl nepatikslinto sužalojimo, galvos žaizdos, o vėliau gydėsi dėl patirto galvos smegenų sukrėtimo ir kitų sužalojimų (1 t., 147–149, 176–177 b. l.).Vertinant nukentėjusiosios ir kitų liudytojų parodymus pažymėtina, kad nukentėjusioji yra nuteistojo G. J. žmona, liudytoja O. V. – dukra, o policijos pareigÅ«nai S. Č. ir A. L. nuteistojo iki įvykio nepažinojo. Byloje nėra, o ir apeliaciniame skunde gynėjas nepateikė jokių daugiau ar mažiau pagrįstų ir įtikinamų duomenų, kad minėti proceso dalyviai bÅ«tų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti nuteistÄ jį, kaltinant jį nusikaltimo padarymu.

Paminėtų proceso dalyvių parodymai, o taip pat ir kiti pirmiau paminėti objektyvÅ«s bylos duomenys iÅ¡ esmės yra nuoseklÅ«s, tarpusavyje neprieÅ¡tarauja, papildo vieni kitus ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti pirmiau paminėtų proceso dalyvių parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturi pagrindo.Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis G. J. net kelis kartus, t. y. 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. balandžio 15 d., prisipažino 2013 m. gruodžio 27 d. apie 20 val. panaudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo žmonÄ S. J., jÄ sužalojęs ir dėl to gailėjosi (1 t., 87, 90, 92 b. l.).

Tačiau teisiamojo posėdžio metu jis iÅ¡ esmės pakeitė savo pozicijÄ ir neigė padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (1 t., 140–142, 156–159 b. l.). Ä®vertinus pastarÄ jÄ nuteistojo pozicijÄ matyti, kad teisiamajame posėdyje jis davė tiek savo paties ankstesnei pozicijai, tiek kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisiamojo posėdžio metu patikrintiems įrodymams prieÅ¡taraujančius parodymus, nenurodydamas jokių jam nepalankių aplinkybių, todėl jo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai iÅ¡ esmės vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir noras palengvinti savo teisinę padėtį.

Tikėti nuteistojo G. J. teisiamojo posėdžio metu duotais kitiems bylos duomenims prieÅ¡taraujančiais parodymais ir remtis jais iÅ¡ esmės nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad įvykio metu, be nuteistojo, nukentėjusiosios, jų mažamečio sÅ«naus ir dukros (liudytojos O. V.), įvykio vietoje – bute, bÅ«tų buvę paÅ¡aliniai asmenys ir jie bÅ«tų galėję sužaloti nukentėjusiÄ jÄ , o policijos pareigÅ«nams ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams atvykus į butÄ nukentėjusioji S. J. jau buvo rasta sužalota.

Pirmiau paminėtų įvykio aplinkybių ir byloje esančių duomenų vertinimas leidžia apeliacinį skundÄ nagrinėjančio teismo teisėjų kolegijai sutikti su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad ne kas nors kitas, o bÅ«tent nuteistasis G. J., įvykio metu panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ S. J., sukėlė jai fizinį skausmÄ ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas byloje nustatytas esmines teisingam atsakomybės individualizavimui reikÅ¡mės turinčias bylos aplinkybes, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, kitas svarbias aplinkybes ir nesant atsakomybę lengvinančių bei jÄ sunkinančių aplinkybių, paskyrė nuteistajam G.

J. areÅ¡to bausmę, savo dydžiu atitinkančiÄ BK 49 str. 3 d. numatytos tokios bausmės vidurkį. IÅ¡ pažymos apie nuteistojo G. J. įdarbinimus matyti, kad jis nedirba nuo 2014 m. liepos 17 d. Ä®vertinęs visas bylos aplinkybes ir tai, kad nuteistasis turi realiÄ galimybę atlikti areÅ¡to bausmę, skirdamas jÄ G. J. pirmosios instancijos teismas teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Tačiau skundžiamas nuosprendis keičiamas kitu pagrindu. CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kiek­vie­nu at­ve­ju spręs­da­mas, ar nukentėjusiajam (nukentėjusiajai) padaryta žala, teis­mas pri­va­lo at­si­Å¾velg­ti ne tik į formaliai įstatyme numaty­tas sÄ ­ly­gas, bet ir į ki­tas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios S. J. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai (1 t., 32 b. l.), dėl Å¡io sužalojimo nukentėjusioji S. J. neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimÄ ir skausmÄ , sutriko normalus jos gyvenimo ritmas, ji patyrė stresÄ ir iÅ¡gyveno kitus negatyvius jausmus.

Visa tai, CK 6.250 str. prasme, yra neturtinė žala. Å iÄ neturtinę žalÄ nukentėjusioji patyrė dėl nuteistojo G. J. padarytos nusikalstamos veikos, todėl CK 6.250 str. prasme, jai padaryta neturtinė žala turi bÅ«ti atlyginta. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta, kad asmens patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertina teismas, atsižvelgęs į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė S. J. pareiÅ¡kė 10000 litų civilinį ieÅ¡kinį patirtai neturtinei žalai atlyginti, teisiamajame posėdyje jos atstovas prašė teismo priteisti Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ nuteistojo (1 t., 21 b. l.; 2 t., 31 b. l.). Nustatydamas S. J. patirtos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į CK 6.250 str. nurodytas aplinkybes. Kaip matyti, teismas įvertino kaltės formÄ (padarytas tyčinis nusikaltimas), nuteistojo asmenybę (nusikalto pirmÄ kartÄ ), kilusias pasekmes ir nukentėjusiosios sužalojimo mÄ stÄ (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), nuteistojo turtinę padėtį (jis niekur nedirba).

Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitas svarbias aplinkybes (nukentėjusioji buvo materialiai priklausoma nuo nuteistojo, fizinis smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo panaudotas matant dukrai, atvykus specialiųjų tarnybų darbuotojams suteikti neatidėliotinÄ pagalbÄ nukentėjusiajai nuteistasis trukdė tai padaryti ir kt.). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė 63 litų dydžio turtinę žalÄ , nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ ir jos pasekmes (nukentėjusiosios sužalojimÄ ) taip pat matė ir girdėjo nuteistojo ir nukentėjusiosios mažametis sÅ«nus, kas turėjo įtakos berniuko sveikatai – pažeidė jo emocinę bÅ«senÄ , neigiamai atsiliepė berniuko savijautai ir kt., dėl ko nukentėjusioji neabejotinai turėjo papildomų rÅ«pesčių (1 t., 34–36 b. l.).

Kita vertus, visos nusikalstamos veikos pasekmės iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kė tik ribotÄ laikÄ , nes byloje nėra duomenų apie ilgesnį laikÄ trukusias pirmiau jau paminėtas nuteistojo G. J. padarytos nusikalstamos veikos pasekmes. Objektyviai ir iÅ¡samiai įvertinęs visus byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas mano, jog skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė aiÅ¡kiai per didelę ir dėl to neteisingÄ nukentėjusiosios patirtÄ neturtinę žalÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, realus, teisingas ir protingas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydis yra 1000 eurų (3452,80 lito), todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡ nuteistojo G.

J. priteista neturtinės žala mažinama, o skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 4 p. įtvirtintu pagrindu.Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (apie nuteistojo ir liudytojos O. V. įtemptus santykius, apie agresyvų ir neadekvatų nukentėjusiosios S. J. elgesį vežant jÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ ir joje, apie nukentėjusiosios kritimÄ nuo kėdės ir galvos susižalojimÄ ir kt.) yra neesminės ir Å¡iuo atveju nuteistojo veikos kvalifikavimui, atsakomybės individualizavimui ir kitiems, be jau pirmiau paminėtų, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡spręstiems klausimams jos neturi jokios įtakos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,n u t a r i a:Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendį pakeisti.IÅ¡ nuteistojo G.

J. nukentėjusiajai S. J. priteistÄ neturtinę žalÄ sumažinti iki 1000 eurų (3452,80 lito).KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Kolegijos pirmininkas              ArtÅ«ras RidikasTeisėjai              Sigitas Bagdonavičius             Evaldas Vanagas