2e590c6f-1dc2-4e9d-a3db-af7c2ce22d7a · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1969-658/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06949-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 140.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. rugpjūčio 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal suinteresuotų asmenų: akcinės bendrovės „Swedbank“ ir uždarosios akcinės bendrovės „BÅ«sto paskolų draudimas“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2320-800/2014 pagal pareiÅ¡kėjos R.

M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims: 236-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Danske Bank AS Lietuvos filialui, uždarajai akcinei bendrovei „BÅ«sto paskolų draudimas“, akcinei bendrovei „Kauno energija“, „Swedbank“, akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl fizinio asmens bankroto, n u s t a t ė:Ginčo esmė Ginčas kilo dėl Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo ir teismo kompetencijos ribų.Kauno apylinkės teismo 2013-06-19 nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla R.

M.. 2013-08-29, 2014-05-13, 2014-05-21 nutartimis patvirtinti R. M. kreditorių reikalavimai.R. M. bankroto administratorius 2013-11-11 pateikė teismui praÅ¡ymÄ patvirtinti R. M. mokumo atkÅ«rimo planÄ . 2014-01-06 Kauno apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ dėl mokumo plano atkÅ«rimo patvirtinimo, bankrutuojančiai R. M. nustatė 2 mėnesių terminÄ paÅ¡alinti mokumo atkÅ«rimo plano trÅ«kumus ir pateikti teismui tvirtinti patikslintÄ atkÅ«rimo planÄ ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 14 d. (t.

V, b.l. 35-40).Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl 2014-01-06 Kauno apylinkės teismo nutarties. 2014 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismas iÅ¡nagrinėjo atskirÄ jį skundÄ , panaikino Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį ir perdavė pareiÅ¡kėjos R. M. mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (civ. byla Nr. 2S-789-221/2014).2014 m. gegužės 9 d. bankroto administratorius teismui pateikė patikslintÄ R. M. mokumo atkÅ«rimo planÄ , bei iÅ¡vadÄ dėl pateikto plano įgyvendinimo galimybių.

Išvadoje administratorius nurodė, kad planas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus (t. V, b.l. 82-125).2014 m. birželio 2 d. teisme buvo gautas pranešimas „Dėl R. M. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų“, kuriuo bankroto administratorius informavo, kad 2014 m. gegužės 30 d. R. M. kreditorių susirinkimas nutarė:

1) nepritarti R. M. mokumo atkÅ«rimo planui, 2) nepritarti R. M. mokumo atkÅ«rimo plane nurodytai administravimo iÅ¡laidų sÄ matai ir administravimo iÅ¡laidų apmokėjimo tvarkai (t. VI, b.l. 15-18). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios R. M. 2014-05-08 Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkÅ«rimo planÄ . Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkimuose vykusiuose 2013-09-18 ir 2013-10-24 buvo nutarta nepritarti R. M. mokumo atkÅ«rimo plane nurodytai administravimo iÅ¡laidų sÄ matai ir administravimo iÅ¡laidų apmokėjimo tvarkai (t. 4, b.l. 133). 2014 m. gegužės 30 d. kreditorių susirinkimas apsvarstęs patikslintÄ mokumo atkÅ«rimo planÄ , pakartotinai nutarė:

1) nepritarti R. M. mokumo atkÅ«rimo planui, 2) nepritarti mokumo atkÅ«rimo plane nurodytai administravimo iÅ¡laidų sÄ matai ir administravimo iÅ¡laidų apmokėjimo tvarkai. Tačiau nežiÅ«rint į tai konstatavo, kad plano turinys atitinka Ä®statymo 7 straipsnio formaliuosius reikalavimus, o iÅ¡ kreditorių susirinkimų, įvykusių 2013-09-13, 2013-10-24 ir 2014-05-30, protokolų nustatė, kad kreditoriams kilę klausimai yra susiję su bankroto procedÅ«romis apskritai. Bankroto administratorius teismo posėdžio metu detalizavo, bei pagrindė administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , tuo tarpu kreditorių atstovų abejonės dėl administravimo sÄ matos dydžio, grindžiamos tik pačių kreditorių abejonėmis.

Bankroto administratorius pateikė iÅ¡vadÄ , kad planas atitinka įstatymo reikalavimus ir gali bÅ«ti įgyvendintas. Bankrutuojančiam asmeniui ir kreditoriui iÅ¡ esmės pasiekus kompromisÄ dėl tarpusavio bankroto teisinių santykių, kreditorių susirinkimo nurodytas priežastis, dėl kurių nesutinkama su planu, teismas atmetė kaip formalias ir nesudarančias pakankamo pagrindo netvirtinti plano. Teismas sutiko su bankroto administratoriumi, kad patikslintas mokumo atkÅ«rimo planas buvo sudarytas atsižvelgiant į kreditorių, taip pat teismo iÅ¡dėstytas pastabas.

Bankroto proceso laikotarpis pratęstas iki maksimalaus įstatyme nustatyto 5 metų termino, numatytos mokėtinos sumos kreditoriams. Atsižvelgęs į aplinkybes, lėmusias finansinius sunkumus atvedusius pareiÅ¡kėjÄ iki bankroto bylos, įvertinęs realias galimybes pilnai įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje proceso stadijoje nutraukus bankroto bylÄ bÅ«tų apsunkinta ir nepagrįstai ilgai užtęsta galimybė asmeniui bankrutuoti. O tokiu atveju bÅ«tų iÅ¡ principo paneigta Fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtinta paskirtis, atkurti asmens mokumÄ , siekiant sumažinti kreditorinius įsipareigojimus per įstatyme numatytÄ terminÄ ir tuo pačiu įvertinant galimybę bankrutuojančiam asmeniui iÅ¡silaisvinti nuo beviltiÅ¡kų skolų naÅ¡tos (t.

VI, b.l. 36-38). III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai Suinteresuotas asmuo „Swedbank“ AB atskiruoju skundu (t. VI, b.l. 63-66) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – nutraukti R. M. bankroto bylÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:nepaisant apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teismas bankroto bylos nenutraukė, tačiau patvirtino pareiÅ¡kėjos mokumo atkÅ«rimo planÄ , nors Å¡is planas teismui pateiktas praleidus nustatytÄ terminÄ (2013-11-19) taip pažeidžiant FABÄ® 8 straipsnio 5 dalį;kreditoriaus nesutikimo su planu motyvai (priežastys) yra susiję su FABÄ® 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais, o bÅ«tent:

1) mokumo plane nurodytos nemokumo priežastys yra nekonkrečios ir neaiÅ¡kios, 2) nenumatytos galimybės fizinio asmens mokumo atkÅ«rimui, vietoj to pateikiami pareiÅ¡kėjos iÅ¡samÅ«s motyvai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjos nieko neveikimÄ ir vengimÄ didinti pajamas, 3) plane net nėra grafos skirtos kreditorių nuolaidoms, vietoj to pareiÅ¡kėja jau dabar neabejoja, kad jos mokumo atkurti nepavyks ir didžiumÄ jos skolų reikės nuraÅ¡yti, 4) plano trukmė nustatyta iki 2019-01-01, iÅ¡ Å¡io termino pareiÅ¡kėja net du metus bus vaiko auginimo atostogose, todėl turėtų bÅ«ti nustatyta maksimali 5 metų trukmė;pateiktas planas neatitinka FABÄ® siekiamų tikslų, kadangi pareiÅ¡kėja artimiausius du metus bus vaiko auginimo atostogose, o po jų grįžusi į darbÄ tenkinsis dirbdama už minimalų ar jam artimÄ darbo užmokestį.

Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėja turėtų kokių nors sveikatos problemų ar pan., kurios turėtų įtakÄ ieÅ¡kant ir renkantis geriau apmokamÄ darbÄ . Per mokumo atkÅ«rimo plano laikotarpį realiai bus sumokėtos administravimo iÅ¡laidos, kreditoriams finansiniai reikalavimai bus dengiami minimaliai, siÅ«lomi nuraÅ¡yti kreditoriniai reikalavimai sudarys absoliučiÄ didumÄ . IÅ¡ kreditorių susirinkimo 2014-05-30 protokolo matyti, kad Å¡alims nepavyko pasiekti kompromiso dėl kreditorių reikalavimų patenkinimo sÄ lygų, mokumo atkÅ«rimo plano termino, mokumo atkÅ«rimo priemonių, t.y. dėl esminių bankroto proceso sÄ lygų, planas neatitinka FABÄ® 7 straipsnio reikalavimų, todėl toks planas netvirtintinas ir byla nutrauktina.Suinteresuotas asmuo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ atskiruoju skundu (t.

VI, b.l. 72-76) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimÄ dėl mokumo plano atkÅ«rimo grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti pareiÅ¡kėjos 2013 m. spalio 8 d. mokumo atkÅ«rimo plano patvirtinimo klausimÄ , o ne 2014 m. gegužės 8 d. mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo klausimÄ , kadangi Å¡is mokumo atkÅ«rimo planas apskritai teismui negalėjo bÅ«ti pateiktas. 2014 m. gegužės 8 d. mokumo atkÅ«rimo plano patvirtinimas prieÅ¡tarauja Kauno apygardos teismo 2014-04-30 nutartyje iÅ¡dėstytiems argumentams.

Pirmosios instancijos teismas privalėjo nutraukti pareiÅ¡kėjos bankroto bylÄ . Å i situacija kilo tik dėl pačios pareiÅ¡kėjos ir jos bankroto administratoriaus veiksmų, t.y. pagrįstų kreditorių pastabų dėl mokumo atkÅ«rimo plano ignoravimo bei teikimo tvirtinti plano, neatitinkančio FABÄ® reikalavimų bei pažeidžiančio teisingÄ skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrÄ ;pagal patvirtintÄ mokumo atkÅ«rimo planÄ visas administravimo iÅ¡laidas, atsiradusias po plano pavirtinimo, numatoma dengti tik iÅ¡ lėšų, gautų pardavus hipoteka įkleistÄ turtÄ , kas pažeidžia kreditorių interesus, kadangi kreditoriai yra priversti sumokėti už pačios inicijuotÄ bankroto procedÅ«rų vykdymÄ ;17 800 Lt administravimo iÅ¡laidos, reikalingos bankroto procedÅ«rų vykdymui po mokumo atkÅ«rimo plano patvirtinimo, yra visiÅ¡kai neadekvačios administratoriaus atliekamam darbui Å¡ioje bankroto byloje.

Patvirtindamas mokumo atkÅ«rimo planÄ , kuriame numatyta 17 800 Lt administravimo iÅ¡laidų suma neatsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėja po bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdo individualios ir/ar Å«kinės veiklos, vienintelis pareiÅ¡kėjos turtas – įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas su namu ir kitais statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) rajone, pareiÅ¡kėja neturi debitorių, administratorius neginčija jokių R. M. sandorių. Nustatant neadekvačiÄ administravimo apimtims, ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ , per didelę administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , kyla grėsmė kreditorių reikalavimų patenkinimui.

Mokumo atkÅ«rimo plano 9 puslapyje esančioje lentelėje įkainiai yra niekuo nepagrįsti. Abejotina, kad bankroto administratoriui kiekvienÄ mėnesį bankroto procedÅ«roms atlikti bus reikalinga 50 Lt transporto iÅ¡laidų. Prie plano pridėtas UAB „Įmonių administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ 2013 m. liepos 22 d. įsakymas dėl įkainių patvirtinimo neturėtų bÅ«ti laikomas pagrindu, leidžiančiu bankroto administratoriui nustatyti nepagrįstÄ iÅ¡laidų sumÄ . Bankroto administravimo iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti nustatomos atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, įvertinus bylos sudėtingumÄ , o ne visoms byloms taikant standartinius įkainius;teismas patvirtino tokį planÄ , kuriame nėra numatyta jokių persikvalifikavimo, įsidarbinimo ir kitų priemonių, skirtų mokumui atkurti.

Patvirtintas planas neskatina pareiÅ¡kėjos imtis aktyvių veiksmų, kad jos mokumas bÅ«tų atkurtas pasiekus teisingÄ pareiÅ¡kėjos ir jos kreditorių interesų pusiausvyrÄ .Atsiliepimu į atskiruosius skundus pareiÅ¡kėja R. M. ir jos bankroto administratorius UAB „Įmonių administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ praÅ¡o atskiruosius skundus atmesti pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ (t. VI, b.l. 81-92). Nurodo Å¡iuos nesutikimo su atskiraisiais skundais argumentus:R.

M. mokumo atkÅ«rimo planas teismui buvo pateiktas laiku, t.y. 2013-11-11, tačiau dėl jame esančių trÅ«kumų buvo nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti, kas ir buvo tinkamai įvykdyta pateikiant teismui tvirtinti patikslintÄ 2014-05-08 mokumo atkÅ«rimo planÄ . Mokumo atkÅ«rimo planas, kuriame sutinkamai su FABÄ® 7 straipsnio reikalavimais yra įtvirtinti tiek materialiojo tiek ir procesinio teisinio pobÅ«džio klausimai (sÄ lygos) yra procesinis dokumentas, todėl mokumo atkÅ«rimo planui, kaip procesiniam dokumentui gali bÅ«ti taikomas procesinio dokumento trÅ«kumų Å¡alinimo institutas, numatytas CPK 115 straipsnyje ir FABÄ® 8 straipsnio 3 dalyje.

Å iuo atveju mokumo atkÅ«rimo planÄ teismui pateikus laiku, tačiau proceso eigoje tik Å¡alinant jo trÅ«kumus, buvo užtikrintas tinkamas ir objektyvus faktinių aplinkybių dėl nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teisių ir teisėtų interesų įvertinimas, teisingos nutarties dėl plano tvirtinimo priėmimas ir iÅ¡vengiama formalaus bankroto bylos galimo nutraukimo, kuomet nemokus fizinis asmuo turėtų procesinę teisę vėl kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo, tuo pačiu užtikrintas ekonomiÅ¡kumo principo įgyvendinimas;mokumo atkÅ«rimo plano 1 puslapyje yra aiÅ¡kiai detalizuotos pareiÅ¡kėjos nemokumo priežastys, kurios taip pat buvo nurodytos ir pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo;plano 6 puslapyje yra iÅ¡samiai detalizuotos „Persikvalifikavimo, įsidarbinimo ir kitos priemonės, skirtos mokumui atkurti“ sÄ lygos, galimam skolininkės mokumui atkurti, kurias formaliai prieÅ¡taringai vertina apeliantės. Å i plano atkÅ«rimo dalis iÅ¡ esmės atitinka FABÄ® 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, dėl ko negali bÅ«ti laikoma neteisėta ar nepagrįsta.

Pažymi, kad bankroto proceso metu mokumo atkÅ«rimo plano atitinkamos sÄ lygos gali bÅ«ti keičiamos, tikslinamos ir pan. tuo atveju, jeigu bankroto proceso metu atsirastų naujos galimybės, kurių pagrindu bÅ«tų pagerinta pareiÅ¡kėjos finansinė padėtis ir, kurios nėra numatytos plane, sutinkami su FABÄ® 12 straipsniu, kreditoriai turi teisę inicijuoti mokumo plano atkÅ«rimo atitinkamų punktų pakeitimÄ ;mokumo plano 13 puslapyje yra nurodyta mokumo atkÅ«rimo plano sÄ lyga „kreditorių teikiama pagalba“.

Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriai nepasiÅ«lė jokių nuolaidų, kurių pagrindu bankrutuojančiam asmeniui bÅ«tų suteikiama pagalba dėl finansinių reikalavimų vykdymo terminų atidėjimų, reikalavimo ar jo dalies atsisakymo ar piniginės prievolės pakeitimo kita, sutinkamai su CPK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad mokumo atkÅ«rimo plano sÄ lyga „kreditorių teikiama pagalba“ atitinka FABÄ® 7 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimÄ ;bankroto procedÅ«ra vyksta nuo 2013-06-19, o mokumo atkÅ«rimo planÄ , pagal jame nustatytas sÄ lygas, buvo tikimasi vykdyti laikotarpyje nuo 2014-07-01 iki 2019-01-01, t.y. apie 4,5 metų laiko.

Toks bankroto procedÅ«ros laikotarpis yra optimalus ir pagrįstas, užtikrinantis tiek skolininko, tiek ir jo kreditorių interesų pusiausvyrÄ . Bankroto proceso laikotarpiu R. M. gautinų pajamų net nepakanka bÅ«tiniems poreikiams patenkinti. Nuo 2016 m. kovo mėnesio, pasibaigus vaiko priežiÅ«ros atostogoms, R. M. planuoja sugrįžti į darbÄ UAB (duomenys neskelbtini). IÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio, mažindama savo iÅ¡laidas bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti R. M. planuoja skirti 350 Lt per mėnesį kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, o motinystės atostogų metu iÅ¡ gaunamos motinystės paÅ¡alpos kas mėnesį skirti 30 Lt kreditorių reikalavimams tenkinti.

Nuo 2018 m. savo darbu įrodžiusi darbdaviui lojalumÄ ir motyvacijÄ pareiÅ¡kėja planuoja gauti 200 Lt didesnį atlyginimÄ . Å ios aplinkybės parodo bankrutuojančio asmens objektyvų siekį dalinai patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus bankroto proceso metu. Pažymi, kad siekiant užtikrinti teisingÄ skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrÄ , fizinio asmens bankroto proceso metu yra bÅ«tina atsižvelgti ir į bankrutuojančio asmens interesus, pasireiÅ¡kiančius socialinio ir sveikatos apsaugos poreikio bent minimaliu tenkinimu;vadovaujantis FABÄ® 22 straipsnio 5 dalimi, bankroto administravimo iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ fizinio asmens visų rÅ«Å¡ių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtÄ , fiziniam asmeniui grÄ Å¾intų skolų, individualios ir (ar) Å«kininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų), todėl bankrutuojantis asmuo turi teisę atlyginimÄ administratoriui ir administravimo iÅ¡laidas apmokėti iÅ¡ lėšų, kurios bus gautos pardavus jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ;bankroto administratorius, įvertinęs bankroto procedÅ«ros apimtį bei aplinkybę, kad administratorius, siekdamas užtikrinti bankrutuojančio fizinio asmens bankroto procedÅ«ros tinkamÄ ir efektyvų vykdymÄ , privalės atlikti pateiktoje lentelėje detalizuotas bÅ«tinÄ sias pareigas, detalizuotai pagrindė numatomų bankroto administravimo iÅ¡laidų sumÄ numatomai 54 mėnesių trukmei.

Administravimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija FABÄ® 22 straipsnio 5 dalyje nustatytos 15 procentų, gautos lėšų sumos iÅ¡ turto pardavimo vertės, ribos. Kitų atsiliepimų į atskiruosius skundus negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo kompetencijos ribų tvirtinat fizinio asmens mokumo plano atkÅ«rimÄ ir plano atitikties įstatymo nustatytiems reikalavimams.

Dėl Å¡ių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pasisako Å¡tai kaip:              Dėl teismo teisės nustatyti terminÄ plano trÅ«kumams Å¡alinti              Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013-06-19 nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla R. M., nustatytas terminas plano pateikimui iki 2013 m. rugsėjo 19 d. (t. II, b.l. 169-172). 2013 m. rugsėjo 18 d. buvo suÅ¡auktas pirmasis kreditorių susirinkimas, kuriame nutarta nepritarti R.

M. mokumo atkÅ«rimo plano projektui (t. IV, b.l. 74-77). Kreditoriams nepritarus pateiktam mokumo atkÅ«rimo planui – administratorius kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pratęsti plano pateikimo terminÄ iki maksimalaus Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau FABÄ®) numatyto termino (t. IV, b.l. 72-73). Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, tenkindamas administratoriaus praÅ¡ymÄ , pratęsė terminÄ mokumo atkÅ«rimo plano pateikimui iki 2013 m. lapkričio 19 d. (t. IV, b.l. 94-95). 2013 m. spalio 24 d. vykęs kreditorių susirinkimas nutarė nepritarti pateiktam mokumo atkÅ«rimo planui (t.

IV, b.l. 127-133). 2013-11-11 Kauno apylinkės teisme buvo gautas administratoriaus praÅ¡ymas patvirtinti R. M. mokumo atkÅ«rimo planÄ (2013-10-08), kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas (t. IV, b.l. 151-166). Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė bankrutuojančiam asmeniui 2 mėnesių terminÄ paÅ¡alinti mokumo atkÅ«rimo plano trÅ«kumus ir pateikti teismui tvirtinti patikslintÄ mokumo atkÅ«rimo planÄ ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 14 d. (t. V. b.l. 35-40). Ä®vertinęs pateiktÄ planÄ pirmosios instancijos teismas nustatė kokybinius mokumo atkÅ«rimo plano trÅ«kumus, t.y. nerealius nekilnojamojo turto pardavimo terminus, neaiÅ¡kiÄ turto kainÄ , itin trumpus bankroto procedÅ«ros terminus, bankrutuojančio asmens pastangų gauti didesnes pajamas bei mokumo atkÅ«rimo priemonių trÅ«kumÄ taip pat įpareigojo patikslinti planÄ dalyje dėl administravimo iÅ¡laidų sumos ir jos pagrindimo bei bÅ«tiniems poreikiams tenkinti numatomų reikalingų lėšų.

Suinteresuotas asmuo „Swedbank“ AB dėl Å¡ios nutarties pateikė atskirÄ jį skundÄ . Kauno apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , civilinėje byloje Nr. 2S-789-221/2014, 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį ir perdavė pareiÅ¡kėjos mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo klausimÄ nagrinėti Kauno apylinkės teismui iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismas, gavęs mokumo atkÅ«rimo planÄ , turi vertinti bÅ«tent jam pateiktÄ mokumo atkÅ«rimo plano projektÄ ir negali nustatyti esminių plano projekto trÅ«kumų, t. y. taikyti fizinio asmens mokumo atkÅ«rimo plano trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

Po Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo – 2014 m. gegužės 30 įvyko R. M. kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriams tvirtinti buvo pateiktas patikslintas 2014-05-08 mokumo atkÅ«rimo planas (t. VI, b.l. 17-18). Ir Å¡iame kreditorių susirinkime buvo nutarta nepritarti pateiktam planui („prieš“ balsavo 74,62 % kreditorių). Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi pavirtino bankrutuojančios R. M. 2014-05-08 Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkÅ«rimo planÄ (t.

VI, b.l. 36-38). Vienas iÅ¡ atskirųjų skundų argumentų, kuriuo yra grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas yra tai, kad teismas neturėjo teisės spręsti klausimo dėl pateikto tvirtinti 2014-05-08 fizinio asmens mokumo atkÅ«rimo plano (patikslinto plano), kadangi mokumo atkÅ«rimo planui negali bÅ«ti taikomas trÅ«kumų Å¡alinimo institutas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iuo atskirųjų skundų argumentu. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio plano tvirtinimo procesÄ , 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektÄ .

Bankroto administratorius, gavęs plano projektÄ , likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia iÅ¡vadÄ ir plano projektÄ kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir Å¡aukia pirmÄ jį kreditorių susirinkimÄ dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu Å¡io susirinkimo vietÄ ir laikÄ . Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka Å¡io įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali bÅ«ti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui.

Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Å¡io įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui Å¡io straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos 8 straipsnio 1–4 dalių nuostatos ir per nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alinti trÅ«kumai (FABÄ® 8 str. 7 d.). FABÄ® 8 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyti procedÅ«riniai plano pateikimo tvirtinimui reikalavimai.

Ir Å¡ių procedÅ«rinių reikalavimų pažeidimų iÅ¡taisymui yra numatyta trÅ«kumų Å¡alinimo galimybė. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Å¡io įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus FABÄ® 8 straipsnio 8 dalis suteikia teismui teisę patvirtinti planÄ , atsižvelgiant į bankroto administratoriaus iÅ¡vadÄ ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Taigi įstatyme expressis verbis nėra įtvirtinta teismo teisė nustatyti kokybinius pateikto plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, trÅ«kumus. Tačiau tokia teisė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡plaukia iÅ¡ paties fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslo ir teismo vaidmens nagrinėjant fizinių asmenų bankroto bylas. FABÄ® paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumÄ ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi, fizinių asmenų bankroto įstatymo ir įmonių bankroto įstatymo (kurio tikslas paÅ¡alinti iÅ¡ rinkos nemokius rinkos dalyvius, kartu proporcingai patenkinant kreditorių reikalavimus iÅ¡ visos nemokios įmonės turto masės) nėra tapatÅ«s. Fizinių asmenų bankroto įstatymu iÅ¡ esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmÄ sudarantį sÄ lygas atkurti fizinio asmens mokumÄ , užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka tuo pačiu iÅ¡laikyti teisingÄ kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrÄ .

Fizinio asmens mokumo atkÅ«rimo planas - tai suderintas ir pusiausvyrÄ užtikrinantis į sunkiÄ finansinę padėtį patekusio asmens (nemokaus asmens) ir jo kreditorių teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo instrumentas. Taigi atsižvelgiant į fizinių asmenų bankroto įstatymo siekiamus tikslus, mokumo atkÅ«rimo plano svarbÄ ir jo paskirtį bankroto procese bei nesant įstatyme įtvirtinto draudimo dėl kokybinių plano trÅ«kumų Å¡alinimo galimybės darytina iÅ¡vada, kad teismas, nustatęs pateiktus tvirtinti plano trÅ«kumus ir matydamas realiÄ galimybę pakoregavus atitinkamas pateikto plano nuostatas pasiekti teisingÄ kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrÄ â€“ turi teisę nustatyti terminÄ plano trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Tai atitinka tiek FABÄ® siekiamus tikslus, tiek užtikrina civilinio proceso kodekse įtvirtintų proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principų įgyvendinimÄ (CPK 7 straipsnis, FABÄ® 5 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė bankrutuojančios R. M. 2014-05-08 Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkÅ«rimo plano (patikslinto plano) tvirtinimo klausimÄ . Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad fizinių asmenų bankrotas yra pakankamai naujas institutas Lietuvos teisinėje sistemoje, dėl ko Å¡iuo metu dar nėra susiformavusi nuosekli jo aiÅ¡kinimo ir taikymo teisminė praktika.

Paskutinė teismų praktika aiÅ¡kinat ir taikant FABÄ® 8 straipsnį formuojasi linkme suteikiančia teismui teisę nustatyti terminÄ plano trÅ«kumams paÅ¡alinti (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-965-524/2014), t.y. FABÄ® 8 straipsnį taikant ne remiantis formaliu įstatymo aiÅ¡kinimu, bet atsižvelgiant į įstatymo siekiamus tikslus bei paties plano kaip instrumento, skirto interesų pusiausvyrai užtikrinti, prigimtį. Todėl sprendžiant klausimÄ dėl 2014-05-08 mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo nesivadovautina Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-789-221/2014, pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu.

Dėl 2014-05-08 mokumo atkÅ«rimo plano atitikties FABÄ® 7 straipsnio reikalavimams ir fizinio asmens bankroto instituto siekiamiems tikslams Nagrinėjamoje byloje kreditoriai nepritarė pateiktam mokumo atkÅ«rimo planui dėl dviejų esminių priežasčių – 1) nenumatytos priemonės fizinio asmens mokumo atkÅ«rimui 2) nustatyta nepagrįstai didelė administravimo iÅ¡laidų suma bei kreditorių interesus pažeidžianti Å¡ių iÅ¡laidų dengimo tvarka.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bankroto administratorius teismo posėdžio metu detalizavo bei pagrindė administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ .

Bankroto administratorius pateikė iÅ¡vadÄ , kad planas atitinka įstatymo reikalavimus ir gali bÅ«ti įgyvendintas. Teismo vertinimu, bankrutuojančiam asmeniui ir kreditoriui iÅ¡ esmės pasiekus kompromisÄ dėl tarpusavio bankroto teisinių santykių, kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys, dėl kurių nesutinkama su planu, atmestinos kaip formalios ir nesudarančios pakankamo pagrindo netvirtinti plano. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pritarti Å¡iai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai.Kaip jau buvo minėta, fizinių asmenų bankroto įstatymu iÅ¡ esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmÄ , sudarantį sÄ lygas atkurti fizinio asmens mokumÄ , užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka tuo pačiu iÅ¡laikyti teisingÄ kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrÄ .

Å ių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiÄ ja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Skirtingai nuo įmonių bankroto proceso, kurio metu visas įmonei priklausęs turtas yra realizuojamas Ä®BÄ® nustatyta tvarka, o gautos piniginės lėšos skiriamos administravimo iÅ¡laidoms bei kreditorių reikalavimams padengti, fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi bÅ«ti numatomos ir priemonės skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABÄ® 7 str.).

BÅ«tent parengtame plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkÅ«rimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi bÅ«ti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimÄ kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius bÅ«tinus poreikius. Taigi, vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedÅ«roje yra plano parengimas ir tvirtinimas. Å ioje procedÅ«roje įžvelgtina tam tikrų paralelių su restruktÅ«rizavimo planu įmonių restruktÅ«rizavimo procese, nes įmonių bankrotas nenumato jokio plano.

IÅ¡kėlęs bankroto bylÄ , teismas nustato terminÄ , per kurį turi bÅ«ti teismui pateiktas tvirtinti planas. Plane turi bÅ«ti nurodoma įvairi informacija, kuri iÅ¡ esmės nurodo, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedÅ«rų metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir iÅ¡laidos, administravimo iÅ¡laidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančio asmens asmeniniams poreikiams ir jo iÅ¡laikomiems asmenims skiriamos lėšos ir pan.

BÅ«tent nuo asmens, kuriam yra iÅ¡kelta bankroto byla, sÄ Å¾iningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, o tuo pačiu fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimas. Taigi vienas iÅ¡ svarbiausių plano elementų yra fizinio asmens mokumo atkÅ«rimo priemonės, t.y. priemonės kurių ėmusis bus pasiekiamas didesnis kreditorių reikalavimų patenkinimas ir kartu užtikrinamas nemokaus asmens minimalių poreikių patenkinimas. Nagrinėjamu atveju mokumo atkÅ«rimo plano dalyje, skirtoje R.

M. mokumui atkurti, yra nurodoma, kad ji Å¡iuo metu yra vaiko priežiÅ«ros atostogose. R. M. yra pabaigusi manikiÅ«ro bei masažo kursus, tačiau pagal įgytas kvalifikacijas nemato galimybių dirbti ir gauti pajamų. Teigiama, jog papildomai pabaigus virėjų ar kepėjų kursus, kurie taip pat kainuoja papildomus pinigus, didesnio nei minimalus darbo užmokestis negautų. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėja suplanavusi 2 metus bÅ«ti tikslinėse atostogose vaikui prižiÅ«rėti, o po to grįžti į darbÄ , kuriame gauna minimalų darbo užmokestį bei kuriame atidirbus dar 1-2 metus ir naujai įrodžius savo motyvacijÄ ir lojalumÄ Ä¯monei tikisi 200 Lt dydžio atlyginimo pakėlimo.

Vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu R. M. kreditoriniams reikalavimams tenkinti numačiusi skirti 30 Lt, o joms pasibaigus – 350 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliančių argumentais, kad plane iš esmės nėra numatyta jokių priemonių R. M. mokumui atkurti, vietoj to yra pakankamai plačiai argumentuojama kodėl skolininkei „neapsimoka“ imtis kokių nors priemonių tikslu gauti daugiau pajamų. Pažymėtina, kad skolininkė yra jauna, darbingo amžiaus ir bylos duomenimis neturinti jokių sveikatos problemų trukdančių jai gauti ar bent jau imtis aktyvių veiksmų siekiant gauti didesnes pajamas.

Apeliantė akcentuoja, kad yra vaiko auginimo atostogose todėl neturi jokių galimybių gauti papildomų pajamų. Teismo vertinimu, toks mokumo atkÅ«rimo planas, pagal kurį net du metus kreditoriams planuojama skirti tik 30 Lt per mėnesį ir tai nuo valstybės mokamos vaiko auginimo iÅ¡mokos negali bÅ«ti pripažintas užtikrinančiu teisingÄ kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrÄ . Skolininkei pasirinkus auginti vaikÄ ir du metus skirti jo priežiÅ«rai konstatuotina, kad Å¡is laikotarpis yra netinkamas vykdyti fizinio asmens bankroto procedÅ«ras.

Neabejotina, kad R. M. turi teisę auginti vaikÄ ir Å¡i jos teisė yra garantuojama ir ginama teisės aktais. Tačiau Å¡ia teise negali bÅ«ti naudojamasi siekiant iÅ¡ esmės visiÅ¡kai iÅ¡vengti prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymo. Kitaip tariant aplinkybė, kad nemokus asmuo yra vaiko priežiÅ«ros atostogose nesudaro pagrindo atleisti jo nuo prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymo. Pačiai R. M. Å¡iuo metu nematant jokių galimybių gauti pajamų, iÅ¡skyrus valstybės mokamÄ vaiko auginimo iÅ¡mokÄ â€“ akivaizdu, kad nebus pasiekti fizinio asmens bankroto institutu siekimai tikslai, kurie yra platesni nei vien nemokaus asmens skolų „nuraÅ¡ymas“.

Svarbi aplinkybė yra ta, kad negalėjimas gauti pajamų ir /ar imtis priemonių mokumui bent iÅ¡ dalies atkurti yra laikino pobÅ«džio. Pasibaigus vaiko auginimo laikotarpiui – R. M. turės visas galimybes imtis priemonių finansinei padėčiai pagerinti t.y. persikvalifikuoti, ieÅ¡kotis geriau apmokamo darbo, imtis individualios veikos ar pan., atitinkamai bus galimybė ir parengti tokį planÄ , kuris užtikrins skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrÄ . Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus pilna apimtimi, tačiau numato pareigÄ imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo.

Pažymėtina, kad pagal pateiktÄ planÄ bankroto proceso metu iÅ¡ esmės bus tik parduodamas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas, o gautos lėšos paskirstomos administravimo iÅ¡laidoms bei kreditoriniams reikalavimams padengti. Jokių kitų reikÅ¡mingų pajamų nėra numatoma gauti. Teismo vertinimu toks siÅ«lomas bankroto procesas yra iÅ¡imtinai palankus skolininkei ir užtikrinantis tik jos interesų apsaugÄ . Nagrinėjamu atveju kreditorinių reikalavimų padengimo dalis bÅ«tų mažesnė nei vykdant priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, kadangi iÅ¡ lėšų, gautų pardavus turtÄ , bus atskaitoma pakankamai ženkli dalis administravimo iÅ¡laidoms padengti.

Be to turto pardavimas bankroto proceso metu neturėtų bÅ«ti laikomas pakankama priemone skolininkės mokumui atkurti, kadangi jai nereikės imtis jokių aktyvių veiksmų, turto pardavimÄ atliks bankroto administratorius, o vien tik skolininkui priklausančio turto realizavimui bankroto procedÅ«ros nėra bÅ«tinos. Nagrinėjamu atveju plane nustatytas beveik maksimalus bankroto procedÅ«rų terminas, tačiau tokios trukmės bankroto procese Å¡iuo atveju nedaro jokios teigiamos įtakos bankroto procesui ir kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybėms, kadangi, kaip jau minėta – bankroto procese yra apsiribojama tik nekilnojamojo turto pardavimu, o per likusį laikotarpį bankrutuojantis asmuo nesiima jokių aktyvių veiksmų, nors jo fizinė sveikata ir jaunas amžius tokiÄ galimybę sudaro, pajamoms uždirbti.

Todėl konstatuotina, kad kreditorių sprendimas nepritarti pateiktam tvirtinti planui, kadangi jame nenumatytos priemonės fizinio asmens mokumui atkurti, yra pagrįstas. Ir prieÅ¡ingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nesutikimo su pateiktu planu priežastys nelaikytinos formaliomis ir nesudarančiomis pagrindo netvirtinti pateikto plano.Teismas atmeta kaip nepagrįstÄ atskirojo skundo argumentÄ , jog numačius administravimo iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ lėšų gautų pardavus hipoteka įkeistÄ nekilnojamÄ jį yra pažeidžiama FABÄ® 22 straipsnio 5 dalies nuostata.

Apeliantė UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi c.b. Nr. 2S-1205-340/2014, kadangi pastarojoje byloje administravimo iÅ¡laidų atlyginimas iÅ¡ parduoto hipoteka įkeisto turto buvo pripažintas dėl to, kad virÅ¡ijo maksimaliÄ Ä¯statyme leistinÄ ribÄ ir nebuvo gautas hipotekos kreditoriaus sutikimas. Nagrinėjamoje byloje kreditoriai administravimo iÅ¡laidų apmokėjimo tvarkos neteisėtumÄ grindžia ne maksimalios leistinos ribos virÅ¡ijimu, tačiau tuo, kad administravimo iÅ¡laidos numatytos dengti tik iÅ¡ lėšų, gautų pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ .

FABÄ® 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ fizinio asmens visų rÅ«Å¡ių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtÄ , fiziniam asmeniui grÄ Å¾intų skolų, individualios ir (ar) Å«kininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų). Pardavus ar perdavus įkeistÄ turtÄ , bankroto administravimo iÅ¡laidoms gali bÅ«ti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar Å¡io turto vertės, iÅ¡skyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip.

Tai reiÅ¡kia, kad administravimo iÅ¡laidos gali bÅ«ti dengiamos iÅ¡ visų rÅ«Å¡ių fizinio asmens turto tame tarpe ir iÅ¡ lėšų, gautų pardavus hipoteka įkeistÄ turtÄ su sÄ lyga, kad suma nevirÅ¡ija maksimalios 15 procentų ribos. Taigi mokumo atkÅ«rimo plano nuostata, kurioje numatyta, kad administravimo iÅ¡laidos dengiamos iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įkeistÄ turtÄ , pati savaime neprieÅ¡tarauja FABÄ® 22 straipsnio 5 dalyje nustatytam teisiniam reguliavimui ir nelaikytina pažeidžiančia kreditorių interesus.

Nagrinėjamu atveju administravimo iÅ¡laidų apmokėjimo problematikÄ lemia ne pačios jų atlyginimo tvarkos ydingumas, tačiau tai, kad mokumo atkÅ«rimo plane iÅ¡ esmės nėra numatyta jokių kitų priemonių ir bÅ«dų pajamoms bankroto proceso metu generuoti iÅ¡skyrus nekilnojamojo turto pardavimÄ â€“ todėl ir administravimo iÅ¡laidų atlyginimo vienintelis galimas Å¡altinis – lėšos, gautos pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ . Pažymėtina, kad kreditoriams ginčijant plane nustatytÄ administravimo iÅ¡laidų dydį – pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas pateiktÄ planÄ , kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, neanalizavo ir nevertinto nei administravimo iÅ¡laidų sÄ matos dedamųjų dalių nei jų pagrįstumo, o apsiribojo deklaratyviu teiginiu, kad administratorius teismo posėdžio metu detalizavo bei pagrindė administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ .

Toks teismo sprendimas neatitinka teismo procesiniam sprendimui keliamo reikalavimo kiekviename teismo procesiniame sprendime pateikti teisinį sprendimo pagrindimÄ (CPK 291 straipsnio 1 dalis 5 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teisme pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino fizinio asmens mokumo atkÅ«rimo planÄ , kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, iÅ¡samesnės administravimo iÅ¡laidų dedamųjų dalių analizė nebetenka teisinio aktualumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to atskirai nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties Nustačius, kad bankrutuojančios R. M. 2014-05-08 mokumo atkūrimo planas neužtikrina kreditorių ir skolininko teisingos interesų pusiausvyros, jame nėra nustatyta jokių priemonių fizinio asmens mokumui atkurti, bankrutuojančiam asmeniui nėra numatyta jokių pareigų imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - 2014-05-08 mokumo atkūrimo planas netvirtintinas.

FABÄ® 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismui nepavirtinus plano bankroto byla nutraukiama. Nors bankroto bylos nutraukimo klausimo sprendimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Å¡i byla jau antrÄ kartÄ yra nagrinėjama apeliacinėje instancijoje dėl tarp skolininkės ir jos kreditorių kylančių ginčų, susijusių su mokumo atkÅ«rimo planu, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis) bei įvertinat aplinkybę, kad nepavirtinus plano yra vieninteles galimas procesinis sprendimas – bankroto bylos nutraukimas – bankroto byla nutrauktina apeliacinėje instancijoje negrÄ Å¾inat Å¡io klausimo formaliai nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Tokio sprendimo priėmimas apeliacinės instancijos teisme nelaikytinas pažeidžiančiu iÅ¡ esmės R. M. teises, nes priimtos nutarties skundimas galimas paduodant kasacinį skundÄ .Nurodytų argumentų pagrindu apeliantės „Swedbank“ AB atskirasis skundas tenkintinas visiÅ¡kai, o apeliantės UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis naikintina, klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės. 2014-05-08 mokumo atkÅ«rimo planas netvirtintinas, R.

M. bankroto byla nutrauktina. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais, n u t a r i a:              apeliantės- „Swedbank“ AB atskirÄ jį skundÄ patenkinti visiÅ¡kai, apeliantės- UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ atskirÄ jį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti, klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Netvirtinti R. M. 2014-05-08 mokumo atkÅ«rimo plano.Nutraukti R.

M. bankroto bylÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                                                  Nerijus Meilutis