2e59a0b1-8ad4-4005-8a4c-ac8ea97e271c · Regionų administracinis teismas

?S P R E N D I M A SAdministracinė byla Nr. I1-5097-505/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00673-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.5; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 25 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo K. K. atstovui advokatui R. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas K. K. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (reg. Nr. DOK-12407, b. l. 17–21) nurodė bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2021 m. sausio 4 d.

į Marijampolės pataisos namų depozitinę sÄ skaitÄ pareiÅ¡kėjo vardu buvo gauti 58,00 Eur, tačiau Å¡ios lėšos nebuvo perkeltos į nuteistųjų apsipirkimo įstaigos parduotuvėje žiniaraÅ¡tį, todėl pareiÅ¡kėjas pagal patvirtintÄ grafikÄ 2021 m. sausio 7 ir 14 dienomis neturėjo galimybės apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pažymėjo, kad Marijampolės pataisos namai nesilaikė teisės aktų reikalavimų, kadangi pareiÅ¡kėjo vardu į Marijampolės pataisos namų depozitinę sÄ skaitÄ pervestų piniginių lėšų laiku neperkėlė į nuteistųjų apsipirkimo įstaigos parduotuvėje žiniaraÅ¡tį, dėl to pareiÅ¡kėjas net du kartus negalėjo apsipirkti parduotuvėje.

Akcentavo, jog pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ios problemos kreipėsi į Marijampolės pataisos namus bei Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurie pripažino padarytÄ klaidÄ . Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, sveikatos sutrikimais. Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 25–29).

Nurodė, jog nuteistųjų apsipirkimo įstaigos parduotuvėje žiniaraščiai formuojami iÅ¡ nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio likučio automatiniu bÅ«du, tačiau dėl techninės klaidos apskaitos programoje pareiÅ¡kėjo lėšų likutis nebuvo perkeltas į apsipirkimo žiniaraÅ¡tį. Pažymėjo, kad dėl Å¡ios techninės klaidos, kai pareiÅ¡kėjo pinigai automatiniu bÅ«du nebuvo perkelti į apsipirkimo žiniaraščius, yra atsakinga Marijampolės pataisos namų darbuotoja, kuri į formuojamus sÄ raÅ¡us neįtraukė pareiÅ¡kėjo pavardės. Atsakovės atstovo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo galimybe kreiptis į pataisos įstaigos administracijÄ dėl papildomo apsipirkimo laiko suteikimo ir tik praėjus pirkimo laikui kreipėsi į administracijÄ dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo, kodėl negali apsipirkti, nors sÄ skaitoje piniginės lėšos yra gautos.

Mano, kad pareiÅ¡kėjui dėl programos techninės klaidos nesudarius sÄ lygų du kartus apsipirkti įstaigos parduotuvėje buvo kilęs laikinas nepatogumas, kuris pagal galimybes per kuo trumpesnį laikÄ buvo paÅ¡alintas ir todėl negalėjo sukelti tokių iÅ¡gyvenimų ar neigiamų psichologinių padarinių, tariamo orumo žeminimo, kuris galėtų bÅ«ti įvertintas neturtinės žalos atlyginimo priteisimu. Teigė, kad pareiÅ¡kėjas į psichologus dėl neužtikrintos galimybės apsipirkti įstaigos parduotuvėje nėra kreipęsis, todėl vien priežastis, jog pareiÅ¡kėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamÄ požiÅ«rį į bausmių vykdymo sistemÄ , nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui.

Akcentavo ir tai, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo įstaigoje yra aprÅ«pinamas maistu. Atsakovės atstovo nuomone, Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iÅ¡ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ .

Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) pareigÅ«nų galimai neteisėtų veiksmų, laiku neperkėlus pareiÅ¡kėjo lėšų į nuteistųjų apsipirkimo įstaigos parduotuvėje žiniaraÅ¡tį ir dėl to pareiÅ¡kėjui pagal patvirtintÄ grafikÄ 2021 m. sausio 7 ir 14 dienomis neturėjus galimybės apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovė arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Kaip minėta, netinkamas laikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad laiku nebuvo perkeltos jo lėšos į nuteistųjų apsipirkimo įstaigos parduotuvėje žiniaraÅ¡tį, todėl jis pagal patvirtintÄ grafikÄ net du kartus, t. y. 2021 m. sausio 7 ir 14 dienomis, negalėjo apsipirkti parduotuvėje. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 2021 m. sausio 4 d. į Marijampolės depozitinę sÄ skaitÄ pareiÅ¡kėjo vardu buvo gauti 58,00 Eur (b. l. 3), kurie nepažeidžiant Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. lapkričio 4 d.

įsakymu Nr. 4/07-137 patvirtintoje Marijampolės PN nuteistųjų perlaidomis, grynais pinigais bei banko pervedimais gautų pinigų užskaitymo į asmenines sÄ skaitas tvarkoje nustatytų terminų, t. y. „atsiųsti pinigai <...> į nuteistųjų asmenines sÄ skaitas užskaitomi ne vėliau kaip per dvi darbo dienas, o sÄ raÅ¡ai į parduotuvę ruoÅ¡iami vėliau, po įvykdytų visų privalomų atskaitymų“, buvo įskaityti į pareiÅ¡kėjo asmeninę sÄ skaitÄ (b. l. 2, 39, 40).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 97 straipsnis numato nuteistųjų teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 35 punktÄ , paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sÄ lygos apsipirkti pataisos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartÄ savaitę.

BVK 92 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė pataisos įstaigoje turėti asmeninių daiktų. Å io straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę turėti Å¡iuos asmeninius daiktus – maisto produktus (iÅ¡skyrus maisto produktus, kuriuos prieÅ¡ vartojimÄ bÅ«tina termiÅ¡kai apdoroti), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iÅ¡ brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus.

Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sÄ raÅ¡ai nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. BVK 92 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmeninius daiktus nuteistieji įsigyja įgyvendindami Å¡io Kodekso 93, 95 ir 97 straipsniuose nustatytas teises. BVK 97 straipsnio 2 dalis nustato, kad atvirojoje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji asmeninius daiktus perkasi savarankiÅ¡kai.

Kitų nuteistųjų apsipirkimÄ organizuoja pataisos įstaiga. Marijampolės PN pateiktas į bylÄ nuteistųjų apsipirkimo parduotuvėje 2021 m. sausio mėnesio grafikas patvirtina, jog pareiÅ¡kėjui, atliekančiam bausmę Marijampolės PN 7 bÅ«ryje, apsipirkimas parduotuvėje buvo numatytas 2021 m. sausio 7, 14, 21 ir 28 dienomis (b. l. 32), tačiau, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, jam galimybė apsipirkti parduotuvėje 2021 m. sausio 7 d. ir 14 d. buvo apribota dėl to, kad laiku nebuvo perkeltos jo lėšos į nuteistųjų apsipirkimo įstaigos parduotuvėje žiniaraÅ¡tį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2021 m. sausio 22 d. dėl Å¡io įvykio kreipėsi į Marijampolės PN administracijÄ , kuri jam atsakė, jog formuojant apsipirkimo žiniaraščius, pagal kuriuos galima apipirkti parduotuvėje, dėl programos klaidos pareiÅ¡kėjo pavardė sÄ raÅ¡uose suformuota nebuvo, todėl pareiÅ¡kėjo už Å¡iuos nesklandumus buvo atsipraÅ¡yta (b. l. 2). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2021 m. vasario 18 d. su skundu kreipėsi ir į Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2021 m. kovo 15 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kėjui atsakė, kad nuteistųjų apsipirkimo įstaigos parduotuvėje žiniaraščiai formuojami iÅ¡ nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio likučio automatiniu bÅ«du, tačiau dėl techninės klaidos apskaitos programoje pareiÅ¡kėjo lėšų likutis nebuvo perkeltas į apsipirkimo žiniaraÅ¡tį, bei konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo skundas yra pagrįstas (b. l. 5).

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui kalint Marijampolės PN 2021 m. sausio 7 ir 14 dienomis nebuvo sudarytos sÄ lygos apsipirkti kalinimo įstaigos parduotuvėje, t. y. nebuvo užtikrintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 35 punkto reikalavimas Marijampolės PN laiku perkelti lėšas į nuteistųjų apsipirkimo įstaigos parduotuvėje žiniaraÅ¡tį.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyręs fizinių nepatogumų, sveikatos sutrikimų, tačiau jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė. Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus pažymÄ (b. l. 33), kurioje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. sausio 25 d. dėl neužtikrintos galimybės apsipirkti parduotuvėje į psichologus nesikreipė.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos įstaigos administracijÄ dėl papildomo apsipirkimo laiko suteikimo, taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų sutrikusi sveikata dėl Å¡ių nepatogumų. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl negalėjimo apsipirkti parduotuvėje kreipėsi tik praėjus 2021 m. sausio 7 d. ir 14 d. apsipirkimo laikui, todėl, teismo vertinimu, sukelti pareiÅ¡kėjui nepatogumai nebuvo itin dideli ir reikÅ¡mingi.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BVK 173 straipsnio 5 dalį, areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Taigi, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas kalinimo įstaigoje yra aprÅ«pinamas maistu, o parduotuvės paslaugos suteikiamos kaip papildomas apsipirkimas bÅ«tiniausių reikmenų.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo įvardyti prekių, kurios 2021 m. sausio 7 ir 14 dienomis buvo bÅ«tinos pareiÅ¡kėjui įsigyti. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du.

CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindami visuotinai įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

IÅ¡ to matyti, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Todėl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Byloje nenustatęs, kad dėl apribotos galimybės apsipirkti kalinimo įstaigos parduotuvėje 2021 m. sausio 7 ir 14 dienomis pareiÅ¡kėjui kilo sunkesnių padarinių, nenustatęs, kad tokių teisės aktų pažeidimų sukelti nepatogumai pareiÅ¡kėjui buvo itin intensyvÅ«s, nesant pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovės atstovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikÅ¡mėmis ir Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sÄ lygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

Todėl pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo K. K. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sÄ lygomis buvo pažeista.

PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Daina Kukalienė