2021-01-06 Nr. AB-265-3-62-3-01678-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3472-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01678-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Super Montes“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Super Montes“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Aplinkos ministerijai dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Super Montes“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD), 544 768,24 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog iki bankroto bylos iškėlimo vykdė nepavojingų atliekų tvarkymo veiklą adresu (duomenys neskelbtini) t. y. iš įvairių įmonių bei fizinių asmenų surinkdavo nebetinkamas naudojimui nepavojingas atliekas, įskaitant ir pakuočių (stiklinės, plastikinės, medinės ir pan.) atliekas. Surinkęs pakuočių atliekas, pareiškėjas jas išrūšiuodavo ir perdirbdavo. Pareiškėjas nepavojingų atliekų tvarkymo veiklą pradėjo vykdyti 2003 metais pagal 2003 m. balandžio 15 d. išduotą Gamtos išteklių naudojimo leidimą Nr. 5/25-03 (toliau – ir GINL), kuriame buvo numatyta veikla: popieriaus, kartono, polietileno bei plastiko atliekų surinkimas ir rūšiavimas. Pasikeitus teisiniam reguliavimui pareiškėjas GINL pakeitė nauju leidimu – 2007 m. gruodžio 21 d. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu Nr. 5/25-07 (toliau – ir TIPK leidimas), kuriame ankščiau vykdyta veikla buvo papildyta mišrių komunalinių, turgaviečių bei gatvių valymo atliekų, vartoti ar perdirbti netinkamų medžiagų (mėsos ir žuvies maisto gamybos ir perdirbimo atliekos), statybinių atliekų bei elektroninės įrangos vežimu. TIPK leidimas buvo koreguojamas 2010, 2011, 2012, 2013 metais, jį papildant nepavojingų atliekų importu iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalių, mišrių atliekų rūšiavimu, naujų rūšių nepavojingų atliekų surinkimu.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtino naujas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles. Pareiškėjas iki 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo gauti naują TIPK leidimą, bet iki nurodyto termino naujas TIPK leidimas nebuvo išduotas, todėl Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir KRAAD) nurodė, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Super Montes“ TIPK leidimas Nr. 5/25-07 tapo negaliojančiu nuo 2016 m. sausio 1 d. Dėl to KRAAD davė Privalomuosius nurodymus (toliau – ir PN) pareiškėjui: 2016 m. rugsėjo 1 d. PN Nr. 33, kuriuo nurodė nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutraukti atliekų priėmimą, neturint galiojančio TIPK leidimo; 2016 m. rugsėjo 2 d. PN Nr. 35, kuriuo nurodė vykdyti įmonės Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytas priemones, išvežant ar sutvarkant įmonėje saugomas atliekas ir išvalant įmonės teritoriją; 2016 m. gruodžio 12 d. PN Nr. 47 (pakartotinis dėl PN Nr. 35), kuriuo pakartotinai nurodė vykdyti įmonės Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytas priemones, išvežant ar sutvarkant įmonėje saugomas atliekas ir išvalant įmonės teritoriją; 2017 m. kovo 1 d. PN Nr. PN-6 (pakartotinis dėl PN Nr. 33), kuriuo pakartotinai nurodė nedelsiant nutraukti atliekų priėmimą, neturint galiojančio TIPK leidimo. Pareiškėjas šiuos PN apskundė teismui, tačiau KRAAD už jų nevykdymą (atliekų neišvežimą ir teritorijos nesutvarkymą) skyrė pareiškėjai įvairias sankcijas.

4. Pareiškėjas teigė, kad dėl KRAAD atliekamų patikrinimų ir taikomų sankcijų negalėjo verstis pagrindine veikla – nepavojingų atliekų tvarkymu, patyrė finansinius sunkumus, buvo priverstas nutraukti visas atliekų pirkimo ir priėmimo sutartis, dėl to prarado pagrindines pajamas. Pareiškėjui Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Kauno apylinkės teisme taip pat buvo nagrinėjamas ginčas tarp ieškovų S. J. M., A. M. ir atsakovų UAB „Super Montes“, KRAAD dėl TIPK leidimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo nutraukti ūkinę veiklą. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinys tenkintas ir panaikinta TIPK leidimo Nr. 5/25-07 dalis, kuria UAB „Super Montes“ leista surinkti, vežti iš gyventojų ir įmonių, laikyti, rūšiuoti ir perdirbti mišrias komunalines, buitines, bioskaidžias, didžiąsias ir kitas atliekas ir UAB „Super Montes“ įpareigota nedelsiant nutraukti mišrių komunalinių, buitinių, bioskaidžių, didžiųjų ir kitų atliekų surinkimo, vežimo iš gyventojų ir įmonių, laikymo, rūšiavimo, perdirbimo ir bet kokią su tuo susijusią ūkinę veiklą, taip pat ūkinę veiklą su antrinėmis žaliavomis toje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kuri nepatenka į specialiajame plane, patvirtintame Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. TS-391, numatytą komercinę (komunalinę) teritoriją antrinių žaliavų surinkimui ar pažeidžia šiame specialiajame plane nurodytą 100 metrų sanitarinę apsaugos zoną antrinių žaliavų surinkimui. Teismas taip pat įpareigojo UAB „Super Montes“ savo lėšomis sutvarkyti žemės sklypuose, (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) kaupiamas atliekas, jas išvežant iš šių žemės sklypų ir išvalant šių žemės sklypų užimamą teritoriją. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 3 d. papildomu sprendimu panaikino KRAAD TIPK leidimo Nr. 5/25-07 dalį, kuria UAB „Super Montes“ leista surinkti, vežti iš gyventojų ir įmonių, laikyti, rūšiuoti ir perdirbti mišrias komunalines, buitines, bioskaidžias, didžiąsias ir kitas atliekas, paliekant teisę surinkti, vežti, laikyti ir rūšiuoti antrines žaliavas – popierių, kartoną, plastiką ir stiklą.

5. Pareiškėjo nuomone, viešojo administravimo subjektas – KRAAD – atliko neteisėtus veiksmus, išduodamas UAB „Super Montes“ TIPK leidimą, todėl turi būti taikoma civilinė atsakomybė, ir pareiškėjui turi būti atlyginta žala, kurios dydis yra lygus UAB „Super Montes“ ūkinės veiklos teritorijoje esančių atliekų sutvarkymo išlaidoms. Egzistuoja visos viešojo administravimo subjektui – šiuo metu AAD – taikytinos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti AAD veiksmai; šiais veiksmais padaryta žala pareiškėjui; priežastinis ryšys tarp AAD neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

6. Pareiškėjas AAD neteisėtus veiksmus grindžia įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendime nustatytais prejudiciniais faktais, t. y. teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad atsakovas, 2007 m. gruodžio 21 d. išduodamas TIPK leidimą Nr. 5/25-07, nesilaikė teisės aktų nuostatų, t. y. neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai buvo tikėtinas jo veikloje, t. y. nesilaikė Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PŪVPAVĮ) ir nereikalavo pareiškėjo, kad jis atliktų poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Pareiškėjas šiuo atveju jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nes pateikė KRAAD paraišką TIPK leidimui gauti, o KRAAD šią paraišką priėmė ir jos pagrindu 2007 m. gruodžio 21 d. išdavė TIPK leidimą. Būtent viešojo administravimo subjektui – KRAAD – teko pareiga įvertinti, ar UAB „Super Montes“ pateikta paraiška atitiko teisės aktų reikalavimus, ar UAB „Super Montes“ kartu su paraiška leidimui gauti pateikė ir PŪVPAVĮ reikalaujamą atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. KRAAD, nustatęs kad pareiškėjo pateikta paraiška neatitiko teisės aktų reikalavimų, su paraiška nepateiktas atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimas, privalėjo nustatyti terminą paraiškos trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė, o pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jo paraiška buvo tenkinta pagrįstai, TIPK leidimas 2007 m. gruodžio 21 d. gautas teisėtai.

7. Pareiškėjas nurodė, kad BUAB „Super Montes“ bankroto proceso laikotarpiu buvo sutvarkyta 34,981 tonos naudotų padangų, tačiau iki šiol teritorijoje yra likę 8 499,952 t nesutvarkytų atliekų. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. neteisėtai išduoto TIPK leidimo, pareiškėjas patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus atliekų sutvarkymo pareiškėjo veiklos teritorijoje dydžiui. Atliekų sutvarkymo sąmata, parengta pagal atliekų tvarkytojų pateiktus komercinius pasiūlymus dėl atliekų sutvarkymo, patvirtina sukauptų atliekų sutvarkymo kainą – 544 768,24 Eur, kurią pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo. Neteisėto TIPK leidimo pareiškėjui išdavimas tiesiogiai lėmė iš to kilusias neigiamas pasekmes – pareigą sutvarkyti TIPK leidimo pagrindu sukauptas atliekas. Jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų – būtų laikomasi teisės aktų nuostatų ir nebūtų išduotas neteisėtas TIPK leidimas, pareiškėjas nebūtų turėjęs teisės verstis nepavojingų atliekų tvarkymo veikla, nebūtų įmonės teritorijoje sukaupęs atliekų, nebūtų pagrindo nuostoliams atsirasti.

8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama AAD, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. AAD nuomone, nėra pagrindo konstatuoti visų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog tapo nemokus ir jam buvo iškelta bankroto byla dėl neteisėtų atsakovo (tuo metu – KRAAD) veiksmų, t. y. neteisėto TIPK leidimo išdavimo ir PN davimo. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartyje, kuria pareiškėjai buvo iškelta restruktūrizavimo byla, be kita ko nurodyta, kad UAB „Super Montes“ nėra nemoki. Lyginant 2015 ir 2016 metų pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis matyti, kad įmonės pelnas padidėjo net kelis kartus. Įmonė toliau vykdo veiklą, uždirba pajamas, aktyviai ieško rinkos perdirbtoms antrinėms žaliavoms realizuoti, ieškoma potencialių pirkėjų artimiausiame užsienyje. Šalia veikiančių atliekų perdirbimo įrenginių ruošiamasi paleisti statybinių atliekų perdirbimo liniją. Tai leis praplėsti dabartinių paslaugų asortimentą, padidinti įmonės pajamas bei užimti nišą rinkoje. Restruktūrizavimo laikotarpiu pagrindiniai lėšų šaltiniai yra pajamos ir uždirbamas pelnas iš pagrindinės įmonės veiklos – atliekų perdirbimo, bei pajamos, gaunamos parduodant sukauptas atsargas – antrines žaliavas. Kadangi nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjui restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (2016 m. birželio 16 d.) iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos (2016 m. gruodžio 2 d.) pareiškėjas tinkamai nevykdė pareigos, nustatytos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 4 punkte, Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nutraukė pareiškėjo restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Todėl pareiškėjo nemokumas ir bankroto priežastimi negali būti laikoma atsakovo (KRAAD) vykdyta pareiškėjo ūkinės veiklos (atliekų tvarkymo) kontrolė duodant privalomuosius nurodymus.

10. Atsakovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu ir 2019 m. liepos 3 d. papildomu sprendimu panaikintas ne visas TIPK leidimas Nr. 5/25-07, o tik jo dalis, kuria pareiškėjui leista surinkti, vežti iš gyventojų ir įmonių, laikyti, rūšiuoti ir perdirbti mišrias komunalines, buitines, bioskaidžias, didžiąsias ir kitas atliekas, paliekant teisę surinkti, vežti, laikyti ir rūšiuoti antrines žaliavas – popierių, kartoną, plastiką ir stiklą. Todėl pareiškėjas ir toliau gali užsiimti ta ūkine veikla, dėl kurios TIPK leidimo Nr. 5/25-07 dalis nepanaikinta.

11. Atsakovas pažymėjo, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos 3 punkte nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane (toliau – ir Planas) numatytų priemonių taikymą įmonės bankroto atveju, taip pat kai panaikinamas arba sustabdomas pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles nustatytus reikalavimus įmonei išduoto leidimo galiojimas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka reorganizuojamai, restruktūrizuojamai, likviduojamai įmonei ar kitais atvejais, kai įmonė netęsia ar negali tęsti atliekų tvarkymo veiklos. Plane numatytos priemonės turi būti įgyvendintos iki įmonės, kaip juridinio asmens, pasibaigimo. UAB „Super Montes“ Plano 4 punkte nustatyta, kad atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo atveju pareiškėjas nutraukia atliekų surinkimo veiklą, sudaroma likvidacinė grupė. Nutraukiant veiklą, būtina sutvarkyti įmonės teritorijoje kaupiamas atliekas. Išvežus atliekas bus sutvarkyta ir išvalyta įmonės teritorija. Plano 5 punkte nustatyta, kad įmonėje išlaidos, reikalingos atliekų išvežimui numatomos tik padangų bei gumos sutvarkymui. Visos kitos įmonėje tvarkomos atliekos yra nepavojingos arba turinčios teigiamą vertę, todėl joms draudimo garantija nereikalinga. Todėl pareiškėjas, kaip ūkio subjektas, privalo vykdyti įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė pradėdamas vykdyti veiklą pagal jam atsakovo (tuo metu KRAAD) išduotą TIPK leidimą Nr. 5/25-07. Skunde nurodyta žalos suma visiškai neatitinka realios atliekų sutvarkymui būtinos sumos. Nėra žinoma, už kokią sumą pareiškėjas, vykdydamas veiklą galėtų realizuoti, savo teritorijoje sukauptas atliekas. Pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl žalos atlyginimas negalimas nesant tam teisinio pagrindo.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo BUAB „Super Montes“ skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas BUAB „Super Montes“ iki bankroto bylos iškėlimo vykdė nepavojingų atliekų tvarkymo veiklą adresu (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas iš įvairių įmonių bei fizinių asmenų surinkdavo nebetinkamas naudojimui nepavojingas atliekas, įskaitant ir pakuočių (stiklinės, plastikinės, medinės ir pan.) atliekas. Surinkęs pakuočių atliekas, pareiškėjas jas išrūšiuodavo ir perdirbdavo: stiklinių pakuočių atliekas sumaldavo stiklo traiškytuvo pagalba ir paruošdavo žaliavą stiklo gaminiams gaminti; popieriaus, kartono pakuočių atliekas supresuodavo, išveždavo į popieriaus fabrikus perdirbimui; plastikinės pakuotės atliekas sumaldavo malūne ir gautą plastikinę žaliavą perduodavo gamintojams. Pareiškėjas nepavojingų atliekų tvarkymo veiklą pradėjo vykdyti 2003 metais pagal 2003 m. balandžio 15 d. išduotą GINL Nr. 5/25-03, kuriame buvo numatyta veikla: popieriaus, kartono, polietileno bei plastiko atliekų surinkimas ir rūšiavimas. Pasikeitus teisiniam reguliavimui pareiškėjui atsirado pareiga GINL leidimą pakeisti nauju TIPK leidimu, kuris pareiškėjui buvo išduotas 2007 m. gruodžio 21 d. (Nr. 5/25-07) ir kuriame ankščiau vykdyta veikla buvo papildyta mišrių komunalinių, turgaviečių bei gatvių valymo atliekų, vartoti ar perdirbti netinkamų medžiagų (mėsos ir žuvies maisto gamybos ir perdirbimo atliekos), statybinių atliekų bei elektroninės įrangos vežimu. TIPK leidimas buvo koreguojamas 2010, 2011, 2012, 2013 metais, jį papildant nepavojingų atliekų importu iš ES šalių, mišrių atliekų rūšiavimu, naujų rūšių nepavojingų atliekų surinkimu.

14. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintas naujas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles pareiškėjas iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo gauti naują TIPK leidimą, tačiau iki nurodyto termino naujas TIPK leidimas jam nebuvo išduotas, todėl KRAAD nurodė, kad UAB „Super Montes“ TIPK leidimas Nr. 5/25-07 tapo negaliojančiu nuo 2016 m. sausio 1 d. Po šio termino KRAAD davė pareiškėjui PN: 2016 m. rugsėjo 1 d. PN Nr. 33, kuriuo nurodė nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutraukti atliekų priėmimą, neturint galiojančio TIPK leidimo; 2016 m. rugsėjo 2 d. PN Nr. 35, kuriuo nurodė vykdyti įmonės Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytas priemones, išvežant ar sutvarkant įmonėje saugomas atliekas ir išvalant įmonės teritoriją; 2016 m. gruodžio 12 d. PN Nr. 47 (pakartotinis dėl PN Nr. 35), kuriuo pakartotinai nurodė vykdyti įmonės Plane numatytas priemones, išvežant ar sutvarkant įmonėje saugomas atliekas ir išvalant įmonės teritoriją; 2017 m. kovo 1 d. PN Nr. PN-6 (pakartotinis dėl PN Nr. 33), kuriuo pakartotinai nurodė nedelsiant nutraukti atliekų priėmimą, neturint galiojančio TIPK leidimo. KRAAD už šių PN nevykdymą (atliekų neišvežimą ir teritorijos nesutvarkymą) skyrė pareiškėjui įvairias sankcijas.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjui bankroto byla buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartimi. Kauno apylinkės teisme taip pat buvo nagrinėjamas ginčas tarp ieškovų S. J. M., A. M. ir atsakovų UAB „Super Montes“, KRAAD dėl TIPK leidimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo nutraukti ūkinę veiklą. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-4-413/2019) ieškovų S. J. M. ir A. M. ieškinį tenkino ir panaikino KRAAD TIPK leidimo Nr. 5/25-07 dalį, kuria UAB „Super Montes“ leista surinkti, vežti iš gyventojų ir įmonių, laikyti, rūšiuoti ir perdirbti mišrias komunalines, buitines, bioskaidžias, didžiąsias ir kitas atliekas ir įpareigojo UAB „Super Montes“ nedelsiant nutraukti mišrių komunalinių, buitinių, bioskaidžių, didžiųjų ir kitų atliekų surinkimo, vežimo iš gyventojų ir įmonių, laikymo, rūšiavimo, perdirbimo ir bet kokią su tuo susijusią ūkinę veiklą, taip pat ūkinę veiklą su antrinėmis žaliavomis toje teritorijoje, kuri nepatenka į specialiajame plane, patvirtintame Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. TS-391, numatytą komercinę (komunalinę) teritoriją antrinių žaliavų surinkimui ar pažeidžia šiame specialiajame plane nurodytą 100 metrų sanitarinę apsaugos zoną antrinių žaliavų surinkimui. Teismas taip pat įpareigojo UAB „Super Montes“ savo lėšomis sutvarkyti žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) kaupiamas atliekas, jas išvežant iš šių žemės sklypų ir išvalant šių žemės sklypų užimamą teritoriją. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 3 d. papildomu sprendimu papildė 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir panaikino KRAAD TIPK leidimo Nr. 5/25-07 dalį, kuria UAB „Super Montes“ leista surinkti, vežti iš gyventojų ir įmonių, laikyti, rūšiuoti ir perdirbti mišrias komunalines, buitines, bioskaidžias, didžiąsias ir kitas atliekas, paliekant teisę surinkti, vežti, laikyti ir rūšiuoti antrines žaliavas – popierių, kartoną, plastiką ir stiklą.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, nurodė žalos atsiradimo aplinkybes: bendrovės teritorijoje yra likę 8 499,952 t nesutvarkytų atliekų, kurios susidarė dėl atsakovo neteisėtai 2007 m. gruodžio 21 d. išduoto TIPK leidimo ir nepagrįstų PN, kurių sutvarkymo kaina yra 544 768,24 Eur. Žalos atsiradimas siejamas su Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-4-413/2019) ir su 2019 m. liepos 3 d. papildomu sprendimu.

17. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog įmonei nepakeliama finansinė našta atsirado dėl minėtų teismo sprendimų, kuriais buvo panaikinta 2007 m. gruodžio 21 d. išduoto TIPK leidimo dalis, vykdymo – įpareigojimo bendrovę savo lėšomis sutvarkyti žemės sklypuose, (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) kaupiamas atliekas, jas išvežant iš šių žemės sklypų ir išvalant šių žemės sklypų užimamą teritoriją.

18. Teismas nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartyje (civilinė byla Nr. B2-2029-264/2016), kuria pareiškėjui iškelta restruktūrizavimo byla, be kita ko nurodyta, kad UAB „Super Montes“ nėra nemoki. Lyginant 2015 metų ir 2016 metų pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis matyti, kad įmonės pelnas padidėjo net kelis kartus. Remiantis apskaitos informacija 2016 m. balandžio 27 d. įmonė turėjo sukaupusi perdirbtų žaliavų už 1,7 mln. Restruktūrizavimo plano matmenyse yra nurodyta, kad UAB „Super Montes“ toliau vykdo veiklą, uždirba pajamas, aktyviai ieško rinkos perdirbtoms antrinėms žaliavoms realizuoti, ieškoma potencialių pirkėjų artimiausiame užsienyje – Lenkijoje, Estijoje, Rusijoje arba tarpininkų, kurių pagalba būtų užtikrinta pastovi naujai perdirbamos antrinės žaliavos realizacija. Šalia veikiančių atliekų perdirbimo įrenginių ruošiamasi paleisti statybinių atliekų perdirbimo liniją. Tai leis praplėsti dabartinių paslaugų asortimentą, padidinti įmonės pajamas bei užimti nišą rinkoje. Restruktūrizavimo laikotarpiu pagrindiniai lėšų šaltiniai yra pajamos ir uždirbamas pelnas iš pagrindinės įmonės veiklos – atliekų perdirbimo, bei pajamos, gaunamos parduodant sukauptas atsargas – antrines žaliavas. Per mėnesį planuojama perdirbti po 2 000 – 3 000 tonų atliekų. Vasarą superkami didesni kiekiai atliekų, kurie perdirbami viso sezono metu. Nuo kitų metų paleidus statybinių atliekų perdirbimo liniją bus padidintas asortimentas, taip pat galimybės apsirūpinti žaliava perdirbimui. Taip pat restruktūrizavimo laikotarpiu bendrovė pardavinės perdirbtas antrines žaliavas.

19. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-2029-264/2016) buvo patvirtintas restruktūrizuojamos UAB „Super Montes“ restruktūrizavimo planas. Kadangi nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjui restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (2016 m. birželio 16 d.) iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos (2016 m. gruodžio 2 d.) pareiškėjas tinkamai nevykdė pareigos, nustatytos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 4 punkte, Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-919-264/2017) nutraukė pareiškėjo restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-1860-370/2017).

20. Teismas sprendė, kad akivaizdu, jog viešojo administravimo subjektas – tuo metu KRAAD – tinkamai neįvertino UAB „Super Montes“ pateiktos paraiškos TIPK leidimui gauti teisingumo ir pagrįstumo, atitikties teisės aktų reikalavimams, nereikalavo pateikti (pareiškėjas ir nepateikė) PŪVAPVĮ reikalaujamos atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo, tačiau TIPK leidimas buvo išduotas ir bendrovė dešimtmetį vykdė ūkinę veiklą, numatytą TIPK leidime. Aplinkybės, jog bendrovė vykdė nepavojingų atliekų surinkimo, rūšiavimo, vežimo ir kt. atliekų tvarkymo veiklas pagal TIPK leidime nurodytas sąlygas, neginčijo ir pareiškėjas. Todėl pareiškėjo nemokumas ir bankroto priežastis negali būti laikoma atsakovo (tuo metu Kauno RAAD) vykdyta pareiškėjo ūkinės veiklos (atliekų tvarkymo) kontrolė, duodant privalomuosius nurodymus ir 2007 m. gruodžio 21 d. išduodant TIPK leidimą Nr. 5/25-07. Nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuo TIPK leidimo išdavimo (2007 m. gruodžio 21 d.) iki jo galiojimo pasibaigimo (2016 m. sausio 1 d., o faktiškai ir vėliau) bendrovė dirbo visu pajėgumu, vykdė ūkinę veiklą, nebuvo nemoki, gavo pajamas, 2015–2016 metais pelnas padidėjo kelis kartus, ketino plėsti paslaugų asortimentą. Byloje nėra jokių objektyvių, patikimų ir neginčijamų duomenų, jog būtent dėl atsakovo neteisėtai išduoto TIPK leidimo ir pareiškėjui duotų PN pastarasis patyrė žalą, priešingai, įmonė visą ginčo laikotarpį vykdė ūkinę veiklą, gavo pajamas ir pelną.

21. Teismas darė išvadą, kad tai, jog Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu ir 2019 m. liepos 3 d. papildomu sprendimu panaikino TIPK leidimo Nr. 5/25-07 dalį, savaime dar nėra pakankamas valstybės deliktinės atsakomybės pagrindas. Minėtais sprendimais panaikintas ne visas TIPK leidimas Nr. 5/25-07, o tik jo dalis, kuria pareiškėjui leista surinkti, vežti iš gyventojų ir įmonių, laikyti, rūšiuoti ir perdirbti mišrias komunalines, buitines, bioskaidžias, didžiąsias ir kitas atliekas, paliekant pareiškėjui teisę surinkti, vežti, laikyti ir rūšiuoti antrines žaliavas – popierių, kartoną, plastiką ir stiklą, taigi pareiškėjas ir toliau galėjo užsiimti ūkine veikla, dėl kurios TIPK leidimo dalis nepanaikinta.

22. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarką, patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 (toliau – ir Tvarka) turi būti sudaromas Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas, kai panaikinamas arba sustabdomas pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles nustatytus reikalavimus įmonei išduoto leidimo galiojimas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka reorganizuojamai, restruktūrizuojamai, likviduojamai įmonei ar kitais atvejais, kai įmonė netęsia ar negali tęsti atliekų tvarkymo veiklos. Plane numatytos priemonės turi būti įgyvendintos iki įmonės, kaip juridinio asmens, pasibaigimo, o Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas turi kontroliuoti, kad suderintame Plane numatytos priemonės būtų įgyvendintos garantijos galiojimo laikotarpiu.

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjo Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano 4 punkte nustatyta, kad atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo atveju pareiškėjas nutraukia atliekų surinkimo veiklą, sudaroma likvidacinė grupė. Nutraukiant veiklą, būtina sutvarkyti įmonės teritorijoje kaupiamas atliekas. Pateiktoje lentelėje nurodomas didžiausias planuojamas saugoti atliekų kiekis, taip pat nurodyta, kokias išlaidas patirs įmonė jas perduodama atliekų tvarkytojams. Išvežus atliekas bus sutvarkyta ir išvalyta įmonės teritorija. Plano 5 punkte nustatyta, kad įmonėje išlaidos, reikalingos atliekų išvežimui numatomos tik padangų bei gumos sutvarkymui. Visos kitos įmonėje tvarkomos atliekos yra nepavojingos arba turinčios teigiamą vertę, todėl joms draudimo garantija nereikalinga. Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo atveju visa įranga (svarstyklės, konteineriai, plastmasės malimo įranga, presai, rūšiavimo linija ir kt.), priklausanti pareiškėjai, bus parduota arba atiduota kitoms įmonėms – atliekų tvarkytojoms. Įmonė įsipareigoja įgyvendinti numatytas priemones per 2 mėn. nuo atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo, nurodyto atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo pradžios. Įmonė įsipareigoja taikyti veiklos nutraukimo plane numatytas priemones įmonės bankroto atveju, taip pat, kai panaikinamas arba sustabdomas pagal nustatytus reikalavimus išduoto TIPK leidimo galiojimas (Plano 8 p.). Taigi, pareiškėjas, kaip ūkio subjektas, privalo vykdyti įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė pradėdamas vykdyti veiklą pagal atsakovo (tuo metu KRAAD) išduotą TIPK leidimą Nr. 5/25-07. Išvežti atliekas ir sutvarkyti teritoriją yra pareiškėjo pareiga, tiek nutraukiant įmonės veiklą, tiek įmonei bankrutuojant, tiek panaikinus TIPK leidimo galiojimą.

24. Teismas pažymėjo, kad KRAAD 2015 m. sausio 7 d. PN Nr. 1 nurodė pareiškėjui išvežti stiklo atliekas, sandėliuojamas 200 m už bendrovės teritorijos ribų buvusiose siloso tranšėjose; 2015 m. gegužės 20 d. PN Nr. 18 nurodė pareiškėjui nutraukti atliekų sandėliavimą įmonės gamybinės teritorijos vietose, nurodytose įmonės Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento atliekų sandėliavimo schemoje; 2015 m. rugsėjo 30 d. pakartotiniu PN Nr. KAP-33 nurodė nutraukti atliekų sandėliavimą įmonės gamybinės teritorijos vietose, nenurodytose įmonės Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento atliekų sandėliavimo vietose; 2016 m. kovo 10 d. PN Nr. KAP-4 pareiškėjas įpareigotas pašalinti atliekas, neleistinai sandėliuojamas gamybinės veiklos teritorijoje, zonose Nr. 11 ir Nr. 17 ir 893 tonas mišrių statybinių ir griovimo atliekų, sandėliuojamų schemoje nenurodytoje vietoje iš neteisėtai sandėliuojamos vietos; 2016 m. rugsėjo 1 d. PN Nr. 33 nurodė nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutraukti atliekų priėmimą, neturint galiojančio TIPK leidimo; 2016 m. rugsėjo 2 d. PN Nr. 35 nurodė vykdyti įmonės Plane numatytas priemones, išvežant ar sutvarkant įmonėje saugomas atliekas ir išvalant įmonės teritoriją; 2016 m. gruodžio 12 d. PN Nr. 47 (pakartotinis dėl PN Nr. 35), kuriuo pakartotinai nurodė vykdyti įmonės Plane numatytas priemones, išvežant ar sutvarkant įmonėje saugomas atliekas ir išvalant įmonės teritoriją; 2017 m. kovo 1 d. PN Nr. PN-6 (pakartotinis dėl PN Nr. 33), kuriuo pakartotinai nurodė nedelsiant nutraukti atliekų priėmimą, neturint galiojančio TIPK leidimo. Nors pareiškėjas PN apskundė, tačiau Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 9 dalis numato, jog skundo padavimas nesustabdo PN vykdymo. Pareiškėjas, vykdydamas minėtus PN, turėjo pareigą ir realias galimybes sutvarkyti bent dalį sukauptų atliekų kiekio ir taip jį sumažinti, privalėjo nevykdyti veiklos po 2016 m. sausio 1 d., pasibaigus TIPK leidimo galiojimui, tačiau tokių veiksmų neatliko.

25. Teismas konstatavo, kad skundo argumentas, jog jei atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų – būtų laikomasi teisės aktų nuostatų ir nebūtų išduotas neteisėtas TIPK leidimas, pareiškėjas nebūtų turėjęs teisės verstis nepavojingų atliekų tvarkymo veikla, nebūtų įmonės teritorijoje sukaupęs atliekų, nebūtų pagrindo nuostoliams atsirasti, yra nepagrįstas, prieštaraujantis faktinei ginčo situacijai bei teisingumo ir sąžiningumo principams.

26. Pareiškėjas, vykdydamas veiklą, ginčo laikotarpiu privalėjo laikytis išduoto ir tuo metu galiojančio TIPK leidimo Nr. 5/25-07 sąlygų bei Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų ir jų nepažeisti, o nutraukdamas ūkinę veiklą, kaip ūkio subjektas, privalėjo vykdyti įsipareigojimus, kurie buvo prisiimti, kad būtų išvengta neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Šių pareigų ir veiksmų neatlikimas, bet ne atsakovo neteisėti veiksmai 2007 m. gruodžio 21 d. išduodant TIPK leidimą ir sukėlė būsimos žalos atsiradimą.

27. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 3 dalį, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Dėl atsakingų už žalą asmenų padaryto delikto žala, kuri dar nėra patirta nukentėjusio asmens, gali būti atlyginama tik tokia, kuri nukentėjusio yra įrodyta kaip tikrai atsirasianti ateityje ir jos atsiradimas yra neišvengiamas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos įvykdymo prasme tai reiškia, kad teismui turi būti pateikti tokie įrodymai, kurie pašalintų bet kokias abejones dėl tokios žalos atsiradimo ateityje ir jų turi pakakti išvadai, kad tokio dydžio išlaidos neišvengiamai bus patirtos ateityje. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti komerciniai pasiūlymai ir atliekų sutvarkymo sąmata nepatvirtina realių ir neginčijamų atliekų sutvarkymui būtinų išlaidų, atsirasiančių ateityje.

28. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl žalos atlyginimas negalimas nesant tam teisinio pagrindo, todėl skundą atmetė kaip nepagrįstą.

29. Teismas pažymėjo, kad atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 ir 5 d.).

III. 30. Pareiškėjas BUAB „Super Montes“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės: priteisti pareiškėjui iš atsakovo 544 768,24 Eur žalos atlyginimą.

31. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus, tačiau nepagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pareiškėjo skunde nurodytas ir įrodinėjamas aplinkybes, nes pareiškėjas skunde nurodė faktines aplinkybes apie BUAB „Super Montes“ vykdytos veiklos pobūdį, KRAAD duotus privalomuosius nurodymus, iškeltą bankroto bylą, siekdamas pavaizduoti bendrą kontekstą, kuriame teikiamas skundas dėl žalos atlyginimo ir prašomos atlyginti žalos nesiejo nei su KRAAD duotais privalomais nurodymais, nei su pareiškėjo nemokumo atsiradimo aplinkybėmis. Pareiškėjas prašomą atlyginti žalą siejo išimtinai tik su KRAAD neteisėtais veiksmais išduodant UAB „Super Montes“ TIPK leidimą. KRAAD neteisėti veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-4-413/2019, kuriuo pareiškėjas ir prašė vadovautis kaip turinčiu prejudicinę galią šioje administracinėje byloje.

32. Pareiškėjas pažymi, kad būtent KRAAD neteisėti veiksmai, t. y. neteisėto TIPK leidimo pareiškėjui išdavimas tiesiogiai lėmė iš to kilusias neigiamas pasekmes – pareigą sutvarkyti TIPK leidimo pagrindu sukauptas atliekas. Pareiškėjas įrodinėjo esant priežastinį ryšį tarp KRAAD neteisėtų veiksmų (neteisėtai išduoto TIPK leidimo, kuris teismo buvo panaikintas kaip neteisėtas) ir patirtos žalos – sumos, reikalingos sukauptoms atliekoms sutvarkyti. Tačiau Regionų apygardos administracinis teismas nevertino šių pareiškėjo skunde nurodytų motyvų, tačiau laikė, kad tarp KRAAD neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo prašomos atlyginti žalos nėra priežastinio ryšio, kadangi KRAAD duoti privalomieji nurodymai neįtakojo pareiškėjo nemokumo. Todėl teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes priežastinis ryšys akivaizdus. Pareiškėjui nevykdžius TIPK leidime nurodytos nepavojingų atliekų tvarkymo veiklos, nebūtų reikalingos ir išlaidos šioms atliekoms tvarkyti, kurias pareiškėjas prašo priteisti kaip žalos atlyginimą. Faktas, kad teismo sprendimu buvo panaikinta tik dalis, o ne visas TIPK leidimas, nedaro įtakos prašomos atlyginti žalos dydžiui. Pareiškėjo prašomą atlyginti žalą sudaro tik išlaidos sutvarkyti toms atliekoms, kurios yra nurodytos panaikintoje TIPK leidimo dalyje. Likusioje galioti TIPK leidimo dalyje nurodytų atliekų – antrinių žaliavų (popieriaus, kartono, plastiko ir stiklo) pareiškėjo pateiktoje atliekų sutvarkymo sąmatoje nėra nurodyta, todėl jos neturi įtakos prašomos atlyginti žalos dydžiui. Kauno apygardos teismui 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu panaikinus UAB „Super Montes“ išduotą TIPK leidimą, pareiškėjas neteko galimybės bankroto procese ir toliau vykdyti ūkinę veiklą be galiojančio leidimo, taigi ir neteko galimybės sukaupti pakankamai lėšų sukauptoms atliekoms sutvarkyti.

33. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo pateikti komerciniai pasiūlymai ir atliekų sutvarkymo sąmata nepatvirtina realių ir neginčijamų atliekų sutvarkymui būtinų išlaidų, atsirasiančių ateityje. Sąmata parengta pagal atliekų tvarkytojų pateiktus komercinius pasiūlymus dėl atliekų sutvarkymo ir sudaro 544 768,24 Eur. Žala pagrįsta objektyviais duomenimis, o dėl to, kad BUAB “Super Montes” teritorijoje esančios atliekos nėra sutvarkytos, pateikti kitokių, tikslesnių duomenų, pareiškėjas neturėjo ir neturi galimybės. Pareiškėjo skundo tikslas – prisiteisti iš neteisėtus veiksmus atlikusio ir žalą sukėlusio viešojo administravimo subjekto (valstybės) žalą, kuri būtų skirta dėl neteisėtų veiksmų atsiradusiai žalai pašalinti – sutvarkyti atliekas. Tam, kad pareiškėjas galėtų pateikti įrodymus, pagrindžiančius realias ir neginčijamas atliekų sutvarkymui reikalingas išlaidas, pirmiausia turėtų sukauptas atliekas sutvarkyti. Tačiau pareiškėjas yra bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė, todėl neturi lėšų atliekoms sutvarkyti ir būtent dėl šios priežasties ir kreipėsi į teismą, o žalos dydis nustatytas skaičiavimo būdu.

34. Pareiškėjas nurodo, kad teismui konstatavus neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus, negalima teigti, kad jokie padariniai už tai viešojo administravimo subjektui nekyla. Byloje KRAAD neteisėti veiksmai nustatyti ir atsakovas to neginčijo. Esant nustatytiems KRAAD neteisėtiems veiksmams, netaikyti šiam viešojo administravimo subjektui (jo teisių ir pareigų perėmėjui) atsakomybės yra neprotinga ir nesąžininga. Nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, jokiais savo veiksmais ar neveikimu neprisidėjo prie neteisėto TIPK leidimo išdavimo. Tačiau neteisėto TIPK leidimo išdavimo padariniai – po UAB „Super Montes“ bankroto bylos likusios nesutvarkytos nepavojingos atliekos – tapo tik paties pareiškėjo atsakomybė. KRAAD jokios atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus neprisiima, atsakomybės jam nepagrįstai neperkėlė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Būtina atsižvelgti tiek į pareiškėjo kaip bankrutavusios įmonės specifinį statusą, tiek į aplinkybes, kad pareiškėjas panaikintoje TIPK leidimo dalyje nurodytos ūkinės veiklos nevykdo ir nėra tikimybės, kad kada nors ateityje sukaups pakankamai lėšų atliekoms sutvarkyti. Nors bankrutavusios įmonės veiklos teritorijoje esančios atliekos yra nepavojingos, tačiau jos taip pat turi neigiamą įtaką aplinkai. KRAAD neteisėti veiksmai išduodant UAB „Super Montes“ TIPK leidimą, sukėlė neigiamus padarinius ne tik pareiškėjui, kuriam atsirado pareiga sukauptas atliekas sutvarkyti, tačiau ir kitiems asmenims, inter alia (be kita ko) veiklos kaimynystėje gyvenantiems gyventojams, kurie ir inicijavo civilinę bylą dėl pareiškėjui išduoto TIPK leidimo panaikinimo. KRAAD atsakomybės už savo neteisėtų veiksmų neprisiėmimas pažeidžia šių asmenų teises ir teisėtus interesus, įskaitant ir teisėtą lūkestį, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-4-413/2019, bus įgyvendintas. Todėl teismas priėmė neteisingą, neprotingą ir nesąžiningą sprendimą, kuriuo konstatavus KRAAD neteisėtus veiksmus, jokia atsakomybė šiam subjektui nebuvo pritaikyta.

35. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama AAD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas prašo remtis įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-1580-638/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-613-302/2019, kuri buvo priimta po to, kai po paskutinio, 2019 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio pirmos instancijos teismas išėjo priimti sprendimo. Šiuo metu pareiškėjo atliekų turėtojas yra bankroto administratorius UAB „Eksmokumas“, kuris ir yra atsakingas už atliekų sutvarkymą. Yra patvirtinta bankroto administravimo lėšų sąmata, lėšas nepavojingoms atliekoms sutvarkyti buvo nutarta sukaupti, tačiau nėra duomenų, kad būtų buvę šaukti kreditorių susirinkimai dėl papildomų lėšų skyrimo atliekų tvarkymui. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nesant pakankamai lėšų atliekų sutvarkymui ir jei dėl to nebus galima priimti sprendimo dėl įmonės pabaigos, galbūt yra pagrindas spręsti klausimą dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo asmenims, kurie buvo atsakingi už įmonės tinkamą veiklą iki bankroto bylos iškėlimo, sąlygų buvimo ar nebuvimo.

37. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo faktinių aplinkybių vertinimu, pareiškėjas tinkamai nevykdė įmonės restruktūrizavimo proceso ir pareiškėjo nemokumas ir bankroto priežastis nekilo dėl atsakovo (tuo metu – KRAAD) vykdytos pareiškėjo ūkinės veiklos (atliekų tvarkymo) kontrolės duodant privalomuosius nurodymus, kurie buvo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m, rugsėjo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-526-402/2017.

38. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas niekada neginčijo išduoto TIPK leidimo teisėtumo. Pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad savo veiklą vykdo teisėtai, privalėjo laikytis jam išduoto TIPK leidimo sąlygų ir Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų ir jų nepažeisti, o nutraukdamas ūkinę veiklą, privalėjo vykdyti įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė prieš pradėdamas vykdyti veiklą, kad būtų išvengta neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, siekiant užtikrinti žmonių bei aplinkos saugumą. Atsakovo nuomone, byloje tarp neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio nėra. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi BUAB „Super Montes“ pripažinus bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nuo teismo nutarties likviduoti pareiškėją dėl bankroto įsiteisėjimo dienos pareiškėjas netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą, todėl teiginiai apie galimybę vykdyti ūkinę veiklą atmestini. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui neįrodžius visų būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) žalos atlyginimas negalimas nesant tam teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 544 768,24 Eur žalos atlyginimo BUAB "Super Montes" iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, pagal CK 6.271 straipsnį.

40. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl žalos atlyginimas negalimas nesant tam teisinio pagrindo.

41. BUAB "Super Montes" su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, 544 768,24 Eur žalos atlyginimą pareiškėjo naudai. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad viešojo administravimo subjekto neteisėti veiksmai nėra priežastiniu ryšiu susiję su BUAB “Super Montes” prašoma atlyginti žala, taip pat nepagrįstai nurodė, kad BUAB “Super Montes” pateikti komerciniai pasiūlymai ir atliekų sutvarkymo sąmata nepatvirtina realių ir neginčijamų atliekų sutvarkymui būtinų išlaidų, atsirasiančių ateityje.

42. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. BUAB "Super Montes" prašo atlyginti turtinę žalą, kurią tariamai patirs dėl to, kad turės apmokėti jo ūkinės veiklos teritorijoje esančių atliekų sutvarkymo išlaidas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas prašo 544 768,24 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo.

44. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, pareiškėjas, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu dėl viešosios civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybių institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-968-756/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1219-624/2019 ir kt.).

46. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-520/2019; 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4349-415/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2123-1062/2019 ir kt.).

47. Kalbant apie tariamą pareiškėjo patirtą turtinę žalą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygas reikia analizuoti iš pradžių patikrinant atsakovo galbūt neteisėtų veiksmų sąlygą, vėliau – sąlygas, susijusias su žalos realumu ir priežastiniu ryšiu tarp įvardytų veiksmų bei nurodomos žalos. Tik tuo atveju, jeigu šios sąlygos būtų įvykdytos, toliau reikėtų nagrinėti dėl to pareiškėjo naudai priteistinos kompensacijos dydį. Pažymėtina, kad pateikti įrodymų dėl tariamos žalos buvimo ir jos dydžio bei įrodyti esant priežastinį neteisėtų savivaldybės ar (ir) valstybės institucijų veiksmų ir šios žalos ryšį turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011 ir kt.).

48. Kiek tai susiję su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais, iš kurių šioje byloje BUAB “Super Montes” kildina prašomą priteisti žalą, pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas netiesiogiai nurodė, kad nagrinėjamu atveju Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) padaryti pažeidimai priimant atitinkamo administracinio akto dalį (išduodant TIPK leidimą), kurio pagrindu UAB “Super Montes” leista surinkti, vežti iš gyventojų ir įmonių, laikyti, rūšiuoti ir perdirbti mišrias komunalines, buitines, bioskaidžias, didžiąsias ir kitas atliekas, yra nustatyti įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu ir to paties teismo 2019 m. liepos 3 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-4-413/2019. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šie pažeidimai laikytini valdžios institucijos neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme. Kadangi ginčo dėl to nėra, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiame sprendime plačiau dėl minėtos sąlygos (neteisėtų veiksmų) nebepasisako.

49. Pasisakydama dėl kitų žalos atlyginimo dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų sąlygų, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Be to, turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2014 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1075/2014, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2801-662/2019 ir kt.).

50. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs restrutūrizavimo plane pateiktą informaciją, pagrįstai konstatavo, kad nuo TIPK leidimo išdavimo (2007-12-21) iki jo galiojimo pasibaigimo (2016-01-01, o faktiškai ir vėliau) bendrovė dirbo visu pajėgumu, vykdė ūkinę veiklą, nebuvo nemoki, gavo pajamas, 2015-2016 metais pelnas padidėjo kelis kartus, ketino plėsti paslaugų asortimentą, kas reiškia, jog byloje nėra jokių objektyvių, patikimų ir neginčijamų duomenų, kad būtent dėl atsakovės neteisėtai išduoto TIPK leidimo pastaroji patyrė žalą. Priešingai, įmonė visą ginčo laikotarpį vykdė ūkinę veiklą, gavo pajamas ir pelną. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad byla dėl restruktūrizavimo buvo nutraukta dėl pačios BUAB "Super Montes" kaltės.

51. Lieuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (2002 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1004 redakcija) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po jos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Pagal to paties įstatymo ir straipsnio 2 dalį, įmonė, kuri privalo turėti leidimą pagal šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą gali pradėti vykdyti tik turėdama aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą ir su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija suderintą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą ir sudarytą šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančią laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją. Vertindamas anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, ginčijamame sprendime teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėja, kaip ūkio subjektas, privalo vykdyti įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė pradėdama vykdyti veiklą pagal atsakovo (tuo metu Kauno RAAD) išduotą TIPK leidimą Nr. 5/25-07. Išvežti atliekas ir sutvarkyti teritoriją yra pareiškėjos pareiga, tiek nutraukiant įmonės veiklą, tiek įmonei bankrutuojant, tiek panaikinus TIPK leidimo galiojimą.

52. Kaip matyti iš bylos medžiagos, BUAB "Super Montes" 2015-2017 metais buvo duoti keli privalomieji nurodymai, susiję su atliekų tvarkymu ir vykdymu įmonės atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių, išvežant ar sutvarkant įmonėje saugomas atliekas ir išvalant įmonės teritoriją. Pareiškėjo apsisprendimas nevykdyti privalomųjų nurodymų ir toliau vykdyti atliekų tvarkymo veiklą po 2016 m. sausio 1 d., t. y. pasibaigus TIPK leidimo galiojimui, sudaro pagrindą spręsti, jog tokie pareiškėjo veiksmai buvo nulemti jo paties pasirinkimo, o ne Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) neteisėtų veiksmų. Be to, BUAB "Super Montes" daugiau kaip dešimtmetį (net iki TIPK leidimo dalies galiojimo panaikinimo) vykdė veiklą ir gavo pajamas. Taigi byloje nėra jokių objektyvių, patikimų ir neginčijamų duomenų, jog būtent dėl atsakovo atstovo duotų privalomųjų nurodymų pareiškėjas patyrė žalą.

53. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, t. y. tam tikrais atvejais bent jau pagrįstą realia atsiradimo tikimybe. Tai reiškia, jog turi būti akivaizdu, kad įmonė neišvengiamai patirs nuostolių ateityje, t. y. būsimi nuostoliai turi būti akivaizdūs. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas būsimų nuostolių dydį įrodinėja remdamasis prognozuojamais jo ūkinės veiklos teritorijoje esančių atliekų kiekio sutvarkymo kaštais. Visų pirma pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas UAB "Super Montes" tiek nutraukiant įmonės veiklą, tiek įmonei bankrutuojant, tiek panaikinus TIPK leidimo galiojimą turi pareigą sutvarkyti atliekas, antra, visą laiką (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki TIPK leidimo dalies galiojimo panaikinimo) UAB "Super Montes" vykdė atliekų surinkimo veiklą ir nesiėmė jokių priemonių būsimiems nuostoliams sumažinti, trečia, išskirtinai visus būsimus nuostolius, patirtus sutvarkant atliekas, pilna apimtimi nori perkelti atsakovui. Be to, bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas realiai ketina atlikti atliekų sutvarkymo darbus (pavyzdžiui, sutartys) bei kad jis turės konkrečių išlaidų dėl šių darbų. Taigi UAB "Super Montes" būsima žala, nagrinėjamu atveju susijusi su atliekų sutvarkymu, nėra akivaizdi (hipotetinio pobūdžio). Vien tik tikėtinų nuostolių atlyginimo priteisimas iš atsakovo pareiškėjui nesiimant jokių priemonių galimai kilsiantiems nuostoliams sumažinti taip pat neatitiktų proporcingumo ir sąžiningumo principų. Todėl šiuo aspektu pirmosios pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog UAB "Super Montes" pateikti komerciniai pasiūlymai ir atliekų sutvarkymo sąmata nepatvirtina realių ir neginčijamų atliekų sutvarkymui būtinų išlaidų (akivaizdžių būsimų nuostolių), atsirasiančių ateityje.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju negalima tvirtinti, jog yra nustatytas teisinis ar faktinis priežastinis ryšys, nes anksčiau nustatytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų tikėtini padariniai teisiškai yra pernelyg nutolę nuo neteisėtų jo veiksmų. Taip pat negalima tvirtinti, kad atsakovo atstovo neteisėti veiksmai yra vienintelė šios žalos atsiradimo priežastis. Nors tam tikra prasme atsakovo atstovo veiksmai galbūt galėjo prisidėti prie sąlygų žalai kilti sudarymo, tačiau nėra pagrindo vertinti, jog kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis (pareiškėjo elgesiu ir kitomis aplinkybėmis) atsakovo atstovo veiksmai pakankamu laipsniu lėmė šių padarinių atsiradimą. Taigi nagrinėjamoje byloje negalima tvirtinti, kad atsakovo atstovo veiksmai buvo žalos priežastimi, kuri pakankamai prisidėjo prie šios žalos atsiradimo, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui (teisių ir pareigų perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl to tektų atsakomybė.

55. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nenustatytos visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė BUAB "Super Montes" turtinės žalos, siejamos su pareiškėjo ūkinės veiklos teritorijoje esančių atliekų sutvarkymu, atlyginimą.

56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi BUAB "Super Montes" apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

57. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Super Montes“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė