2e5f60b7-5b21-4a18-9012-e2d71f0794b4 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja N                                                                                                                                                                                                                                                     Byla Nr. 1S-843-354/2014                                                                                                                                                                             Baudžiamojo proceso kategorija:

                                                                                         1.2.20.4; 1.2.20.5; 2.1.3.1; 2.12.4. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 21 d.Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso išnagrinėjusi pareiškėjo G.

Å . skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. birželio 18 d. nutarties, n u s t a t ė: IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos Nr. (7.9.)-7 matyti, kad 2014 m. sausio 8 d. G. Å . su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Å iaulių apygardos prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ A. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 str. 1 d. dėl to, kad, pasak pareiÅ¡kėjo, A. G. apie jį pateikė melagingÄ pareiÅ¡kimÄ ikiteisminį tyrimÄ pradėti galinčiai institucijai ir davė melagingus parodymus apie tikrovėje nebuvusius faktus, t. y. jo (pareiÅ¡kėjo) iÅ¡sakytus necenzÅ«rinius žodžius A.

G. ir kitų asmenų atžvilgiu vieÅ¡oje vietoje, fizinį smurtÄ â€“ įkandimÄ A. G. į nosį ir padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , A. G. stumdymÄ , teismo (teisėjų) darbo sutrikdymÄ ir kt., kadangi tokių faktų iÅ¡ tikrųjų nebuvo. Savo pozicijÄ pareiÅ¡kėjas, be kita ko, grindė tuo, kad dėl A. G. nurodytų melagingų aplinkybių, jo (G. Å .) atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str. 1 d., byla buvo iÅ¡nagrinėta, RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu jis buvo iÅ¡teisintas ir, nors Å iaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, minėtas RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis buvo panaikintas, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi panaikino Å iaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendį ir paliko galioti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendį be pakeitimų.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė E. G. 2014 m. sausio 20 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ A. G. atžvilgiu pagal BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d., konstatavusi, kad jis nepadarė veikų, turinčių Å¡ių nusikalstamų veikų požymių. MinėtÄ nutarimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė, tačiau Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartimi G. Å . skundas buvo atmestas. Tada G. Å . pateikė skundÄ aukÅ¡tesnės instancijos teismui ir Å iaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino – panaikino 2014 m. vasario 11 d.

Å iaulių apylinkės teismo nutartį ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ panaikino 2014 m. sausio 20 d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės E. G. nutarimÄ . Tokį sprendimÄ Å iaulių apygardos teismas argumentavo tuo, kad bÅ«tina atlikti papildomus veiksmus, apklausti A. G., G. Å ., atlikti kitus reikalingus veiksmus, įvertinti duomenų visetÄ ir tik tada spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo/nepradėjimo pagal G. Å . pareiÅ¡kimÄ . Atlikus papildomus veiksmus Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė E. G. 2014 m. kovo 20 d. nutarimu vėl atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ A.

G. atžvilgiu pagal BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d., konstatavus, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 str. 1 d. 1 p.). Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, gavusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi panaikino minėtÄ prokurorės nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ motyvuojant tuo, kad bÅ«tina susipažinti su visa baudžiamosios bylos Nr. 41-1-600-11 medžiaga, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡analizuoti visus toje byloje surinktus duomenis.

Prokurorė ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį apskundė, tačiau Å iaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi, iÅ¡ esmės pritaręs ikiteisminio tyrimo teisėjos argumentams, prokurorės skundÄ atmetė.  Šiaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė E. G. 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu, susipažinusi ir iÅ¡analizavusi iÅ¡ RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo gautÄ baudžiamosios bylos Nr. 41-1-600-11 (teisminio proceso Nr. 1-41-1-00141-2011-7) medžiagÄ , vaizdo įraÅ¡us, A.

G. ir G. Å . parodymus, liudytojų S. B., V. Å ., E. L., J. J., I. B. skirtingose proceso stadijose duotus parodymus, kitus reikÅ¡mingus duomenis, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal G. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d., nes nenustatė, kad bÅ«tų padarytos veikos, turinčios Å¡ių nusikaltimų požymių. PareiÅ¡kėjas G. Å . vėlgi apskundė minėtÄ prokurorės nutarimÄ , tačiau Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi, iÅ¡ esmės pritaręs prokurorės nutarime iÅ¡dėstytiems teisiniams pagrindams ir argumentams, atsisakė panaikinti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės E. G. 2014 m. gegužės 26 d. nutarimÄ . Dėl Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. birželio 18 d. nutarties pareiÅ¡kėjas G.

Å . pateikė skundÄ Å iaulių apygardos teismui, praÅ¡ydamas minėtÄ nutartį ir Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2014 m. gegužės 26 d. nutarimÄ panaikinti. Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad A. G. parodymų dalis dėl teisėjų darbo sutrikdymo, aplinkinių pasipiktinimo, smurtinio konflikto nutraukimo, įsikiÅ¡us paÅ¡aliniam asmeniui, nepagristai prokurorės ir ikiteisminio tyrimo teisėjo vertinami kaip nesvarbÅ«s. Pažymi, kad, kai vieÅ¡oje vietoje asmens provokuojantis elgesys sukelia konfliktÄ su kitais asmenimis ar vieÅ¡oje vietoje prieÅ¡ asmenį smurtiniai veiksmai atliekami dėl asmeninių paskatų, teismai nusikaltimo – vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, sudėties nekonstatuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148/2012).

VieÅ¡oje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotinas pagal BK 140 str. 1 d. tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikaltimo (BK 284 str. 1 d.) požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2009). Dėl to pareiÅ¡kėjas mano, kad A. G. sÄ moningai teikė parodymus apie teisėjų darbo sutrikdymÄ aplinkinių pasipiktinimÄ ir trečiojo asmens įvykdytÄ jo iÅ¡gelbėjimÄ iÅ¡ nasrų, nes suprato, jog jo atsakas į jo įvykdytÄ Ä¯Å¾eidimÄ necenzÅ«riniu kreipiniu gali bÅ«ti kvalifikuotas kaip jų asmeninis ginčas, spręstinas civiline ar privataus kaltinimo tvarka.

Todėl G. Å . mano, kad teisininkas įvykius papildė pasekmėmis, užtraukiančiomis atsakomybę pagal BK 284 str. 1 d. Pasak pareiÅ¡kėjo, tai yra pagrindinis argumentas, paneigiantis nutarimo nepradėti tyrimÄ bei nutarties motyvus ir patvirtinantis, kad A. G. įvykdė BK 235 ir 236 straipsniuose numatytus nusikaltimus.Be to, pareiÅ¡kėjas skunde pažymi, kad cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-491/2013 paneigia, kad jis keikėsi, Å¡aukė, vartojo necenzÅ«rinius žodžius vieÅ¡ojoje vietoje ir sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį, tačiau prokurorė šį privalomÄ sprendimÄ ignoravo.

Taip pat G. Å . skundu atkreipia dėmesį, kad nutartimi pritariama prokurorės pozicijai A. G. melagingus parodymus pateisinti stresu, emocine bÅ«kle. Pasak pareiÅ¡kėjo, teisininkas (prokuroras ar teisėjas), savarankiÅ¡kai priskirdamas neadekvačias bÅ«senas asmeniui ir to sÄ lygotas pasekmes, negali tokios BK nenumatytos aplinkybės, kaip Å¡alinančios baudžiamÄ jÄ atsakomybę, pripažinti teisiÅ¡kai reikÅ¡minga ir atsisakyti pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ . Nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė kyla už žinomai melagingÄ pareiÅ¡kimÄ ir parodymus.

Pažymi, jeigu manoma, jog A. G. sugebėjo sukelti tokį konfliktÄ , kuriame pats prarado sveikÄ nuovokÄ ir protÄ , Å¡ios aplinkybės privalo bÅ«ti nustatytos specialistų – psichologų ar psichiatrų. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas neatsižvelgė ir neįvertino, ar prokurorė E. G. kaip teisininkė nevirÅ¡ijo savo kompetencijos, vertindama ir nustatydama prieÅ¡ kelis metus nukentėjusiuoju pripažinto A. G. psichinę bÅ«klę po jo pradėto konflikto, pareiÅ¡kimo pateikimo, parodymų davimo ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant bylÄ teisme, nes, pasak pareiÅ¡kėjo, prokurorė nustatė A.

G. psichikos, atminties ypatybes, negebėjimÄ suvokti objektyviÄ tikrovę ir pateisinamÄ fantazavimÄ , kaip Å¡alinančius baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 235 ir 236 straipsnius. PareiÅ¡kėjas taip pat akcentuoja, kad A. G., net keliolika kartų matęs vaizdo įraÅ¡Ä RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismui nagrinėjant bylÄ , savo apeliaciniame skunde toliau aiÅ¡kino, jog jį jėga nuo jo (pareiÅ¡kėjo) iÅ¡gelbėjo sekretorė S. B., nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teisme laikėsi pozicijos, jog jo parodymai yra visiÅ¡kai teisingi ir patikimi bei siekė jo (G.

Å .) patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. PareiÅ¡kėjo teigimu, davęs melagingus parodymus A. G. pripažino tik tada, kai jį (G. Å .) iÅ¡teisino Aukščiausiasis Teismas, siekdamas pateisinti savo melagingus parodymus teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingomis aplinkybėmis.Skundas netenkinamas.IÅ¡analizavus pateiktÄ medžiagÄ , konstatuojama, kad prokurorės 2014 m. gegužės 26 d. nutarimas bei skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra priimti baudžiamojo proceso įstatymo numatytose minėtų subjektų kompetencijos ribose, turiniu ir forma atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, prokurorės E. G. nutarimo iÅ¡vados yra motyvuotos, Å¡ioms iÅ¡vadoms iÅ¡ esmės pritarė ikiteisminio tyrimo teisėjas, pagrindo joms nepritarti neturi ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas.

Prokurorės nutarime pateiktos iÅ¡vados dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo ir pats sprendimas yra grįstas duomenimis, tiek gautais atliekant konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-600-11, tiek Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant skirtingų instancijų teismuose – apklausiant liudytojus, nukentėjusįjį A. G., kaltinamÄ jį G. Å . ir kt. (teisminio proceso Nr. 1-41-1-00141-2011-7), tiek tikrinant pareiÅ¡kėjo nurodytus duomenis medžiagoje Nr. Nr. (7.9.)-7, kurie aptarti prokurorės nutarime ir skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje.

PareiÅ¡kėjas savo skunde nenurodo jokių kitų duomenų, kurie bÅ«tų nežinomi ar kurie nebÅ«tų aptarti prokurorės ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimuose, tik pateikia savitÄ jų vertinimÄ , grįstÄ subjektyviais iÅ¡mÄ stymais. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2014 m. gegužės 26 d. nutarimo ir skundžiamos nutarties turinys pareiÅ¡kėjui žinomas, todėl dar sykį detaliai aptarinėti tuos pačius duomenis Å¡ioje nutartyje yra netikslinga.

Jau minėta, kad pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal G. Å . pareiÅ¡kimÄ A. G. atžvilgiu buvo atsisakyta, nes nenustatyta, kad bÅ«tų padaryta veika (konkrečiai – BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d.), turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių – BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Å iai prokurorės pozicijai pritarė ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ . IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos, prokurorės 2014 m. gegužės 26 d. nutarimo, anksčiau pareiÅ¡kėjo teiktų skundų, iÅ¡ skundžiamos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties ir nagrinėjamo G.

Å . skundo akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas deklaruoja tas pačias aplinkybes ir kritikÄ , apie kÄ jau aiÅ¡kiai ir argumentuotai pasisakyta tiek prokurorės nutarimuose, tiek skundžiamoje nutartyje, todėl dar sykį atsakinėti į tuos pačius klausimus nėra bÅ«tinybės. Savo ankstesniuose skunduose ir nagrinėjamame skunde G. Å . kryptingai interpretuoja baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-600-11 (teisminio proceso Nr. 1-41-1-00141-2011-7) nustatytas aplinkybes, minimoje baudžiamojoje byloje priimtus teismų procesinius sprendimus (RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, Å iaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį) ir visiÅ¡kai nepagrįstai kritikuoja skundžiamÄ ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį surinktų duomenų vertinimo aspektu.

Nepagrįstai pareiÅ¡kėjo skunde teigiama, kad prokurorė ir ikiteisminio tyrimo teisėjas nevertino baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu surinktų duomenų, jo (G. Å .), A. G. ir kitų liudytojų parodymų, vaizdo įrašų ir kt. 2014 m. gegužės 26 d. prokurorės nutarime, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, kuria pritarta prokurorės iÅ¡vadoms, yra iÅ¡dėstyti ir aptarti visi sprendimų priėmimui reikÅ¡mingi duomenys, tarp jų ir tie, kuriuos savo skunde apygardos teismui vėlgi akcentuoja ir savaip interpretuoja pareiÅ¡kėjas, kuriais remdamiesi minėti subjektai padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra duomenų, rodančių, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.      Savo skunde pareiÅ¡kėjas deklaruoja kategoriÅ¡kÄ pozicijÄ dėl BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sudėties požymių buvimo A.

G. veikoje, atitinkamai kaltindamas A. G. minėtų nusikaltimų padarymu. Dėl tokių argumentų pažymėtina, kad Å¡ioje proceso stadijoje teismas iÅ¡ esmės nevertina bylos duomenų, nesprendžia klausimų dėl asmenų kaltės ir neatlieka įrodymų tyrimo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymÄ teismai apskųstus prokurorų nutarimus ir žemesniųjų teismų nutartis patikrina tik jų pagrįstumo ir teisėtumo aspektais, kad visose baudžiamojo proceso stadijose bÅ«tų tinkamai užtikrinamos proceso dalyvių ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį, tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad bÅ«tų atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.), apgintos žmogaus ir piliečio teisės ir laisvės, visuomenės ir valstybės interesai. Kitaip, nei savo skundu reikalauja pareiÅ¡kėjas, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas, nei skundÄ dėl apskųstos nutarties nagrinėjantis aukÅ¡tesnės instancijos teismas Å¡ioje proceso stadijoje jokio įrodymų tyrimo neatlieka ir asmens kaltės klausimo nesprendžia, todėl skundžiamoje nutartyje ir buvo konstatuota, jog iÅ¡naudojus visas procesines galimybes (kaip jau minėta, 2014 m. gegužės 26 d. prokurorės nutarimu pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal G.

Å . pareiÅ¡kimÄ buvo atsisakytÄ trečiÄ kartÄ , ankstesni tos pačios prokurorės nutarimai buvo panaikinti, nurodant atlikti iÅ¡samesnę duomenų analizę, atitinkamus proceso veiksmus, patikslinti pareiÅ¡kėjo nurodytus duomenis apie galbÅ«t padarytas nusikalstamas veikas), aiÅ¡kinantis A. G. veikimo aplinkybes, nebuvo surinkta duomenų apie galbÅ«t jo (A. G.) padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir buvo atsisakyta. A. G., kurį nusikalstamų veikų padarymu kaltina pareiÅ¡kėjas, veikimo objektyviosios ir subjektyviosios aplinkybės, kiek įmanoma, yra atskleistos, pakankamai aiÅ¡kios, todėl dar kažkÄ papildomai nustatinėti, tirti nėra jokios protingos bÅ«tinybės. IÅ¡ pateikto skundo turinio aiÅ¡ku, kad pareiÅ¡kėjas siekia pradėti ikiteisminį tyrimÄ A.

G. atžvilgiu, kaltindamas pastarÄ jį melagingai jį įskundus ikiteisminį tyrimÄ pradėti turintiems teisę subjektams kaip padariusį nusikalstamÄ veikÄ ir davus melagingus parodymus pagal BK 135 str. 1 d., 136 str. 1 d. TokiÄ savo pozicijÄ G. Å . kildina ir formuoja kitos baudžiamosios bylos Nr. 41-1-600-11 (teisminio proceso Nr. 1-41-1-00141-2011-7) pagrindu, kurioje pats buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymu, tačiau RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. buvo iÅ¡teisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. Å . iÅ¡teisinimui pritarė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos ir 2014 m. sausio 8 d. pareiÅ¡kime deklaruotos G. Å . nuostatos susiformavo ne tuomet, kai pagal A. G. pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas kitoje baudžiamojoje byloje jo (pareiÅ¡kėjo) atžvilgiu, o po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi paliko galioti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Kita vertus, nei RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija savo sprendimuose neužsiminė, kad A. G. bÅ«tų melagingai įskundęs ar davęs melagingus parodymus.     Pažymėtina, kad melagingas praneÅ¡imas apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ yra aktyvÅ«s veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 str., bet kokia forma ir bÅ«du (raÅ¡tu, žodžiu, anonimiÅ¡kai ir pan.) praneÅ¡ama apie tariamai padarytÄ , rengiamÄ nusikaltimÄ arba pasikėsinimÄ jį padaryti.

Pagal BK 235 str. prasmę melagingais laikomi parodymai, kai jie visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neatitinka tikrovės, jÄ sÄ moningai iÅ¡kraipo, kai liudytojas ar nukentėjusysis asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia iÅ¡galvotus duomenis. PraneÅ¡imas apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ ir atitinkami parodymai nelaikytini melagingais, jeigu liudytojas ar nukentėjusysis asmuo, praneÅ¡damas, duodamas parodymus, sÄ Å¾iningai klydo. Taigi BK 235 str. ir 236 str. numatytos nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia, vadinasi sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo baigties bÅ«tini duomenys, bylojantys, kad asmuo suprato savo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigÄ padėti vykdyti teisingumÄ ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus, paaiÅ¡kinimus ar praneÅ¡imus (skundus, pareiÅ¡kimus), tačiau, visa tai suvokdamas, įskundė nekaltÄ asmenį, davė tikrovės neatitinkančius parodymus, paaiÅ¡kinimus, norėjo, kad melagingai apskųsto asmens atžvilgiu bÅ«tų pradėtas baudžiamasis persekiojimas, realios tikrovės neatitinkanti informacija bÅ«tų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.

Surinktų ir iÅ¡analizuotų duomenų visuma paneigia pareiÅ¡kėjo G. Å . skunduose deklaruojamÄ versijÄ , jog A. G. tyčia melagingai įskundė pareiÅ¡kėjÄ , kaip padariusį nusikalstamÄ veikÄ , ir davė atitinkamus melagingus parodymus apklausiamas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos Nr. 41-1-600-11 (teisminio proceso Nr. 1-41-1-00141-2011-7) nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju yra aiÅ¡ku, kad 2011 m. balandžio 20 d., apie 14 val., Å iaulių miesto apylinkės teisme konfliktas tarp pareiÅ¡kėjo G.

Å . ir A. G. iÅ¡ tikrųjų buvo, A. G. pasijuto nukentėjęs Å¡io konflikto metu, todėl kaltindamas G. Å . su pareiÅ¡kimu kreipėsi į teisėsaugos institucijÄ , kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 284 str. 1 d., baudžiamojoje byloje įtarimai, o vėliau kaltinimai pareikÅ¡ti G. Å ., tačiau, kaip minėta, G. Å . pagal BK 284 str. 1 d. buvo iÅ¡teisintas ir tuomet pastarajam susiformavo įspÅ«dis, kad A. G. jį melagingai įskundė ikiteisminį tyrimÄ turinčiai teisę pradėti institucijai, davė melagingus jį kaltinančius parodymus baudžiamojo proceso stadijoje.

Atkreipiamas dėmesys, kad RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį pareiÅ¡kėjo atžvilgiu ne todėl, kad nustatė, jog įvykio, dėl kurio buvo kaltinamas G. Å ., iÅ¡vis nebuvo, o todėl, kad nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad G. Å . įkando A. G. į nosį, kad atliko kitus veiksmus, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip atitinkantys nusikaltimo, numatyto BK 284 str., požymius. G. Å . teiginiai, kad A. G. tyčia melagingai įskundė pareiÅ¡kėjÄ ikiteisminį tyrimÄ turinčiam teisę pradėti subjektui ir tyčia davė melagingus parodymus apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas, nukentėjusysis, apklausiamas teisme ir dar vėliau, yra grįsti tik paties pareiÅ¡kėjo subjektyvia nuomone.

Kaip minėta, teismai, nagrinėję G. Å . baudžiamÄ jÄ bylÄ , nenustatė, kad A. G. praneÅ¡imas apie nusikaltimÄ bÅ«tų melagingas, kad jo parodymai bÅ«tų melagingi. Vien tai, kad A. G. pranešė apie galbÅ«t padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, byla nagrinėjama įvairių instancijų teismuose – nereiÅ¡kia, kad A. G. tyčia melagingai įskundė pareiÅ¡kėjÄ ir davė melagingus parodymus apklausiamas. Susiklosčiusi situacija pagal faktinį ir teisinį įvertinimÄ leidžia spręsti, kad A.

G. veiksmai kreipiantis į ikiteisminį tyrimÄ turintį teisę pradėti subjektÄ ir vėlesni jo parodymai baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-600-11 (teisminio proceso Nr. 1-41-1-00141-2011-7), buvo nulemti sÄ Å¾iningo klydimo – klaidingai įvertinus įvykio aplinkybes, įvykio juridinę kvalifikacijÄ , siekio įrodyti, jog jo atžvilgiu G. Å . iÅ¡ tikrųjų atliko neteisėtus veiksmus, ir tuo A. G. nė kiek neabejojo. Esant tokioms aplinkybėms, aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nebuvo surinkta duomenų, bylojančių apie A.

G. suvokimÄ , jog jis ikiteisminį tyrimÄ pradėti teisę turintiems subjektams pateikė žinomai melagingus duomenis apie G. Å . neva padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir davė apie tai melagingus parodymus, nors žinojo, kad jokių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas jo atžvilgiu neatliko, numatė padarinius (dėl to gali bÅ«ti pradėtas ikiteisminis tyrimas) ir norėjo taip veikti. Taigi A. G. veikoje nėra BK 235 str. ir BK 236 str. numatytų nusikalstamų veikų požymių.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: atmesti pareiÅ¡kėjo G.

Å . skundÄ ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. birželio 18 d. nutartį.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                          Nijolė Matuzevičienė                                                                                   Â