2e595751-fe4a-4c76-bb01-214817ad1ae6 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-418-936/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10983-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.9. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės ir Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundÄ ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ prisidėjimÄ prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-848-1097/2021 pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl iÅ¡mokėtų sumų priteisimo.

Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinė bendrovė „Kauno tiltai“, S. Ž., V. Ž.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) ,,Gjensidige“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ dėl iÅ¡mokėtų sumų priteisimo, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 21 474,19 Eur, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . 1.1.

IeÅ¡kovė nurodė, kad Ä®monių turto draudimo sutarties pagrindu buvo apdraudusi draudėjo S. Ž. valdomus pastatus, tarp jų ir pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, jog 2018 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,Kauno tiltai“ greta apdrausto pastato vykdė rangos darbus, iÅ¡ardė (duomenys neskelbtini) grindinį ir atidengė apdrausto pastato rÅ«sio iÅ¡orines sienas, 2018 m. rugsėjo 5 d. lietaus metu iÅ¡kastos tranšėjos prie atidengtų rÅ«sių sienų užsipildė vandeniu, kuris prasiskverbė pro apdrausto pastato sienas į rÅ«sio patalpas ir apgadino apdraustÄ turtÄ .

Pažymėjo, kad įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudėjui 21 474,19 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . 1.2. IeÅ¡kovės teigimu, AB ,,Kauno tiltai“, bÅ«dama rÅ«pestinga ir atidi, privalėjo statybos darbus vykdyti tokiu bÅ«du, kad nepadarytų žalos greta statybvietės esančių pastatų valdytojams. Atsakovė darbų vykdymo metu buvo apdraudusi AB ,,Kauno tiltai“ civilinę atsakomybę, todėl jai kyla pareiga atlyginti įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ .

2. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . 2.1. Teigė, kad ieÅ¡kinyje nėra nurodyta, kokius neteisėtus veiksmus atliko AB ,,Kauno tiltai“, nes pats gatvės dangos nuėmimas atliekant (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus negali bÅ«ti savaime laikomas neteisėtais veiksmais, byloje nėra įrodymų, kad rangovas, vykdydamas (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus, bÅ«tų pažeidęs teisės aktus, projektinius dokumentus ar bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. 2.2.

Atsakovė nurodė, kad patalpų užliejimÄ vandeniu lėmė ne rangovo neteisėti veiksmai (neveikimas), o netinkamas pastato įrengimas, nes nebuvo įrengta tinkama pastato pamatų hidroizoliacija. Be to, dalis patalpų trÅ«kumų atsirado dar iki įvykio – dalis sÄ matoje nurodytų atliktų patalpų remonto darbų patvirtina, jog vanduo į patalpas patekdavo ir darė joms žalÄ dar iki rangovui atliekant (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus. 2.3. Neįrodytas padarytos žalos dydis, nes patalpos didele apimtimi buvo paveiktos vandens dar iki įvykio, o ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti žalÄ , nustatytÄ neįvertinus patalpų nusidėvėjimo.

3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje AB ,,Kauno tiltai“ prašė ieÅ¡kinį atmesti. 3.1. Teigė, kad statybos rangos darbai buvo vykdomi pagal teisės aktų, standartų, taisyklių bei kitų norminių dokumentų reikalavimus. 2018 m. vasarÄ , dar kai rangos darbai ties ginčo pastatu nebuvo vykdomi, į trečiÄ jį asmenį kreipėsi patalpų savininkas, nurodydamas, jog liūčių metu patalpos yra apsemiamos.

Darbų vykdymo metu, iÅ¡ardžius (duomenys neskelbtini) dangas ties kitais pastatais buvo atkasti pastatų rÅ«sių patalpų Å¡vieslangiai, todėl vykdant projektÄ buvo priimti papildomi sprendimai visiems (duomenys neskelbtini) esantiems pastatų Å¡vieslangiams sutvarkyti, juos užsandarinant ir įrengiant hidroizoliacijÄ . 2018 m. spalio 22 d. visi pastato Å¡vieslangiai buvo sutvarkyti. Taip pat buvo atlikti fasadinių lietvamzdžių pajungimo į naujai įrengtÄ lietaus nuotekų trasÄ darbai. Bendrovei ties pastatu užbaigus dangos rekonstrukcijos, Å¡vieslangių sutvarkymo ir lietvamzdžių įrengimo darbus, po stiprios liÅ«ties patalpų savininkas pakartotinai žodžiu kreipėsi į bendrovę, nurodydamas, jog situacija dėl vandens skverbimosi į patalpas palijus gausiam lietui nepagerėjo ir patalpos vis tiek drėksta.

ApžiÅ«rėjus pastatÄ , pastebėta, kad fasade yra paslėptas lietvamzdis, kurio pajungimas į esamÄ miÅ¡riÄ nuotekų trasÄ yra toje patalpų dalyje, kur galimai skverbėsi vanduo pastato viduje. Bendrovei suradus pastato sienoje esantį lietvamzdžio vamzdį ir pajungus jį į naujai įrengtÄ lietaus nuotekų trasÄ , patalpų savininkas dėl vandens skverbimosi į patalpas į bendrovę daugiau nesikreipė. 3.2. Trečiojo asmens teigimu, jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o pasato savininkas dėl vandens patekimo į patalpas kreipėsi gerokai prieÅ¡ pradedant darbus ties pastatu, o antrÄ kartÄ â€“ jau po darbų užbaigimo.

Radus paslėptÄ lietvamzdį, pastato savininkas daugiau nebesikreipė.

4. Atsiliepime į ieÅ¡kinį tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovės pusėje S. Ž. ir V. Ž. prašė ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti jiems bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . 4.1. PaaiÅ¡kino, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. kilo stiprus lietus, o jo metu ties pastatu buvo nuimtas gatvės grindinys bei atidengtos pastato iÅ¡orinės rÅ«sio sienos, vanduo į patalpas ėmė sunktis bÅ«tent su (duomenys neskelbtini), kur buvo nuimtas grindinys, besiribojančiose vietose.

Pažymėjo, kad patalpose dar 2003 metais visi švieslangiai buvo užmūryti, užsandarinti ir jokių ertmių, pro kurias galėtų prasiskverbti vanduo 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykio metu, nebuvo. Trečiojo asmens AB ,,Kauno tiltai“ nurodytas paslėptas lietvamzdis dėl savo lokacijos taip pat negalėjo turėti ryšio su patalpų užliejimu, abi lietvamzdžio jungtys yra žemiau užlietų lubų ir sienų sandūros. 4.2. Nurodė, kad po 2013-2017 metais kilusių liūčių jokia patalpa ne tik kad nebuvo užlieta, bet ir nebuvo sudrėkusi, iki 2018 m. rugsėjo 5 d.

įvykio jokių problemų nekilo ir į draudimo bendrovę dėl draudimo iÅ¡mokos nė karto nebuvo kreiptasi. Vienintelį kartÄ patalpos buvo užlietos tik 2018 m. rugsėjo 5 d., todėl vienintelė patalpų užliejimo priežastis galėjo bÅ«ti tik atlikti (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai. 4.3. Trečiųjų asmenų teigimu, vykdydamas darbus rangovas privalėjo įvertinti pastatų bÅ«klę, iÅ¡ anksto numatyti visas galinčias kilti rizikas ir darbus atlikti taip, kad nebÅ«tų padaryta žalos patalpų savininkams.

5. Dublike ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad AB ,,Kauno tiltai“, būdama rūpestinga ir atidi, privalėjo statybas vykdyti tokiu būdu, kad nepadarytų žalos greta statybvietės esančių pastatų savininkams / valdytojams. Paaiškino, kad gausūs lietūs Lietuvoje yra įprastas reiškinys, todėl rangovas privalėjo užtikrinti, kad atliekant darbus būtų išvengta lietaus metu susikaupusio vandens nutekėjimo į greta esančias patalpas, o tai, kad rangovas šios pareigos neįvykdė, patvirtina ir 2018 m. rugsėjo 28 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tas. Pažymėjo, kad hidroizoliacija nėra skirta apsaugoti pastatÄ nuo itin didelio vandens kiekio, todėl jos (ne)buvimas nelaikytinas reikÅ¡minga aplinkybe ginčo atveju, be kita ko, teiginiai dėl lietvamzdžio nėra pagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl nėra pagrindo spręsti, jog tokie darbai bÅ«tų atlikti ar kad netinkama lietvamzdžio bÅ«klė lėmė žalos atsiradimÄ .

6. Triplike atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Teigė, kad ieÅ¡kovė nenurodė, kokie konkretÅ«s trečiojo asmens AB ,,Kauno tiltai“ veiksmai (neveikimas) lėmė pastato apliejimÄ , nes ieÅ¡kovė nėra nustačiusi žalos Å¡altinio – iÅ¡ ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų duomenų ir įrodymų nėra aiÅ¡ku, pro kuriÄ konkrečiÄ pastato vietÄ pateko vanduo, ieÅ¡kovė netyrė ir nesiaiÅ¡kino, ar draudžiamojo įvykio metu tvarkingai veikė pastato inžinerinės sistemos ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių.

PaaiÅ¡kino, kad toje pastato vietoje, kuri buvo paveikta vandens, buvo netvarkingai įrengtas/pajungtas lietvamzdis, pastatas dar ir iki gatvės dangos nuėmimo buvo stipriai paveiktas vandens, kÄ patvirtina trečiojo asmens AB ,,Kauno tiltai“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytos aplinkybės – pastato savininkas dėl į patalpas patenkančio vandens informavo dar prieÅ¡ nuimant gatvės dangÄ , o vandens pratekėjimas į pastatÄ buvo sustabdytas tik tinkamai sutvarkius pastate netinkamai įrengtÄ /pajungtÄ lietvamzdį.

Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kaip patalpos atrodė iki apliejimo, todėl negalima nustatyti, kokia žala patalpoms buvo padaryta būtent šio konkretaus draudžiamojo įvykio metu. Akcentavo ir tai, jog ieškovė prašo priteisti patalpų remonto išlaidas, neįvertinusi patalpų nusidėvėjimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei ADB „Gjensidige“ iš atsakovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ 21 474,19 Eur žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (21 474,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 955,56 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Taip pat priteisė trečiajam asmeniui S. Ž. iÅ¡ atsakovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti, valstybei iÅ¡ atsakovės priteisė 29,18 Eur iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti bei grÄ Å¾ino atsakovei 150 Eur nepanaudotÄ dalį užstato, sumokėto 2021 m. spalio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 72114 civilinėje byloje Nr. e2-848-1097/2021. 7.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ADB ,,Gjensidige“ ir draudėjas trečiasis asmuo S. Ž. sudarė įmonių turto draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2019 m. liepos 26 d. buvo apdraustas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), (draudimo liudijimas GJELT Nr. 2728814).

IeÅ¡kovei nustačius, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. liÅ«ties metu patalpos buvo užlietos vandeniu ir apdraustas turtas apgadintas bei atlikus žalos reguliavimÄ , ji iÅ¡mokėjo draudėjui 21 474,19 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Taip pat nustatė, kad trečiasis asmuo AB ,,Kauno tiltai“ 2018 m. kovo 28 d. rangos darbų sutarties Nr. SR-0159 pagrindu vykdė (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus, o atsakovė ABD ,,Compensa Vienna Insurance Group“ 2018 m. balandžio 6 d. iÅ¡davė Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomųjų darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisÄ Nr. 88893/9001038, kuriuo apdraudė draudėjos AB ,,Kauno tiltai“ pagal rangos sutartį atliekamus darbus bei civilinę atsakomybę. 7.2.

Teismas vertino, jog atsakovės ir trečiojo asmens AB ,,Kauno tiltai“ pateikti paaiÅ¡kinimai ir duomenys nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės iÅ¡vadomis, jog didžiausiÄ Ä¯takÄ patalpų apliejimui turėjo vandens surinkimas nuo statybvietės aikÅ¡telės lietaus metu, t. y. rangos darbai. 7.3. Teismas įvertinęs aplinkybę, jog, kaip nurodyta ekspertizės akte, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1880 metais, rekonstruotas 1998 metais ir tuo metu teisės aktuose nesant reikalavimų įrengti pamatų hidroizoliacijÄ , atmetė atsakovės teiginius, jog pamatų hidroizoliacijos nebuvimas laikytinas neteisėtais pastato savininko veiksmais (neveikimu), lėmusiais žalos atsiradimÄ .

Sprendė, jog aplinkybė, kad tokios senos statybos pastatas neturi pamatų hidroizoliacijos, turėjo bÅ«ti įvertinta rangos darbus atlikusio profesionalaus rangovo, turinčio pareigÄ darbus atlikti taip, jog nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims bei jų turtui. Be kita ko, teismas nustatė, jog aplinkybę, kad tai buvo žinoma rangovui, patvirtina ekspertizės akte nurodyta pastaba, kad cokolio sričių hidroizoliacijos darbus vėliau atliko ta pati rangovė AB ,,Kauno tiltai“. 7.4. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad trečiojo asmens AB „Kauno tiltai“ nurodytos aplinkybės patvirtina, jog rangovas, profesionaliai atlikdamas darbus ir jau susidÅ«ręs su atkastais Å¡vieslangiais ties kitais pastatais, turėjo imtis priemonių, jog atliekant rangos darbus ir atkasus Å¡vieslangius, atsiradusiose duobėse nesikauptų lietaus vanduo.

Taip pat, remdamasis atliktos ekspertizės aktu padarė iÅ¡vadÄ , jog nors pats Å¡vieslangių buvimas galimai turėjo įtakos tam, jog rÅ«sio patalpos galėjo drėkti ir anksčiau (dėl ko byloje įrodymų nėra), tačiau intensyvų apliejimÄ vandeniu lėmė rangos darbai, dėl kurių atkasus prieÅ¡ tai buvusias užkastas Å¡viesduobes, jose besikaupiant vandeniui, drėgmės skverbimasis buvo ženkliai stipresnis. 7.5. Teismas nurodė, jog rangovė AB ,,Kauno tiltai“ teiginių dėl pagal patalpų savininko praÅ¡ymÄ atliktų darbų ieÅ¡kant bei pajungiant lietvamzdį nepagrindė jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl teismas, įvertinęs trečiųjų asmenų pateiktus įrodymus, pažymėjo, jog lietvamzdis vertikaliÄ kryptį į horizontaliÄ keičia žymiai žemiau lubų bei sienų sandÅ«ros ir tik į vienÄ kryptį, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad logiÅ¡kai ir objektyviai pagal savo lokacijÄ lietvamzdis negalėtų bÅ«ti susijęs su patalpų užliejimu. 7.6.

Teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, konstatavo, kad ginčo patalpų užliejimÄ 2018 m. rugsėjo 5 d. liÅ«ties metu lėmė AB ,,Kauno tiltai“ vykdyti (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai. Akcentavo, jog į bylÄ nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių, kokių priemonių rangovas ėmėsi tam, kad bÅ«tų užtikrintas nuolatinis ir saugus pavirÅ¡inio vandens drenažas iÅ¡ statybos aikÅ¡telės, ar tos priemonės buvo pakankamos greta esantiems pastatams apsaugoti nuo užliejimo vandeniu ir pan.

Nurodė, jog bÅ«tent atsakovei, neigiančiai rangovo atsakomybę, teko pareiga įrodyti, jog nurodytų priemonių buvo imtasi ir kokių, kad jos buvo pakankamos pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ ar kad žalÄ sukėlusi liÅ«tis prilygo nenugalimai jėgai. 7.7. Ä®vertinęs visas aplinkybes, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti, įgijo teisę į žalos atlyginimÄ subrogacijos tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagÄ , įvertinęs dispozityvų bylos pobÅ«dį ir Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ , taip pat į tai, jog atsakovė, profesionalus draudimo verslo dalyvis, juridinis asmuo, besinaudojantis kvalifikuota teisine pagalba neteikė konkrečių įrodymų ieÅ¡kovės pateiktiems raÅ¡ytiniams įrodymams paneigti, neformulavo praÅ¡ymų dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo ar kt., pripažino, kad ieÅ¡kovė įrodė praÅ¡omos priteisti žalos dydį, o atsakovė ieÅ¡kovės pateiktų duomenų nepaneigė. 7.8.

Teismas vertino, kad aplinkybė, jog nėra skaičiuotas turto nusidėvėjimas, atsižvelgiant į tai, jog jis draustas nauja verte, nėra pagrindas abejoti žalos fakto buvimu ar nustatytu dydžiu. Konstatavo, kad buvo nustatytos atsakovės draudėjo civilinės atsakomybės sÄ lygos ir įrodytos praÅ¡omos priteisti padarytos žalos dydis, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ tenkino. III. Apeliacinio skundo argumentai 8. Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindė žemiau nurodytomis aplinkybėms: 8.1. Turtas panaÅ¡iomis aplinkybėmis yra užliejamas ne pirmÄ kartÄ , t. y. turtas buvo veikiamas vandens dar iki draudėjui atliekant (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus, vandens patekimo į turtÄ priežastis nėra draudėjo atlikti rangos darbai arba bent jau Å¡i aplinkybė patvirtina, kad atlikti rangos darbai nebuvo vienintelė vandens patekimo į turtÄ priežastis. Taip pat, teismo paskirtas ekspertas nustatė, kad esant intensyviems krituliams, vanduo skverbdavosi pro lauko grindinį ir patekdavo į turtÄ , jis buvo veikiamas vandens dar iki draudėjui pradedant atlikti rangos darbus prie ginčo pastato, pastato rÅ«sio sienos nebuvo tinkamai įrengtos, hidroizoliuotos ir net ir esant nenuardytai (duomenys neskelbtini) grindinio dangai vanduo patekdavo į patalpas, t. y. esant įprastoms pastato eksploatavimo aplinkybėms, vanduo patekdavo į turtÄ . 8.2.

Draudėjas, atlikdamas (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus, nei sudaryta rangos sutartimi, nei teisės aktų nuostatomis nebuvo įpareigotas pagerinti turto bÅ«klės ar Å¡alinti jo trÅ«kumus, dėl kurių vanduo į turtÄ patekdavo pro jo sienas (pastato pamatus) net ir esant įprastoms jo eksploatavimo sÄ lygoms, neturėjo pareigos atidenginėti pastato sienų, jų sutvirtinti, hidroizoliuoti ir kt. 8.3. Teismo ekspertas turėjo pareigÄ iÅ¡tirti visas su įvykio kilimo priežastimi susijusias aplinkybes, tirti galimas įvykio kilimo versijas, tačiau ekspertas tyrė tik vienÄ iÅ¡ galimų įvykio priežasčių – turto užliejimÄ per iÅ¡orines pastato (turto) sienas, akte apskritai nėra komentuojama pastato, jame įrengtų lietvamzdžių ar kitų inžinerinių tinklų bÅ«klė ir jų įtaka turto užliejimui. 8.4.

Draudėjas teismui pateikė duomenis, kad net ir baigus (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus tiek pastato, tiek turto savininkai vis dar skundėsi vandens skverbimosi į turtÄ problema, ji buvo iÅ¡spręsta tik pajungus pastato fasade paslėptÄ lietvamzdį į naujai įrengtÄ lietaus nuotekų trasÄ . 8.5. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad draudėjas nesiėmė ar ėmėsi netinkamų, nepakankamų veiksmų lietaus vandeniui surinkti, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad kuris nors iÅ¡ (duomenys neskelbtini) statybos (rekonstrukcijos) dalyvių, pavyzdžiui, užsakovas Kauno miesto savivaldybė, techninis prižiÅ«rėtojas ar kt., bÅ«tų nustatę aplinkybes dėl netinkamo statybos aikÅ¡telės drenavimo. 8.6.

Turtas, kuris yra įrengtas rÅ«syje buvo eksploatuojamas nuo 2003 m., jame buvo intensyviai vykdoma Å«kinė veikla, jis nuolatos buvo veikiamas drėgmės ir Å¡i aplinkybė skatino greitesnį nei įprasta jo nusidėvėjimÄ , turte buvo atidengta (iÅ¡ardyta) ir siena, kurioje buvo įrengtas lietvamzdis. 8.7. IeÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį ir praÅ¡ydama priteisti 21 474,19 Eur žalÄ suvokė, jog siekia didesnės nei įvykio metu buvo faktiÅ¡kai padaryta žalos atlyginimo, ieÅ¡kovei buvo žinoma ir suprantama, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio sumos turėjo bÅ«ti iÅ¡skaitytas turto nusidėvėjimas, tačiau ieÅ¡kovė, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, pateikė žinomai neteisingai apskaičiuotÄ turto atstatymo sÄ matÄ ir byloje bando permesti žalos dydžio įrodinėjimo pareigÄ apeliantei.

9. IeÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad: 9.1. Teismo ekspertas nedaro iÅ¡vados, kad patalpos dar iki AB „Kauno tiltai“ pradedant rangos darbus buvo užlietos taip, kaip tai įvyko 2018 m. rugsėjo 5 d. liÅ«ties metu, teismo ekspertizės akte nėra prieinama iÅ¡vada, kad tokio vandens prasiskverbimo metu žala patalpoms galėjo bÅ«ti padaryta.

Priešingai, nurodoma, kad dalis į patalpas patekusios drėgmės tiesiog išgaruodavo, nes jose buvo įrengta vėdinimo sistema, vandens poveikis patalpoms, jei ir buvo iki ginčo įvykio, tai nebent minimalus. 9.2. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad žala patalpoms buvo padaryta dar iki ginčo įvykio, todėl jos argumentai, kad AB „Kauno tiltai“ vykdyti rangos darbai negalėjo būti vandens patekimo į patalpas priežastimi atmestini kaip nepagrįsti. 9.3. Eksperto išvados yra logiškos, neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, nuosekliai išplaukia iš atlikto tyrimo, todėl pagrindo abejoti eksperto pateiktų išvadų teisingumu bei patikimumu, nėra.

Atsakovei tenka pareiga įrodyti savo teiginių pagrįstumÄ ir atitinkamai surinkti juos patvirtinančius įrodymus, o ne ekspertui tai padaryti už jÄ , tačiau ji nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu bÅ«tų galima prieiti iÅ¡vados, kad patalpos buvo užlietos dėl lietvamzdžių ar kitų inžinerinių tinklų netinkamos bÅ«klės. Ekspertizės akte negalėjo bÅ«ti pasisakoma dėl tokių aplinkybių, dėl kurių įrodymų atsakovė į bylÄ apskritai neteikė. 9.4.

Atsakovė tik kelia versijÄ â€“ kad užliejimo priežastis gali bÅ«ti aptariamas lietvamzdis, tačiau nei pateikia tokiÄ savo versijÄ patvirtinančius įrodymus, nei nurodo argumentus, kodėl Å¡ie trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti vertinami kaip atmestini ar nepagrįsti, o vien tokių versijų iÅ¡kėlimas teoriniu lygmeniu, nesiejant jų nei su faktine situacija, nei su byloje esančiais įrodymais, nei su fizikos dėsniais negali bÅ«ti prilyginamas įrodytam faktui. 9.5.

Atsakovė neįvardino nei vienos priemonės, nei vieno įrenginio, kurie buvo naudojami (jei buvo naudojami) statybvietėje gruntinio ir pavirÅ¡inio vandens drenažui užtikrinti. Be kita ko, atsakovė, įvertindama ekspertui užduotinų klausimų pobÅ«dį, privalėjo pateikti informacijÄ apie statybvietėje naudotas priemones gruntinio ir pavirÅ¡inio vandens drenavimui (jei tokios buvo naudotos), nes prieÅ¡ingai, jos elgesys yra vertintinas kaip nukreiptas prieÅ¡ teisingÄ bei operatyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . 9.6.

Pastatas buvo apdraustas nauja verte (draudimo liudijimo GJELT Nr. 2728814 priedas Nr. 1), todėl ieÅ¡kovė, mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ , nusidėvėjimo neturėjo skaičiuoti, atsakovė nesukonkretino, kodėl ir kokio dydžio nusidėvėjimas turėtų bÅ«ti taikomas, į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad iÅ¡mokėto dydžio iÅ¡moka pagrįsta, atsakovė, jos manymu, teisingÄ alos dydį turėjo paskaičiuoti žalos administravimo metu.

10. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, AB „Kauno tiltai“ pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinio skundo, kuriame nurodė, jog palaiko apeliacinio skundo reikalavimus.

11. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, S. Ž. ir V. Ž. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti S. Ž. iÅ¡ atsakovės 600 Eur už advokato paslaugas suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ bei visas kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias tretieji asmenys turės iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepime nurodė: 11.1. Apeliantė klaidingai interpretuoja ekspertizės akto turinį. Ekspertas galėjo nustatyti tik 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykusio patalpų užliejimo mechanizmÄ ir pasekmes, kurios atsirado esant atidengtam gatvės grindiniui, akte nėra užfiksuota jokių konkrečių ankstesniųjų vandens prasisunkimo į patalpas žymių, nėra jokių konkrečių faktinių duomenų, kad kada nors vanduo skverbdavosi į patalpas esant uždengtam gatvės grindiniui. 11.2. Po 2013-2017 m. kilusių liūčių trečiųjų asmenų patalpa ne tik kad nebuvo užlieta, bet ir nebuvo sudrėkusi, iki 2018 m. rugsėjo 5 d.

įvykio jiems jokių problemų nekilo ir į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos kreiptasi nebuvo. 11.3. Patalpose veikia TETE-A-TETE kazino lošimų salonas, elektra valdomi lošimų automatų įrenginiai negalėtų veikti ir būti eksploatuojami šlapiose ir drėgnose patalpose, vėdinimo sistema buvo įrengta tam, kad atitiktų sanitarinius higieninius reikalavimus, iki įvykio lošimų automatų veikla nė karto nebuvo sustabdyta. 11.4. Byloje nėra duomenų, kad buvo imtasi kokių nors priemonių surenkant lietaus nuotekas, o jų nesant, darytina išvada, jog jokių apsauginių priemonių atidengus grindinį nebuvo imtasi.

Pastatas visada funkcionavo tinkamai, todėl nei patalpų savininkai, nei jokie kiti asmenys neturėjo tikslo ir poreikio atidengti pastato sienas, mazgus ar konstrukcijas. 11.5. Lietvamzdžio nuotraukoje užfiksuota siena buvo nuardoma ne dėl egzistavusios problemos, bet turint tikslÄ patikrinti, ar lietvamzdžio jungtis galėjo turėti įtakos užliejimui, o nuardžius sienÄ paaiÅ¡kėjo, kad nuardyta vieta yra visiÅ¡kai sausa, o lietvamzdis niekaip nėra susijęs su patalpų užliejimu. Be kita ko, patalpos buvo užlietos ne vienoje lietvamzdžio jungties vietoje, bet daugybėje vietų iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra Å¡io Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl iÅ¡mokėtų sumų priteisimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliaciniame skunde suformuluotus faktinius ir teisinius pagrindus, t. y. ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė turtinės žalos atlyginimÄ .

15. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ ir trečiasis asmuo S. Ž. sudarė įmonių turto draudimo sutartį GJELT Nr. 2728814, kuria laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2019 m. liepos 26 d. buvo apdraustas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 5 d. liÅ«ties metu patalpos buvo užlietos vandeniu ir apraustas turtas apgadintas, todėl ieÅ¡kovė trečiajam asmeniui iÅ¡mokėjo 21 474,19 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Žalos administravimo metu buvo nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d.

AB „Kauno tiltai“ 2018 m. kovo 28 d. rangos darbų sutarties Nr. SR-0159 pagrindu Å¡alia pastato vykdė (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus. Atsakovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ buvo iÅ¡davusi Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomųjų darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisÄ Nr. 88893/9001038, kuriuo apdraudė draudėjos AB ,,Kauno tiltai“ pagal rangos sutartį atliekamus darbus bei civilinę atsakomybę.

16. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė ieÅ¡kovei ADB „Gjensidige“ iÅ¡ atsakovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ 21 474,19 Eur žalos atlyginimÄ subrogacijos tvarka, 5 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (21 474,19 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Konstatavo, kad ginčo patalpų užliejimÄ 2018 m. rugsėjo 5 d. liÅ«ties metu lėmė AB ,,Kauno tiltai“ vykdyti (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai.

Nurodė, jog į bylÄ nebuvo pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių, kokių priemonių rangovas ėmėsi tam, kad bÅ«tų užtikrintas nuolatinis ir saugus pavirÅ¡inio vandens drenažas iÅ¡ statybos aikÅ¡telės, ar tos priemonės buvo pakankamos greta esantiems pastatams apsaugoti nuo užliejimo vandeniu ir pan. Taip pat pabrėžė, jog ieÅ¡kovė įrodė praÅ¡omos priteisti žalos dydį, o atsakovė ieÅ¡kovės pateiktų duomenų nepaneigė. Teismo vertimu, buvo nustatytos atsakovės draudėjo civilinės atsakomybės sÄ lygos ir įrodytos praÅ¡omos priteisti padarytos žalos dydis, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ teismas tenkino.

17. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija teismo nustatytÄ turto sugadinimo priežastį ir priteistos žalos dydį, neiÅ¡skaičius nusidėvėjimo.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018; 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019 ir kt.). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

19. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti nuostolius (žalÄ ) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). ŽalÄ paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

20. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sÄ lygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iÅ¡ iÅ¡vardintų bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali bÅ«ti taikoma. Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, o asmens turtui padaryta žala (nuostoliai), nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginta visiÅ¡kai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis).

21. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ .

Civilinės atsakomybės sÄ lygas, iÅ¡skyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

22. Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis besiremianti Å¡alis turi pareigÄ jas įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos iÅ¡tyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Civiliniame procese nereikalaujama visiÅ¡ko teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).

23. Teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). AiÅ¡kindamas Å¡iÄ procesinę normÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010); antra, vertindamas įrodymų visetÄ teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, Å¡ias abejones paÅ¡alina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visus į bylÄ Å¡alių pateiktus duomenis, eksperto iÅ¡vadas, iÅ¡tyrė ir įvertino pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, ir sprendimÄ priėmė remdamasis įrodymų visetu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, nustatant, kad ginčo pastato užliejimÄ lėmė AB ,,Kauno tiltai“ vykdyti (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo sprendimo iÅ¡vadoms, kad bÅ«tent atsakovės draudėjai AB „Kauno tiltai“, kaip profesionaliai rangovei, tenka pareiga įvertinti galimas atliekamų darbų grėsmes, susijusias su aplinkinių pastatų amžiumi ir iÅ¡ to akivaizdžia jų savybe, jog jų pamatai, tikėtina, neturi hidroizoliacijos, taip pat pareiga atkasus Å¡vieslangius pasirÅ«pinti, jog jų atidengimas nepadarytų žalos iki bus iÅ¡spręstas užsandarinimo ar hidroizoliavimo klausimas.

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovės draudėjo patalpų užliejimo priežastį, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantė, norėdama paneigti ieškovės, trečiųjų asmenų argumentus ar eksperto išvadas, nepateikė įrodymų, kad AB „Kauno tiltai“ vykdyti rangos darbai negalėjo būti vandens patekimo į patalpas priežastimi ir kad žala patalpoms buvo padaryta dar iki ginčo įvykio, taip pat, byloje nėra apeliantės įrodymų, kad patalpos buvo užlietos dėl lietvamzdžių ar kitų inžinerinių tinklų netinkamos būklės, kad statybvietėje buvo naudojamos kokios nors priemonės ar įrenginiai gruntinio ir paviršinio vandens drenažui užtikrinti.

25. ŽalÄ padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) – Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė. PareigÄ Ä¯rodyti (paneigti), kad atsakovės draudėjas nėra atsakingas dėl užpylimo, kad jis galėjo įvykti dėl kitų priežasčių, turėjo atsakovė, tačiau to ji nepadarė (CPK 178 straipsnis).

26. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog rangovas, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo užtikrinti, kad atliekant darbus būtų išvengta lietaus metu susikaupusio vandens nutekėjimo į greta esančias patalpas, tačiau nei byloje esantys duomenys, nei pats rangovas ar atsakovė minėtų argumentų nepaneigė, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo imamasi pakankamų priemonių padarytai žalai išvengti. Vien tik apeliantės reiškiamos abejonės nėra pakankamos paneigti byloje surinktus įrodymus.

Patalpų savininkai teikė paaiÅ¡kinimus, kad ginčo patalpos po 2013-2017 metais kilusių liūčių nebuvo užlietos ar sudrėkusios. Teismo ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada, jog patalpų užliejimui turėjo įtakos (duomenys neskelbtini) vykdyti rekonstrukcijos darbai; didžiausiÄ Ä¯takÄ ginčo patalpų užliejimui turėjo vandens surinkimas nuo statybvietės aikÅ¡telės lietaus metu. Taigi bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo patalpos 2018 m. rugsėjo 5 d. liÅ«ties metu nebÅ«tų užlietos, jeigu AB „Kauno tiltai“ vykdydama statybos darbus, t. y. iÅ¡ardydama (duomenys neskelbtini) dalies palei pastatÄ grindinį, atidengdama apdrausto pastato rÅ«sio iÅ¡orines sienas, bÅ«tų ėmusis ir atitinkamų apsaugos priemonių gruntinio ir pavirÅ¡inio vandens surinkimui, drenažui statybos aikÅ¡telėje taip, kad nebÅ«tų daroma žala aplinkiniams objektams.

27. Apeliantė taip pat ginčija priteistos žalos dydžio pagrįstumÄ , teigdama, kad nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikomas nusidėvėjimas.

28. Žala (nuostoliai), kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiÅ¡kė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi bÅ«ti įvertinama, iÅ¡reiÅ¡kiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).

29. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkcijÄ Å¾alÄ patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek bÅ«tina, kad nukentėjęs asmuo bÅ«tų grÄ Å¾intas į tÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).

Tai reiÅ¡kia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrÄ jį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

30. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka – prarasto turto vertė ir Å¡ie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkÅ«rimo iÅ¡laidų ir ar iÅ¡ viso ketina prarastÄ turtÄ atkurti.

Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du; svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

31. Civilinėse bylose turtinės žalos dydis paprastai įrodinėjamas žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimu – sÄ mata. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė, grįsdama praÅ¡omos priteisti žalos dydį, rėmėsi turto apžiÅ«ros aktu, lokaline sÄ mata (iÅ¡ sÄ matos iÅ¡braukė pozicijas, kurios yra nesusijusios su įvykiu), ginčo patalpų sugadinimų nuotraukomis, draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo iÅ¡vada. Tuo tarpu apeliantė, nesutikdama su praÅ¡omu priteisti žalos dydžiu, jokių įrodymų jam paneigti neteikė.

IÅ¡ draudimo liudijimo GJELT Nr. 2728814 priedo Nr. 1 matyti, kad ginčo patalpos buvo apdraustos nauja verte, ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ nusidėvėjimo neskaičiavo. Byloje nepateikta duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog patalpos iki ginčo įvykio buvo paveiktos vandens, nusidėvėjusios ar prastos bÅ«klės, apeliantės samprotavimai, nesant juos atitinkančių įrodymų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ Å¡iuo aspektu.

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Remonto darbų sÄ matoje nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio skaičiavimo atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad turtas apdraustas nauja verte, taip pat patalpose vykdomos veiklos pobÅ«dis suponuoja gerÄ patalpų bÅ«klę. Atsakovė dalyvavo žalos sureguliavimo procedÅ«roje, bÅ«dama savo srities profesionalė nesiėmė jokių veiksmų galimam atlygintinos žalos dydžiui įsivertinti. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo, nei kokio dydžio nusidėvėjimÄ , jos nuomone, nustatant žalos dydį reikėjo skaičiuoti, nei kokie bylos įrodymai apskritai lemia nusidėvėjimo skaičiavimÄ .

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad žalos dydis įrodytas ieÅ¡kovės pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, ir byloje nustatytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti.

32. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

33. Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

34. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumÄ ir spręsdamas, ar atsakovė įgijo pareigÄ subrogacijos tvarka atlyginti žalÄ , vadovaujasi kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ teismas turi pareigÄ Ä¯rodymus vertinti ne pagal griežtÄ jÄ priežastinio ryÅ¡io taisyklę, o remiantis vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

35. Apibendrinant pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog labiau yra tikėtina, kad už ginčo patalpų užliejimÄ 2018 m. rugsėjo 5 d. liÅ«ties metu yra atsakinga AB ,,Kauno tiltai“ ir jos vykdyti (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudiko, atlyginusio nukentėjusiam asmeniui Å¡io patirtÄ Å¾alÄ (iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ ), teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), tinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), ir pagrįstai sprendė, jos atsakovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kyla pareiga atlyginti patirtÄ Å¾alÄ subrogacijos tvarka.

36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07).

37. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

39. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, jai bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė duomenų. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, S. Ž. prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovės 600 Eur už advokato paslaugas suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir pridėjo tai patvirtinančius įrodymus (2021 m. gruodžio 21 d. advokato parengtÄ sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 1 bei 2021 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymÄ , pažymos Nr. FT21356LX1BN).

Trečiojo asmens patirtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 98 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė Eglė Surgailienė Urmila Valiukienė