2e60f42f-e875-4933-b8aa-5248ccd43a50 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja B Civilinė byla Nr. e2A-432-372/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01574-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.; (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 10 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A.

R., I. Å . ir D. K. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-79-1028/2019 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eccos calores“ ieÅ¡kinį atsakovams D. K., I. Å ., A. R., T. P. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinės bendrovė (toliau – BUAB) „Eccos calores“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo, teismo prašė priteisti:

1) iš atsakovo D. K. 5 467,82 Eur žalos;

2) iš atsakovų D. K. ir A. R. solidariai 27 568,43 Eur žalos;

3) iš atsakovų I. Š. ir A. R. solidariai 43,76 Eur žalos;

4) iš atsakovo T. P. 1 229,21 Eur žalos;

5) iš atsakovų D. K., I. Š., A. R. ir T. P. 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

6) iš atsakovų D. K., I. Š., A. R. ir T. P. bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å iaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartimi UAB „Eccos calores“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Minėta nutartimi teismas įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų po Å¡ios nutarties įsiteisėjimo perduoti paskirtajam bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau bendrovės valdymo organai Å¡ios pareigos neįvykdė ir bendrovės dokumentų bei turto bankroto administratoriui neperdavė.

3. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis, įmonės bankroto administratorius nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015-07-24 iki 2016-11-01 UAB „Eccos calores“ vadovu buvo atsakovas D. K.; laikotarpiu nuo 2016-11-02 iki 2016-11-28 – atsakovas I. Å .; o laikotarpiu nuo 2016-11-28 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo (t. y. iki 2017-03-29) – atsakovas T. P.. Laikotarpiu nuo 2015-07-24 iki 2016-07-20 vienintele bendrovės „Eccos calores“ akcininke buvo A. R., vėliau iki 2016-11-28 ji turėjo kontrolinį akcijų paketÄ (52 proc. akcijų ir tiek pat balsų susirinkime), o laikotarpiu nuo 2016-11-28 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės akcininku buvo T. P..

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus UAB „Eccos calores“ pateikė tik už pirmus savo veiklos metus (t. y. 2015 metus). Pagal 2015-12-31 balansÄ bendrovės turtÄ sudarė 36 296 Eur sumÄ , o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 33 723 Eur sumÄ , tad akivaizdu, jog dar 2015 m. įmonės įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, tad 2015-12-31 dienai bendrovė „Eccos calores“ buvo nemoki.

5. IeÅ¡kovė akcentavo, kad iÅ¡ perimtų įmonės dokumentų bankroto administratorius nustatė, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio UAB „Eccos calores“ nustojo vykdyti mokėjimus ir gauti įplaukas; 2016-11-30 buvo atleisti visi įmonės darbuotojai; 2016-10-12 buvo perleistas paskutinis įmonės turtas. Tad nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2016 m. rudenį bendrovė nustojo vykdyti veiklÄ , kad nuo 2015-12-31 įmonė taip ir nebeatstatė savo mokumo.

6. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad nors įmonė tapo nemoki 2015-12-31, tačiau bankroto byla buvo iÅ¡kelta tik 2017-03-29 ir ne atsakovų (įmonės vadovų ir akcininkų), o kreditorės UAB „E.I.R. International Forwarding“ iniciatyva. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir tokiu savo neteisėtu neveikimu padarė žalos įmonės kreditoriams, kuri lygi po 2015-12-31 dienos atsiradusių ir iki Å¡iol nepatenkintų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sumai, t. y. 34 309,22 Eur (2017-10-03 Å iaulių apygardos teismo nutartis).

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovai, žinodami apie įmonės nemokumo faktÄ , nusprendė toliau tęsti įmonės veiklÄ , kas lėmė įmonės turto sumažėjimÄ ir įmonės įsipareigojimų iÅ¡augimÄ . Atsakovai neveikė rÅ«pestingai, atidžiai, sÄ Å¾iningai, iÅ¡imtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, todėl pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus; atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių buvo padaryta žala UAB „Eccos calores“ kreditoriams.

7. IeÅ¡kovė nurodė, kad įmonė tapo nemoki 2015-12-31, tai reiÅ¡kia, kad 2015-12-31 dienÄ Ä¯monės vadovui D. K. kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagal LR Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį, tačiau D. K. Å¡ios pareigos neįgyvendino ir dėl tokio neteisėto jo neveikimo įmonės skolos per jo valdymo laikotarpį, t. y. nuo 2015-12-31 iki 2016-11-01, padidėjo 33 036,25 Eur suma.

8. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2016-11-02 įmonės vadovu tapo I. Å .. Kadangi nuo 2015-12-31 bendrovės mokumas taip ir nebuvo atstatytas, akivaizdu, kad 2016-11-02 perėmus įmonės valdymÄ , I. Å . tapo žinomas UAB „Eccos calores“ nemokumo faktas. Tai reiÅ¡kia, kad 2016-11-02 I. Å . kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagal LR Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį, tačiau I. Å . Å¡ios pareigos neįgyvendino ir dėl tokio neteisėto jo neveikimo įmonės skolos per jo valdymo laikotarpį (nuo 2016-11-02 iki 2016-11-28) padidėjo 43,76 Eur suma.

9. IeÅ¡kovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-07-24 iki 2016-07-20 vienintele bendrovės akcininke buvo A. R., vėliau iki 2016-11-28 ji turėjo kontrolinį akcijų paketÄ (52 proc. akcijų ir tiek pat balsų susirinkime). A. A. R. apie bendrovės nemokumÄ turėjo sužinoti vėliausiai 2016-05-01, t. y. praėjus 4 mėnesiams nuo 2015-12-31 (kada įmonė tapo nemokia) – UAB „Eccos calores“ finansinių metų pabaigos. Tai reiÅ¡kia, kad 2016-05-01 A. R. kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau ji Å¡ios pareigos neįgyvendino ir dėl tokio neteisėto A. R. neveikimo įmonės skolos per jos buvimo bendrovės vienasmene ir daugumos akcininke laikotarpį (nuo 2016-05-01 iki 2016-11-28) padidėjo 27 612,19 Eur suma.

10. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2016-11-28 įmonės vadovu tapo T. P.. Kadangi nuo 2015-12-31 įmonės mokumas taip ir nebuvo atstatytas, akivaizdu, kad 2016-11-28 perėmus įmonės valdymÄ , T. P. tapo žinomas bendrovės nemokumo faktas. Tai reiÅ¡kia, kad 2016-11-28 T. P. kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagal LR Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį, tačiau jis Å¡ios pareigos neįgyvendino ir dėl tokio neteisėto T. P. neveikimo įmonės skolos per jo valdymo laikotarpį (nuo 2016-11-28 iki 2017-03-29) padidėjo 1 229,21 Eur suma.

11. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad paaiÅ¡kėjus bendrovės nemokumo faktui, atsakovai privalėjo kaip įmanoma mažiau pakenkti bendrovės ir jos kreditorių interesams, nedidinti įsipareigojimų kreditoriams, nedelsiant kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsakovai, pasielgę prieÅ¡ingai nei numato įstatymai, t. y. neįvykdę įstatyminės pareigos laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, privalo atlyginti dėl to kreditoriams kilusiÄ Å¾alÄ .

12. A. D. K., I. Å . ir A. R., atsiliepdami į ieÅ¡kinį, prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad vadovaujantis aktualia teismų praktika, sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, visų pirma bÅ«tina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sÄ lygas tokiai pareigai atsirasti. Bendrovės nemokumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti įstatyme reikalaujamÄ kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma virÅ¡ytų pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Bankroto byla paprastai keliama bendrovei ne tik tuomet, kai ji formaliai atitinka Ä®BÄ® nustatytus nemokumo kriterijus, bet kartu nustačius ir tai, jog ji jau nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, kad įmonė bus pajėgi subalansuoti esamÄ situacijÄ .

Atsakovai pažymėjo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės 2015-12-31 balanso nėra galimybės nustatyti, kokie bendrovės įsipareigojimai yra pradelsti; ne visa 2015-12-31 ieÅ¡kovės balanso eilutėje „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ nurodyta 33.723 Eur suma balanso sudarymo dienÄ buvo pradelsta. Atsakovai nurodė, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų dokumentų nustatyti, kada ieÅ¡kovės pradelstų (bet ne mokėtinų per vienerius metus) įsipareigojimų suma virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, ir kada atsakovams atsirado pareiga teikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, negalima.

Taip pat pažymėjo, kad UAB „Eccos calores“ tik 2015-02-09 buvo įregistruota VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre, todėl normalu, kad naujai įsteigta įmonė 2015-12-31 dar negalėjo veikti pelningai, nes tai buvo vos pirmieji jos veiklos metai.

13. Atsakovai nurodė, kad pagal ieÅ¡kovės balansÄ už 2015 m. ieÅ¡kovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 33.723 Eur, o Å iaulių apygardos teismas 2017-10-03 nutartimi patvirtino ieÅ¡kovės kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä bendrai 34.309,22 Eur finansinių reikalavimų sumai. Atsakovų vertinimu, Å iaulių apygardos teismo 2017-10-03 nutartimi patvirtinti ieÅ¡kovės finansiniai įsipareigojimai nuo buvusių 2015-12-31, kai, anot ieÅ¡kovės, atsakovui D.

K. atsirado pareiga teikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, padidėjo tik 586,22 Eur (34.309,22 Eur - 33.723 Eur). Atsakovai nurodė, jog ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu nepagrįstai praÅ¡o priteisti ne padidėjusius ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimus, o visÄ Å iaulių apygardos teismo, nagrinėjančio ieÅ¡kovės bankroto bylÄ , patvirtintų ieÅ¡kovės kreditorių finansinių reikalavimų sumÄ â€“ 34.309,22 Eur. Atsakovai akcentavo, kad kategoriÅ¡kai nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiu, kad atsakovai padarė žalos (kuri lygi po 2015-12-31 dienos atsiradusių ir iki Å¡iol nepatenkintų ieÅ¡kovės kreditorių finansinių reikalavimų sumai, t. y. 34.309,22 Eur) ieÅ¡kovės kreditoriams.

14. Atsakovai akcentavo, jog įmonės balansas už 2015 metus nebuvo sudarytas bÅ«tent 2015-12-31. Vadovaujantis VÄ® Registrų centro duomenimis, ieÅ¡kovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2015 m. data yra 2016-06-01, todėl ieÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nepagrįstai nurodė, kad atsakovui D. K. kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį 2015-12-31; taigi UAB „E.I.R. International Forwarding“ 1815 Eur finansinis reikalavimas, atsiradęs 2016-02-11, ir 3146 Eur finansinis reikalavimas, atsiradęs 2016-02-26, iÅ¡ viso – 5467,82 Eur, tikrai negalėtų bÅ«ti laikomas kaip jo padaryta žala ieÅ¡kovės kreditoriams.

Taigi Å iaulių apygardos teismo 2017-10-03 nutartimi patvirtinti ieÅ¡kovės finansiniai įsipareigojimai nuo buvusių 2015-12-31, kai, anot ieÅ¡kovės, atsakovui D. K. atsirado pareiga teikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, padidėjo tik 586,22 Eur, todėl ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu nepagrįstai praÅ¡o iÅ¡ atsakovo D. K. priteisti 5.467,82 Eur žalos ir solidariai su atsakove A. R. 27.568,43 Eur žalos atlyginimÄ .

15. Atsakovai pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog vertinant padarytÄ Å¾alos dydį ir priežastinį ryšį turi bÅ«ti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, iÅ¡augusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir atsakovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje, o nustačius Å¡ių dydžių skirtumÄ galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nenurodė pradelstų finansinių reikalavimų, buvusių 2016-11-02, t. y. atsakovui I. Å . tapus ieÅ¡kovės vadovu, sumos ir 2016-11-28, t. y. atsakovo I. Å . vadovavimo ieÅ¡kovės pabaigoje, todėl atsakovas I. Å . nesutinka ieÅ¡kovei atlyginti 43,76 Eur žalÄ .

16. Atsakovai nurodė, jog 2016-05-01 atsakovė A. R. nežinojo apie ieÅ¡kovės nemokumÄ , nes iÅ¡ įmonės 2015-12-31 balanso nėra galimybės nustatyti, kokie bendrovės įsipareigojimai yra pradelsti. Todėl atsakovė A. R. kategoriÅ¡kai nesutiko, kad ji atliko neteisėtus veiksmus, kuriais ieÅ¡kovei padarė žalÄ .

17. Atsakovai nurodė, kad UAB „Eccos calores“ akcininkai nusprendė parduoti bendrovės akcijas dėl tarpusavio nesutarimų; dėl akcijų pardavimo rÅ«pinosi atsakovas I. Å ., kuris ir surado akcijas norėjusį įsigyti atsakovÄ T. P., kuris nuo 2016-11-28 tapo realiu įmonės direktoriumi ir akcininku. A. I. Å . 2016-11-28 UAB „Eccos calores“ dokumentų perdavimo aktu perdavė atsakovui T. P. visus turėtus įmonės dokumentus. Nutarties iÅ¡kelti ieÅ¡kovei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienÄ ieÅ¡kovės direktoriumi buvo atsakovas T.

P., kuris ir turėjo pareigÄ perduoti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus. Atsakovai pabrėžė, kad priežasčių, dėl kurių paskutinis įmonės direktorius nevykdo bankroto administratoriaus įpareigojimų ir neperduoda įmonės dokumentų ir turto ieÅ¡kovės bankroto administratoriui, kiti atsakovai nežino ir už tai nėra atsakingi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 18. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies.

Teismas nusprendė:

1) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo D. K. 14476,21 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018-03-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

2) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų D. K. ir A. R. solidariai 1426,49 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018-03-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

3) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų I. Å . ir A. R. solidariai 1353,94 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018-03-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

4) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo T. P. 1373,28 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018-03-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 200,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų;

5) priteisti valstybei iš atsakovo D. K. 326 Eur žyminio mokesčio; priteisti valstybei iš atsakovų D. K. ir A. R. po 16 Eur žyminio mokesčio; priteisti valstybei iš atsakovų I. Š. ir A. R. po 15 Eur žyminio mokesčio; priteisti valstybei iš atsakovo T. P. 31 Eur žyminio mokesčio; priteisti valstybei iš atsakovų D. K., A. R., I. Š. po 4,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo T. P. – 103,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19. Teismas nurodė, kad byloje nėra dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kokiu konkrečiu momentu įmonė tapo nemokia, ir tokia situacija savaime neturėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama buvusių vadovų ar akcininkų nenaudai. Teismas, įvertinęs įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus bei kitas įrodinėjimo priemones, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, konstatavo, kad UAB „Eccos calores“ tapo akivaizdžiai nemokia 2016-09-08, o po Å¡ios datos atsiradę kreditoriniai reikalavimai laikytini iÅ¡augusiomis įmonės skolomis.

20. Teismas nurodė, jog minėtu laikotarpiu įmonės vadovu buvo atsakovas D. K., kuris negalėjo nesuprasti, kad įmonė 2016-09-08 yra nemoki, kai nurodytÄ dienÄ Ä¯monė turėjo 5467,82 Eur kreditorinį reikalavimÄ dar nuo 2016 m. vasario mėn., o 2016 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais (per 20 dienų) papildomai atsirado 9721 Eur apimties kreditoriniai reikalavimai, o tuo tarpu didesnės apimties įplaukos pasibaigė 2016-09-05. Teismas sprendė, kad įmonė veiklÄ faktiÅ¡kai baigė 2016 m. rugsėjo mėnesį, ir tai tikrai nebuvo netikėta, nes verslininkai savo veiklÄ planuoja į priekį. Nurodytos aplinkybės teismui leido teigti, kad atsakovas D. K. suprato, jog įmonė yra nemoki, tačiau nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, todėl kreditorių reikalavimai iÅ¡augo, t. y. atsirado žala, dėl ko atsakovo veiksmai vertintini kaip neteisėtas neveikimas.

21. Teismas nurodė, kad atsakovas I. Å . įmonės vadovu tapo 2016-11-02. Å iai dienai buvo akivaizdu, kad įmonė buvo nemoki, kadangi įmonė iÅ¡ esmės jokios veiklos nebevykdė, turėjo jau ne mažiau kaip 30161,81 Eur įsiskolinimÄ kreditoriams, o duomenų apie įmonės turėtas tuo metu adekvačias pajamas ir turtÄ nėra. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad atsakovas I. Å . suprato, jog įmonė yra nemoki, tačiau nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, todėl kreditorių reikalavimai iÅ¡augo, t. y. atsirado žala, dėl ko atsakovo veiksmai vertintini kaip neteisėtas neveikimas.

Teismas pažymėjo, kad vietoj kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonė buvo parduota atsakovui T. P.. Teismas vertino, kad įmonės padėtis ir perspektyvos abiem nurodytiems atsakovams buvo žinomos, todėl įmonė perleista T. P., siekiant apsunkinti tikros faktinės įmonės turtinės padėties nustatymÄ . Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal LITEKO duomenis I. Å . yra ne kartÄ teistas už sukčiavimÄ , aplaidų, apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimÄ , deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimÄ ; vienos iÅ¡ jo vadovautų įmonių bankrotas pripažintas tyčiniu, iÅ¡ jo priteistas žalos atlyginimas kitai jo vadovautai bankrutavusiai įmonei, jis buvo didelio kiekio teisminių procesų dalyvis ir pan.

22. Teismas nurodė, kad atsakovas T. P. įmonės vadovu tapo 2016-11-28. Teismas pažymėjo, jog jam įsigyjant įmonę buvo akivaizdu, kad įmonė buvo nemoki, nes ji jokios veiklos nebevykdė, darbuotojai buvo atleisti 2016-11-30, įmonė turėjo daugiau nei 30000 Eur įsiskolinimÄ kreditoriams. Teismas konstatavo, jog atsakovas, įsigijęs įmonę, kuri buvo nemoki, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, todėl kreditorių reikalavimai iÅ¡augo, t. y. atsirado žala, dėl ko atsakovo veiksmai vertintini kaip neteisėtas neveikimas.

23. Teismas nurodė, kad atsakovė A. R. ne tik buvo akcininkė, kuri turėjo lemiamo sprendžiamojo balso teisę įmonėje, skyrė vadovus, bet ir Å¡ioje įmonėje nuolat dirbo, atliko funkcijas – bendravo su klientais. Teismas sprendė, kad atsakovė buvo daugumos akcininkė, įsitraukusi į įmonės veiklÄ ; bÅ«dama daugumos akcininke, neįvykdė pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 23 straipsnio 4 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, suÅ¡aukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimÄ ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Teismas sprendė, jog net jei atsakovė nežinojo apie įmonės padėtį, įvykdžiusi Å¡iÄ pareigÄ , ji bÅ«tų sužinojusi apie 2016 m. vasarį susidariusį pakankamai ženklų 5467,82 Eur įsiskolinimÄ , kuris nebuvo dengiamas jau pakankamai ilgÄ laikÄ . Teismas nurodė, kad atsakovė, kaip daugumos akcininkė, taip pat turėjo minimaliÄ pareigÄ domėtis bendrovės veikla, kad galėtų įvykdyti Ä®BÄ® 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytÄ pareigÄ , jei buvo sÄ Å¾ininga, rÅ«pestinga, apdairi akcininkė bei norėjo iÅ¡vengti pasekmių, numatytų Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje.

Teismas pripažino, kad atsakovė apie įmonės nemokumÄ sužinojo ne vėliau kaip 2016-09-30, po Å¡ios datos atsakovė turėjo iÅ¡ karto kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau to nepadarė, todėl kreditorių reikalavimai iÅ¡augo, t. y. atsirado žala, dėl ko atsakovės veiksmai vertintini kaip neteisėtas neveikimas. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 24. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atsakovas (apeliantas) D. K. praÅ¡o:

1) panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo D. K. 14476,21 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo D. K. ir atsakovės A. R. solidariai 1426,49 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovo D. K. atžvilgiu atmesti.

25. Atsakovas (apeliantas) nurodė, kad kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog ieškovė 2016-09-08 akivaizdžiai tapo nemoki. Atsakovas (apeliantas) teismo posėdžio metu paaiškino, jog tokių skolų, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovės atstovas, nebuvo; buvo šiek tiek pradelsti keli mokėjimai, nes ieškovei buvo skolinga italų įmonė, o iš skolininkų gautinos sumos yra priskirtinos prie ieškovės turto, kurio vertės pirmosios instancijos teismas nenustatė.

Atsakovas (apeliantas) pažymėjo, kad jo ir atsakovo I. Å . vadovavimo ieÅ¡kovei laikotarpiais ieÅ¡kovė vykdė veiklÄ ir jie turėjo pakankamai pagrindo tikėtis, kad įmonė atsiskaitys su kreditoriais, bus pajėgi subalansuoti esamÄ situacijÄ , įmonės veikla yra perspektyvi ir ji tęsis. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovai pagrįstai tęsė įmonės veiklÄ ir atsakovams negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė dėl laiku nepateikto teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Atsakovas (apeliantas) nurodė, kad susipažinęs su ieÅ¡kovės balansu už 2015 metus ir žinodamas apie italų įmonės skolÄ , pagrįstai manė, jog ieÅ¡kovė yra moki, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad 2016-09-08 jam atsirado Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalies numatyta pareiga pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo.

26. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atsakovas (apeliantas) I. Å . praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo I. Å . ir atsakovės A. R. solidariai 1353,94 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovo I. Å . atžvilgiu atmesti.

27. Atsakovas (apeliantas) nurodė, kad patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ jo ir atsakovės A. R. solidariai 43,76 Eur žalos, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimu nusprendė priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ minėtų atsakovų solidariai 1353,94 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo (apelianto) I.

Š. 1.310.18 Eur (1353,94 - 43,76) daugiau negu ieškovė prašė. Atsakovas (apeliantas) pabrėžė, jog teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu išplėtė ieškovės reikalavimų apimtį ir patenkino daugiau, nei ieškovė prašė savo ieškinyje, tad tokie teismo veiksmai akivaizdžiai pažeidžia ir prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 6 straipsnyje, 12 straipsnyje, 13 straipsnyje, 17 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, asmenų lygybės įstatymui ir teismui, rungimosi, dispozityvumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principams.

Atsakovas (apeliantas) taip pat nurodė, kad kategoriÅ¡kai nesutinka, jog jam ar atsakovui T. P. tapus ieÅ¡kovės direktoriais, ieÅ¡kovė buvo nemoki. Akcentavo, jog ieÅ¡kovės direktoriaus pareigas ėjo nuo 2016-11-02 iki 2016-11-28, t. y. mažiau negu mėnesį; jo vadovavimo laikotarpiu ieÅ¡kovės finansinė atskaitomybė sudaryta nebuvo, UAB „Eccos calores“ buvo veikianti įmonė, ji buvo moki ir veikianti, tiesiog reikėjo tęsti jos veiklÄ toliau, nes ieÅ¡kovė atsakovui T. P. buvo parduota kaip veikiantis verslas.

Dėl Å¡ių priežasčių, atsakovo (apelianto) vertinimu, jis neturėjo Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada, kad jo veiksmai nesikreipiant į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo vertintini kaip neteisėtas neveikimas. Atsakovas (apeliantas) taip pat pažymėjo, kad ankstesni jo teistumai bei tai, jog vienos iÅ¡ jo vadovautų įmonių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nedaro įtakos teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui jo atžvilgiu.

28. Skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atsakovė (apeliantė) A. R. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo D. K. ir atsakovės A. R. solidariai 1426,49 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo I. Å . ir atsakovės A. R. solidariai 1353,94 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovės A. R. atžvilgiu atmesti.

29. Atsakovė (apeliantė) nurodė, kad jai apskritai nebuvo žinoma, kad ieÅ¡kovė yra nemoki ir ji turi pareigÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsakovė (apeliantė) akcentavo, kad 2016-11-28 pardavė turimas ieÅ¡kovės akcijas atsakovui T. P., todėl ji, nuo 2016-11-28 nebÅ«dama ieÅ¡kovės akcininkė, neturėjo pareigos iki 2017-05-01 suÅ¡aukti visuotinio ieÅ¡kovės akcininkų susirinkimo, kuriame bÅ«tų sužinojusi apie 2016 m. vasarį ir 2016 m. rugpjūčio mėnesį atsiradusius ieÅ¡kovės kreditorių finansinius reikalavimus.

Atsakovė (apeliantė) pabrėžė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad jai, kaip ieÅ¡kovės akcininkei, buvo žinoma apie ieÅ¡kovės nemokumÄ , todėl atsakovės (apeliantės) atžvilgiu apskritai negalėjo bÅ«ti tenkinamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalies pagrindu. Atsakovė (apeliantė) taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė, kad 2016-09-08 ieÅ¡kovės pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, t. y. kad ieÅ¡kovė yra nemoki.

Akcentavo, kad teismas turėjo pareigÄ nustatyti, kokio dydžio pradelsti ieÅ¡kovės finansiniai įsipareigojimai buvo atsakovams pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir atsakovų valdymo laikotarpio pabaigoje, kadangi, remiantis aktualia teismų praktika, bÅ«tent Å¡ių dydžių skirtumas yra įmonės vadovo ar akcininko padaryta žala įmonei, jam laiku nesikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvardijo, kokie ieÅ¡kovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai susidarė atsakovų valdymo metu, tačiau nenurodė, kokie buvo ieÅ¡kovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai atsakovams pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir atsakovų valdymo pabaigoje, nenustatė atsakovų ieÅ¡kovei padarytos žalos dydžio.

Atsakovė (apeliantė) taip pat pabrėžė, kad teismas skundžiamame sprendime nurodė neteisingÄ laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2016-11-27 atsiradusios ieÅ¡kovės skolos VSDFV, už kurį, anot pirmosios instancijos teismo, ji yra atsakinga, dydį.

30. IeÅ¡kovė, atsiliepdamas į apeliacinius skundus, praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad paaiÅ¡kėjus bendrovės nemokumo faktui, atsakovai privalėjo kaip įmanoma mažiau pakenkti bendrovės ir jos kreditorių interesams, nedidinti įsipareigojimų kreditoriams, o vietoj to, nedelsiant kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsakovai, pasielgę prieÅ¡ingai nei numato įstatymai, t. y. neįvykdę įstatyminės pareigos laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, privalo atlyginti dėl to kreditoriams kilusiÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovė pažymėjo, jog teismas konstatavo, kad įmonė tapo akivaizdžiai nemokia 2016-09-08, o po Å¡ios datos atsiradę kreditoriniai reikalavimai laikytini iÅ¡augusiomis įmonės skolomis. Teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, jog atsakovai yra materialiai atsakingi už jų laikotarpiu atsiradusias kreditoriams skolas, nes nebuvo pakankamai apdairÅ«s, rÅ«pestingi ir nesiėmė adekvačių priemonių bendrovės įsiskolinimams sustabdyti, nevykdė imperatyviai įstatymų nustatytų pareigų, o prieÅ¡ingai – savo piktybiniu neveikimu padarė žalÄ kreditoriams ir jiems taikytina atsakomybė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atsakovų (apeliantų) apeliaciniai skundai atmestini.

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

32. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl žalos iÅ¡ buvusių įmonės vadovų ir akcininkės atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Dėl ginčo esmės 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ . Ä®monės vadovas privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

34. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. ABÄ® 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti iÅ¡imtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

35. Ä®monei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Å iuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė bÅ«klė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikÅ¡mė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės bÅ«klei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Ä®monės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

36. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta: kad bÅ«tų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Ä®monės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Tam, kad bÅ«tų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi bÅ«ti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems pagal įstatymÄ nustatyta Å¡i pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentas.

37. Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, pagal bendrÄ jÄ taisyklę yra ribota. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, iÅ¡skyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

38. Bendrovės vadovas atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, o juridinio asmens dalyvis – pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas subsidiariai tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesÄ Å¾iningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iÅ¡ bendrovės turto. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, kvalifikuojant akcininkų ir vadovų atsakomybės konkurencijos atvejus, reikia nustatyti, ar žala kilo pažeidus vadovo pareigas (CK 2.87 straipsnis) ar akcininko pareigÄ nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).

Taigi akcininkui, nevykdžiusiam bendrovės valdymo funkcijos, atsakomybė kyla, jei teismas konstatuoja, kad jis pažeidė bendrÄ jÄ sÄ Å¾iningumo pareigÄ , piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir Å¡ie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai. Atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas. Jei akcininkas de jure arba de facto vykdė įmonės valdymo funkcijÄ , atsakomybė jam kyla kaip bendrovės vadovui pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015).

39. Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

40. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kai faktiÅ¡kai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai Å¡i žala nėra padaryta bendrais Å¡ių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iÅ¡ jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , jų atsakomybė turi bÅ«ti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iÅ¡ jų civilinės atsakomybės sÄ lygų visetÄ , dėl jos turi bÅ«ti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ turi bÅ«ti skaičiuojamas kiekvieno iÅ¡ jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad vertinant padarytÄ Å¾alos dydį ir priežastinį ryšį turi bÅ«ti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, iÅ¡augusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų bÅ«ti laikomas bendras iÅ¡augęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Å is iÅ¡aiÅ¡kinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatuojant, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje.

Nustačius Å¡ių dydžių skirtumÄ , galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys.

42. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti bendros iÅ¡augusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo priežastinį ryšį. Konstatavus laiko momentÄ , nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Å¡is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bendrovės nemokumui konstatuoti yra bÅ«tina nustatyti įstatyme reikalaujamÄ kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma virÅ¡ytų pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Kartu teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pažymėjo, jog aplinkybė, kada įmonės bÅ«sena pasiekė Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ nemokumo kriterijų, gali bÅ«ti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais Å«kines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymÄ , ir kt.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingÄ , tačiau Å«kinę komercinę veiklÄ vykdė, negali paÅ¡alinti vadovo atsakomybės už nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2018-07-19 nutartis byloje e3K-3-304-1075/2018).

44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į nagrinėjamÄ bylÄ Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, susijusius su ieÅ¡kovės finansine padėtimi, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir detaliai tyrė su ieÅ¡kovės veikla susijusius dokumentus: pagal įmonės balansÄ už 2015-02-09 – 2015-12-31 laikotarpį turėjo 36296 Eur vertės turto (jį sudarė 9098 Eur vertės ilgalaikis materialus turtas, 23848 Eur vertės atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 2262 Eur pinigų) (1 t., b. l. 16–17);

įmonė 2016-03-03 pardavė dvi transporto priemones už 6700 Eur, 2016-10-12 trečiÄ â€“ už 1000 Eur (1 t., b. l. 89–92); iÅ¡ duomenų apie piniginių lėšų judėjimÄ kredito įstaigų sÄ skaitose nustatyta, kad lėšų judėjimas jose buvo atitinkamai: 16461,77 Eur, 3037,46 Eur, 53700,84 Eur (iÅ¡ jų tik 10636,52 Eur 2015 metais), 72483,31 Eur (iÅ¡ jų tik 545 Eur 2015 metais) (1 t., b. l. 94-133); analizuojami dokumentai patvirtina, kad 134501,86 Eur sudarė pinigų apyvartos suma (dalis sumų judėjo tarp pačios įmonės sÄ skaitų, buvo gauta lėšų ir iÅ¡ kitų asmenų) bei 7700 Eur vertės automobiliai.

Vadovaujantis nurodytais duomenimis, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė 2016-01-01 dienai jau buvo nemoki ir jai buvo reikalinga kelti bankroto bylÄ (pirmi du bankroto bylos kreditoriniai reikalavimai, atsiradę 2016-02-11 ir 2016-02-26, sudarė tik 5467,82 Eur (1 t., b. l. 18)). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2016-08-11 atsirado VMI reikalavimas 1231 Eur sumai, kurios reikalavimÄ sudaro gyventojų pajamų mokestis (1 t., b. l. 18); Nuo 2016-08-20 iki 2016-09-08 atsirado AV Logistic SIA reikalavimai 8490 Eur sumai už atliktas tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas (1 t., b. l. 19).

Kaip matyti iÅ¡ civilinės bylos duomenų, nurodyti reikalavimai susidarė per pakankamai trumpÄ terminÄ , bendrai sudarė 9721 Eur sumÄ , o kartu su iÅ¡ anksčiau neapmokėta 5467,82 Eur suma – 15188,82 Eur sumÄ , kuri sudaro beveik pusę visų kreditorinių reikalavimų bankroto byloje. Atsižvelgdamas į nustatytus faktinius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad po Å¡ių kreditorinių reikalavimų atsiradimo įmonė neabejotinai tapo nemokia, yra visiÅ¡kai pagrįsta, jÄ patvirtina į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai.

Be to, ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos liudija, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį buvo paskutinis lėšų judėjimas, o visos gautos pajamos buvo iÅ¡leistos ir net virÅ¡ytos (1 t.; b. l. 94–133). Nustatytų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad UAB „Eccos calores“ tapo akivaizdžiai nemokia 2016-09-08, o po Å¡ios datos atsiradę kreditoriniai reikalavimai laikytini iÅ¡augusiomis įmonės skolomis. Kaip jau buvo minėta, suprastėjus įmonės bÅ«klei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos, priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus.

45. Kaip nustatyta remiantis civilinės bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2015-07-24 iki 2016-11-01 UAB „Eccos calores“ vadovu buvo atsakovas (apeliantas) D. K.; laikotarpiu nuo 2016-11-02 iki 2016-11-28 – atsakovas (apeliantas) I. Å .; o laikotarpiu nuo 2016-11-28 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo (t. y. iki 2017-03-29) – atsakovas T. P. (1 t., b. l. 76–80). Laikotarpiu nuo 2015-07-24 iki 2016-07-20 vienintele bendrovės „Eccos calores“ akcininke buvo atsakovė (apeliantė) A. R., vėliau iki 2016-11-28 ji turėjo kontrolinį akcijų paketÄ (52 proc. akcijų ir tiek pat balsų susirinkime), o laikotarpiu nuo 2016-11-28 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės akcininku buvo T. P. (1 t., b. l. 76–80). Å iaulių apygardos teismo 2017-03-29 nutartimi UAB „Eccos calores“ iÅ¡kelta bankroto byla (1 t., b. l. 8–9).

46. Kaip patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, „Eccos calores“ tapo nemokia 2016-09-08, po Å¡ios datos atsiradę kreditoriniai reikalavimai laikytini iÅ¡augusiomis įmonės skolomis. Laikotarpiu nuo 2015-07-24 iki 2016-11-01 UAB „Eccos calores“ vadovu buvo atsakovas (apeliantas) D. K., kuris negalėjo nežinoti įmonės finansinę padėtį (įmonės turto sudėtį, įmonės skolininkus ir kreditorius, atsiskaitymo pagal įmonės sudarytas sutartis terminus, buhalterinius duomenis ir pan.); kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas – jis negalėjo nesuprasti, kad įmonė 2016-09-08 yra nemoki (kai nurodytÄ dienÄ Ä¯monė turėjo 5467,82 Eur kreditorinį reikalavimÄ dar nuo 2016 m. vasario mėn., o 2016 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn., (per 20 dienų) papildomai atsirado 9721 Eur apimties kreditoriniai reikalavimai, o didesnės apimties įplaukos pasibaigė 2016-09-05).

Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas (apeliantas) D. K. suprato, jog įmonė yra nemoki. Atsakovas (apeliantas) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, kreditorių reikalavimai iÅ¡augo (atsirado žala), todėl atsakovo veiksmai vertintini kaip neteisėtas neveikimas. IeÅ¡kovei buvus nemokiai nuo 2016-09-08, 2016-11-02 įmonės vadovu tapo atsakovas (apeliantas) I. Å .. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniame skunde akcentavo, kad UAB „Eccos calores“ buvo veikianti įmonė, ji buvo moki ir veikianti, tiesiog reikėjo tęsti jos veiklÄ toliau.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad įmonė buvo nemoki, ji iÅ¡ esmės nebevykdė jokios veiklos, turėjo ne mažiau kaip 30161,81 Eur įsiskolinimÄ kreditoriams. RaÅ¡ytinių duomenų apie įmonės tuo metu turėtas adekvačias pajamas ir turtÄ byloje nėra. Nurodytos aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, atsakovas (apeliantas) I. Å . suprato, jog įmonė yra nemoki, tačiau nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo; kreditorių reikalavimai iÅ¡augo (atsirado žala), todėl atsakovo veiksmai vertintini kaip neteisėtas neveikimas.

Kaip nustatyta remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis, įmonė buvo parduota atsakovui T. P., kuris buvo įmonės vadovu laikotarpiu nuo 2016-11-28 iki bankroto bylos iškėlimo (t. y. iki 2017-03-29). Detali pirmosios instancijos teismo rašytinių bylos duomenų analizė patvirtina, kad atsakovo (apelianto) D. K. vadovavimo laikotarpiu išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku įmonės skola yra 15902,70 Eur, o atsakovo (apelianto) I. Š. vadovavimo laikotarpiu išaugusi dėl bankroto bylos neiniciavimo laiku įmonės skola yra 1353,94 Eur; jeigu atsakovai būtų laiku kreipęsi dėl bankroto bylos iškėlimo, skolos kreditoriams nebūtų susidariusios.

Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas laikytinas neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės vadovams nagrinėjamu atveju kyla atsakomybė.

47. Akcininkui, nevykdžiusiam bendrovės valdymo funkcijos, atsakomybė kyla, jei teismas konstatuoja, kad jis pažeidė bendrÄ jÄ sÄ Å¾iningumo pareigÄ , piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir Å¡ie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015-07-24 iki 2016-07-20 vienintele bendrovės „Eccos calores“ akcininke buvo atsakovė (apeliantė) A. R., vėliau iki 2016-11-28 ji turėjo kontrolinį akcijų paketÄ (52 proc. akcijų ir tiek pat balsų susirinkime) (1 t., b. l. 8–9); atsakovė (apeliantė) dirbo įmonėje nuo 2015-08-10 iki 2016-11-30 (1 t., b. l. 85).

Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovė (apeliantė), bÅ«dama įmonės daugumos akcininke, turėjo pareigÄ bent minimaliai domėtis įmonės veikla. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ji neįvykdė pareigos, numatytos ABÄ® 23 straipsnio 4 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje (suÅ¡aukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimÄ ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos), nes, įvykdžiusi Å¡iÄ pareigÄ , ji bÅ«tų sužinojusi apie 2016 m. vasarį susidariusį pakankamai ženklų 5467,82 Eur įsiskolinimÄ , kuris nebuvo dengiamas jau pakankamai ilgÄ laikÄ .

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovė (apeliantė) A. R., kaip daugumos akcininkė, taip pat turėjo minimaliÄ pareigÄ domėtis bendrovės veikla, kad galėtų įvykdyti Ä®BÄ® 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytÄ pareigÄ , jei buvo sÄ Å¾ininga, rÅ«pestinga, apdairi akcininkė bei norėjo iÅ¡vengti pasekmių, numatytų Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje.

48. Atskirai pasisakytina dėl atsakovo (apelianto) I. Š. apeliaciniame skunde nurodyto argumento – pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo (apelianto) I. Š. 1.310.18 Eur daugiau negu ieškovė prašė; taip teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu išplėtė ieškovės reikalavimų apimtį ir patenkino daugiau, nei ieškovė prašė savo ieškinyje, tad tokie teismo veiksmai akivaizdžiai pažeidžia ir prieštarauja CPK 6 straipsnyje, 12 straipsnyje, 13 straipsnyje, 17 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, asmenų lygybės įstatymui ir teismui, rungimosi, dispozityvumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principams.

49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su vieÅ¡uoju interesu. Å io proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. VieÅ¡ojo intereso egzistavimas lemia aktyvesnį negu įprastai teismo vaidmenį kontroliuojant nemokios įmonės bankroto proceso teisėtumÄ . VieÅ¡ojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ bÅ«ti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikÅ¡mingas jiems iÅ¡spręsti aplinkybes. Kai ginčas byloje susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, tuomet teismas gali bÅ«ti aktyvus ir rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

50. Atsižvelgdamas į nurodytus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju vieÅ¡ojo intereso buvimo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad VSDFV įsiskolinimo perskirstymas tarp atsakovų nėra išėjimas už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų, kadangi ieÅ¡kovė reikalauja priteisti visÄ susidariusiÄ Å¾alÄ , tačiau jÄ be pagrindo priskyrė tik vienam atsakovui. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėti atsakovo (apelianto) I. Å . skundo argumentai dėl ieÅ¡kovės reikalavimų apimties iÅ¡plėtimo atmestini kaip nepagrįsti.

51. Kiti apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : A. D. K., I. Å . ir A. R. apeliacinius skundus atmesti. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. kovo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Danutė Burbulienė Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė