2021-12-08 Nr. AB-26584-3-61-3-03817-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2979-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03817-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Rąžės pramogų projektai“ (toliau – ir pareiškėjas, Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. spalio 22 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-80/20 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Nutarimu pareiškėjui skirta 289 Eur dydžio bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą.

2.2. Atsakovas, priimdamas Nutarimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus reikalavimus, keliamus individualiam teisės aktui priimti. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

2.3. Atsakovo Nutarime išdėstytų teiginių pagrindas yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos pareigūnų, vykdžiusių 2020 m. liepos 23 d. Pavedimą atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 30-1L-5336 Įmonės valdomoje viešojo maitinimo vietoje – kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 23 d. atliktas patikrinimas, po to, kai policijos rėmėjas K. R. atliko kontrolinį alkoholinių gėrimų pirkimą Įmonės valdomoje viešojo maitinimo vietoje – kavinėje (nusipirko alkoholio, neturėdamas 20 m. amžiaus).

2.4. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas pažeidimo padarymo laikas – 18.03 val. ir kasos kvite nurodytas alkoholinio gėrimo pirkimo laikas – 17.41 val. – kardinaliai skiriasi. Minėtos aplinkybės nepatvirtina kontrolinio pirkimo aplinkybių, jos gali būti vertinamos kaip provokacija. Įmonės darbuotojas teigė, kad alkoholinius gėrimus parduodavo tik po dokumentų patikros, bet šiuo atveju tiksliai neprisimena, ar pirkėjas, jo paprašytas, parodė savo dokumentą, tačiau tokius alkoholinius gėrimus (0,33l talpos „Tuborg“) parduodavo dažnai. Todėl policijos pareigūnų nurodyta situacija labiau panaši į provokaciją nei į kontrolinį pirkimą. Tai, kad policijos pareigūnų pateiktuose dokumentuose visiškai nėra nurodyta, jog alaus „Tuborg“ butelis buvo pradarytas / atidarytas, ar jį parduodant barmenas jį atidarė ir be kamštelio perdavė pirkėjui, ar pirkėjas paprašė jį atidaryti, nors nuotraukoje matyti, jog butelis atidarytas, taip pat patvirtina provokaciją. Įmonė pagal turimą licenciją turi teisę parduoti alkoholinius gėrimus vartoti vietoje ir išsinešti nuo 8 iki 1 val. Nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą patvirtina policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas sakinys, kad „Įmonei bus taikomos ekonominės sankcijos“, o teiginys, kad „kontrolinis pirkimas pavyko“ nėra teisės aktuose vartojama sąvoka, ir ji rodo policijos suinteresuotumą nubausti Įmonę (t. y. nustatyti pažeidimą). Departamentas turėjo konstatuoti policijos pareigūnų veiksmų trūkumus ar net galimus teisėsaugos darbuotojų provokacinius veiksmus ir atsisakyti priimti procesinius sprendimus, susijusius su konstatuotu įstatymo pažeidimu. Visi įrodymai turi būti surenkami teisėtomis priemonėmis, t. y. neskatinant teisės pažeidimų, o nagrinėjamu atveju rodymai buvo gauti pažeidžiant teisės aktų nustatytas procedūras, nesilaikant gero administravimo, teisingumo, sąžiningumo principų.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į skundą Departamentas grindė šiais argumentais:

3.1. Skunde dėstomi argumentai yra subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas bei pasirinkta gynybinė pareiškėjo pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Departamento teisinė argumentacija yra detaliai išdėstyta Nutarime, kuriame nuosekliai ir detaliai aprašyta ir įvardinta, kokiu pagrindu pareiškėjui taikyta atsakomybė.

3.2. Pareiškėjo nurodomas skirtingas alkoholinių gėrimų pardavimo laikas kasos kvite ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime yra neesminis ir bet kokiu atveju neeliminuojantis AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo sudėties, nes pardavimo laikas konkrečiu atveju pažeidimo sudėčiai nėra aktualus. Laiko skirtumai galėjo atsirasti dėl to, kad laikas fiksuotas skirtingų asmenų (iš vienos pusės policijos pareigūnas fiksavo pažeidimo eigą, iš kitos pusės kasos aparatas fiksavo pardavimo laiką pagal jame nustatytą laiką).

3.3. Departamentas nenustatė, kad policijos pareigūnai darė kokio nors pobūdžio spaudimą ar skatinimą daryti neteisėtą veiklą. Visi pareiškėjo argumentai dėl įvykdytos provokacijos paremti niekuo nepagrįstomis prielaidomis.

3.4. Nagrinėjamo ginčo atveju buvo sprendžiamas ne alkoholio pardavimo draudžiamu laiku klausimas, kuriam būtų aktualus Įmonės taikytos priemonės užtikrinant vartojimą vietoje, o pardavimo asmeniui, kuris yra jaunesnis kaip 20 metų, klausimas. Pastaruoju atveju alkoholis negali būti parduotas absoliučiai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jis buvo parduotas (ar užtikrinant vartojimą vietoje, ar parduodant alkoholį išsinešimui).

3.5. Policijos pareigūno nurodymas, kad „Įmonei bus taikomos ekonominės sankcijos“ neturėjo įtakos pažeidimo sudėties nustatymui, tik reiškė, kad policijos pareigūnas inicijavo veiksmus dėl ekonominių sankcijų taikymo pareiškėjui.

3.6. Pareiškėjo darbuotojas K. K., supažindintas su 2020 m. liepos 23 d. kontrolinio pirkimo ataskaita, pastabų dėl jos nepareiškė. Pareiškėjo darbuotojas neskundė jam paskirtos administracinės nuobaudos, t. y. pripažino pažeidimą. Pareiškėjo versija dėl policijos pareigūnų provokacijos atsirado tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Apie tai, kad prieš pareiškėją buvo įvykdyta provokacija, jis bylos nagrinėjimo Departamente metu nenurodė.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 18 d. (teismo sprendime padarytas aiškus rašymo apsirikimas – nurodyta, jog sprendimas priimtas 2020 m. vasario 18 d.) sprendimu pareiškėjo MB „Rąžės pramogų projektai“ skundą atmetė.

5. Teismas nurodė, jog AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, o AKĮ 34 straipsnyje numatytos baudos už minėto draudimo nesilaikymą, bei jų skyrimo tvarka.

6. Teismas pažymėjo, kad pagal aktualią teismų praktiką alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės (baro), kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės (baro) darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais.

7. Teismas byloje nustatė, kad Departamentui Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnyba 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 30-S-8903 pateikė medžiagą dėl ekonominių sankcijų taikymo, iš kurios nustatyta, kad pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir baras), 2020 m. liepos 23 d. pareiškėjo darbuotojas K. K., veikdamas pareiškėjo vardu, jos naudai ir interesams, kontrolinį pirkimą atliekančiam pirkėjui K. R., jaunesniam kaip 20 metų (toliau – ir Pirkėjas), pagal kasos kvitą Nr. 254010030 už 5 eurus pardavė vieną skardinę alaus „TUBORG“ (0,33 l talpos, 4,6 proc. alk. tūrio).

8. Teismas konstatavo, kad tokiu būdu nustatyta, jog pareiškėjui priklausančiame bare neužtikrinama, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų parduodami asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Šias aplinkybes patvirtina Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus 2020 m. liepos 23 d. kontrolinio pirkimo ataskaita, Klaipėdos AVPK 2020 m. liepos 23 d. Administracinio nusižengimo protokolas bei Klaipėdos AVPK 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR-N-9711-2020, kurio pagrindu pareiškėjo darbuotojui K. K. buvo paskirta 30 Eur bauda už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą.

9. Teismas pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl nutarimo neteisėtumo laikė pareiškėjo subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu bei pasirinkta gynybine pozicija siekiant išvengti atsakomybės.

10. Teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnų veiksmus, įgaliojimus ir kompetenciją atliekant akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimų tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-734 patvirtintas Apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimų tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 5 punktas nustato, kad kontrolinius pirkimus galima atlikti tik esant įgalioto asmens pasirašytam pavedimui atlikti kontrolinį pirkimą.

11. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas 2020 m. liepos 23 d. priėmė Pavedimą atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 30-IL-5336 pareiškėjui priklausančiame bare. Pavedime buvo pažymėta, jog policijoje buvo gauta informacija apie tai, kad pareiškėjui priklausančiame bare vykdoma alkoholio prekyba pažeidžiant AKĮ nuostatas, to pagrindu ir buvo organizuojamas kontrolinis pirkimas.

12. Teismas aptarė Aprašo 13 punkto nuostatas dėl pareigūnų veiksmų atlikus kontrolinį pirkimą, bei pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju po kontrolinio pirkimo buvo surašyta kontrolinio pirkimo ataskaita, kurios forma yra patvirtinta kaip Aprašo priedas, minėta pirkimo ataskaita buvo pateikta pareiškėjo darbuotojui K. K., kuris ją pasirašė, jokių pastabų dėl kontrolinio pirkimo nepateikė.

13. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus pareigūnas 2020 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime dėl vykdytos prevencinės priemonės nurodo, kad „kontrolinis pirkimas pavyko“ bei kad „Įmonei bus taikomos ekonominės sankcijos“, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo vykdoma provokacija. Teismas pažymėjo, kad pastaba, jog įmonei bus taikomos ekonominės sankcijos, negalėjo turėti įtakos pažeidimo sudėties nustatymui, o tik patvirtino, kad policijos pareigūnas inicijavo veiksmus dėl ekonominių sankcijų taikymo pareiškėjui, bei atkreipė dėmesį, kad AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas yra formalaus pobūdžio, tad faktinių aplinkybių konstatavimas yra pakankamas pagrindas pažeidimui nustatyti.

14. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad pareiškėjo nurodomas skirtingas alkoholinių gėrimų pardavimo laikas kasos kvite ir policijos pareigūno surašytame administracinio nusižengimo protokole negali būti pripažintinas kaip eliminuojantis AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo sudėtį, kadangi pažeidimas buvo konstatuotas ne už alkoholio pardavimą neleistinu laiku, o už alkoholio pardavimą asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, todėl tikslus pardavimo laikas konkrečiu atveju nėra aktualus pažeidimo sudėčiai. Teismas pažymėjo, jog kasos aparato laikas neretai nesutampa su realiu laiku; administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas pažeidimo padarymo laikas 18 val. 3 min., surašytas vėliau, negu įvyko kontrolinis pirkimas; pareiškėjo darbuotojas K. K. supažindintas su 2020 m. liepos 23 d. kontrolinio pirkimo ataskaita bei 2020 m. liepos 23 d. administracinio nusižengimo protokolu, pastabų dėl jų nepareiškė, bei sumokėjo baudą, paskirtą minėto administracinio nusižengimo byloje.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Departamentui nagrinėjant pažeidimo medžiagą iš viso neteikė argumentų dėl policijos pareigūnų provokacijos, o juos nurodė tik teismui pateiktame skunde, kas neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, kad tai laikytina tik pareiškėjo gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Pareiškėjui buvo išsiųsta visa medžiaga, susijusi su pažeidimu, Įmonės vadovės prašymu buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, tačiau pareiškėjo atstovai jokių paaiškinimų dėl padaryto pažeidimo ar jos atžvilgiu įvykdytos provokacijos Departamentui nepateikė.

16. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl galimai įvykdytos provokacijos nepagrįsti jokiais įrodymais, tik prielaidomis, į bylą pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad policijos pareigūnai darė kokio nors pobūdžio spaudimą ar skatinimą daryti neteisėtą veiklą.

17. Teismas priėjo prie išvados, kad Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė AKĮ nuostatas. Jis konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais. Teismas nurodė, kad kiti pareiškėjo nurodyti skundo argumentai nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą visa apimtimi ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skunde išdėstytus reikalavimus panaikinant atsakovo 2020 m. spalio 22 d. nutarimą.

19. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas, turėdamas pareigą įvertinti visas pareiškėjo skunde pateiktas ginčijamas aplinkybes ir jų atitiktį galiojantiems teisės aktams ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pareiškėjo argumentai dėl VAĮ nuostatų ir teisės principų pažeidimo, atmesti nepateikus aiškių ir išsamių argumentų. Tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio nuostatos, nurodančios, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas byloje ištirtais įrodymais, nustatytomis aplinkybėmis, taikytinais teisės aktais, bei nukrypta nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos dėl pareigos priimti motyvuotą ir teisiniais argumentais pagrįstą sprendimą. Tai, kad sprendimas yra be motyvų, sudaro pagrindą jį panaikinti.

19.2. Pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nurodytas aplinkybes dėl įvykdyto kontrolinio pirkimo, taip pat dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir jame konstatuotų aplinkybių, ir pažymi, kad teismas jų nevertino. Pareiškėjas nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl skirtingo laiko pirkimo kvite ir administracinio teisės pažeidimo protokole, t. y., kad pažeidimas buvo konstatuotas ne už alkoholio pardavimą neleistinu laiku, o už alkoholio pardavimą asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, todėl tikslus pardavimo laikas nėra aktualus konkrečiu atveju pažeidimo sudėčiai, o skirtingas laikas gali būti fiksuotas dėl galimo kasos aparate nustatyto laiko neatitikimo realiam laikui, ir pažymi, jog teismas ir atsakovas tokias išvadas daro vadovaudamiesi prielaidomis, o ne įrodymais.

19.3. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti paaiškinimai ir įrodymai, kodėl pareiškėjas nustatytu laiku nepateikė paaiškinimo atsakovui, bei nurodo, kad atsakovas apie tas priežastis buvo informuotas. Atsakovas neįvykdė teismo pavedimo ir su bylos medžiaga nepateikė pareiškėjo 2020 m. spalio 27 d. prašymo-paaiškinimo dėl Nutarimo panaikinimo ir jo prijungimo prie bylos medžiagos, kuris buvo pateiktas atsakovui, kai tik buvo gautas Nutarimas, bei nepateikė atsakovo 2020 m. spalio 30 d. atsakymo, nors šie dokumentai tiesiogiai susiję su bylos nagrinėjimu.

19.4. Teiginiai apie pareiškėjo subjektyvinę gynybinę poziciją dėl skunde keliamų klausimų dėl policijos provokacinių veiksmų yra nepagrįsti. Policijos pareigūnų veiksmai sudaro pagrindą konstatuoti tokį kontrolinį pirkimą kaip provokaciją. Pareiškėjo darbuotojas ir kiti kontrolinį pirkimą atlikę policijos pareigūnai ir policijos rėmėjas neapklausti. Policijos pareigūnų dokumentuose aprašyta situacija labiau panaši į provokaciją nei į kontrolinį pirkimą, nes kasos kvite nurodytas alkoholis ir laiko rodmuo gali būti visiškai kito asmens pirkimo faktas. Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos prevencijos skyriaus vyr. specialisto E. D. tarnybiniame pranešime vartojamas teiginys, kad kontrolinis pirkimas pavyko, neatitinka Apraše nustatytų sąvokų, ir yra siejamas su tuo, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Tai tik patvirtina sistemišką suinteresuotumą kontrolinio pirkimo rezultatais, ir tai kontrolinį pirkimą daro neobjektyviu kompetentingos institucijos kontrolės veiksmu, kuris turi būti laikomas provokacija. Individualų teisės aktą priimančiam subjektui negalima savo išvadų grįsti tomis įrodinėjimo priemonėmis, kurios nėra gautos teisėtu būdu.

19.5. Asmens teisė gintis nuo jam pareikštų kaltinimų, kai jis pateikia savo nuomonę pagal faktinius duomenis, neturi būti suprantama siaurąja prasme, t. y. tik kaip subjektyvinės gynybinės pozicijos pateikimas. Valstybės įstaigos įrodinėjimo pareiga reikalauja nustatyti visas faktines aplinkybes ir išsklaidyti visas abejones teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis ir būdais.

19.6. Teismas nevertino atsakovo veiksmų ir pareigų, numatytų VAĮ nuostatose dėl ūkinės komercinės veiklos patikrinimų, ir priimamų sprendimų teisėtumo. Atsakovas pažeidė VAĮ nustatytų teisėtumo, sąžiningumo, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principus, ir galimai piktnaudžiavo suteiktais įgaliojimais. Tačiau teismas dėl to nepasisakė. Visos neįrodytos aplinkybės turi būti traktuojamos pareiškėjo naudai.

20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą. Atsakovas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytus argumentus, taip pat papildomai nurodo:

20.1. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai yra akivaizdžiai nepagrįsti, subjektyvūs, jais siekiama išvengti atsakomybės. Pareiškėjas nepagrįstai siekia diskredituoti Departamentą, neva neteisėtai atlikusį pažeidimo tyrimą ir išnagrinėjusį bylą, nors iš bylos įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjas savo teisėmis naudojasi nepakankamai aktyviai. Teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus, pasisakė dėl esminių skundo argumentų (juos motyvuotai atmetė), nustatė, kad Departamento surinkti įrodymai yra pakankami konstatuojant AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo sudėtį.

20.2. Departamentas nesutinka, kad jis nepateikė teismui visos bylos medžiagos. Įmonė 2020 m. spalio 7 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Departamentą su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą bei leisti susipažinti su byla. Departamentas tokį Įmonės prašymą patenkino, atidėjo bylos nagrinėjimą iki 2020 m. spalio 22 d., leido susipažinti su byla, informavo Įmonę apie galimybę būti išklausytai žodžiu. Iki bylos nagrinėjimo Departamente Įmonė turėjo galimybę pateikti ir rašytinius paaiškinimus, tačiau to nepadarė. Įmonės rašytiniai paaiškinimai buvo gauti tik 2020 m. spalio 27 d., tai yra po bylos išnagrinėjimo ir Nutarimo priėmimo, todėl Įmonė 2020 m. spalio 30 d. raštu buvo informuota, kad paaiškinimas prie bylos nėra prijungiamas. Kadangi paaiškinimai prie bylos nebuvo prijungtas, jis nelaikytinas bylos dalimi. Departamento sprendimas neprijungti paaiškinimų prie bylos nebuvo apskųstas. Nepaisant to, kad Departamentas pareiškėjo paaiškinimų nepripažino bylos dalimi, tai neužkirto teisės pareiškėjui juos pateikti kartu su skundu ar pirmosios instancijos teismo proceso metu, tačiau to pareiškėjas taip pat nedarė. Minėtų paaiškinimų argumentacija iš esmės persikėlė į skundą teismui. Pareiškėjas nepagrįstai bando įvertinti atsakovo veiksmus kaip procesinį pažeidimą, tuo formuojant savo gynybinę taktiką, nors iš esmės pats aktyviai nesinaudojo savo teisėmis.

20.3. Teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl pagrindinių AKĮ pažeidimo kvalifikuojančių elementų. Jis išsamiai motyvavo, kodėl atmeta pareiškėjo skundo argumentus, o tai, kad teismas nepritarė pareiškėjo skundo argumentams, nereiškia, kad jis veikė neteisėtai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. ATK2-80/20 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, jog Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė AKĮ nuostatas, todėl Nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, ir nėra pagrindo jį naikinti. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepasisakė dėl visų skunde nurodytų argumentų, ir tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

23. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Pasisakant dėl pareiškėjo prašymo prijungti prie bylos teikiamus dokumentus (Departamento 2020 m. spalio 30 d. raštą), pažymėtina, kad ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kitaip tariant, teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo ar prijungimo, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės, kuri reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje.

25. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo pateiktais dokumentais, nenustatė būtinybės jų tirti, kadangi nenustatyta, kad minėti pareiškėjo prašomi pridėti dokumentai galėtų patvirtinti, ar paneigti kokias nors šiai bylai reikšmingas aplinkybes, kurios nebuvo įvertintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

26. Dėl apeliaciniame skunde nurodomų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė sprendimo motyvus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo juos, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus bei bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

29. AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Įgyvendindamas anksčiau nurodytus tikslus, įstatymų leidėjas AKĮ 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką.

30. Pagal AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Pažymėtina, kad AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, yra absoliutus ir adresuotas visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu. Vertindama konkrečių AKĮ nuostatų taikymo pagrįstumą pareiškėjui, teisėjų kolegija pirmiausiai pabrėžia, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 4 punkto pažeidimo sudėtis yra formali. Departamentui ar kitai įgaliotai institucijai konstatavus, kad normos adresato elgesys neatitiko nurodytose nuostatose įtvirtintų elgesio modelių ir tenkinamos kitos normos taikymo sąlygos, konstatuotini šių nuostatų pažeidimai.

31. Byloje nustatyta, kad Departamentui Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnyba 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 30-S-8903 pateikė medžiagą dėl ekonominių sankcijų taikymo, iš kurios nustatyta, kad pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 23 d. pareiškėjo darbuotojas K. K., veikdamas pareiškėjo vardu, jo naudai ir interesams, kontrolinį pirkimą atliekančiam pirkėjui K. R., jaunesniam kaip 20 metų, pagal kasos kvitą Nr. 254010030 už 5 eurus pardavė vieną skardinę alaus „TUBORG“ (0,33 l talpos, 4,6 proc. alk. tūrio). Visi į bylą pateikti nuoseklūs duomenys ir įrodymai, surinkti Klaipėdos AVPK pareigūnų (2020 m. liepos 23 d. kontrolinio pirkimo ataskaita, Klaipėdos AVPK 2020 m. liepos 23 d. Administracinio nusižengimo protokolas bei 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR-N-9711-2020, kurio pagrindu pareiškėjo darbuotojui K. K. buvo paskirta 30 Eur bauda už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą) patvirtina pareiškėjo padarytą pažeidimą.

32. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl ginčo kontrolinio pirkimo, akcentuoja, kad administracinėje byloje esantis 2020 m. liepos 23 d. pavedimas atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 30-IL-5336 patvirtina, jog ginčo kontrolinis pirkimas buvo vykdomas teisėtai. Nors pareiškėjas Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos pareigūnų ir policijos rėmėjo įvykdytą kontrolinį pirkimą vertina kaip provokaciją, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, ar policijos pareigūnų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip provokaciniai. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), 1998 m. birželio 9 d. sprendime byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją aiškindamas provokacijos sampratą, yra pažymėjęs, kad ji sietina su tokio pobūdžio pareigūnų daroma įtaka, kuri sukurstytų asmenį (pareiškėją) padaryti nusikaltimą. Taigi, siekiant įvertinti, ar teisės pažeidimas buvo padarytas dėl provokacijos, būtina nustatyti, ar buvo daroma kokia nors išankstinė įtaka (poveikis) pažeidėjai, ar konkrečiais veiksmais buvo skatinama atlikti pažeidimą (LVAT 2010 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N438-137/2010).

33. Teismas, atlikęs byloje esančių įrodymų vertinimą, nenustatė policijos pareigūnų, atlikusių kontrolinį pirkimą ir Įmonės patikrinimą, veiksmų neteisėtumo (provokacinių ar kurstymo veiksmų), dėl kurių byloje esančius įrodymus būtų galima pripažinti surinktus neteisėtai. Policijos pareigūnai, atlikdami kontrolinį pirkimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl vykdyto kontrolinio pirkimo laiko neatitikimo kasos kvite ir 2020 m. liepos 23 d. Administracinio nusižengimo protokole neturi įtakos paties pažeidimo esmei, jo sudėčiai, t. y. kad pareiškėjo darbuotojas K. K. pardavė alkoholinį gėrimą asmeniui, neturinčiam 20 m. amžiaus, juo labiau, kad minimas pareiškėjo darbuotojas, susipažinęs su kontrolinio pirkimo ataskaita ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, juose nurodytų aplinkybių neginčijo. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde nemotyvavo, kodėl šis faktas turėtų būti vertinamas kaip provokacija ar neteisėti pareigūnų veiksmai.

34. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aplinkybė, kad Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus pareigūnas 2020 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime dėl vykdytos prevencinės priemonės nurodė, kad „kontrolinis pirkimas pavyko“ bei „Įmonei bus taikomos ekonominės sankcijos“, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Įmonės atžvilgiu buvo vykdoma provokacija, ar kad tai galėjo turėti įtakos pažeidimo sudėties nustatymui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad, kaip teigia pareiškėjas, konstatavus, jog „Įmonei bus taikomos ekonominės sankcijos“, nepaisyta nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokiu būdu pareigūnas tik informavo apie inicijuotus veiksmus dėl ekonominių sankcijų taikymo pareiškėjui. Paminėti pareiškėjo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio.

35. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Departamentas teismui nepateikė visos su skundžiamo Nutarimo priėmimu susijusios medžiagos, t. y. nepateikė 2020 m. spalio 27 d. pareiškėjo Departamentui teikto paaiškinimo bei 2020 m. spalio 30 d. Departamento atsakymo, kurie tiesiogiai susiję su bylos nagrinėjimu. Atsakant į tai pažymėtina, jog AKĮ 371 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalys šio įstatymo pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti rašytinius ir žodinius paaiškinimus, pateikti įrodymus, prašymus. Skundžiamas Nutarimas buvo priimtas 2020 m. spalio 22 d., todėl vėliau (jau po Nutarimo priėmimo) šalių pateikti paaiškinimai, įrodymai, negali būti vertinami kaip su bylos nagrinėjimu susiję dokumentai, kadangi jie nebuvo vertinti priimant skundžiamą Nutarimą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, Departamentui nagrinėjant bylą dėl ekonominių sankcijų taikymo, nepateikė paaiškinimų ar įrodymų dėl policijos pareigūnų provokacinių veiksmų.

36. Įvertinusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, priimdamas skundžiamą Nutarimą, Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė AKĮ nuostatas. Nutarimas atitinka VAĮ nustatytus individualaus administracinio akto reikalavimus. Todėl apeliacinio skundo argumentai esą atsakovas, priimdamas Nutarimą, nesilaikė gero viešojo administravimo, teisėtumo, sąžiningumo, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principų atmetami.

37. EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Atsižvelgdamas į tai, kad kiti pareiškėjo nurodomi apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigiantys skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo LVAT praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė