2e5ebfd7-e098-4fc1-ac83-2caee5386502 · Alytaus apylinkės teismas

?Byla Nr. TS-4-224/2020 Teisminio proceso Nr. 1-70-3-00112-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.1; 2.5.14.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. vasario 3 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėjas Jonas Malinauskas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. R. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 357-188 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas n u s t a t ė :

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Miunsterio žemės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 3 punktÄ , 25 straipsnio 2 dalį, 52 straipsnį, 53 straipsnį, jam paskirta galutinė 4 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. sausio 21 d. nutartimi buvo pripažintas Vokietijos Federacinės Respublikos Miunsterio žemės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendis, kuriuo R.

R. paskirta 4 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bei nutarta vykdyti šį nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. R. R. bausmės pradžia – 2016 m. gruodžio 5 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 5 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. liepos 18 d. 2019 m. gruodžio 11 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-188 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė nuteistajam R.

R. netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos ir jo praÅ¡ymÄ atmesti 5 mėnesiams 15 dienų. Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmÄ kartÄ . Å iuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip ½ dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Nors nuteistasis turi įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , tačiau Å¡ios bausmės atlikimo metu dėl neaiÅ¡kių priežasčių jis pradėjo kartoti 6 klasės kursÄ , o tai jau nėra prasmingas laiko leidimas pataisos įstaigoje.

Dėl įdarbinimo pataisos įstaigoje nuteistasis nesikreipė, nors laisvėje jis turi įgijęs darbo patirties, yra dirbęs apie 5 metus. Nuteistasis pateikė dokumentÄ , patvirtinantį, kad laisvėje jis bus įdarbintas (duomenys neskelbtini), kai tik bus iÅ¡leistas iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau minėta aplinkybė, jog nuteistasis nesikreipė pataisos įstaigoje dėl įdarbinimo, leidžia manyti, kad jis neturi teigiamos motyvacijos darbui, o tai yra pažymėta ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, nurodant, jog nuteistojo motyvacija darbui nestebima, darbo reikÅ¡mė ar svarba jo vertybių sistemoje nedominuoja.

Nuteistasis tik iš dalies sugeba analizuoti ir kritiškai vertinti savo elgesį, jis tai daro paviršutiniškai ir yra linkęs save pateisinti. Nuteistojo elgsenoje stebimi tam tikri impulsyvumo požymiai, pirmenybę jis teikia skubotam veiksmui, o ne planavimui, o tai ir sudaro prielaidas jo nusikalstamam elgesiui. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistojo sugebėjimas atpažinti problemas vertinamas kaip nepakankamas, jam stinga gebėjimo atpažinti sritis, kurios jo gyvenime yra problematiškos. Nepakankami ir problemų sprendimo įgūdžiai, dažnai pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ar net su teisės normomis nesuderinamos veikimo strategijos.

Nuteistojo tikslų siekimo gebėjimai taip pat nepakankamai iÅ¡ugdyti. Nuteistasis nėra visiÅ¡kai atsiribojęs nuo nuteistųjų kriminalinės subkultÅ«ros. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo, tačiau ji vis dar iÅ¡lieka vidutinė – 41 balas pagal OASys vertinimo metodikÄ . Vis dar iÅ¡likę ir nemažai kriminogeninių veiksnių – ankstesni teistumai, iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mÄ stymas ir elgesys. Komisija padarė iÅ¡vadÄ , jog dar nėra nustatyta nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tuo vadovaudamasi Komisija nusprendė, jog nuteistajam R. R. dar negali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. 2019 m. gruodžio 20 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«muose gautas nuteistojo R. R. skundas dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-188 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis praÅ¡o panaikinti Komisijos nutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Savo skunde nuteistasis, pirmiausia, detaliai perrašė Komisijos nutarimo turinį. Toliau skunde nuteistasis nurodė, jog Komisija, spręsdama jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , netinkamai įvertino visas Å¡io klausimo sprendimui aktualias aplinkybes.

Komisija netinkamai iÅ¡analizavo jo biografijÄ bei asmenybę. Komisija iÅ¡ esmės rėmėsi tik tikrovės neatitinkančiomis „OASys“ vertinimo metodikos iÅ¡vadomis. Komisija visiÅ¡kai nepagrįstai nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, kadangi Komisijos padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai neatitinka tikrovės. Nuteistasis pažymėjo, jog bausmės atlikimo metu jo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo nuo 52 balų iki 41 balo pagal OASys vertinimo metodikÄ , o tai įrodo jo elgesio pokytį vien teigiama linkme ir leidžia spręsti, jog jis yra linkęs taisytis, daryti teigiamas iÅ¡vadas.

Komisija visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybės, kad jis buvo kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl jo priėmimo į profesinę mokyklÄ mokytis (duomenys neskelbtini) specialybę. Taip pat Komisija visiÅ¡kai nevertino to, jog jis jau seniai yra užsiregistravęs į socialinio ugdymo programÄ (EPP), kuri Å¡iuo metu dar nėra vykdoma. Jis buvo žodžiu kreipęsis į pataisos įstaigos administracijÄ ir dėl įdarbinimo pataisos įstaigoje, tačiau jam buvo atsakyta, kad Å¡iuo metu laisvų darbo vietų nėra ir reikia jų laukti.

Komisija nepagrįstai nurodė, jog jis neturi teigiamos motyvacijos darbui. Jis turi darbo patirties, laisvėje yra dirbęs apie 5 metus. Be to, jo pateikta pažyma patvirtina, jog, vos tik išėjęs į laisvę, jis bus įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigose, todėl laisvėje jis turės ir legalų pragyvenimo šaltinį. Komisija visiškai neįvertino to, kad bausmės atlikimo metu jis nė karto nebuvo baustas už pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, visada elgiasi tinkamai, stengiasi vykdyti visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Nuteistasis pažymėjo, jog jis nėra linkęs nusikalsti. Nors realiÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę jis atlieka jau antrÄ kartÄ , tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog jis jau yra linkęs nusikalsti ir pažeidinėti įstatymus. BÅ«damas laisvėje, jis turėjo legalų pragyvenimo Å¡altinį, negyveno iÅ¡ nusikalstamų veikų. Tai, jog jis Vokietijos Federacinėje Respublikoje padarė nusikalstamÄ veikÄ , buvo ten nuteistas ir perduotas Lietuvos Respublikai bausmės atlikimui, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog jis yra linkęs nusikalsti.

Nuteistasis pažymėjo, jog jis jau yra atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios atlikimo metu jis pasižymėjo vien teigiamu elgesiu. Å iuo metu jis kartoja 6 klasės kursÄ bei lanko sporto užsiėmimus, o tai leidžia teigti, jog jis yra motyvuotas prasmingam užimtumui. Pataisos įstaiga jam negali suteikti tinkamų galimybių lankyti bÅ«tinus užsiėmimus, mokytis bei tobulėti. Nuteistasis patikino, jog, išėjęs į laisvę, jis ves dorÄ gyvenimo bÅ«dÄ , dirbs, nenusikals, laikysis įstatymų bei visų teismo paskirtų įpareigojimų.

Jis sutinka, jog jam bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Nuteistasis reziumavo, jog jo skunde iÅ¡dėstyti argumentai paneigia visus skundžiamo Komisijos nutarimo motyvus. Nuteistojo įsitikinimu, visos jo skunde nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundÄ negautas. Nuteistojo R. R. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų <...>.

Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiÅ«ris į izoliacijos sÄ lygas ir nustatytos tvarkos laikymÄ si, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai yra iÅ¡imtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimÄ , priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikoje lygtinio paleidimo institutas nėra bendrÄ bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems privalomÄ bausmės dalį, numatytÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nagrinėjamu atveju Å¡ios bausmės atlikimo metu nuteistojo R. R. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmÄ kartÄ . Nuteistasis R. R. jau yra atlikęs įstatyme nustatytÄ Â½ dalį bausmės, kuomet gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam formaliai jau galėtų bÅ«ti taikomas BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau nustatyti vien tik formalųjį paleidimo kriterijų Å¡iuo atveju nepakanka, kadangi bÅ«tina įvertinti visumÄ aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. IÅ¡ 2019 m. gruodžio 11 d.

Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-183 matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi jÄ sudarė 7 Komisijos nariai, iÅ¡ kurių 3 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos ir 4 nariai pasisakė prieÅ¡ lygtinio paleidimo taikymÄ . Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ ir lemiamÄ reikÅ¡mę Å¡iuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga jÄ mažinant.

Å iuo metu nuteistojo R. R. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 41 balas pagal OASys vertinimo metodikÄ , iÅ¡ kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 21 balÄ sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mÄ stymu realiai dar galėtų žymiai sumažinti. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama taip pat kaip vidutinė. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. R. Å¡iuo metu atlieka Vokietijos Federacinėje Respublikoje jam paskirtÄ galutinę 4 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę už tęstinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , kuri pagal savo pavojingumÄ Lietuvos Respublikoje priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis).

Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis R. R. dar iki Å¡ios bausmės atlikimo jau buvo 2 kartus teistas Lietuvos Respublikoje. RealiÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau nebe pirmÄ kartÄ . Tarp nuteistojo visų įvykdytų nusikalstamų veikų iÅ¡skirtinai dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei – vagystės. Taigi vien jau Å¡ios paminėtos aplinkybės nuteistÄ jį apibÅ«dina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumÄ visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokiÄ bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistÄ jį, jog Å¡is akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismas pažymi, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobÅ«dis, skaičius bei sunkumas rodo ypatingÄ nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių – ir terminuotas laisvės atėmimas, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiÅ«rio į įstatymų reikalavimų laikymÄ si, o Å¡ios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad vertinant nuteistojo pažangÄ atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas Å¡iuos veiksnius paÅ¡alinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikÅ¡mės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir Å¡iuo metu įvardinami ankstesni jo nusikalstami veiksmai.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog nuteistasis turi įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ bei, jo paties teigimu – (duomenys neskelbtini) specialybę, kuriÄ Ä¯gijo (duomenys neskelbtini). Nors nuteistasis jau turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , tačiau nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio jis mokosi 6 klasėje. Pats nuteistasis teigia, jog tokiu bÅ«du jis tiesiog siekia prasmingesnio laiko praleidimo. Vertinant paminėtas aplinkybes, jog nuteistasis jau turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ bei vienÄ specialybę, jo pasirinkimas dar kartÄ lankyti vidurinę mokyklÄ , nors ir negali bÅ«ti pripažintas beprasmiu laiko leidimo bÅ«du, tačiau, teismo vertinimu, nuteistasis galėtų dalyvauti kur kas tikslingesniuose bei naudingesniuose užsiėmimuose – įvairios socialinės reabilitacijos programos, profesijos mokymasis, darbo paieÅ¡kos ir pan.

Iš pateiktų duomenų matyti, jog 2019 metų rugpjūčio mėnesį nuteistasis buvo kreipęsis dėl profesinio mokymosi, tačiau dėl ribotų vietų skaičiaus jis nebuvo priimtas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba ir dėl įdarbinimo raštu kreipęsis nebuvo. Skunde nuteistasis akcentuoja, jog jis buvo žodžiu kreipęsis dėl įdarbinimo, tačiau jam buvo atsakyta, jog laisvų darbo vietų nėra. Toks nuteistojo teiginys vertinamas kaip niekuo nepagrįstas. Paties nuteistojo teigimu, jis turi apie 5 metų darbo patirtį, yra dirbęs statybų sektoriuje, reklamos srityje.

Tačiau socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, jog nuteistojo motyvacija darbui nestebima, darbo reikÅ¡mė ar svarba vertybių sistemoje visiÅ¡kai nedominuoja. Išėjęs į laisvę, nuteistasis planuoja įsidarbinti (duomenys neskelbtini), jis yra pateikęs ir tai patvirtinantį dokumentÄ . Tačiau vien tokio dokumento pateikimas negali bÅ«ti iÅ¡skirtinai sureikÅ¡mintas, kadangi toks dokumentas yra visiÅ¡kai neįpareigojančio pobÅ«džio ir nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs legalų darbÄ ir gaus bei disponuos vien tik teisėtu bÅ«du uždirbtomis pajamomis.

Tuo abejoti dar labiau skatina ir tai, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sÄ raÅ¡e iÅ¡skirtinai dominuoja vagystės. Å iuo metu nuteistasis neturi stabilaus pajamų Å¡altinio, bausmės atlikimo metu jis gauna pajamas tik iÅ¡ savo artimųjų, nevengia bÅ«ti kitų asmenų iÅ¡laikomas. BÅ«damas laisvėje, jis pragyvendavo iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio (kai dirbo) ir iÅ¡ nusikalstamu bÅ«du įgytų pajamų. Nuteistojo pajamos nebuvo pakankamos, jam nepavykdavo susitaupyti. Nuo 2019 m. liepos 18 d. nuteistasis į savo asmeninę sÄ skaitÄ gavo 850,69 Eur, iÅ¡ kurių jis savo reikmėms iÅ¡leido 636,15 Eur.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais, jaučia jų emocinę paramÄ bei palaikymÄ . Jis turi pažįstamų bei draugų ratÄ , su kuriais palaiko bendravimo santykius. Nuteistasis nusikalstamas veikas vykdė ir vienas, ir veikdamas bendrininkų grupėje. Nuteistojo emocijos yra stabilios, save jis vertina adekvačiai, nors pastebimas ir nepagrįstai aukÅ¡tas pasitikėjimas savimi. Autoagresyvaus ar suicidinio elgesio patirtį nuteistasis kategoriÅ¡kai neigia.

Pokalbio metu nuteistasis bendrauja adekvačiai, jis geba palaikyti bei vystyti pokalbį, atsakyti į klausimus. Nuteistojo mÄ stymas yra abstraktus, tarpasmeninių įgÅ«džių lygis vertinamas pakankamu. Nuteistasis tik iÅ¡ dalies geba analizuoti ir kritiÅ¡kai vertinti savo elgesį, jis tai daro pavirÅ¡utiniÅ¡kai, netgi yra linkęs save pateisinti, nusikalstamo elgesio pagrindiniu motyvu nurodo pinigų trÅ«kumÄ . Net ir savo skunde nuteistasis bando sumenkinti savo kaltę apeliuodamas į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė ne Lietuvos Respublikoje.

Konfliktinėse situacijose nuteistasis taiko atsitraukimo ir vengimo strategijas. Nuteistojo elgsenoje stebimi tam tikri impulsyvumo bruožai, pirmenybę teikiant skubotam veiksmui, o ne planavimui, o tai ir sudaro prielaidas pasireikšti jo nusikalstamam elgesiui. Nuteistojo gebėjimas atpažinti problemas vertinamas kaip nepakankamas, jam itin stinga savirefleksijos atpažinti sritis, kurios jo gyvenime yra problematiškiausios ar spręstinos. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti itin silpnai, jis dažnai pasirenka neadekvačias, netinkamas ar net su teisės normomis nesuderinamas veikimo strategijas.

Nuteistojo tikslų siekimo gebėjimai iÅ¡ugdyti irgi nepakankamai, savo tikslus jis formuoja per daug abstrakčiai, neįvardija konkrečių žingsnių ar veiksmų, nestiprina jų planavimu ar adekvačia motyvacija, nenurodo jokių pavyzdžių apie praeityje pasiektus tikslus, remiasi labiau iliuziniu savo mÄ stymu, o ne realybe. Nuteistasis buvo kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl dalyvavimo resocializacijos programose, tačiau lig Å¡iol nė vienoje iÅ¡ tokių programų jis nėra dalyvavęs. Duomenų apie nuteistojo dalyvavimÄ kokiose nors pozityvaus užimtumo priemonėse nėra.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog nuteistasis neiÅ¡sako diskriminacinio požiÅ«rio į tam tikras visuomenės grupes ar asmenis, tačiau jis nėra atsiribojęs nuo nuteistųjų kriminalinės subkultÅ«ros nuostatų. Nors nuteistasis akcentuoja Å¡eimos svarbÄ , tačiau stebimos ir materialinės-hedonistinės gyvenimo vertybės bei nuostatos. Be to, stebimas ir nuteistojo fataliÅ¡kas požiÅ«ris į gyvenimÄ , kadangi nėra pilnai iÅ¡vystytos jo atsakomybės bei pareigingumo vertybės. Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimÄ , jo elgesys privalo bÅ«ti vertinamas viso bausmės atlikimo laikotarpiu.

Å ios bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo nei skatintas, nei baustas drausmine tvarka. Sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimÄ , vien ta aplinkybė, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, negali bÅ«ti iÅ¡skirtinai sureikÅ¡minta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų bÅ«ti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaiÅ¡tingai ir jokiu bÅ«du nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamÄ jÄ funkcijÄ .

Be kita to, ypač svarbu atkreipti dėmesį bei įvertinti daugybę nuteistojo elgesiui įtakÄ darančių kriminogeninių veiksnių, kuriais įvardinti ankstesni jo nusikalstami veiksmai (anksčiau 2 kartus teistas, atlikinėjo realiÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę); iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (menka darbo patirtis); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas įvykdytas su bendrininkais); mÄ stymas ir elgesys (impulsyvumas, silpnai iÅ¡vystyti problemų atpažinimo, jų sprendimo bei tikslų kėlimo gebėjimai).

IÅ¡analizavus visÄ teismui pateiktÄ medžiagÄ bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis R. R., bÅ«damas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog Å¡iuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis dar nėra maža – daugiau kaip 1 metai 8 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ ).

Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad Å¡is laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Taigi, vertinant visas nustatytas bei pirmiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog yra ryÅ¡ki pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri sudarytų pagrindÄ manyti, jog nuteistasis R. R. laisvėje nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl negalima teigti, jog nuteistojo elgesys pasikeitė teigiama linkme tiek, kad bÅ«tų galima toliau taisyti jį neizoliuotÄ , bet prižiÅ«rimÄ laisvėje. Aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis R. R. teigiamai pakeitė savo mÄ stymÄ , vertybes ir elgesį bei padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Jį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, nuteistojo R. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 357-188 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, n u t a r i a :

Nuteistojo R. R. skundÄ atmesti. Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismÄ . Teisėjas Jonas Malinauskas