2023-02-01 Nr. AB-2637-3-61-3-04654-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-66-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04654-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja V. F. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos įvertinimo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. PŽK-2-1122 „Dėl Jūsų prašymo“, pareiškėja skundu taip pat prašė paskirti dirbti į Kauno neįgaliųjų III skyriaus tarnybą kvalifikuotus darbuotojus su medicininiu išsilavinimu.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą per dešimt kalendorinių dienų nuo nutarties gavimo pašalinti skundo trūkumus. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundo nėra aišku, kokį konkretų administracinį aktą pareiškėja skundžia teismui, kadangi nurodė, jog skundą teikia dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos įvertinimo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. PŽK-2-1122, o skundo reikalavimą (8 punktas) reiškia Kauno neįgaliųjų III skyriaus tarnybos atžvilgiu. Teismas nurodė pareiškėjai aiškiai ir konkrečiai suformuluoti savo skundo reikalavimą, atitinkamai nurodant tinkamą atsakovą byloje. Be to, jei pareiškėja nesutinka su Kauno neįgalumo tarnybos 3 skyriaus atsakymu ir skundžia būtent šios institucijos sprendimą, teismas išaiškino, kad toks skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui neteismingas, turėtų būti teikiamas Regionų apygardos administraciniam teismui. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėją pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas 2022 m. lapkričio 8 d. pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, nes per nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų.

Teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėja, nepraleidusi termino, 2022 m. lapkričio 14 d. pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties. Teismas nustatė pareiškėjai 7 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties gavimo pašalinti atskirojo skundo trūkumus (tinkamai ir konkrečiai suformuluoti reikalavimą).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2022 m. lapkričio 14 d. gautas pareiškėjos V. F. atskirasis skundas. Teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo nustatęs terminą atskirojo skundo trūkumams šalinti.

Teismas nurodė, kad per teismo nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumų pareiškėja nepašalino, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, 107 ir 108 straipsniais nusprendė pareiškėjos atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį ir nagrinėti pareiškėjos skundą iš esmės.

Pareiškėja paaiškina, kad turi rimtą ligą, sunkiai serga ir negali nuolat taisyti savo skundo, kuris surašytas lietuvių kalba.

Pareiškėjos nuomone, jos skundas yra aiškus, teismas turi pareigą gilintis ir ginti jos teises, o nereikalauti nuolat narplioti, ko nesupranta.

Pareiškėja taip pat kelia klausimą dėl teisėjos šališkumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, kadangi pareiškėja per nustatytą terminą nepašalino atskirojo skundo trūkumų.

Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi, teigia, kad skundas yra aiškus, ji turi sveikatos problemų ir negali nuolat taisyti savo skundo. Be to, pareiškėja atskirajame skunde nurodo aplinkybes dėl teisėjos šališkumo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtinoji sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos 2022 m. lapkričio 14 d. atskirąjį skundą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjai terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad teikdama teismui atskirąjį skundą ji turi skunde suformuluoti aiškų ir konkretų prašymą teismui. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tik pirmosios instancijos teismo nutartys, todėl jame gali būti reiškiami tik reikalavimai susiję su pirmosios instancijos nutarties pakeitimu ar panaikinimu. Kitokio pobūdžio reikalavimai, kuriais siekiama bylos išsprendimo iš esmės, negali būti reiškiami.

Taigi, atskirojo skundo priėmimo stadijoje nebuvo galimybės nustatyti pareiškėjos 2022 m. lapkričio 14 d. atskirojo skundo reikalavimo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjai įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, išaiškindama pareiškėjai teisę pagal nustatytus trūkumus patikslinti atskirąjį skundą, tačiau pareiškėja teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, teismo nutartimi nustatytų atskirojo skundo trūkumų nepašalino, dėl to teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad skundo trūkumai nebuvo pašalinti dėl ligos, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Be to, asmens liga savaime nepripažįstama svarbia priežastimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad liga, sutrukdžiusi kreiptis į teismą, pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (žr., pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-219/2006; 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-224-822/2018).

Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjos atskirajame skunde iš esmės išdėstyti tik abstraktūs teiginiai, reiškiama subjektyvi, jokiais objektyviais įrodymais bei teisiniais argumentais nepagrįsta nuomonė, kad jos pateiktas skundas atitinka ABTĮ keliamus reikalavimus. Pareiškėja, atskiruoju skundu nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, savo pozicijos iš esmės nedetalizuoja, o apeliacinės instancijos teismui pateikė tik bendro pobūdžio atskirąjį skundą, kuriame nėra išdėstyti išsamūs ir motyvuoti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis argumentai.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismui nurodyti pareiškėjos abstraktūs ir nemotyvuoti argumentai, kad jos skundo priėmimo klausimą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, atmestini bei nesudaro pagrindo spręsti, jog sprendimą priėmęs teismas buvo šališkas. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra abstrakčios bei pačios savaime teisėjos šališkumo negali pagrįsti, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, išskyrus pačios pareiškėjos nemotyvuotą subjektyvų įsitikinimą, kurie patvirtintų galimus minėtos teisėjos šališkumo pagrindus, kaip tai apibrėžiama ABTĮ 44 straipsnio 1 bei 2 dalyse.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė