Legislator Case Law & Legislation
2e53e4ae-34bf-4e88-9492-cb0ec0ad539f AI generated

2e53e4ae-34bf-4e88-9492-cb0ec0ad539f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 2e53e4ae-34bf-4e88-9492-cb0ec0ad539f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-904-426/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03827-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2e53e4ae-34bf-4e88-9492-cb0ec0ad539f · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. lapkričio 28 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus PN dėl vaizdo skambučio suteikimo. Vilniaus PN 2017 m. gruodžio 28 d. raÅ¡te (b. l.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-904-426/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03827-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teismasn u s t a t ė :Pareiškėjas D. K. skunde (b. l. 1–3) teismo prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.Skunde nurodo, kad Vilniaus PN atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jis turi teisę išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos, dirba be sargybos. Teigia, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. teisės aktuose nustatyta galimybė naudotis internetine telefonija ir taip palaikyti ryšius su artimaisiais.

Nurodo, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti šia teise ir teigia, kad dėl to pašlijo santykiai su artimaisiais, t. y. mama, žmona ir sūnumi. Pažymi, kad nepagrįstai Vilniaus PN riboja jo teisę naudotis mobiliuoju telefonu. Dėl Vilniaus PN veiksmų jis patiria neigiamus išgyvenimus, ribojimus bendrauti su šeima.Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir teigė, kad Vilniaus PN nepagrįstai riboja jo teisę naudotis mobiliuoju telefonu bei pažeidžia galiojančius teisės aktus, nesudarydami galimybės naudotis internetine telefonija.

Akcentavo, kad kreipėsi į Vilniaus PN dėl galimybės naudotis internetine telefonija. Pažymi, kad jis be sargybos atliekantis laisvės atėmimo bausmę turi teisę naudotis mobiliuoju telefonu. Vilniaus PN nepagrįstai riboja tokiÄ teisę. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į skundÄ jį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 8–12). Vilniaus PN nurodo, kad 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu pakeistoms Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėms (toliau – Taisyklės), minėtų taisyklių 124 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

Skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija yra naujas ryÅ¡io palaikymo su artimaisiais bei kitais asmenimis bÅ«das. Pažymi, kad siekiant tinkamai įgyvendinti minėtų Taisyklių 124 punkto nuostatos pakeitimÄ , yra vertinamos pataisos įstaigų techninės galimybės, rengiama naudojimosi internetine telefonija tvarka, jos organizavimo ir priežiÅ«ros taisyklės, todėl Å¡i paslauga pataisos įstaigose kol kas neteikiama, siekiama jÄ pradėti teikti visose įstaigose vienu metu. Akcentuojama, kad internetinės telefonijos sistemai įdiegti reikalingas vieÅ¡asis pirkimas, Å¡i paslauga nuteistiems bus mokama, paslaugos teikėjams nustačius atitinkamus skambučių ir kalbėjimo internetine telefonija tarifus.

Galimybių paskambinti internetine telefonija nesuteikimas nėra teisės akto pažeidimas, tai nesuvaržo nuteistojo teisės skambinti ir kalbėti telefonu, o skambinimas internetine telefonija yra vienas iš skambinimo būdų. Pareiškėjas yra priskirtas paprastajai grupei, jam suteikta teisė skambinti telefonu du kartus per savaitę bei apsipirkti Vilniaus PN esančioje parduotuvėje, kurioje galima įsigyti ir taksofono skambinimo kortelių. Akcentuoja, kad nesuteikimas pareiškėjui galimybių paskambinti internetine telefonija, savaime nesuponuoja Taisyklių pažeidimo.

Vilniaus PN nepažeidė imperatyvių Taisyklių nuostatų. Pagal Taisyklių 124 punktÄ , galimybė kalbėti internetine telefonija laikytina alternatyvia komunikacijos priemone. Vilniaus PN privalo užtikrinti nuteistiesiems sÄ lygas skambinti telefonu. Pažymi, kad nuteistiesiems, kuriems suteikta teisė iÅ¡vykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos, taikomas bausmės atlikimo režimas nustatytas lengvosios ir paprastosios nuteistųjų grupių nuteistiesiems. Taisyklių 18 priede nustatytas baigtinis sÄ raÅ¡as nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as.

Akcentavo, kad mobilaus ryÅ¡io telefonus pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems įsigyti ir turėti draudžiama, jokių iÅ¡lygų teisės aktai nenustato.Akcentuoja, kad Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė ir žalos pareiÅ¡kėjui nepadarė. PareiÅ¡kėjo skundÄ vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti ir piktnaudžiavimÄ savo procesinėmis teisėmis. Teismas konstatuoja: Skundas atmestinas.Byloje kilęs ginčas dėl reikalavimo priteisti pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo dėl, pareiÅ¡kėjo teigimu, pažeistos teisės naudotis mobiliuoju telefonu bei galimybės naudotis internetine telefonija.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. lapkričio 28 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus PN dėl vaizdo skambučio suteikimo. Vilniaus PN 2017 m. gruodžio 28 d. raÅ¡te (b. l.

48) netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, argumentuojant tuo, kad Vilniaus PN internetinė telefonija nėra įdiegta, Å¡iuo metu centralizuotai vykdomi vieÅ¡ieji pirkimai. Pažymi, kad Vilniaus PN direktorius užtikrina, jog nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, o tai prilygina internetinei telefonijai ir nelaikytinas pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, kadangi nuteistiesiems užtikrintos sÄ lygos palaikyti socialinius ryÅ¡ius paprastųjų telefoninių skambučių pagalba (b. l. 48).

PareiÅ¡kėjas taip pat pateikė ir kitus Vilniaus PN atsakymus į jo praÅ¡ymus dėl sugedusio taksofono (b. l. 49, 50) bei dėl papildomo skambučio suteikimo (b. l. 51).Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja Bausimų vykdymo kodekso (toliau – BVK) 102 straipsnis. Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Pagal BVK 102 straipsnio          1 dalį, telefoninių pokalbių skaičių nustato Å¡io kodekso 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai Minėto straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sÄ lygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita.

Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Taisyklės. Ginčui aktuali nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu.

Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.Teismas, įvertinęs anksčiau minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu.

Skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiškas skambinimo būdas, šis būdas tik prilyginamas skambinimui telefonu. Taigi, sutiktina su Vilniaus PN pozicija, kad tai yra alternatyvi priemonė skambinimui telefonu. Pažymėtina, kad ir aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK, neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.

Vilniaus PN atsakyme pareiškėjui (b. l.

48) nurodė, kad tokia galimybė Vilniaus PN nenustatyta ir vykdomi centralizuoti vieÅ¡ieji pirkimai. Teismas Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo nenustatė.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei (b. l. 13), todėl jis turėjo BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu (BVK 73 straipsnio 4 punktas). IÅ¡ nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės (b. l. 13–14) matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas skambino telefonu 9 kartus.

Be to, 13 kartų turėjo pasimatymus su artimaisiais (b. l. 16–17). PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad dėl kokių nors priežasčių neturėjo galimybės pasinaudoti teise paskambinti telefonu, patirtÄ neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindė jo teisės skambinti internetinės telefonijos bÅ«du pažeidimu. Teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta teisė skambinti telefonu, Å¡ios teisės užtikrinimas yra imperatyviai BVK ir Taisyklių 124 punkte nustatyta Vilniaus PN pareiga.

Teismo vertinimu, Vilniaus PN neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės skambinti išimtinai internetinės telefonijos būdu, todėl konstatuotina, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Pažymėtina, kad pareiškėjas Vilniaus PN atsakymo dėl internetinės telefonijos neskundė. Minėtame rašte pareiškėjui motyvuotai nurodyta dėl kokių aplinkybių nėra galimybės naudotis internetine telefonija. Šio rašto pareiškėjas privaloma BVK nustatyta tvarka neskundė.

Be to, pareiÅ¡kėjo skundai dėl sugedusio taksofono ir papildomo pasimatymo buvo iÅ¡nagrinėti. Å iuo aspektu pareiÅ¡kėjas Vilniaus PN veiksmų neskundė. Taigi, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę ne tik telefonu bendrauti, bet ir tiesiogiai bendrauti su sutuoktine bei palaikyti ryÅ¡ius su artimaisiais. Teismas nenustatė, kad Vilniaus PN bÅ«tų riboję Å¡iÄ pareiÅ¡kėjo teisę. Be to, pareiÅ¡kėjas teigia, kad jam suteikta teisė iÅ¡vykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos, todėl jam Vilniaus PN neturėjo teisės riboti naudotis telefonu.

Teismas su Å¡iais pareiÅ¡kėjo teiginiais nesutinka. Byloje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka paprastojoje grupėje. Taisyklių 18 priede patvirtintame Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e mobilus telefonas nėra nustatytas prie leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų. Taigi, Å¡iuo atveju nepriklausomai nuo tos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę iÅ¡vykti be sargybos, leidžiamų laikyti daiktų sÄ raÅ¡as taikomiems visiems Vilniaus PN laikomiems asmenims, Å¡iuo atveju paprastosios nuteistųjų grupės asmenims taikytinÄ režimÄ .

Taisyklių XLVL skyriuje, reglamentuojančiame nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos teises, nėra nustatytų papildomų teisių dėl galimų įsigyti daiktų. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo teiginius dėl galimybės naudotis mobiliuoju telefonu atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Remiantis suformuota teismų praktika, neturtinės žalos buvimas teismo konstatuojamas tik tada, kai neigiamÄ poveikį asmeniui sukėlę neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ir smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007, 2013 m. rugsėjo 5 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013 ir kt.).Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo negalėjimas paskambinti internetinės telefonijos bÅ«du jam sukėlė tokio intensyvumo neigiamus veiksnius, nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kita), kad bÅ«tų pagrindas pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui buvo padaryta neturtinė žala.

PareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai teigė, kad dėl Vilniaus PN veiksmų paÅ¡lijo jo santykiai su Å¡eimos nariais. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ne tik telefonu, bet ir pasimatymuose palaikė santykius su artimaisiais. Pažymėtina, kad Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ nurodė, jog rengiamasi įdiegti internetinės telefonijos paslaugos teikimÄ visose Lietuvos pataisos įstaigose centralizuotai, laikantis lygiateisiÅ¡kumo principo, tam atliekamos bÅ«tinos procedÅ«ros, įskaitant vieÅ¡uosius pirkimus.

Tokios aplinkybės pareiÅ¡kėjui buvo nurodytos Vilniaus PN raÅ¡te, kurio jis neskundė. Taigi, Vilniaus PN įdiegus internetinės telefonijos paslaugos teikimÄ , pareiÅ¡kėjas galės pasinaudoti skambinimo ir kalbėjimo telefonu alternatyva – skambinimu ir kalbėjimu internetine telefonija.IÅ¡tyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundÄ , pareiÅ¡kėjo pateiktus papildomus dokumentus, jo paaiÅ¡kinimus, teismas nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nesuteikus pareiÅ¡kėjui galimybės skambinti internetinės telefonijos bÅ«du bei galimybės naudotis mobiliuoju telefonu, kadangi nenustatytas neturtinės žalos padarymo pareiÅ¡kėjui faktas ir Vilniaus PN neteisėti veiksmai.

Nenustačius bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                 Rūta Miliuvienė